Referatai, kursiniai, diplominiai
Plutonas
2013-05-13
Tai prezentacija apie nykštukinę planetą - Plutoną.Plutonas Plutono atradimas Plutono sandara Plutono palydovai Nykštukinės planetos Plutono vardo reikšmė VIDEO Testukas Šaltiniai
Fizika  Pristatymas   (33 psl., 5,49 MB)
19 skaidrių apie elektros srovės poveikį žmogaus organizmui
Fizika  Pristatymas   (19 psl., 170,73 kB)
21 skaidrė, turinys: Žemės magnetinis laukas. Žemės magnetinio lauko kilmė. Paleomagnetizmas. Žemės magnetinio lauko stiprumas. Žemės magnetinio lauko ašys. Žemės magnetinio lauko polių inversijos. Saulės vėjų įtaka Žemes magnetiniam laukui. Poliarinės pašvaistės. Gyvūnų orientacija pagal magnetinį lauką Magnetinė žvalgyba. Išvada
Fizika  Namų darbai   (21 psl., 2,65 MB)
Ką reikia žinoti apie elektros srovės poveikį žmogui? Kuo pavojinga srovė? Saugaus elgesio su elektros srove patarimai. 13 skaidrių.
Fizika  Pristatymas   (13 psl., 1,06 MB)
Skaidrės apie vidaus degimo variklį su judančiomis iliustracijomis.
Fizika  Pristatymas   (9 psl., 4,72 MB)
Fizika-1
2013-02-11
Fizika-1 laboratorinis darbas su tankiu.
Fizika  Laboratoriniai darbai   (2 psl., 11,95 kB)
Elektrostatika
2012-12-13
Gamtoje egzistuoja dviejų rūšių elektros krūviai. Vienus jų sutarta vadinti teigiamais, kitus – neigiamais. Pagal šį susitarimą, elektrono krūvis yra neigiamas, o protono – teigiamas. Elektros krūviams galioja adityvumo principas: sudėtingų medžiagos dalelių (atomų, molekulių) ar kūno elektros krūvis yra lygus jį sudarančių elektringųjų dalelių krūvių algebrinei sumai.
Fizika  Referatai   (11 psl., 72,97 kB)
Pristatymas apie diodą, termistorius, elektrolitų elektrinis laidumas. 27 skaidrės.
Fizika  Pristatymas   (27 psl., 109,5 kB)
Įvadas; diodai; lygintuvai; prietaisų maitinimo šaltiniai; diodiniai ribotuvai ir jų panaudojimas; diodinės loginės grandinės; fotodiodai ir jų panaudojimas.
Fizika  Referatai   (9 psl., 50,17 kB)
20 skaidrių apie elektromagnetines bangas. Apibrėžimas. Kūnųs šiluminis spinduliavimas. Difrakcija. Poliarizacija. Atspindys ir lūžis. Mobilieji telefonai. Elektrinis laukas. Magnetinis laukas.
Fizika  Pristatymas   (20 psl., 837,47 kB)
10 klasės 29 skaidrės apie atsinaujinančius energijos šaltinius Lietuvoje. Biomasės energija. Vėjo energija. Saulės energija. Hidroenergija. Geoterminė energija.
Fizika  Pagalbinė medžiaga   (29 psl., 1,75 MB)
Spektras
2012-11-13
9 skaidrės apie spektrą, jo pagrindines spalvas, rūšis.
Fizika  Pristatymas   (9 psl., 57,43 kB)
zeme ir menulis
2012-11-11
Zeme ir menulis 7 klases pristatimas is fizikos. 15 skaidrių.
Fizika  Pristatymas   (15 psl., 2,34 MB)
Puasono koeficiento tamprumo modulio skaičiavimas.
Fizika  Laboratoriniai darbai   (4 psl., 25,76 kB)
Atmosfera
2012-10-18
Šis darbas yra apie atmosferą ir jos slėgį. Čia kalbama apie sferų rūšis, globalinį atšilimą ir daug kitų įdomių dalykų
Fizika  Referatai   (11 psl., 5,6 MB)
Supernovos
2012-09-20
9 skaidrės apie supernovas.
Fizika  Pateiktys   (9 psl., 1,96 MB)
Elektros energijos gamyba, perdavimas ir panaudojimas.
Fizika  Referatai   (3 psl., 12,39 kB)
Svarbiausi 8 klasės fizikos dalykai ir dėsniai.
Fizika  Paruoštukės   (2 psl., 9,58 kB)
Laboratorinis darbas 1. Tolygiai greitėjančio kūno pagreičio matavimas.
Fizika  Namų darbai   (3 psl., 10,81 kB)
Fotoefektas
2012-05-17
fotoefektas
Fizika  Pristatymas   (22 psl., 763,5 kB)
Radioaktyvumas
2012-05-14
referatas apie radiacija.
Fizika  Referatai   (12 psl., 333,26 kB)
Fizikos laboratorinis darbas. PAGRINDINIO SUKAMOJO JUDĖJIMO DĖSNIO TIKRINIMAS
Fizika  Laboratoriniai darbai   (3 psl., 40,28 kB)
Fizikos laboratorinis darbas TIESIOGINIŲ IR NETIESIOGINIŲ MATAVIMO PAKLAIDŲ ĮVERTINIMAS
Fizika  Laboratoriniai darbai   (2 psl., 37,55 kB)
Fizika 1. Laboratorinis darbas Nr. 9
Fizika  Laboratoriniai darbai   (3 psl., 30,28 kB)
Šviesa
2012-03-31
Šviesa, šviesos prigimtis.
Fizika  Pateiktys   (10 psl., 1,06 MB)
11 skaidrių apie Jupiterį ir Saturną.
Fizika  Namų darbai   (11 psl., 1,07 MB)
elektronikos pagrindai
Fizika  Referatai   (198,53 kB)
1. LABORATORINIS DARBAS NUOSEKLUSIS IR LYGIAGRETUSIS REZISTORIŲ SUJUNGIMAS DARBO TIKSLAS – patikrinti nuosekliojo ir lygiagrečiojo rezistorių sujungimo ypatumus.
Fizika  Laboratoriniai darbai   (7 psl., 75,86 kB)
neblogas referatas apie elektros išlydį su nuoroda. gali būti klaidų
Fizika  Pateiktys   (11 psl., 160,63 kB)
Aprašomi elektrinių tipai. 9kl. Lietuvoje veikia šių tipų elektrinės: hidroelektrinės - kurios naudoja vandens srauto energiją, šiluminės elektrinės - kurios naudoja kuro energiją, atominė elektrinė - kuri naudoja branduolinę energiją, hidroakumuliacinė elektrinė ir taip pat hibridinės mikroelektrinės. 2009 m.
Fizika  Referatai   (8 psl., 474,82 kB)
Saulės ir mėnulio užtemimai. 10 klasės fizika, gavau 10, kai atsiskaitinėjau šį darbą. Turinys - Mėnulio fazės - Mėnulio užtemimai - Saulės užtemimai - Mėnulio fazių įtaką mūsų gyvenime - Mėnulio ir Saulės užtemimų datos - Potvyniai ir atoslūgiai - Pirmasis žmogus Mėnulyje
Fizika  Pateiktys   (44 psl., 1,35 MB)
Tamprumo jėga
2011-05-20
Tamprumo jėga, Huko dėsnis.
Fizika  Pristatymas   (8 psl., 613,35 kB)
Elektros energetikos raida Lietuvoje ppt pristatymas
Fizika  Pateiktys   (21 psl., 629,78 kB)
Elektroniniu grandiniu schemos
Fizika  Pristatymas   (9 psl., 66,57 kB)
elektrinimosi reiškinys. pateiktys apie elektrinimosi reiškinį.
Fizika  Pateiktys   (11 psl., 313,74 kB)
Stabilizatoriai
2011-03-29
Stabilizatoriai
Fizika  Referatai   (12 psl., 51,69 kB)
KTU.2 kurso.Fizikos laboratorinio ataskaita
Fizika  Laboratoriniai darbai   (4 psl., 102,73 kB)
Įvadas.......................................................................................................................3 Jonizuojanti spinduliuotė.......................................................................................4 Jonizuojančios spinduliuotės šaltiniai...................................................................5 Jonizuojančios spinduliuotės poveikis gyvūnų organizmui................................7 Jonizuojančios spinduliuotės poveikis žmogaus organizmui..............................8 Išvados.....................................................................................................................10 Literatūra................................................................................................................11 Niekas neabejoja, kad jonizuojantieji spinduliai žalingai veikia visus gyvus organizmus, nors populiariojoje ir mokslinėje literatūroje kartais pasirodo publikacijų, kuriose įrodinėjamas nedidelių apšvitos dozių galimas naudingumas sveikatai. Šis faktas gali pasirodyti kvailas ir juokingas. Tačiau radiacinės saugos istorija, gyvuojanti jau antrą šimtmetį, yra lygiai tokia pat dramatiška ir kupina prieštaringų faktų kaip ir bet kuri kita istorija. Jonizuojančioji spinduliuotė gali būti skirstoma į: 1. Elektromagnetinę spinduliuotę - elektromagnetines bangas - (rentgeno ir gama spinduliuotė). 2. Dalelių spinduliuotę, t.y. atomo branduolių dalelių srautą. Jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai gali būti gamtiniai ir dirbtiniai. Jonizuojančiosios spinduliuotės poveikis žmogaus ir gyvūno organizmui gali būti teigiamas, neutralus ir kenksmingas. Kur kas dažniau pasireiškia neigiamas poveikis organizmui. Maži jonizuojančiųjų spindulių kiekiai skatina vėžines ligas, o dideli – suardo ląsteles, pažeidžia organizmo audinius ir sukelia greitą mirtį. Jonizuojančiosios spinduliuotės žmogui pasekmės skirstomos į didelių dozių nulemtus efektus ir mažų arba labai mažų dozių atsitiktinius efektus. Mažos jonizuojančiosios spinduliuotės dozės gali veikti ir teigiamai, kuomet jomis stimuliuojami tam tikri gyvybiniai procesai.
Fizika  Referatai   (11 psl., 57,79 kB)
Marsas
2010-12-12
Marsas yra vienas iš artimiausių Žemės kaimynų. Marsas pavadintas romėnų karo dievo vardu. Planeta yra beveik 10 kartų lengvesnė už Žemę, aplink Saulę apkeliauja per 687 Žemės paras, o paties Marso para trunka 24 val. 39 min.. Prie Žemės Marsas kartais priartėja per 56 milijonų kilometrų. Marsas yra beveik du kartus mažesnis už mūsų planetą, aplink jį sukasi du mažyčiai palydovai Fobas ir Deimas. Tai viena iš penkių planetų turinčių kietą paviršių.
Fizika  Pateiktys   (9 psl., 816,43 kB)
Tikslas: susipažinti su spektrinės analizės metodais; nubrėžti monochromatoriaus gradavimo kreivę n = f(λ), vadinamą dispersijos kreive; pagal gradavimo kreivę rasti nežinomo spektro linijų bangų ilgius; lyginant išmatuotus bangų ilgius su nurodytais atlase, nustatyti nežinomą medžiagą.
