Referatai, kursiniai, diplominiai
Kiekviena tauta mandagumą supranta skirtingai. Kalbėjimas.
Lietuvių kalba yra labai sena ir nepaprasta, įdomi tuo, kad buvo naikinama, tačiau išliko.
Kalba yra ryški tapatybės dalis. Kalbėjimo įskaita.
UNESCO
2013-04-10
Mūsų Lietuva tik mažas lopinėlis pasaulio žemėlapyje, bet mes galime didžiuotis nuostabiais ir nepakartojamais tūkstantmetinės kultūros šedevrais, nes tai mūsų protėvių ir žemės palikimas mums, siekiant priminti praeities svarbą. Deja, tik keletas jų yra pripažinti pasaulyje ir UNESCO organizacijos dėka garsinantys Lietuvos vardą jame.
Šis XXI amžius yra neatsiejamas nuo įvairių technologijų. Mes savo gyvenimo nebeįsivaizduojame be kompiuterio, interneto, kompiuterinių žaidimų, kurie vis dažniau ir dažniau tampa mūsų vienintelio laisvalaikio ptaleidimo būdu. Bet ar tai gerai?
Lietuvių kalbos kalbėjimo įskaita. Kažkada knyga buvo vienintelis žinių šaltinis, vienintelė pramoga. Žmonės mėgsta skaityti, nes knygos turi paslaptingas nematomas duris, už kurių yra nuostabus vaizduotės ir svajonių pasaulis. Tik reikia tas duris atverti ir drąsiai žengti į tą nuostabų knygų pasaulį. Knyga – tai žinių lobynas. Skaitymas nejučiomis teikia mums daug naudos. Niekas nesugeba..
PUPP kalbėjimas įvertintas max taškų,universalus, pritaikomas įvairiom knygom, spektakliam ar kitom kultūrinėm patirtim. Visiškai atskleista pateikta tema :)
PUPP kalbėjimo potemė, surinkta max taškų. Padės pasirinkus bet kurias potemes apie knygas, nes nagrinėjamos vertybės, kurias galima rasti knygose. Be to, parašyta labai šilta ir artima kiekvieno širdžiai tema, galima laisvai pakeisti knygų pavadinimus ;}
Aukšto lygio kalba, kitų kažkodėl originalia vadinama. Gautas maksimalus balų skaičius.
9. Radvilos Našlaitėlio laikais kelionės buvo varginančios, trukdavo labai ilgai ir visada turėjo labai konkrečius tikslus: piligrimystė, prekybos, studijų. Ką jūs manote apie šiuolaikines keliones, jų tikslus, per jas gaunamas žinias ir patirtį? Kalbėjimas šia tema.
Kita  2012 m. įskaitų kalbėjimo temos   (2 psl., 10,02 kB)
Kalbos įskaita
2012-10-16
Mano kalbėjimo potemė, už kurią gavau geriausią įvertinimą. Literatūra Pristatykite kelias fantastinės literatūros knygas. Argumentuotai paaiškinkite, kuo šios knygos jums patrauklios, kuo – ne. Planas • Įžanga. • Knygų apie Harį Poterį pristatymas. • Saulėlydžio sagos knygų pristatymas. • Knygos „Pabaisa“ pristatymas. • Apibendrinimas. Šaltiniai • www.vikipedija.lt • www.google.lt • Asmeninė patirtis. • Knygos.
2012m. lietuvių kalbėjimo įskaitos potemė "Kai kūrinys pavadinamas „klasikiniu“, patvirtinama jo estetinė vertė ir svarba literatūros procese. Ką jums reiškia „klasikos“ sąvoka, kuriuos literatūros kūrinio bruožus išskirtumėte kaip būtinus „klasikiniam“? Pagrįskite savo nuomonę konkrečiais pavyzdžiais."
Tarmės
2012-05-18
Tai 10 kl. kalbos tema tarmės, čia viskas rašoma apie šiauliškių tarmę, daug ir geros informacijos.
Šiais laikais žmonės turi daugybę informacijos šaltinių, tai: spauda, radijas, televizija. Viena iš populiariausių žiniasklaidos ir žmonių informavimo rūšių yra televizija. Ankščiau žmonės rečiau žiūrėdavo televizija,negu dabar. Ankščiau žmonės prisėsdavo prie televizoriaus tik noredami sužinoti naujienas kas vyksta jų šalyje ar pasaulyje,vaikai kaip ir dabar žiūrėdavo animacinius filmukus,tačiau jų turinys budavo netoks žiaurus kaip dabar.
