Tik trečdalis Lietuvos moksleivių gali tvirtai pasakyti, jog moka elgtis su gaunamais pinigais. Pusė nėra tikri savo sugebėjimu juos panaudoti tinkamiausiu būdu, o likusieji prisipažįsta pinigus "išmėtantys" laisvalaikio pramogoms ir įvairioms smulkmenoms. Na, o jei kada nors pristigtų lėšų leisdamiesi į kelionę, norėdami įsigyti automobilį ar šaldytuvą, kas penktas jaunuolis ne atidėtų šiuos pirkinius kol susitaupys, o tiesiog pasiskolintų.
Tokius rezultatus "Swedbank" Asmeninių finansų institutas gavo kovo pradžioje apklausęs beveik puspenkto šimto įvairių šalies mokyklų 9-12 klasių moksleivių. Ekspertų nuomone, tai – ryškus signalas, jog šiandien nei tėvai, nei mokykla nėra pajėgūs jaunajai kartai įskiepyti sėkmingam asmeninių finansų valdymui reikalingų įgūdžių.
"Reikia pastebėti, jog iš pirmo žvilgsnio bendras apklaustų moksleivių požiūris į finansų valdymą atrodo gana atsakingas: 25 proc. jų gaunamus kišenpinigius taupo, kai kurie netgi naudoja investavimui, iš viso skolintis nelinkę 37 proc., o didžioji dalis (43 proc.) skolintųsi tik mokesčiui už mokslą, – apklausos rezultatus komentuoja Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė. – Kita vertus, akivaizdu, kad jų žinios – daugiau iš grynos ekonomikos teorijos, o praktinių finansų valdymo įgūdžių labai trūksta."
Į klausimus apie tai, kas yra bendrasis vidaus produktas ir infliacija teisingai atsakė atitinkamai 76 ir 81 proc. moksleivių. Tuo tarpu paklausti, kokią sumą iš banko atgaus po 2 metų, jei esant 10 proc. metinei palūkanų normai įneš 100 Lt vertės indėlį, nesuklydo tik kiek daugiau nei trečdalis moksleivių (37 proc.).
Apklausti moksleiviai teigia, kad, nepaisant to, jog ekonomikos ir asmeninių finansų kursas mokykloje yra privalomas bei galima pasirinkti papildomų pamokų, daugiausiai informacijos apie asmeninių finansų valdymą jie gauna iš tėvų. Iš mokytojų šių žinių pasisėmę jaučiasi tik 14 proc. moksleivių – beveik tiek pat, kiek iš interneto (12 proc.).
Šia informacija jie nėra patenkinti: nors daugiau nei pusė apklaustųjų (59 proc.) sako, kad ekonomikos pamokų metu gautas žinias gali pritaikyti kasdieniame gyvenime, net 87 proc. norėtų įgyti daugiau žinių, kaip tinkamai panaudoti turimus pinigus.
Tuo pat metu atliktos ekonomikos mokytojų apklausos duomenimis, su tuo, kad jaunimui reikėtų daugiau informacijos apie asmeninių finansų valdymą, sutinka ir 93 proc. į specialiai jiems sukurtos anketos klausimus internete atsakiusių mokytojų.
O. Bložienės manymu, tik sutelkus švietimo institucijų, įvairių valstybės įstaigų ir verslo jėgas, galima pasiekti, kad mokyklas greitai paliksiantys jaunuoliai patys gebėtų tvarkyti savo finansus ir vos pradėję savarankišką gyvenimą nepridarytų vėliau labai brangiai kainuojančių klaidų.
Pasirašytas bendradarbiavimo jaunimo finansinio ugdymo srityje susitarimas
Siekiant, kad jaunimo finansinio bei ekonominio švietimo programos ir iniciatyvos būtų vykdomos turint tą patį tikslą, šiandien prie apskritojo stalo pasidalinti savo patirtimi jaunimo ugdymo srityje, Asmeninių finansų instituto kvietimu, susirinko mokinių ir mokytojų, įvairių valstybės institucijų, verslo ir asocijuotų struktūrų atstovai.
Moksleivių apklausos duomenimis, daugiau nei trečdalis moksleivių mano, kad ekonomikos vadovėliai ir kita mokymo medžiaga yra neaktuali ir pasenusi, o informacija juose – sunkiai suprantama. 64 proc. moksleivių ir didelė dalis mokytojų norėtų, kad mokykloms prieinama taptų daugiau praktinės informacijos.
Diskusijoje dalyvavusio švietimo ir mokslo viceministro Vaido Bacio pastebėjimu, ir daugelio mokytojų pasirengimas šiandien yra tik teorinis, jiems patiems pirmiausia reikia iš arti susipažinti su praktiniu ekonomikos veikimu.
"Be to, turime nepamiršti, kad bendri sprendimai visiems netinka – mokymo priemones reikia diversifikuoti, pritaikyti skirtingiems poreikiams," – kalbėjo V. Bacys.
Viceministrui antrino Vertybinių popierių komisijos pirmininko pavaduotojas Vaidas Cibas. Anot jo, būtina stengtis, kad moksleiviai kuo anksčiau išmoktų tvarkytis su savo pinigais, o pagrindinis tokių pastangų principas turėtų būti tai, kad mokytis mokiniams būtų įdomu: "Yra labai daug įvairių jaunimo finansinio ir ekonominio švietimo iniciatyvų, tačiau trūksta veiksmų koordinavimo."
Atsakymo į klausimą, ką galima padaryti, kad į savarankišką gyvenimą žengianti jaunoji karta gebėtų be didesnių rūpesčių tvarkytis su savo finansais, ieškoję diskusijos dalyviai pasirašė bendradarbiavimo jaunimo finansinio ugdymo srityje susitarimą.
Iniciatyva pradėti tarpusavyje dalintis informacija apie dedamas pastangas ugdyti jaunimą ir visą visuomenę finansiniais bei ekonominiais klausimais, bendradarbiauti rengiant ir įgyvendinant įvairius finansinio ir ekonominio švietimo bei verslumo ugdymo projektus, rengiant mokomąją medžiagą, sulaukė moksleivius ir mokytojus vienijančių organizacijų, Švietimo ir mokslo ministerijos, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, asociacijos "Investuotojų forumas", Draudimo priežiūros komisijos, Vertybinių popierių komisijos bei Lietuvos laisvosios rinkos instituto pritarimo.
"Tikimės, jog šiandienos susitarimas tėra tik didelio ir labai svarbaus bendro darbo, kuriuo ieškosime jauniems žmonėms priimtiniausių informacijos apie asmeninių finansų valdymą bei ekonomikos veikimą pateikimo būdų ir priemonių, pradžia," – diskusiją apibendrino Asmeninių finansų instituto vadovė O. Bložienė.