Fizika  Laboratoriniai darbai   (2 psl., 153,03 kB)
TIKSLAS: Susipažinti su išoriniu fotoefektu, patikrinti soties fotosrovės priklausomybę nuo katodo apšvietimo.
Fizika  Laboratoriniai darbai   (3 psl., 50,44 kB)
Skysčių klampa, jos įtaka technologiniams procesams ir nustatymo metodai. Skysčio klampumu, arba vidine trintimi, vadinamas pasipriešinimas, atsirandantis skysčio viduje, pasislenkant vieniems sluoksniams kitų atžvilgiu. Kalmpumo dydį apibūdina klampumo, arba vidinės trinties, kofecientas ŋ. Fizikinę šio kofeciento prasmę galima rasti iš Niutono formulės.
Fizika  Referatai   (3 psl., 8,84 kB)
Kristaliniai kūnai
2010-11-24
Mokslo ir gamybos pažanga didele dalimi priklauso nuo reikiamas savybes turinčių kietųjų medžiagų, todėl kietojo kūno tyrimams fizikoje skiriamas ypatingas dėmesys. Bemaž puse pasaulio fizikų šiuo metu užsiima kietojo kūno fizika. Jie tiria kietųjų medžiagų struktūrą ir jos ryšį su mechaninėmis, elektrinėmis ir magnetinėmis, optinėmis savybėmis, kietuosiuose kūnuose vykstančius reiškinius. Kietieji kūnai gali būti kristaliniai arba amorfiniai.
Fizika  Konspektai   (7 psl., 58,57 kB)
Skysčiai
2010-11-21
Dujų molekulės viena nuo kitos nutolusios daug kartų daugiau negu skysčiuose. Todėl skysčiuose tarp molekulių nuolatos egzistuoja sąveikos jėgos, o dujose sąveikos jėgos pasireiškia molekulių susidūrimo metu. Skysčių molekulių išsidėstyme - nedideliame tūryje - galime įžiūrėti kažką panašaus į kristalinę "gardelę". Tiesa, "gardelėse" molekulės ilgai neišsilaiko, kadangi jos dažnai peršoka iš vienos "gardelės" į kitą. Todėl sakoma, kad skysčiai turi kristalinės sandaros pradą - juose yra tik artimoji molekulių išsidėstymo tvarka. Dujose tokių reiškinių neaptinkama.
Fizika  Referatai   (7 psl., 24,97 kB)
Elektros gamyba
2010-11-18
Šio darbo tikslas - plačiau susipažinti su elektros sąvoka, paanalizuoti elektros energijos naudojimą bei gamybą Lietuvoje ir pasaulyje. Elektra [ gr. elektron-gintaras] , visuma reiškinių, susijusių su elektriniais krūviais, jų kuriamais laukais, judėjimu ir sąveika. Elektriniai krūviai būna teigiamieji ir neigiamieji. Jie yra elektrinio lauko šaltiniai. Elektrinį krūvį turi elementariosios dalelės: elektronas turi neigiamąjį, pozitronas ir protonas- teigiamąjį elementarųjį krūvį (mažiausią elektros kiekį).
Fizika  Referatai   (13 psl., 22 kB)
Žemė turi stiprų magnetinį lauką. Žemei sukantis apie savo ašį, jos mantija su kietąja pluta sukasi šiek tiek greičiau negu vidinis branduolys. Viduje yra karšta plazma, todėl tekanti srovė sukuria magnetinį lauką. Žemės gelmės lemia apie 90% lauko stiprio. Likusius 10% lemia Saulės spinduliuojamų elektringųjų dalelių srautai ir įmagnetėjusios uolienos.
Fizika  Pristatymas   (15 psl., 4,12 MB)
Elektromagnetinės indukcijos reiškinys – elektros srovės atsiradimas uždarame laidininke,kintant jį veriančiam magnetiniam srautui. Lenco taisyklė : indukuotoji srovė visada teka tokia kryptimi, kad jos sukurtas magnetinis laukas priešintųsi priežasčiai sukūrusiai srovę.Jei magnetinis laukas,kuriame yra laidininkas,stiprėja,tai indukuotoji srovė sužadina priešingos krypties magnetinį lauką,jei silpnėja – tos pačios krypties lauką.
Fizika  Konspektai   (10 psl., 21,04 kB)
KTU-Elektros sistemų katedra>> Vienfazio transformatoriaus bandymas. Darbo užduotis (lentelės, grafikai): Atliekame tuščiosios veikos bandymą, išmatuojame ir nubrėžiame I1, U2, kaip f(U1). Nustatome transformacijos koeficientą K. (APIMTIS 2PSL)
Fizika  Kita   (34,36 kB)
vejo energija
2010-10-06
Fotoelektra Potencialas: Lietuvos teritorija apima 65 200 km2 plotą. Įvairiose Lietuvos vietovėse per metus į horizontalaus paviršiaus kvadratinį metrą patenka nuo 926 kWh/m2 metus (Biržai) iki 1042 kWh/m2 metus (Nida) saulės spindulinės energijos. Vidutiniškai Lietuvoje ši krintanti energija sudaro ~1000 kWh/m2 metus. Tuo būdu į Lietuvos teritoriją patenka 6,54.1013 kWh/metus. Lietuvoje yra ~150 km2 namų stogų, kurie gali buti panaudoti fotoelektros saulės jėgainėms įrengti. Į juos krinta 1,5.1011 kWh/metus saulės spindulinės energijos. Esant saulės elementų efektyvumui 15%, iš jėgainių, įrengtų ant stogų, galima gauti 2,25.1010 kWh/metus....(APIMTIS 5PSL)
Fizika  Namų darbai   (32,87 kB)
Šiame darbe išsamiai išanalizuotas terminės difuzijos procesas. Aptarti atvejai, kai atermine difuzija vyksta esant tam tikrai priemaišų koncentracijai, aplinkos temperatūrai ir kitiems faktoriams. Darbe grafiskai pavaizduotas difuzijos proceso vyksmas, keičiantis visiem šiem aplinkos faktoriam. Antroje šio darbo dalyje aptartas paviršinių akustinių bangų filtro projektavimas. šiame darbe pateiktas visų parametrų teorinis paskaičiavimas, taip pat paskaičiuota ir grafiškai pateiktas juostinio filtro dažninės amplitudės charakteristikos grafikas. (APIMTIS 10 PSL)
Fizika  Referatai   (142,43 kB)
Fizikinis parametras, kuris yra vienodas visose šiluminės pusiausvyros būsenos kūnų sistemos dalyse, vadinamas kūno temperatūra. Temperatūra apibūdina kūnų sistemos šiluminės pusiausvyros būseną: šiluminės pusiausvyros būsenos sistemos visų dalių temperatūra yra vienoda. Temperatūra yra skaliarinis dydis. Ji yra matuojama dviem pagrindiniais dydžiais (APIMTIS 0.5)
Fizika  Konspektai   (3,28 kB)
Televizija
2010-10-06
Televizija (gr. tele – toli + lot. visio – matymas) – judančių vaizdų ir paveikslų perdavimas laidais arba radijo bangomis. Moksle ir technikoje televizija taikoma įvairiems tyrimams, pramonėje – gamybos procesams stebėti. Ypač plačiai televizija naudojama kultūros reikalams: jos programos iš vieno televizijos centro perduodamos radijo bangomis daugybei abonentų, turinčių specialius imtuvus – televizorius. (APIMTIS 5PSL)
Fizika  Referatai   (12,62 kB)
skirtas susipažinti su skysčio paviršiaus įtempimo susidarymo mechanizmu, kapiliariniais reiškiniais, išmokti matuoti įtempimo koeficientą kapiliaru ir ištirti šio koeficiento priklausomybę nuo priemaišų koncentracijos.molekuliniu požiūriu skysčių struktūra yra tarpinė tarp dujinių ir kristalinių kūnų. Skysčių dalelių išsidėstyme pastebima taip vadinama artimoji tvarka (labai mažuose tūriuose gretimos dalelės yra išsidėsčiusios tvarkingai). Tam tikrą trumpą laiką (apie 10-11s) dalelės svyruoja apie pusiausvyros padėtį, po to vėl peršoka į naują padėtį (apie 10-8 cm atstumu). Kiekvieną skysčio paviršiaus sluoksnį veikia molekulinio slėgio ir paviršiaus įtempimo jėgos.
Fizika  Kita   (333,6 kB)
Saturnas
2010-10-06
Aprasytas visas Saturnas su skaidremis. Saulės sistemos planeta milžinė. Antroji pagal dydį (po Jupiterio) ir šeštoji pagal nuotolį nuo Saulės (lent.). Aplink Saulę skrieja elipsine orbita 9.64 km/s vid. greičiu. Plika akimi dangaus skliaute matomas kaip gelsva žvaigždė, kurios spindesys priklausomai nuo planetos atstumo kinta nuo -0.2 iki 1.3 ryškio. Susiplojęs, nes greitai sukasi apie ašį. Saturno atmosfera susideda iš mol. vandenilio (~74%), helio (~24%), amoniako, metano, etano, acetileno ir kitų dujų. Paviršių ištisai dengia amoniako kristalėlių debesys, matoma tamsių ir šviesių juostų, juosiančių planetą lygiagrečiai su pusiauju, vėjas ties pusiauju pučia iš vakarų į rytus ~500 m/s greičiu. Aukštesnių platumų skirtingose juostose vėjas pučia priešingomis kryptimis. Dėl to atmosferoje daug sūkurių.
Fizika  Referatai   (239,52 kB)
DARBO TIKSLAS: nustatyti radioaktyviojo  spinduliavimo šaltinio aktyvumą. PRIEMONĖS: prietaisas IMFĮ-15V0, sukuriantis silpną savajį spinduliavimo foną, impulsų skaičiavimo įrenginys PP-16,  spindulių šaltinis, sekundometras. MFĮ-15V0M ir PP-16 skirtas  šaltinio radioaktyvumui matuoti. Savasis prietaiso fonas – ne didesnis kaip 0.117 impulsų/s, nesant pašalinio  spinduliavimo. (APIMTIS 3PSL)
Fizika  Kita   (49,08 kB)
Darbo tikslas. Tyrinėti ir pagrįsti puslaidininkinių diodų, diodinio optrono veikimo principus bei savybes, VACH ir parametrus, diodų teorinių modelių ir realių diodų atitikimo laipsnį, diodų darbą paprasčiausiose elektroninėse grandinėse. Išmokti praktiškai apriboti diodų darbą leidžiamųjų būvių ar režimų ribose.