2012 kalbos įskaita potemė - Kompiuteriniai žaidimai.
Monologas pagal 2012m. lietuviu kalbos kultūros temos potemę: Ką universiteto idėja reiškė anksčiau ir ką ji reiškia šiandien? Kaip universiteto samprata lemia kultūrą, kultūringumą?
10 kl. lietuvių kalbos iskaita Lietuvių kalbos istorija gali būti įdomi.
Lietuvių kalbėjimo įskaita 2012 metų. Tema: kultūra, potemė: ką manote apie televizijos vaidmenį ugdant visuomenę?
Kalbos rengimosi schema.
Šiais laikais žmonės gali naudotis įvairiais informacijos šaltiniais, tai: spauda, radijas, televizija, internetas, ar mobilusis telefonas. Viena iš populiariausių žiniasklaidos ir žmonių informavimo rūšių yra televizija. Tik atsiradus televizijai (1930 m.) buvo prognozuojama, kad pagrindinis televizijos vaidmuo- aktualiai ir gyvai perteikti plačiai visuomenei tai, kas šiuo metu vyksta realiame pasaulyje. Laikui bėgant televizija gavo pripažinimą ir tapo plačiai žiūrima visame pasaulyje. Šiuolaikinę televiziją galime suskirstyti į teikiančią informaciją ir pramoginę. Tačiau vis dažniau susimąstome, ar šių dienų televizija yra informatyvi ir ūgdanti visuomenę, ar tai tik pasipelnijimo šaltinis?
lietuvių kalbos potemė, kalbos 7, Kompiuterio išradimas.
Savanorystė
2012-04-19
Kas yra savanorystė ir savanoriškas darbas? Šiuo metu pasaulyje yra daug veikiančių savanoriškų organizacijų. Dovanojimo kultūra mūsų visuomenėje yra labai vertinama. Atsižvelgiant į dabartinę Lietuvos padėtį, nedarbas ir visokiausios krizės, galimybė padėti kitiems yra puikus pavyzdys, kaip žmogus sugeba nepalikti kito žmogaus bėdoje.
Iš šios kalbos gavau maksimalius balus. Kiekviena tauta mandagumą supranta skirtingai. Argumentuotai pritarkite šiai minčiai arba ją paneikite Mandagumas – viena iš svarbiausių žmogaus savybių. Tai geras išsiauklėjimas, dėmesingumas, jautrumas kitiems, tolerancija, taktas, korektiškumas. Mandagumas išreiškiamas balso intonacija, veido išraiška, žodžiais. Kiekviena pasaulio tauta turi savų mandagumo tradicijų ir papročių, kurių ji laikosi ir pageidauja, kad ir kiti laikytųsi. Tačiau daugelis atvykėlių nežino šių tradicijų ir jas pažeidžia, taip įžeisdami tos tautos žmones, net nesuprasdami to. Tad aš ir norėčiau jus supažindinti su įvairiomis mandagumo tradicijomis apie kurias daugelis net nenutuokiame.
Lietuvių įskaitos kalba įvertinta dešimtuku. Įžanga: Kuo toliau, tuo labiau mus visus valdo technikos pažanga: ir vaiką, nesitraukiantį nuo kompiuterio, ir technofobą, bijantį įsijungti kasetinį magnetofoną. Sistemos ir įrengimai apraizgė visas gyvenimo sritis. Per praėjusį šimtmetį žmonės išgyveno vis didėjančią mechanizaciją, elektrifikaciją ir masinę gamybą. Kasdieninį žmonių gyvenimą pakeitė transporto ir ryšių technologijos, kaip antai: automobiliai, radijas, telefonai, ryšių palydovai ir televizija. Skaitmeninė revoliucija keičia švietimą, prekybą, pramogas ir mediciną, o ateityje darys dar didesnę įtaką, kadangi kompiuteriai taps vis „protingesni“. Kompiuterio išradimas padarė didelius pasikeitimus visuomenėje, tačiau klausimas: kaip tai veikia lietuvių kalbą, domina daugumą.