Fizika  Kita   (104,23 kB)
Susisiekimo priemoniu raida nuo seniausiu laiku iki telefono isradimo..(raitieji pasiuntiniai, pasto karietos, telegrafas, telefonas). Prezentacija buvo skirta 9klases fizikos temos pristatymui... prezentacijoje pamineti telefono, telegrafo isradimo faktai, istorijos
Fizika  Pateiktys   (247,12 kB)
Nr. 14
2010-10-06
Tinka VGTU studentams TIKSLAS: stovinčios bangos metodu išmatuoti garso bangos garso bangos greitį ore, apskaičiuoti oro molekulių laisvės laipsnių skaičių.Šiame darbe garso bangų sudėtis, kitaip sakant, interferencija, vyksta1 pav.,a pavaizduotame įrenginyje. Dažnio n garso banga sklinda iš telefono 2, maitinamo garso dažnių generatoriaus 1. Taške 3 bangos frontas skyla į du: viena banga sklinda į kairę, kita į dešinę. Praėjusios skirtingą kelią bangos susitinka ir interferuoja. Interferencijos rezultatą nustatome taške 4 įtaisytu klausymosi vamzdeliu. Vienos bangos sklidimo kelią keičiame slankiojančiąja vamzdžio dalimi. Vamzdžio poslinkį matuojame matuokliu 5. Užfiksavę vieną interferencijos minimumą (stovinčios bangos mazgą) taške 4 ir pažymėję skalės padalą n1, ištraukiame vamzdį tiek, kad taške 4 susidarytų naujas interferencijos minimumas (1 pav., b). Užsirašome matuoklio skalės padalą n2. iš1 pav., b plaukia, kad n2- n1=l/2, o
Fizika  Kita   (21,89 kB)
Medžiagų agregatinės būsenos ir jų virsmai. Pagrindinės agregatinės būsenos: kieta, skysta , dujinė ir plazminė. Kietasis kūnas fizikoje yra toks, kuris išlaiko savo tūrį ir formą. Jie dažniausiai būna kristaliniai. Kristalai- tai kietieji kūnai, kurių atomai ir molekulės erdvėje išsidėstęė tvarkingai. Ne visi kieti kūnai yra kristalai. Yra anorfinių, kurie yra tarp kristalinių kietųjų kūnų ir skystųjų. Jų atomai ir molekulės išsidėsto beveik tvarkingai. (APIMTIS 1PSL)
Fizika  Konspektai   (4,75 kB)
Kvantinė optika
2010-10-06
Reiškinius, kuriuose, sąveikaujant šviesai ir medžiagai, reiškiasi elementariųjų sistemų kvantinės savybės, nagrinėja kvantinė optika. Fotoefektas (gr. photos – šviesa, lot. effectus – veikimas) elektronų išlaisvinimas iš kieto kūno jį apšvietus elektromagnetiniais spinduliais (pav. šviesa). Išlaisvintų elektronų kiekis priklauso nuo krintančio spindulių srauto stiprio. Elektronų greitis yra proporcingas spindulių dažniui. Fotoefektą naudoja daugelis astronominių šviesos imtuvų, elektroninės kameros ir kt.). Šį reiškinį atrado Heinrichas Hercas ir kruopščiai ištyrė rusų, vokiečių, italų fizikai. (APIMTIS 1PSL)
Fizika  Konspektai   (4,46 kB)
Kinematika
2010-10-06
Gana trumpai ir aiskiai viskas apie slenkamojo kuno kinematika. Aprasoma apie greiti, pagreiti, tiesiaeigi, kreivaeigi, tolygini ir kintamaji judejima. Erdvė ir laikas – objektyvios materijos egzistavimo formos. Atskaitos sistemos. Judėjimo ir rimties reliatyvumas. Mechaninių judėjimų rūšys. Tiesiaeigis materialiojo taško judėjimas. Kreivaeigis judėjimas. Tangentinis ir normalinis pagreitis. Norėdami nagrinėti kūno judėjimą, pirmiausia turime pasirinkti kūną ar kūnus, kurių atžvilgiu galėtume stebėti judančio kūno padėties kitimą, t.y. pasirinkti atskaitos kūnus. Kūno judėjimas atskaitos kūno atžvilgiu gali būti aprašomas įvairiai. Sakykime, norime aprašyti judėjimą plieninio rutuliuko, iškritusio pro tiesiai ir tolygiai judančio vagono langą. Kaip atskaitos kūną galime pasirinkti, pavyzdžiui, vagono sienas. Kadangi rutuliuko greitis kritimo momentu buvo toks pat, kaip ir vagono, tai jo kritimo trajektorija vagono sienos atžvilgiu bus vertikali tiesė. Tačiau atskaitos kūnu pasirinkę kitą kūną, surištą su Žeme, pavyzdžiui, stulpą, jo atžvilgiu turėsime kitą trajektoriją. Rutuliukas dėl vagono judėjimo juda horizontaliai stulpo atžvilgiu ir, be to, krinta vertikaliai žemyn. Taigi mus dominantis judėjimas, imant skirtingus atskaitos kūnus, aprašomas skirtingai. Neįvertinus realių judėjimo priežasčių, sunku pasakyti, kurio atskaitos kūno atžvilgiu nagrinėti judėjimą tikslingiausia.
Fizika  Pagalbinė medžiaga   (37,72 kB)
Užduotis:išmokti praktiškai taikyti energijos tvermės dėsnį slenkančiam ir besisukančiam kūnui. Išmatuoti bandymo keliu ir apskaičiuoti teoriškai rutuliuko, judančio nuožulniąja plokštuma, greičius v ir v1. Nustatyti kūnų kritimo trukmę t, greičių v ir v1 pereinamTyrimas: dežutės dugną padengiame švariu popieriumi ir ant jo viršaus uždedame anglinę kalkę. Dėžutę priglaudžiame prie nuožulniosios plokštumos pagrindo galo. Prie plokštumos viršutinio galo pakabiname svambalą, statmenai krypčiai nustatyti. Keisdami plokštumos nuolydžio kampą  ir leisdami rutuliukui savaime judėti nuo pat jos viršaus, nustatome rutuliuko nukritimo vietas dėžutėje. Išmatuojame nuožulniosios plokštumos ilgį l, aukščius h ir y horizontalę b, nuotolį x (nuo taško C iki rutuliuko nukrypimo vietos). Tyrimus atliekame esant keturiems skirtingiems aukščiams h. ybės nuo aukščio h atvaizduoti grafiškai.
Fizika  Kita   (18,97 kB)
1.Pagal savo varianto duomenis nubraižyti individualią elektrinės grandinės schemą.Pažymėti schemoje srovių kryptis. Ekvivalentinio keitimo metodu, taikydami Omo dėsnį , apskaičiuoti sroves šakose ir įtampą UAB.Apskaičiuokite imtuvo R4 galią P4. (APIMTIS 7 PSL)
Fizika  Namų darbai   (59,74 kB)
Standartinis nuokrypis yra lygus kvadratinei šakniai iš dispersijos: Visi trys minėti parametrai taip yra atsitiktiniai dydžiai, nes skaičiuojami naudojant baigtinį matavimų rezultatų skaičių. Tačiau rezultatų skaičiui augant į begalybę, vidurkis, dispersija ir standartinis nuokrypis artėja prie tam tikros, empirinės, vertės. Matematiškai yra įrodoma, kad, kai matavimų skaičius ir vieno matavimo metu užregistruotų dalelių skaičius yra pakankamai dideli, 99,7% matavimų rezultatų patenka į intervalą Šis teiginys vadinamas "trijų sigma taisykle": beveik visi matavimų rezultatai nuo vidurkio nukrypsta mažiau nei 3σ. Kai matavimo paklaida lygi sumai didelio skaičiaus vienodos eilės nepriklausomų paklaidų, atsitiktinio dydžio skirstinys vadinamas Gauso skirstiniu, ir yra tokio pavidalo:
Fizika  Kita   (86,56 kB)
Adolfas Jucys
2010-10-06
Akademikas ADOLFAS JUCYS - vienas iš daugiaelektronių atomų teorijos kūrėjų, šiuolaikinės teorinės fizikos pradininkas Lietuvoje, Vilniaus fizikų teoretikų mokyklos organizatorius ir vadovas. Jo sukurti ir išplėtoti teoriniai metodai plačiai taikomi atomo fizikoje ir gretimose mokslo srityse.Pokariniu laikotarpiu užimdamas atsakingus akademiko-sekretoriaus, Aukštųjų mokyklų valdybos viršininko, įvairių mokslo įstaigų vadovo postus, A. Jucys daug prisidėjo prie mokslo atkūrimo ir suklestėjimo Lietuvoje. Jam rūpėjo bendri kultūros klausimai ir mokslo vystymosi perspektyvos, fizikų kalbos grynumas ir gimtojo krašto istorija. Viskam jis surasdavo laiko ir jėgų, užkrėsdamas ir aplinkinius savo entuziazmu bei kūrybingumu
Fizika  Pateiktys   (47,92 kB)
Darbo užduotis: Išmatuoti matematinės svyruoklės svyravimo periodą ir įvertinti matavimo tikslumą.
Fizika  Laboratoriniai darbai   (2 psl., 18,93 kB)
Darbo tikslas: išmatuoti sistemos ir pridėtų kūnų inercijos momentus.
Fizika  Laboratoriniai darbai   (2 psl., 62,76 kB)
Maliu desnis
2010-06-03
arbo tikslas: susipažinti su šviesos poliarizacijos reiškiniu ir patikrinti Maliu dėsnį.
Fizika  Laboratoriniai darbai   (2 psl., 25,02 kB)
1938 m. vokiečių mokslininkai Oto Hanas ir Fricas Štrasmanas, apšaudydami neutronais urano branduolius, atrado naujo tipo branduolinę rekciją – urano branduolių dalijimąsi. Šioje reakcijoje branduolys skyla į dvi apyliges dalis, vadinamas branduolio skeveldromis. Tarp jų būna daug nestabilių – radioaktyvių – izotopų. Branduoliui dalijantis išsiskiria daug energijos ir išmetami 2 – 3 didelę kinetinę energiją turintys neutronai.
Fizika  Pateiktys   (10 psl., 747,34 kB)
Elektros srove vadinamas kryptingas (tvarkingas) elektringųjų dalelių judėjimas. Elektros srovė, atsirandanti laidininke, kai jame sukuriamas elektrinis laukas, vadinama laidumo srove. Laidumo srovę dažniausiai sudaro: metaluose - judantys laisvieji elektronai, puslaidininkiuose - judantys laidumo elektronai ir skylės, elektrolituose bei dujose - judantys jonai.
Fizika  Referatai   (12 psl., 470,54 kB)
Merkurijus
2010-05-07
Iliustruotas testas su atsakymais.
Fizika  Pateiktys   (21 psl., 3,19 MB)
Nanotechnologijos
2010-05-04
Tai tarpdisciplininė taikomojo mokslo ir technologijų šaka, apimanti darbą su mažomis medžiagų dalelėmis - nanodalelėmis, matuojamomis nanometrais (viena milijardinė metro dalis) bei jų pritaikymą technologijose. Nanotechnologijos apima medžiagas ir objektus ne didesnius nei apytiksliai 100nm. Nanotechnologijos istorija. 1959 m. R. Feynman paskaita „Ten, apačioje, yra daug vietos“ („Plenty of Room at the Bottom“).