Darbas yra geras, užima 5 min. kalbėjimo, vertas aukšto įvertinimo! Dar Vytauto laikais lietuviai buvo vadinami tik vardais . Senovėje, kada žmonės mažai tarp savęs bendravo, jie gyveno mažomis grupelėmis, būreliais, ir pavardės jiems buvo nereikalingos.: vienam kito atskirti užtekdavo ir vardo. Bet jau XIV amžiuje Lietuvoje pamažu pradeda rastis ir pavardės. Šiandien kiekvienas turime savo vardą ir pavardę. Pavardę gauname nuo gimimo ir sunkiai įsivaizduojame, kad buvo laikai, kai žmonės pavardžių visai neturėjo. Be pavardžių šiandien beveik neįmanoma išsiversti. Dėl įvairiausių priežasčių pasaulio tautų pavardės yra skirtingos ir įvairios.
Tikriausiai visi yra matę, ar bent jau girdėję apie per televiziją rodytą projektą „Lietuvos garbė“. Šiame projekte, už kilnius darbus ir drąsą pagerbiami ir apdovanojami paprasti šalies žmonės bei užsienyje gyvenantys lietuviai. Man atmintyje labiausiai įstrigo vienas apdovanojimas, kurio metu buvo apdovanotos dvi moterys už tai, jog padėjo priimti gimdymą vidurį miesto ant šaligatvio.
Paaiškinkite moterų lietuviškų pavardžių darybos dėsnius ir aptarkite pavardžių trumpinimo reiškinį. Kokia jūsų nuomonė apie pavardžių trumpinimo madą?
Grožėjimosi objektas Antano Baranausko „Anykščių šilelyje“ – remdamiesi kūriniu ir savo patirtimi aptarkite, ar grožis gali tapti argumentu ir raginimu etiškam elgesiui.
Lietuvių kalbėjimo įskaita "KULTŪRA 7. Šiandien kalbama apie jaunystės kultą – visi privalo būti gražūs, veržlūs, energingi. Ką jūs manote apie diskriminaciją dėl amžiaus ir visuomenę, neigiančią senatvę?"
Kaip kinta lietuvių kalba, keičiantis visuomenės komunikacinėms reikmėms? Pagrįskite savo nuomonę konkrečiais pavyzdžiais
Kita  2012 m. įskaitų kalbėjimo temos   (1 psl., 10,61 kB)
Pristatykite kelių jums įdomiausių pavardžių kilmę ir reikšmę, argumentuokite savo pasirinkimą. Paaiškinkite, kada ir kaip atsirado pavardės. +planas +pagrindiniai argumentai +Informacija
Šiandien kalbama apie jaunystės kultą - visi privalo būti gražūs, veržlūs, energingi. Ką jūs manote apie diskriminaciją dėl amžiaus ir visuomenę, neigiančią senatvę?
Lietuviu kalbos poteme nr.14 Šiandien vis dažniau prabylama apie skaitmeninę knygą vietoj įprastos. Ką jūs manote apie knygą Skaityklėje skaitymo kultūros požiūriu? Kokių permainų žmogui gali atnešti tokie pokyčiai.
Tai yra lenku kalbos įskaita. Tema : w poszukiwaniu uniwersalnych wartosci.
uNESCO
2012-04-01
uNESCO, kalbėjimo tema
Kalbėjimas
2012-04-01
"2011-ieji buvo paskelbti Česlovo Milošo metais. Kuo šis rašytojas yra artimas Lietuvai?"
„Kompiuterio išradimas – tai technologinis proveržis, jaukiantis ne tik buitį, bet ir protus. Jis diktuoja savas kalbos taisykles“, – teigia kalbininkas Antanas Smetona. Kaip lietuvių kalba reaguoja į šį technologinį proveržį? E. Arntas yra pasakęs, kad „nieko dvasingesnio nei širdingesnio už kalbą tauta neturi. Tad jei tauta nenori prarasti to, per ką egzistuoja, turi nieko kito taip nežiūrėti kaip kad nebūtų darkoma jos kalba.“ Taigi galima pasakyti, kad kalba – tai didžiulė dovana žmogui, suteikianti galimybę perduoti išmintį, išsaugoti savo tautos unikalumą, dalintis išgyvenimais, patirtimi. Be savo gimtos kalbos, be joje slypinčios energijos žmogus netektų dalies savęs, netektų to, kas leidžia jam išlaikyti itin stiprų ryšį su artimais žmonėmis ir aplinka. Tačiau mus supanti aplinka nuolat keičiasi, tobulėja. Tuo pačiu keičiasi ir mūsų kalba.
Literatūra 3 potemė 12 klasei. 2011-ieji buvo paskelbti Česlovo Milošo metais. Kuo šis rašytojas yra artimas Lietuvai? Kaip buvo įprasmintas jo atminimas?
1. KALBA 1. „Drastiškai ir įžūliai klausiu: gal jau atėjo metas minėti kalbos praradimo dieną, jos įžengimą į Didįjį žodyną, užleidžiant vietą svetimai kalbai. Atrodo, tarytum vyksta kažkoks puolimas prieš visa tai, ką vadiname lietuviškumu“ (Justinas Marcinkevičius, „Dienoraščiai ir datos“. Vilnius, 2011). Ką apie tai manote? Argumentuokite savo požiūrį.
Laida „Jeigu“: apie vyrus, moteris ir jaunystės kultą.
1. KALBA 13. Dažnai lietuvių kalbos politika kritikuojama dėl to, kad neskubama įsileisti svetimžodžių. Ar jūs esate kada nors „pristigę“ žodžių? Ką manote apie gimtosios kalbos galimybes apimti visą žmogiškąją realybę, reikšti abstrakčias idėjas, jausmus?
1. KALBA 9. Lietuvių kalba kaip valstybinė įtvirtinta Konstitucijoje. Ar iš tiesų kalbą reikia įtvirtinti ir ginti įstatymu? Argumentuokite savo poziciją remdamiesi kasdienės kalbos vartojimo faktais.
1. KALBA 6. Pasirinkite, jūsų nuomone, įtaigiausių kalbų fragmentų. Paanalizuokite, kaip jose argumentuojama. Analizę iliustruokite konkrečiais pavyzdžiais.
1. KALBA 2. Pristatykite knygą apie XX–XXI a. lietuvių kalbininką. Jeigu tektų ją reklamuoti, ką išskirtumėte?
2. LITERATŪRA. 14. Apie Lietuvos partizanų karą ir jų tragišką likimą sukurta nemažai liaudies dainų. Kodėl? Kokios jos? Iliustruokite savo aiškinimą konkrečiais pavyzdžiais.
2. Literatūra 10. Viename pokalbyje Ričardas Gavelis sako: „Turėjau drąsos ir nelaimės parodyti žmonėms jų gyvenimą tokį, koks jis iš tiesų buvo. Drastiškai išsityčiojau iš lietuviško neveiklumo, bejėgiškumo ir provincialios didybės manijos“. Ką jūs manote apie tikrovės ir jos vaizdavimo literatūroje santykį? Ar visada kūrėjas turėtų būti kritiškas? Savo mintis argumentuokite remdamiesi šiuolaikinės lietuvių literatūros pavyzdžiais.
Ką universiteto idėja reiškė anksčiau ir ką ji reiškia šiandien? Kaip universiteto samprata lemia kultūrą, kultūringumą? Šiandien kalbėsiu apie apie tai, ką universiteto idėja reiškė anksčiau ir ką ji reiškia šiandien? Taip pat, kaip universiteto samprata lemia kultūrą, kultūringumą?
2. LITERATŪRA 15. Kalbėdamas apie Antano Baranausko poeziją Maironis sakė: „Be jo gal ir mūsų nebūtų buvę“. Šiandien tą patį sakome apie Maironį. Kodėl? Pailiustruokite savo svarstymą konkrečiais pavyzdžiais.
2. LITERATŪRA 13. Šiandien mėginant tyrinėti senąją lietuvių mitologiją remiamasi ne tik rašytiniais šaltiniais, bet ir tautosaka. Kokių mitologijos reliktų esate pastebėję dainuojamoje ar sakytinėje tautosakoje? Iliustruokite savo aiškinimą konkrečiais pavyzdžiais.
2. LITERATŪRA 12. „Kiekvienas individas privalėtų bent vieną poetą pažinti nuo pirmo iki paskutinio lapo: jei ne kaip vadovą po pasaulį, tai kaip kalbos matą“ (Josifas Brodskis). Kurį poetą jūs norėtumėte pažinti nuo pirmo iki paskutinio lapo? Kodėl? Pagrįskite savo mintis konkrečiais pavyzdžiais.