Fizika  Pateiktys   (15 psl., 215,27 kB)
Molekulė – mažiausia medžiagos dalelė, turinti esmines tos medžiagos chemines savybes. Ji susideda iš tokių pat ar skirtingų atomų.Atomus molekulėje į patvarią daugiaatomę sistemą sieja atomų sąveika, kuri dar vadinama cheminiu ryšiu. Atomams susijungus į molekulę, jos optinis spektras labai skiriasi nuo atominio spektro, o būdingasis Rentgeno spektras nepakinta.Vadinasi tarpatominę sąveiką molekulėse lemia atomų valentiniai elektronai. Molekulės tarpatominių ryšių tipai: joninis ir valentinis.
Fizika  Paruoštukės   (3 psl., 104,63 kB)
Žmogus kas dieną susiduria su įvairiais elektros prietaisais ir šaltiniais. Todėl labai svarbu žinoti apie žalingą elektros poveikį žmogaus organizmui ir išmanyti saugos metodus. Žmogaus kūnas – elektros laidininkas. Žmogaus kūno varža priklauso nuo organizmo savybių ir būsenos. Įvairių kūno audinių varža yra skirtinga. Didžiausia varža yra odos paviršiaus sluoksnio. Kai odos paviršius užterštas prakaitu, tepalais, metalų dulkėmis, drėgme arba kitomis laidžiomis medžiagomis, tada varža sumažėja Ržm=1k.
Fizika  Pateiktys   (19 psl., 291,68 kB)
Šiame darbe apžvelgtas elektros išradimas ir jos gaminimo būdai. Detaliau aptarta elektros atsiradimo istorija bei įvairūs elektrinių modeliai. Pateiktos pagrindinės sąvokos bei formulės, susiję su elektra bei jos matavimo vienetais. Išskirtos elektrinės pagal pirminės energijos šaltinį, t.y. šiluminė elektrinė, atominė elektrinė, geoterminė elektrinė, hidroelektrinė, hidroakumuliacinė elektrinė, potvynių arba bangų elektrinės, saulės elektrinė, vėjo elektrinė. Plačiau pateiktos kelios iš jų. Apžvelgta didžiausia Lietuvoje esanti atominė elektrinė, turinti patį didžiausią reaktorių pasaulyje, kuris yra įrašytas į pasaulio Gineso rekordų knygą. Aptariant elektrą ir jos gaminimo būdus pastebėta, kad Lietuvoje didžiausią elektros energijos dalį užima Ignalinos atominės elektrinės pagaminta elektros energija. Mūsų šalyje yra ir vėjo elektrinių ir hidroelektrinių, tačiau šie elektros gamybos būdai Lietuvoje sudaro labai mažą dalį pagamintos elektros energijos.
Fizika  Referatai   (20 psl., 104,95 kB)
Pirmasis bandymas sudaryti atomo modelį panaudojant sukauptus eksperimentinius duomenis priklauso Tomsonui. Jis manė, kad atomas - tai 10-10 m spindulio skritulio formos sistema. Atomo teigiamas krūvis tolygiai paskirstytas visame skritulio tūryje, o neigiamos dalelės - elektronai -  yra jo viduje (1 pav.). Norėdamas paaiškinti atomų išskiriamus linijinius spektrus, Tomsonas bandė nustatyti elektronų padėtį atome ir apskaičiuoti jų virpesių dažnį apie pusiausvyros padėtį.
Fizika  Pateiktys   (8 psl., 78,39 kB)
Šviesos atspindys
2010-04-02
Reiškinys, kai šviesa, nepereidama iš vienos terpės į kitą, jų riboje keičia sklidimo kryptį. Atspindys yra skirstomas į: Veidrodinius. (Toks atspindys vyksta tada, kai šviesa krenta į labai lygų paviršių, ir spinduliai išlieka lygiagretūs.) Sklaidžiuosius (arba difuzinius). (Toks atspindys vyksta tada, kai paviršius, į kurį krenta šviesa, yra nelabai lygus. Tada jis atsispindėjęs išsisklaidys į visas puses.)
Fizika  Pateiktys   (14 psl., 763,24 kB)
Darbo užduotis. Išmokti įvertinti elektrinių dydžių matavimo sistemines paklaidas.
Fizika  Uždaviniai   (3 psl., 17,79 kB)
Išmokti matuoti slankmačiu, mikrometru, sverti svarstyklėmis, nustatyti tiesioginių bei netiesioginių matavimų paklaidas.
Fizika  Laboratoriniai darbai   (2 psl., 26,06 kB)
Lęšiai
2010-02-25
Taškai A ir B yra sferinių paviršių viršūnės, kurios viena nuo kitos yra taip arti, kad jas galime laikyti vienu tašku. Šis taškas vadinamas lęšio optiniu centru O. Per tašką O einantys spinduliai beveik nepasislenka. Tiesė, kuri eina per lęšio sferinių paviršių centrus O1O2 bei optinį centrą O, vadinama pagrindine optine ašimi. Kitos tiesės, einančios per lęšio optinį centrą O, vadinamos šalutinėmis optinėmis ašimis.
Fizika  Referatai   (20 psl., 613,24 kB)
Fizikos formulės
2010-02-23
Fizikos formulių rinkinys: Mechanika, termodinamika, elektromagnetizmas.
Fizika  Pagalbinė medžiaga   (11 psl., 115,74 kB)
Žodis „atomas“ yra kilęs iš graikų kalbos žodžio atomos – nedalomas. Senovės graikai dar prieš 2400 metų manė, kad daiktai yra sudaryti iš atomų. Vėliau apie 2000 metų į šią idėją žmonės nekreipė dėmesio, kol Džonas Daltonas 1808 metais atliko kelis eksperimentus, įrodančius atomų būvimą. Gausūs XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios atradimai įrodė, kad atomas - tai sudėtinga dalelė. Chemija nagrinėja atomo sandarą tiek, kiek tai reikia, aiškinant elementų chemines savybes, atomų ryšius medžiagų molekulėse ir naujų elementų susidarymą, vykstant cheminėms reakcijoms. Šiam tikslui pakanka svarbiausių elementarių dalelių: elektronų, protonų, neutronų, pozitronų, α, β, γ dalelių (α dalelės elementariomis nevadinamos).
Fizika  Referatai   (6 psl., 225,56 kB)
Niutono dėsniai
2010-01-25
Iki Niutono fizikoje vyravo Aristotelio pažiūros. Aristotelis tvirtino, kad visi kūnai, kurių neveikia išorinės jėgos, turi būti rimties būsenoje. Šio teiginio klaidingumą pirmasis nurodė G. Galilėjus. Remiantis jo darbais, buvo suformuluotas mechanikos dėsnis, kuris dabar vadinamas pirmuoju Niutono dėsniu: kiekvienas kūnas išlaiko rimties arba tolygaus tlesiaeigio judėjimo buseną tol, kol kitų kūnų poveikis jo neprivercia ta būsena pakeisti.
Fizika  Referatai   (9 psl., 64,49 kB)
Šiluminis variklis
2010-01-25
Viskas prasidėjo 1744 kai James‘as Watt‘as paleido savo pirmąjį garo variklį Soho dirbtuvėse, Anglijoje. Tai buvo ekonomikos ir žmogaus civilizacijos vystymosi pradžios variklis, kuris davė atspyrį olimesniam progresui. Deja garo variklis sunaudojo tik apie 10% degimo metu išskiriamos energijos, tad žmonies reikėjo efektyvesnio energijos panaudojimo būdo. Čia buvo prisiminta 1680 metais Huyghens‘o ir Papin‘so pirmieji vidaus degimo variklio bandymai su paraku.
Fizika  Referatai   (5 psl., 288,99 kB)
Fizika
2010-01-25
Fizika kaip mokslas, pagrindinės sąvokos ir formulės.
Fizika  Konspektai   (3 psl., 8,83 kB)
Teorinė dalis. Žemė yra didelis rutulinis magnetas, todel jos paviršiuje ir aplinkinėje erdvėje veikia magnetinės jėgos. Žemės magnetiniai poliai nesutampa su geografiniais. Žemės magnetinio lauko jėgų linijų kryptį galima nustatyti magnetine rodykle. Rodyklės šiauriniame pusrutulyje pietinis polius yra palinkęs į Žemę, ir rodyklė su horizontaliąja plokštuma sudaro pasvirimo kampą Θ. Kampas tarp magnetinio ir geografinio dienovidžio vadinamas nukrypimo kampu α. Magnetinio lauko svarbiausia charakteristika yra magnetinė indukcija B. B skaitinė vertė lygi jėgai, kuria magnetinis laukas veikia laidininko, statmenojo magnetinio lauko krypčiai, duotame lauko taške be galo mažos magnetinės rodyklės šiaurinį polių. 3.Aparatūra ir darbo metodas. Žemės magnetinės indukcijos B vektorių galima išskaidyti į dvi komponentes – vertikaliąją Bv ir horizontaliąją Bh. Šios horizontaliosios komponentės kryptis yra magnetinio dienovidžio kryptis. Pasvirimo kampas φ, nukrypimo kampas β ir horizontalioji komponentė Bh yra pagrindiniai Žemės magnetinio lauko parametrai. Žemės magnetinio lauko indukcijos horizontaliąją komponentę Bh nustatėme tangentiniu galvanometru (1 pav). Jį sudaro trumpa vertikali ritė, turinti N apskritiminių vijų. Ritės rodykle, kai rite neteka srovė, rodo magnetinio dienovidžio kryptį. Išvados. Paskaičiavę Žemės magnetinio lauko indukcijos horizontaliosios komponentės vidutinę vertę <Bh>, gavome, kad ji lygi 265,536*10-7T. Kadangi mūsų gautoji komponentė truputi skiriasi nuo teorinės komponentės, galima daryti prielaidą, kad matavimai netiklsūs dėl įrangos kaltės.
Fizika  Laboratoriniai darbai   (14,69 kB)
Ypač stipriai nukentėjo metalo,odų, kailių,baldų ir avalynės pramonė.Lenkijos valdžia Vilnių priskyrė prie "Lenkijos B" grupės, arba antraeilių periferijos miestų, kurių vystymąsi stabdė speciali muitų,transporto tarifų, kreditų sistema ir kitos priemonės.Augo tik ta pramonė, kurios gaminiai priklausė prie būtiniausių vartojimo reikmenų ir turėjo paklausą vietinėje rinkoje. Nors ir praradęs savo reikšmę buvusių Rusijos gubernijų pramoniniame ir prekybiniame gyvenime, Vilnius, tenkindamas šio krašto gyventojų ūkinius ir kultūrinius poreikius,pamažu vystėsi ir darė šiokią tokią įtaką Lenkijai. Iki 1924m. pradžios Vilniaus pramonė augo gan sparčiai; kai kurios pramonės šakos pasiekė net prieškarinį gamybos lygį. Pagyvėjus pramonei ir dėl to pasitasius miesto finansinei būklei,Vilniaus magistratas susirūpino miesto elektrifikacija.Centrinės elektrinės būklė dėl blogo eksploatavimo karo ir pokario metais buvo kritinė.Kadangi centrinės elektrinės įrengimai dažnai neveikdavo,miestui trūko elektros energijos.Padėtis buvo gelbstima mažomis dyzelinėmis elektrinėmis. Tačiau tai negalėjo išgelbėti nuo elektros energijos trūkumo ir dažnai vakarais tamsoje skendėjo ištisi miesto rajonai, atjungti nuo centrinės elektrinės. 1924m. miesto centrinės elektrinės direktoriumi paskyrė inžinierių J.Glatmaną ir jam pavedė parengti elektrinės rekonstravimo projektą.Kitų specialistų siūlymai statyti naują šiluminę elektrinę prie geležinkelio arba hidroelektrinę prie Neries buvo atmesti:tam reikėjo daug laiko ir lėšų.J.Glatmanas greitai parengė eletrinės rekonstravimo projektą ir ėmė jį realizuoti. 1925m. buvo pastatyta pirmoji 1800kW galios garo turbina ir mieste paklotas naujas kabelinis tinklas.Turbina pradėjo veikti 1926m. spalio 6 d. 1928m. rugsėjo 1 d. pradėta naudoti dar du garo katilai ir antroji 3000kW galios turbina. Garo katilai turėjo 400m kaitinamąjį paviršių ir tiekė 16 atm slėgio garą. 1934m. elektrinėje buvo likviduoti paskutiniai seni įrengimai. 1935m. sumontuotas ir paleistas trečiasis 375m kaitinamojo paviršiaus, 16 atm slėgio garo katilas. 1937m. vasario 3 d. pradėjo veikti trečioji 3700kW galios turbi-na.Elektrinės galia tapo 8500kW ir iki 1940m. daugiau neaugo. Per dvylika metų (1925-1937m.) Vilniaus miesto centrinė elektrinė buvo visiškai rekonstruota: pašalinti seni ir pastatyti nauji įrengimai; elektrinė tapo viena galingiausių ir moderniausių elektrinių Lenkijoje. Dėl to Vilniuje 1936m. įvyko aštuntasis Lenkijos elektrikų suvažiavimas ,o 1938m.-penktoji visos Lenkijos konferencija skaitiklių klausimais. Elektrinei ir tinklui rekonstruoti kasmet buvo išleidžiama po 0,7-1,0 mln. zlotų.Buvo moderninamas ir skirstomasis tinklas: 1934m. visas tinklas rekonstruotas į kintamosios srovės tinklą, įrengta 30 transformatorinių pastočių. 1937m. miesto elektros skirstomojo tinklo ilgis siekė apie 330 kilometrų, iš jų 12,0 km buvo aukštosios įtampos orinių linijų,36,4 km aukštosios įtampos kabelinių li-nijų, 197,3 km žemosios įtampos orinių linijų ir 86,5 km žemosios įtampos ka-belinių linijų. 1937m. orinės linijos buvo nutiestos su 5920 medinių atramų. Rekonstravus elektrinę ir skirstomąjį tinklą, elektrinė dirbo labai ekonomiškai.1937m. jos metinis biudžetas siekė 4mln. zlotų. Elektrinė, turėdama galios rezervą, galėjo pasirinkti ekonomiškesnį įrengimų darbo režimą.Tačiau elekt-ros savikainą didino elektrinėje vartojamas brangus kuras- akmens anglys. Jų kaina dar padidėdavo dėl nepatogaus transportavimo iš Vilniaus geležinkelio stoties iki elektrinės: iki 1940m. akmens anglys (ir durpės) į elektrinę buvo vežiojami arkliais.Kurą vežiodavo 30 vežimų. Į juos buvo kraunama po 1,5 t akmens anglių. Per metus (1937m.) elektrinė sudegindavo apie 10,5 tūkst. t anglių ir apie 0,5 tūkst. t durpių. Vadinasi, vienai kilovatvalandei pagaminti buvo suvartojama 0,9 kg akmens anglių. Tinklo nuostoliai sudarė 9% . Augant elektrinės galiai, elektros energijos kaskart daugiau buvo suvartojama pramonėje ir buityje, jos gamyba plėtėsi(18 lentelė) (min.kWxh) Nors elektros energijos gamyba Vilniaus centrinėje elektrinėje tolydžio didė-jo, tačiau vienam miesto gyventojui vidutiniškai jos teko labai mažai: 1923m.-27kWh, 1937m.-57kWh- tai maždaug 3 kartus mažiau negu Šiauliuose, apie 4 kartus mažiau negu Kaune ir 6 kartus mažiau negu Klaipėdoje. Iš didžiųjų Lie-tuvos miestų tik Panevėžio gyventojui pagamintos elektros energijos teko mažiau negu Vilniaus gyventojui. Vilniuje daugiausia elektros energijos buvo suvartojama apšvietimui.Gatvių apšvietimų tinklas buvo nuolat plečiamas. 1925m. Vilniaus gatvėse degė 655 elktros lempos, t.y. 2,5 karto daugiau negu prieš karą. 1937m. gatvių apšvietimo linijų ilgis pasiekė 211,5 km ir degė 3162 gatvių šviestuvai.Elektra buvo apšsviestos visos miesto centro ir svarbiausios priemesčių gatvės, didelių gyvenamųjų namų ir pramonės įmonių kiemai bei aikštelės. Gatvių ir aikščių apšvietimui 1937m. suvartota 1,4 mln.kWh elektros energijos.Už 1 kWh,suvar-totą gatvėms ir aikštėms apšviesti, miesto valdyba (elektrinės šeimininkė) mokėjo tik 0,14 zloto. Daug elektros energijos buvo suvartojama butams apšviesti. Iš centrinės elektrinės elektros energija 1925m. buvo teikiama 2150, 1933m.- 3550, o 1937m. -5160 namų. 1937m. elektrinė turėjo 25,8 tūkst. abonentų ir 30,7 tūkst. elektros skaitiklių.Elektrinę, skirstomąjį ir gatvių apšvietimo tinklą bei visus abonentus aptarnavo tik 200 nuolatinių elektrinės darbuotojų.Vadi-nasi,jų darbo krūvis buvo gan didelis. Kaskart vis daugiau elektros energijos buvo suvartojama pramonėje.1927m. Vilniuje iš viso suvartota 5,8 mln.kWh elektros energijos; iš to skaičiaus pramonėje -0,28 mln.kWh, 1938m. iš viso suvartota 12,3 mln.kWh; iš to skai-čiaus pramonėje-3,4 mln.kWh. Taigi per tą laikotrpį bendras suvartojamas elektros energijos kiekis padidėjo 2,5 karto, o pramonės-net 12,5 karto. 1927m. pramonėje suvartota elektros energija sudarė tik 4,8% visos suvartotos energijos, 1938m.-27,6%. Didžiausi elektros energijos vartotojai pramonėje buvo spaustuvės ir radijo aparatų gamykla. 1937-1938m. Vilniaus cetrinės elektrinės pagamintos elektros energijos vartojimo strūktūra buvo tokia: 14% teko gatvių ir aikščių apšvietimui, 58%- butų apšvietimui ir 28% -pramonei. Nors 1938m. butų apšvietimui teko 58% visos suvartotos elektros energijos ir buvo apšviesta 5211 namų, tačiau apie pustrečio tūkstančio miesto namų buvo dar neelektrifikuoti ir naudojosi žibalinėmis lempomis.Oficialioje ataskaitoje nurodoma, kad Vilniaus centrinės elektrinės parduotos 1 kWh vidutinė kaina 1937m. buvo 0,31 zloto. Tačiau kainos buvo diferencijuotos: eilinis vartotojas mokėjo 0,7-0,85 zloto, t.y. 2,5-3 kartus brangiau negu vidurkis, o miesto savivaldybė ( už savo įstaigų, gatvių ir aikščių apšvietimą ) - 2,3 karto pigiau negu vidurkis. Pigiau mokėjo ir pramoninė buržuazija už pramonėje suvartotą elektros energiją. Taigi eilinis darbininkas už 1kWh turėjo mokėti 20-25% dienos uždarbio (1935m. oficialios statistikos duomenimis ). Elektrinė, tokiomis kainomis realizuodama savo produkciją, davė milžinišką pelną miesto savivaldybei: jos pelnas buvo didžiausias iš visų miesto pramonės įmonių. Elektrinės darbininkų tarpe buvo gyvos 1918-1919m. kovos dėl Tarybų valdžios tradicijos. Jie visuomet paremdavo Vilniaus proletariatą, kovojantį dėl bendrų reikalavimų.Daug ekonominių streikų įvyko Vilniuje 1921m.:streikavo batsiuviai, saldainių dirbtuvių, alaus gamyklos, lentpjūvių , siuvyklų, tabako fabriko ir kitų įmonių darbininkai. Solidarizuodamiesi su kitų įmonių strreikuojančiais darbininkais, 1921m. kovo 21 d. sustreikavo ir Vilniaus centrinės elektrinės ir vandentiekio darbininkai bei savivaldybės įstaigų tarnautojai.Jie kėlė ekonominius reikalavimus. Tos dienos vakarą ir visą naktį miestas buvo be vandens ir šviesos.Įsikišus generolui L.Želigovskiui, streikuojančiųjų reikalavimai buvo patenkinti , ir kitą dieną streikas baigėsi. 1923m. visoje Lenkijoje buvo revoliucinio judėjimo pakiliamas.Ypač nuskambėjo visuotinis geležinkelininkų srteikas ir ginkluotas Krokuvos darbininkų sukilimas. Jiems plačiai pritarė ir Vilniaus darbininkai. Nepaisant valdžios perspėjimų , grasinimų ,areštų, 1923m. lapkričio 5-6 d. Vilniuje streikavo daugiau kaip 60 stambių įmonių 2 tūkst. darbininkų, tarp jų ir centrinės elektrinės bei vandentiekio darbuotojai.Miestas vėl liko be vandens ir be elekt-ros.Elektrinę ir kai kurias miesto gamykas užėmė kariuomenė. Tai buvo politinis sreikas-grieštas buržuazinės Lenkijos valdžios ketinimas įvesti dešimties valandų darbo dieną. Vilniaus centrinė elektrinė buvo viena iš stambiausiųjų (po Klaipėdos ) miesto valdybų elektrių Lietuvoje. Kiekvienam Vilniaus gyventojui teko 40 W instaliuotos galios. Ji elektros energiją tiekė tik Vilniaus miestui. Lenkijos okupacijos metais ši elektrinė darė nemažą įtaką miesto ūkiniam, kultūriniam ir visuomeniniam gyvenimui. Tačiau nuo 1996m. rudens pasikeitė šios elektrinės pavadinimas. Ji dabar vadinasi Vilniaus elektrinė.