2. LITERATŪRA 11. Šarlis de Monteskjė, prancūzų filosofas ir politikas, yra sakęs, kad nedera išplėtoti temos taip, kad nieko neliktų skaitytojui, nes svarbu skaitytoją priversti ne skaityti, o mąstyti. Ką jūs manote apie skaitytojo kaip bendraautorio vaidmenį? Aptarkite knygą, kuri jus labiausiai įtraukė į tokį kūrybinį bendradarbiavimą.
2. LITERATŪRA 9. Nuo pat Antikos gyvuoja pasakojimai apie išsvajotą šalį Arkadiją. Kokių šio mito pėdsakų matote šiuolaikinėje lietuvių literatūroje? Pasirinkę šiuolaikinio lietuvių autoriaus knygą aptarkite ją įtampos tarp „svajonių šalies“ ir ekonominės gerovės paieškų aspektu.
2. LITERATŪRA 8. Literatūros kanonas suprantamas arba kaip vien nuo estetinės kūrinio vertės priklausantis dalykas, arba kaip vien susitarimo rezultatas, kuris gali keistis keičiantis visuomenės skoniui. Kuriai nuomonei pritartumėte jūs? Kurios lietuvių rašytojų figūros jums yra atraminės ir kaip motyvuotumėte asmeninį „literatūros kanoną“?
2. LITERATŪRA 7. Grožėjimosi objektas Antano Baranausko „Anykščių šilelyje“ – remdamiesi kūriniu ir savo patirtimi aptarkite, ar grožis gali tapti argumentu ir raginimu etiškam elgesiui.
2. LITERATŪRA 6. „Dažnas dailininkas yra ir rašytojas, o neretai šalia savo sukurtų vaizdų jis įrašo juos pratęsiančius tekstus. Vaizdas ir tekstas tampa neatskiriami, reikalingi vienas kitam ir papildantys vienas kitą“, – teigia prof. Leonarda Jekentaitė. Kurią knygą galėtumėte pristatyti kaip šios minties iliustraciją? Pagrįskite savo pasirinkimą.
2. LITERATŪRA 5. Nobelio premijos laureatas Josifas Brodskis teigė, kad literatūra yra „didžiausia – be abejonės, didesnė už bet kurį tikėjimą – žmogaus subtilumo skiepytoja“. Kuriuos lietuvių literatūros kūrinius priskirtumėte prie didžiausių subtilumo skiepytojų? Pagrįskite savo nuomonę.
2. LITERATŪRA 4. Vienas šių dienų filosofas savo nuostatą dėl pažintinių romano galimybių išreiškia taip: „Man atrodo, kad klaidinga tiek sakyti, jog romanai teikia žinių apie žmogų, tiek ir kategoriškai tvirtinti, kad jie tokių žinių neteikia.“ Ką jūs manote apie pažintinę literatūros reikšmę? Paremkite savo nuomonę konkrečiais pavyzdžiais.
2. LIETARATŪRA 3. 2011-ieji buvo paskelbti Česlovo Milošo metais. Kuo šis rašytojas yra artimas Lietuvai? Kaip buvo įprasmintas jo atminimas?
2. LITERATŪRA 2. Po Nepriklausomybės atgavimo literatūra ėmėsi įnirtingai ir kartais net ciniškai griauti idealizuotos karžygių ir rūpintojėlių Lietuvos paveikslą. Kaip manote, ar tokie pokyčiai gali turėti įtakos skaitytojo tautinei savivertei? Savo svarstymą iliustruokite pavyzdžiais.
2. LITERATŪRA 1. Kai kūrinys pavadinamas „klasikiniu“, patvirtinama jo estetinė vertė ir svarba literatūros procese. Ką jums reiškia „klasikos“ sąvoka, kuriuos literatūros kūrinio bruožus išskirtumėte kaip būtinus „klasikiniam“? Pagrįskite savo nuomonę konkrečiais pavyzdžiais.
1. KALBA 15. Dažnai kalbos kultūra suvokiama siaurąja prasme – kaip kalbos norminimo disciplina. Tačiau ji gali būti suprantama ir plačiau – kaip žmogaus galimybė skleistis gražia, etiška kalba. Ką manote apie šias dvi sampratas, su kuria susiduriate dažniau, kuri jums artimesnė, patrauklesnė? Argumentuokite savo nuomonę.
1. KALBA 14. Ar galima sakyti, kad turtingas žodynas yra žmogaus kultūros, išsilavinimo mastelis? Pagrįskite savo nuomonę publicistinių tekstų pavyzdžiais.
1. KALBA 8. „Kompiuterio išradimas – tai technologinis proveržis, jaukiantis ne tik buitį, bet ir protus. Jis diktuoja savas kalbos taisykles“, – teigia kalbininkas Antanas Smetona. Kaip lietuvių kalba reaguoja į šį technologinį proveržį?
1. KALBA 7. Paaiškinkite moterų lietuviškų pavardžių darybos dėsnius ir aptarkite pavardžių trumpinimo reiškinį. Kokia jūsų nuomonė apie pavardžių trumpinimo madą?
1. KALBA 5. Brūkšnys poezijoje – įdomus skyrybos ženklas. Pasirinkite lietuvių autoriaus (autorių) poezijos tekstų ir paaiškinkite, kokį vaidmenį juose atlieka brūkšnys. Palyginkite su lietuvių kalbos skyrybos taisyklėmis.
1. KALBA 4. Išvardijimas – efektyvi retorinė priemonė įspūdžiui sudaryti. Pasirinkite viešųjų kalbų ar publicistikos fragmentų, kuriuose vartojama ši retorinė priemonė, ir juos paanalizuokite – kaip ir kodėl tekstas pasiekia įtaigumo
1. KALBA 1. „Drastiškai ir įžūliai klausiu: gal jau atėjo metas minėti kalbos praradimo dieną, jos įžengimą į Didįjį žodyną, užleidžiant vietą svetimai kalbai. Atrodo, tarytum vyksta kažkoks puolimas prieš visa tai, ką vadiname lietuviškumu“ (Justinas Marcinkevičius, „Dienoraščiai ir datos“. Vilnius, 2011). Ką apie tai manote? Argumentuokite savo požiūrį.
Šių laikų žmogui vis sunkiau darosi įsivaizduoti savo gyvenimą be kompiuterio bent dieną. Kompiuteris namuose anksčiau buvo laikomas prestižo ženklu, dabar tai įprasta ir normalu. Kompiuteris mums suteikia be galo daug galimybių, kaip bendravimas su draugais, įvairūs žaidimas, naujienų skaitymas, naudojimas darbo reikalams ar mokslams. Todėl jis daro didelę įtaką žmogaus ugdymo procese, bei vis dažniau prabylama apie kompiuterio daroma įtaką visuomenės raštingumui bei ugdymui. Todėl, visgi, kokia reali kompiuterio daroma įtaka šiuolaikinėje visuomenėje bei kaip gi ją spręsti?
KULTŪRA 12. UNESCO Pasaulio paveldo konvencija apibrėžia, kas yra pasaulinės reikšmės gamtos ir kultūros paveldas. Ką jūs manote apie šios tarptautinės organizacijos paveldosauginę veiklą Lietuvoje, saugomus objektus ir to saugojimo svarbą Lietuvai?
KULTŪRA 15. Iki pat Atgimimo siauruose inteligentų rateliuose, ten, kur slapta darbavosi disidentai, pogrindžio literatūros leidėjai ir platintojai, telkėsi, pasak filosofo Bronislovo Kuzmicko, tikrasis dvasingumas. Apibūdinkite pogrindį kaip kultūros reiškinį. Savo nuomonę pagrįskite pavyzdžiais.
KULTŪRA 14. Šiandien vis dažniau prabylama apie skaitmeninę knygą vietoj įprastos. Ką jūs manote apie knygą skaityklėje skaitymo kultūros požiūriu? Kokių permainų žmogui gali atnešti tokie pokyčiai?
KULTŪRA 13. Ką jūs manote apie savanorius – apie besiplečiančią dovanojimo kultūrą, ypač vartojimo kultūros kontekste?
KULTŪRA 11. Ką manote apie televizijos vaidmenį ugdant visuomenę? Palyginkite skirtingų laidų stilistiką, informatyvumą, profesionalumą.