Fizika  Konspektai   (8,21 kB)
Vėjo energija
2010-01-19
Vėjo energija Viena iš aplinką labiausiai tausojančių energetikos šakų yra vėjo energetika, kurioje vėjo energija verčiama į elektros energiją, panaudojant vėjo turbinas. Kadangi tai nėra pastovus energijos šaltinis, todėl būtini energijos kaupikliai. Tai gali būti elektros tinklai arba vietiniai akumuliatoriai. Vėjo jėgainės būna horizontaliosios arba vertikaliosios. Pastarosios nesukelia triukšmo, veikia net esant mažam vėjo greičiui, tačiau jų naudingumo koeficientas mažesnis, nei horizontaliųjų. Pramoniniam elektros energijos gaminimui naudojamos didelės jėgainės, kurių galingumas gali siekti 5 MW, o sparnų diametras 126 m. Deja, vėjo elektrinės yra brangios. Brangus yra jų pastatymas ir prijungimas prie sisteminio elektros tinklo, apimantis žemės įsigijimą statybai, tvirtų kelių dirbamoje žemėje tiesimą, sunkių elementų transportavimą į statybos aikštelę, sudėtingus montavimo darbus, transformatorinių statybą, kabelinių linijų klojimą, prijungimą prie elektros tinklo, paleidimą ir derinimą ir t.t. Nepigi ir vėjo elektrinių eksploatacinė priežiūra, kuri privalo būti vykdoma pagal griežtus gamintojų nurodymus. Prikimštai elektronikos vėjo elektrinei prižiūrėti reikia specialiai paruoštų specialistų, sugebančių greitai rasti sutrikimų priežastį ir ją pašalinti. 2005 m. pasaulyje vėjo energija sudarė 1 proc. (arba 58 982 MW) visos pagaminamos elektros energijos. Pasinaudojant vėjo turbinomis, pagaminta elektra sudaro 23 proc. Danijos, 8 proc. Ispanijos ir 4,3 proc. Vokietijos elektros energijos. Pasaulyje pagaminamos vėjo energijos kiekis nuo 1999 m. iki 2005 m. išaugo keturis kartus. Pirmą vėjo energetikos Lietuvoje galimybių studiją 1993 m. paruošė Lietuvos energetikų mokslo ir technikos draugija po Lietuvos vyriausybinės delegacijos pažintinio vizito Vokietijos Šiaurės jūros pakrančių objektuose. Studija, kurioje meteorologinių stebėjimų pagrindu buvo apskaičiuoti energetiniai vėjo ištekliai, išanalizuotos gaminamų vėjo elektrinių konstrukcijos, paruošti pasiūlymai eksperimentinių vėjo elektrinių įsigijimui ir jų pastatymo vietoms, buvo pateikta tuometinei LR Pramonės ir prekybos ministerijai. Tačiau pasiūlymams eigos nebuvo duota ir vėjo energetika palikta likimo valiai. Parodomoji Vydmantų vėjo elektrinė buvo projektuojama ir statoma laikantis visų Europos Komisijos Energetikos ir energetikos tinklo agentūros rekomendacijų statant bet kurioje šalyje pirmąją vėjo elektrinę. Pagrindiniai reikalavimai buvo: • 1. Pirmoji šalyje vėjo elektrinė turi būti pastatyta gerai matomoje ir lengvai prieinamoje aikštelėje, kad kiekvienas besidomintis pilietis galėtų prie jos prieiti ir apžiūrėti pačią elektrinę ir gretimą teritoriją. Iš informacinio stendo lankytojai turi gauti visą informaciją apie vėjo elektrinės techninius rodiklius ir jos reikšmę kovoje dėl CO2 išmetimo į atmosferą mažinimo, gauti informaciją apie vėjo elektrinės įjungimą į elektros tinklą ir apie žemėnaudą elektrinės sanitarinės zonos plotuose, apie sparnų sukimosi garso ir šešėlio poveikį žmogui ir paukščiams. • 2. Energetikos sistemos elektros tinklo personalas turi turėti galimybę bet kada kontroliuoti vėjo elektrinės gaminamos elektros energijos kokybę, jos technologinių sutrikimų poveikį elektros tinklo stabilumui ir pačios vėjo elektrinės reakciją į sisteminio elektros tinklo sutrikimus. • 3. Eksploatuojant pirmąją vėjo elektrinę turi būti iki galo išspręsti santykiai tarp vėjo elektrinės savininko ir Energetikos sistemos dispečerinių tarnybų, reguliuojant vėjo elektrinės galingumą bei distancinio stabdymo ir paleidimo juridinį statusą ir atsakomybę. • 4. Vėjo elektrinės savininkas privalo vykdyti elektrinės darbo monitoringą ir teikti informaciją Respublikos mokslo, projektavimo ir valstybinėms įstaigoms duomenis, kurie reikalingi tolimesniems darbams plečiant vėjo elektrinių statybos apimtis. • 5. Pirmosios vėjo elektrinės savininkai privalo dalyvauti edukacinėje programoje, supažindinant jaunimą (nuo darželinukų iki studentų) su „švariomis“ energijos gamybos technologijomis.
Fizika  Rašiniai   (120,4 kB)
Anglų fizikas Maiklas Faradėjus užsibrėžė tikslą “magnetizmą paversti elektra”. Šiam tikslui įgyvendinti prireikė dešimtmečių įtempto darbo. Darbą sunkino ir tai, kad trūko tinkamų pietaisų, pavyzdžiui, pakankamai jautrių galvanometrų. Tačiau nepaisant šių nesėkmių 1831 m. M. Faradėjui pavyko.
Fizika  Pateiktys   (17 psl., 3,5 MB)
Tamprumo jėga
2010-01-17
Jėgos sąvoka. Tamprumo jėga. Kaip ji atsiranda? Deformacija. Deformacijos rūšys. Huko dėsnis.
Fizika  Projektai   (163,86 kB)
Archimedas
2010-01-11
Archimedas buvo įžymiausias senovės fizikas. Iš pradžių Archimedas daugiausia dirbo inžinieriaus mechaniko darbus, konstravo karines mašinas ir statė įtvirtinimus, reikalingus tėvynės gynybai.
Fizika  Konspektai   (10 psl., 48,21 kB)
Paukščių Takas
2010-01-10
Paukščių Takas – šviesi juosta, stebima danguje nakties metu. Šiuo vardu taip pat yra vadinama žvaigždžių sistema - spiralinė galaktika su keliomis diske susisukusiomis vijomis, vienoje kurių yra Saulė. Iš esmės Paukščių Takas – tai mūsų Galaktikos (vadinamos Paukščių Tako Galaktika) pagrindinės plokštumos projekcija dangaus sferoje. Lyginant Paukščių Taką su Saulės sistema, šviesa Saulės sistemą pereina per 12 valandų, o Paukščių Taką – per 100 000 metų.
Fizika  Pateiktys   (25 psl., 2,43 MB)
asteroidai
2010-01-10
Be devynių didžiųjų planetų ir dar trijų nykštukinių planetų, aplink Saulę arti pagrindinės Saulės plokštumos skrieja daugybė mažųjų planetų, kitaip dar vadinamų asteroidais. Plika akimi jie nematomi, o žiūrint pro teleskopą, atrodo tik kaip šviečiantys taškai. Tuo jie panašūs į žvaigždes. Šiuo metu mažosiomis planetomis (asteroidais) sutarta vadinti tik tuos Saulės sistemos kūnus, kurių skersmuo ne mažesnis kaip l km.
Fizika  Pateiktys   (17 psl., 751,07 kB)
Priemonės: Oberbeko švytuoklė, kuri sudaryta iš keturių ritinių užmautų ant įtvirtintų skriemulyje sukryžiuotų strypų. Keičiant ritinių padėtį sukimosi ašies atžvilgiu, keičiasi švytuoklės inercijos momento didumas. Oberbeko švytuoklę įsuka virvelė, tempiama sunkio jėgos veikiamo pasvarėlio.
Fizika  Laboratoriniai darbai   (5 psl., 26,1 kB)
Izaokas Niutonas
2009-12-10
Izaokas Niutonas (1643 – 1727) – anglų mokslininkas. Gimė miestelyje netoli Kembridžo, neturtingo fermerio šeimoje. 12 metų Niutonas buvo pasiųstas į miesto mokyklą, po to į vieną Kembridžo universiteto koledžą, kurį baigė 1665m., įgydamas bakalauro laipsnį (pirmasis žemiausias mokslinis laipsnis Anglijoje).
Fizika  Referatai   (10 psl., 39,98 kB)
Apie jėgas
2009-12-09
Fizikine prasme jėga yra “kitų kūnų veikimas”. Taigi jėga yra pagreičio ir deformacijos priežastis. Terminas “jėga” visuomet susijęs su kūnų sąveika ir yra jos kiekybinis matas. Jėga yra vektorius, nes ji veikia kryptingai (spaudžia, stumia, traukia, stabdo ir t.t.) Jėgos kryptis sutampa su pagreičio vektoriaus kryptimi. Jėga gali pasireikšti tiesiogiai liečiantis kūnams (trinties, tamprumo jėga) arba ji gali veikti per nuotolį (Žemės traukos, magnetinės ir elektrinės jėgos).
Fizika  Referatai   (20 psl., 2,52 MB)
Televizija
2009-12-02
Televizija – judančių vaizdo ir paveikslo perdavimas laidais arba radijo bangomis.Šiandien jos neįmanoma atsieti nuo mūsų buities. Spustelėjus televizoriaus jungiklį, nušvinta ekranas ir mes matome vaizdus bei girdime garsus. Televizija yra telekomunikacinė sistema skirta transliuoti ir priimti vaizdus ir garsą per atstumą
Fizika  Referatai   (10 psl., 247,99 kB)
Garvežys
2009-11-30
Garo amžiaus pradžia siejama su garo variklio atradimu. 1763 m. Džeimsas Vatas (Watt), įrankių meistras iš Škotijos Glazgo miesto, patobulino nedidelį Njukomeno modelio variklį, kuriame garas buvo šildomas ir aušinamas tame pačiame cilindre. Kodėl gi neįrengus taip, kad jis auštų kitame cilindre? Vatas padarė antrąjį cilindrą, pavadino jį kondensatoriumi, ir variklis pagerėjo.
Fizika  Pateiktys   (2,5 MB)
Saturnas (senovės lietuvių vadintas Sėlija) – antra pagal dydį (po Jupiterio) ir šešta pagal atstumą nuo Saulės planeta. Saturnas matomas plika akimi, dėl to žinomas nuo senovės. Saturnas nuo Saulės vidutiniškai nutolęs per 1429 mln. km Aplink Saulę apsisuka per 29,64 metus. Turi žiedų sistemą. Saturnas priklauso didžiosioms dujų planetoms. Jo atmosfera kaip ir Jupiterio susideda daugiausia iš vandenilio ir helio, tačiau kitokiu santykiu. Jeigu Jupiterio atmosferoje šie elementai yra panašiu santykiu kaip ir Saulėje, tai Saturne helio dalis yra žymiai mažesnė.
Fizika  Referatai   (15 psl., 600,3 kB)
Šilumą izoliuojančios medžiagos. Neorganinės šilumą izoliuojančios medžiagos. Akmens vata. Stiklo vata. Putstiklis. Perlitas. Triukšma izoliuojančios medžiagos. Akytosios ir pluoštinės garso sugeriamosios medžiagos. Rezonansinės konstrukcijos. Membraninės konstrukcijos. Difrakciniai garso slopintuvai. Garso izoliacija. Drėgmę izoliuojančios medžiagos. Paviršiaus impregnavimas. Mineraliniai skiediniai. Modifikuotas betonas. Membraninė apsauga. Silikatizacija.