KULTŪRA 10. Informacinėje visuomenėje, pasak prof. Sauliaus Kanišausko, klesti anoniminė kultūra, nes tie, kurie sėdi „šiapus“ kompiuterio ekrano stiklo, regi pasaulį tik „anapus stiklo“ – nuasmenintą, negyvą, anoniminį. Ar anoniminė kultūra yra grėsmė tradicinei kultūrai? Pagrįskite savo mintis konkrečiais pavyzdžiais.
KULTŪRA 9. Radvilos Našlaitėlio laikais kelionės buvo varginančios, trukdavo labai ilgai ir visada turėjo labai konkrečius tikslus: piligrimystės, prekybos, studijų. Ką jūs manote apie šiuolaikines keliones, jų tikslus, per jas gaunamas žinias ir patirtį?
KULTŪRA 8. Sakoma, kad atsidūrusi tarp griausmingumo ir išminties, publika visada rinksis pirmąjį. Paanalizuokite publicistikos tekstus – į kokį adresatą jie orientuojasi? Kiek juose griausmingumo ir kiek išminties? Pagrįskite savo mintis konkrečiais pavyzdžiais.
KULTŪRA 7. Šiandien kalbama apie jaunystės kultą – visi privalo būti gražūs, veržlūs, energingi. Ką jūs manote apie diskriminaciją dėl amžiaus ir visuomenę, neigiančią senatvę?
KULTŪRA 6. „Istorinio lietuvio charakteris buvo neskrupulingo valstybės vyro, nepaprastai gabaus politiko, orientuoto į veiksmą, į žygį, į politinę valstybės didybę“, – rašė Vytautas Kavolis apie lietuvių būdą, remdamasis XIII–XIV a. rusų ir vokiečių kronikomis. Ką apie šiuolaikinio lietuvio tautinį charakterį pasakytų ateities kultūros istorikas, tyrinėdamas mūsų kultūrinę spaudą?
KULTŪRA 5. Ką universiteto idėja reiškė anksčiau ir ką ji reiškia šiandien? Kaip universiteto samprata lemia kultūrą, kultūringumą?
KULTŪRA 4. Teigiama, kad muzika ir literatūra remiasi bendrais sekos, pusiausvyros ir plėtotės principais. Pasirinkite muzikos ir literatūros kūrinių ir įrodykite šiuos vidinio komponavimo dėsningumus.
KULTŪRA 3. Žodinės ir vaizdinės prigimties tekstai, pasak menotyrininkės Dalios Kolytaitės, gali tapti lygiateisiais „pokalbio“ partneriais, ypač jei juos sieja ne tik ta pati šalis bei epocha, bet ir savotiška tų pačių motyvų interpretacija. Kuriuos lietuvių menininkus galėtumėte pristatyti kaip šios minties iliustraciją? Pagrįskite savo pasirinkimą.
KULTŪRA 2. Aptarkite jums pažįstamus architektūrinius ansamblius ar atskirus pastatus jų funkcionalumo, estetikos ir idėjų raiškos aspektais. Kaip tokiame kontekste vertintumėte šiuolaikinę architektūrą?
KULTŪRA 1. „Meno kūrinys yra vertybė, nes jis yra kvietimas“, – cituoja Žaną Polį Sartrą kultūrologas Eugenijus Ališanka, aiškindamas kultūrą kaip nuolatinę žmogaus pastangą peržengti save ieškant būties prasmės. Kokie meno kūriniai jums yra kvietimas peržengti save?
Lietuvos ir Lenkijos Seimams 2011-sius paskelbus Č. Milošo metais, Lietuvos ir Lenkijos Prezidentai tapo Č. Milošo metų paminėjimo globėjais. Č. Milošo šimtųjų gimimo metinių minėjimas įtrauktas ir į UNESCO minimų datų sąrašą. „Č. Milošo kelias – bendras Lietuvos ir Lenkijos projektas, nes Č. Milošas buvo žmogus, viename asmenyje suderinęs lenko ir lietuvio dvasią,“ - atidengiant paminklinę lentą kalbėjo Lenkijos ambasadorius Lietuvoje, - „Kiekvienas šio Poeto eilėraštis buvo šventė, netikėtumas. Tačiau Č. Milošas, net ir tapęs Nobelio literatūrinės premijos laureatu, laukdavo ne pagyrų, bet objektyvios nuomonės apie savo kūrybą.“
2012m kalbejimas Literatūra, 14 potemė