Fizika  Referatai   (7 psl., 212,08 kB)
TIKSLAS: išmatuoti fizikinės ir matematinės svyruoklių svyravimo periodus ir nustatyti laisvojo kritimo pagreitį. PRIEMONĖS: pakabintas ant ilgo siūlo masyvus kūnas, strypas su įtaisytais dviem sunkiais metaliniais lęšiais ir dviem pakabomis, gembė svyruoklei pakabinti, sekundometras, liniuotė, trikampė prizmė.
Fizika  Laboratoriniai darbai   (3 psl., 32,28 kB)
Tranzistoriais vadinami puslaidininkiniai prietaisai su viena ar keliomis pn sandūromis, tinkantys galiai stiprinti ir turintys tris (ar daugiau) išorinius išvadus. Labiausiai paplitę tranzistoriai turi dvi pn sandūras. Dviejų sandūrų tranzistoriuose panaudojami dviejų rūšių krūvininkai (elektronai ir skylės), todėl jie ir vadinami dvipoliais.
Fizika  Kursiniai darbai   (15 psl., 115,51 kB)
Darbo tikslas: Įsitikinti, kad įvairiu spalvų spindulių bangų ilgiai yra skirtingi. Atsakymai i klausimus: 1. Aprašymuose, bandymuose šviesa sklinda ne tiesiai, bet užlinksta už kliūties. Šis reiškinys vadinamas šviesos difrakcija. 2. Difrakciniais metodais tiriama šviesos sudėtis ir matuojami jos bangų ilgiai. Šiam tikslui naudojami optiniai prietaisai vadinami difrakcijos gardelėmis. Aukštos kokybės gardelės kiekviename milimetre įbrėžiama po tūkstanti ir daugiau rėžių. Vieno skaidraus plyšio ir rėžio bendras plotis vadinamas gardelės konstanta.
Fizika  Laboratoriniai darbai   (2 psl., 8,03 kB)
Izoterminis, Izobarinis, Izochorinis, Adiabatinis, Šiluminis variklis, Pirmasis termodinamikos dėsnis, Santykinė drėgmė, Dinaminė pusiausvyra, Antrasis termodinamikos dėsnis.
Fizika  Paruoštukės   (1 psl., 10,76 kB)
Taško kinematika. Taško judėjimo dėsnis. Taško greitis. Kūno taškų greičiai. Kūno taškų pagreičiai. Taško pagreitis. Pagrindinės savokos. Greičių sudėties teorema. Kai kurie taško judėjimo atvejai. Kieto kūno kinematika. Slenkamasis kūno judėjimas. Kūno sukimąsi apie nejudančią ašį. Plokščias kūno judėjimas. Kūno plokščio judėjimo lygtis.
Fizika  Paruoštukės   (2 psl., 115,2 kB)
Garo turbinos
2009-10-06
Garo turbina – šiluminis variklis, turintis sukamąjį darbo ratą. Ji be tarpinių grandžių (stūmoklio, švaistiklio) sukuria sukamąjį judėjimą. Garo turbinų galia siekia net iki 1200 kW. Elektrinėse šios turbinos sujungiamos su elektros srovės generatoriumi. Yra ir dujų turbinų, kuriose vietoj garo naudojami dujų degimo produktai. Garo turbinos naudojamos šiluminėse elektrinėse, elektros srovės generatoriams sukti laivuose. Dujų turbinos taip pat įrengiamos šiluminėse elektrinėse, taip pat turbosraigtiniuose lėktuvuose sraigtams sukti.
Fizika  Referatai   (9 psl., 59,39 kB)
Pleišto ir dirvos sąveika. Bendrosios paskirties plūgų klasifikacija. Agrotechnikos reikalavimai. Plūgo korpusų tipai. Verstuvinio korpuso dalys. Specialieji plūgai. Dirvų raižymo mašinos.
Fizika  Konspektai   (34 psl., 1,32 MB)
Kulono dėsnis –sąveikos jėga. Elektrostatinis laukas ir jo stiprumas. Elektrinio lauko stiprio srautas. Gauso teorema. Elektrostatinio lauko stipris medžiagose ir laidininkuose. Elektrinė talpa. Nuolatinės srovė ir svarbiausi (Omo ir Džiaulio) dėsniai. RC - grandinės. Magnetinis laukas, indukcija. Bio – Savaro -Laplaso dėsnis. Pilnutinės srovės dėsnis. Solenoido magnetinis laukas. Solenoido magnetinis laukas. Įelektrintų dalelių greitintuvai, ciklatoriai. Magnetinis laukas medžiagoje. Magnetinis srautas. Gauso teorema. Elektromagnetinės indukcijos dėsniai. Saviindukcija. Magnetinio lauko energija. Slinkties srovė ir jos magnetinis laukas. Maksvelo teorijos elektromagnetiniam laukui pagrindai.
Fizika  Paruoštukės   (6 psl., 129,47 kB)
Kvatinė fizika
2009-09-14
Šiluminis spinduliavimas. Kūno spektrinis spinduliavimo tankis. Emisijos, absorbcijos ir atspindžio gebos. Šiluminio spnduliavimo dėsniai. Stefano ir Bolcmano dėsnis. Vyno poslinkio dėsnis. Kvantų hipotezė, Planko formulė ir jos ryšys su kitais spinduliavimo dėsniais. Optinė pirometrija. Optinis pirometras. Šviesos šaltiniai ir jų charakteristikos. Išorinis fotoefektas. Fotono masė. Judesio kiekis. Sklidimo greitis. Komptono reiškinys. Šviesos slėgis. Kvantinės mechanikos elementai. De Broilio hipotezė. De Broilio bangų ststistinė prasmė. Klasikinės mechanikos taikymo ribos. Haisenbergo neapibrėžtumo sąryšiai. Banginė funkcija. Šredingerio lygtis.
Fizika  Paruoštukės   (4 psl., 51,18 kB)
Fizikos teorija
2009-09-11
Elektros krūvis. Elektrinė konstanta. Elektrostatinis laukas. Elektrinis dipolis. Elektrinio lauko stiprio vektoriaus srautas. Gauso teorema laukui vakuume. Begalinis tolygiai įelektrintos plokštumos elektrostatinio lauko stiprio skaičiavimas taikant Gauso teoremą. Darbas, atliekamas perkeliant krūvį elektriniame lauke. Elektrostatinio lauko vektoriaus cirkuliacija (lauko potencialumas). Elektrostatinio lauko potencialas. Taškinio krūvio potencinė energija ir lauko potencialas, ekvipotencialinis paviršius, potencialo vienetas. Elektrinio lauko stiprio ir potencialo ryšys (potencialo gradiento samprata).
Fizika  Konspektai   (37 psl., 649,92 kB)
Nuostovusis elektrinis laukas. Dielektrikai. Nuolatinė elektros srovė. Elektrinis laidumas. Nuostovusis magnetinis laukas. Magnetikai. Elektromagnetinė indukcija. Kvazinuostoviosios kintamosios srovės grandinės. Maksvelo lygtys. Pagrindinės elektromagnetinių bangų savybės.
Fizika  Konspektai   (121 psl., 2,08 MB)
Du įvykiai skirtingose koordinačių sistemos taškuose x1 ir x2 vadinami vienalaikiais, jeigu jie įvyksta tą patį laiko momentą pagal tos koordinačių sistemos laikrodį. Tegu įvykiai įvyko laiko momentu t0 nejudančioje koordinačių sistemoje. Judančioje koordinačių sistemoje įvykiai įvyko taškuose x|1 ir x|2 momentais t|1 ir t|2. Laiką t|1 ir t|2 parodė judančios koordinačių sistemos laikrodžiai, esantys jos taškuose x|1 ir x|2 tais momentais, kai tuose taškuose įvyko nagrinėjamas įvykis.
Fizika  Pagalbinė medžiaga   (2 psl., 69,26 kB)
Trinties dėsniai
2009-09-11
Mechanikoje paprastai nagrinėjamos gravitacinės, tamprumo ir trinties jėgos, o kartais įjungiamas ir elektringų dalelių judėjimas elektriniuose ir magnetiniuose laukuose, tada dar prijungiamos elektromagnetinės jėgos. Mechanikoje kalbant apie trinties jėgą nekalbama apie jos prigimtį, o apsiribojama empiriniu būdu gautų dėsnių aprašymu, todėl jie yra gana artutiniai ir netikslūs. Tokia trintis kyla ne tik kūnams šliaužiant vienas kitu, bet ir bandant juos išjudinti. Trintis vadinama ramybės arba sukibimo trintimi. Ši trintis yra sausosios trinties charakteringas požymis.
Fizika  Pagalbinė medžiaga   (3 psl., 101,29 kB)
Masių centras juda kaip materialus taškas, kurio masė lygi sumai visų materialių taškų, o veikianti jėga lygi geometrinei sumai visų išorinių jėgų veikiančių sistemą. Pvz.: Patrankos sviedinys judantis ir sprogstantis beorėje erdvėje. Masių centras paprastai sutampa su sunkio jėgos centru, kuris vartojamas retai.
Fizika  Pagalbinė medžiaga   (2 psl., 79,55 kB)
Sukamojo impulso tvermės dėsnio pavyzdžiai: Žukovskio suolas, tai diskas, kuris gali laisvai suktis apie vertikalią ašį. Žmogui sėdint ant to suolo, išskėtus rankas į šonus, jis pasukamas, tuo būdu suteikiamas sukamasis impulsas. Kadangi sistema uždara, tai sulenkus rankas sumažinamas inercijos momentas I, bet Iw turi likti pastovus, taigi padidėja w. Tas pats būna su balerina, kai daro suktuką, arba akrobatas atlikdamas salto: ištiesdamas arbasulenkdamas rankas prie liemens reguliuoja sukimosi greitį.
Fizika  Pagalbinė medžiaga   (3 psl., 87,55 kB)
Klasikinėje mechanikoje kiekvieno kūno judėjimo būvis aprašomas, bet kuriuo laiko momentu, koordinatėmis ir greičiu. Vietoje greičio galime naudoti impulsą. Dalelė yra geometrinis taškas, aprašantis kintant laikui nenutrūkstančią trajektoriją. Klasikinėje mechanikoje parodyta, kad toks atvaizdavims yra ribotas: dalelės būseną bet kuriuo laiko momentu negalima charakterizuoti tiksliomis koordinatėmis ir impulso dydžiu tuo pačiu metu.
Fizika  Pagalbinė medžiaga   (2 psl., 109,2 kB)
Power point programa padarytas pristatymas apie lęšius, jų sandarą, rūšis, istorijos. Taip pat apie akies sandarą, akinius, jų istorijos.
Fizika  Pateiktys   (14 psl., 278,76 kB)
Magnetinis laukas
2009-09-02
Magnetinė indukcija. Magnetinio lauko stiprumas. Pilnutinės srovės dėsnis. Solenoido ir toroido magnetinis laukas. Gauso teorema magnetiniam laukui. Ampero jėga ir dėsnis. Krūvininko judėjimas magnetiniame lauke. Faradėjaus ir Lenco dėsnis. Indukcinės elektrovaros jėgos kilmė. Saviindukcija. Magnetinio lauko energija. Įmagnetėjimas. Laisvieji virpesiai idealiame kontūre. Slinkties srovė. Elektromagnetinės bangos, jų impusas ir energija.
Fizika  Konspektai   (10 psl., 51,64 kB)
Reikia apskaičiuoti pirminės tranzistorinio stiprintuvo pakopos, apkrautos kita analogiška stiprintuvo pakopa, schemą. Abiejose pakopose tranzistoriai yra to paties tipo ir įjungti į schemą su bendru emiteriu ir su emiterine darbo taško stabilizacija. Priešįtampio ir kolektoriaus grandinės maitinamos iš bendro nuolatinės įtampos šaltinio.
Fizika  Namų darbai   (14 psl., 66,71 kB)
Apytikrė stiprintuvo skaičiuotė ir elementinės bazės parinkimas. Struktūrinės ir principinės schemos sudarymas. Pilna principinės schemos skaičiuotė bei elementų parinkimas, prisilaikant standarto. ADCH skaičiuotė. Stiprintuvo konstrukcijos aprašymas. Ekvivalentinė schema. Užduotyje nurodytų ir apskaičiuotų stiprintuvo parametrų ir charakteristikų palyginimas.
Fizika  Kursiniai darbai   (15 psl., 43,85 kB)
Darbo tikslas: ištirti signalo aproksimavimo Furje daugianariu galimybes naudojant ortogonalinę trigonometrinių funkcijų sistemą. Palyginti teorinius ir sintezuojamus įvairios formos periiodinius signalus bei signalus su amplitudine moduliacija, apskaičiuojant aproksimavimo paklaidas.
Fizika  Laboratoriniai darbai   (4 psl., 50,91 kB)
Signalai
2009-09-02
Ryšio sistemos struktūra. Paaiškinti superpozicijos principą. Kokioms grandinėms jis galioja? Išvardinti signalų matematinius modelius. Nustatyti ar šis signalas yra normuotas. Berselio nelygybės fizikinė prasmė. Pavyzdžiais paaiškinti šias FURJE transformacijos savybes. Koreliacinių f-jų panaudojimas.
Fizika  Paruoštukės   (1 psl., 26,93 kB)
Darbo tikslas: susipažinti su korelometro veikimo principu bei išmatuoti įvairios formos periodinių signalų autokoreliacines funkcijas (AKF). Palyginti signalų teorines diskretines autokoreliacines funkcijas (DAKF) su išmatuotomis, išskirti naudingą signalą triukšmų fone.
Fizika  Laboratoriniai darbai   (3 psl., 18,96 kB)
Darbo tikslas: išmokti praktiškai naudotis spektro analizatoriumi ir ištirti įvairios formos periodinių signalų spektrus, palyginti teorinius skaičiavimus ir eksperimentinius duomenis.
Fizika  Laboratoriniai darbai   (6 psl., 35,78 kB)
Darbo tikslas: ištirti AM signalų parametrų pasikeitimą, einant jiems per rezonancinį stiprintuvą.
Fizika  Laboratoriniai darbai   (5 psl., 19,25 kB)
Darbo tikslas: susipažinti su srovės tankio vektoriaus ribinėmis sąlygomis nevienalyčiame laidininke. Apskaičiuoti to vektoriaus lūžimo ties skirtingo laidumo laidininkų riba dėsnį.
Fizika  Laboratoriniai darbai   (2 psl., 11,59 kB)
Darbo tikslas: ištirti elektromagnetinių bangų atspindžio, lūžio, interferencijos, ir difrakcijos reiškinius bei jų pagrindinius dėsningumus.
Fizika  Laboratoriniai darbai   (4 psl., 22,37 kB)
Fizika
2009-09-01
Elektrono sukinys. Paulio principas.Būdingieji rentgeno spinduliai. Neišsigimusios ir išsigimusios “dujos”. Fermio”dujų” pasiskirstymo f-ja. Bozės dujų pasiskirstymo f-ja. Sąveikos rūšys. Radioaktyviojo skilimo dėsnis. α skilimas. β skilimas. Jonizuojantis spinduliavimas,vienetas,poveikis. Termobranduolinių reakcijų valdymo problema. Subatominių dalelių klasifikacija
Fizika  Paruoštukės   (8 psl., 57,97 kB)
Darbo tikslas: išmokti įvertinti elektrinių dydžių matavimo sistemines paklaidas.
Fizika  Laboratoriniai darbai   (3 psl., 12,74 kB)
Darbo tikslas: išmokti matuoti slankmačiu, mikrometru ir sverti svarstyklėmis. Nustatyti bandinio tankį ir netiesioginių matavimų paklaidas.
Fizika  Laboratoriniai darbai   (3 psl., 22,02 kB)
Darbo užduotis. Išmokti matuoti slankmačiu, mikrometru, sverti TLS tipo svarstyklėmis, nustatyti tiesioginių bei netiesioginių matavimų paklaidas. Teorinė dalis. Masės kiekį kūno tūrio vienete išreiškia tankis. Jeigu kūno tankis bet kuriame elementariame kūno tūryje vienodas, toks kūnas vadinamas vienalyčiu (homogeniniu). Kai vienalyčio kūno masė m, o jo tūris V, tai kūno tankis surandamas iš šios išraiškos: p = m / V.
Fizika  Laboratoriniai darbai   (3 psl., 18,83 kB)
Branduolinė fizika
2009-08-24
Radioaktyvaus preparato aktyvumas - jo skilimo greitis. Paprasčiausias prietaisas, tinkantis a dalelių sukeliamiems žybsniams stebėti - spintariskopas. Elektringos dalelės, skriedamos per dujas, susiduria su dujų atomais ir juos jonizuoja. Šis reiškinys panaudotas dalelėms registruoti greigerio skaitiklyje.
Fizika  Pagalbinė medžiaga   (4 psl., 8,29 kB)
Gamtos procesai visų inercinių atskaitos sistemų atžvilgiu vyksta vienodai. Tai reiškia, kad visi fizikos dėsniai inerciški. Sistemų atžvilgiu užrašomi vienoda forma. Mechanikos reliatyvumo principas tinka ir elektromagnetiniams reiškiniams, jokiais bandymais (sistemos viduje) negalima nustatyti skirtumo tarp judejimo iš inercijos ir rimties būsenos.
Fizika  Pagalbinė medžiaga   (1 psl., 4,46 kB)
Kietieji kūnai. Kristalų rūšys. Monokristalų savybės. Kristalinių kūnų struktūra. Skirtingos rikiuotės. Klaidos. Kristalų auginimas. Kristalų inkubatoriai. Skystieji kristalai. Deformacijos. Mokslo ir gamybos pažanga didele dalimi priklauso nuo reikiamas savybes turinčių kietųjų medžiagų, todėl kietojo kūno tyrimams fizikoje skiriamas ypatingas dėmesys. Bemaž pusė pasaulio fizikų šiuo metu užsiima kietojo kūno fizika. Jie tiria kietųjų medžiagų struktūrą ir jos ryšį su mechaninėmis, elektrinėmis ir magnetinėmis, optinėmis savybėmis, kietuosiuose kūnuose vykstančius reiškinius.
Fizika  Konspektai   (7 psl., 58,97 kB)
Amorfiniai puslaidininkiai. H – įtaka a-Si savybėms. Dydžiai, apibūdinantys kokybines sluoksnių savybes. A-Si:H sluoksnių gamybos technologijos. Dulkinimo metodas. Cheminio nusodinimo metodai. Rusenantis išlydis. Karštos vielos metodas. A-Si:H formavimo įrenginiai. Puslaidininkinės amorfinės medžiagos šiuo metu plačiai naudojamos pramonėje, tai ir fotojautrių sluoksnių kopijavimo aparatūroje gamybai, saulės elementams, plonasluoksniams tranzistoriams, naudojamiems skystų kristalų ekranuose, įvairiems vaizdo priėmėjams gaminti.
Fizika  Kursiniai darbai   (15 psl., 94,62 kB)
Realieji skysčiai, tekėdami vamzdžiais arba aparatais, dalį savo mechaninės energijos sunaudoja hidrauliniams pasipriešinimams nugalėti. Tekant skysčiams, susidaro energijos nuostoliai, kurie apskaičiuojami naudojantis eksperimentiniais duomenimis ir empirinėmis skaičiavimo lygtimis.
Fizika  Pagalbinė medžiaga   (2 psl., 12,37 kB)
Difuzija
2009-08-05
Medžiagos sklidimas dėl jos dalelių chaotiško judėjimo vadinamas difuzija. Bet kurios medžiagos atomų ar molekulių sklidimas ta medžiaga vadinamas savąja difuzija. Masės difuzinį srautą dФm=dm/dt nusako empirinis Fiko dėsnis: masės difuzinis srautas, praeinantis pro įsivaizduojamo paviršiaus plotą dS, tiesiogiai proporcingas šio ploto ir dalinio tankio gradiento sandaugai. Šį dėsnį užrašome formule: dФm=-D•dρ/dX•dS.
Fizika  Konspektai   (1 psl., 3,75 kB)
Šiąpadėties erdvėje funkciją vadiname Bolcmano pasiskirstymu. Šios funkcijos skaitinė vertė lygi tikimybės aptikti dalelę taško x, y, z aplinkoje išskirtame nykstamai mažame tūryje dV ir šio tūrio santykio ribai. Jeigu chaotiškai judančių dalelių makroskopinė sistema yra stacionariniame išorinių potencialinių jėgų lauke, tai kiekvienos dalelės pilnutinė mechaninė energija susideda iš kinetinės ir potencinės energijų.
Fizika  Konspektai   (2 psl., 13,14 kB)
Realiųjų dujų lygtis. Jos skirtumai nuo idealiųjų dujų lygties. Realiųjų dujų lygtis vadinama van der Valso lygtimi. Kiekvieną van der Valso dujų molekulę, esančią arčiau indo sienelės negu molekulinio veikimo spindulys, veikia kitų dujų atstojamoji jėga, nukreipta į indo vidų. Dėl to realiųjų dujų molekulės, susidurdamos su sienele, slėgs ją mažiau negu tomis pačiomis sąlygomis slėgtų idealiosios dujos.
Fizika  Konspektai   (1 psl., 4,18 kB)
Barometrinės formulės dėka galime apskaičiuoti, kaip keičiasi atmosferos slėgis kylant aukštyn nuo žemės paviršiaus. Imant nykstamai mažą aukščio pokytį dh, oro tankį galime laikyti pastoviu ir slėgio pokytį užrašyti dp= -phdh; minusas, nes kylant aukštyn slėgis mažėja.
Fizika  Pagalbinė medžiaga   (1 psl., 5,48 kB)
Rentgeno spinduliai. Gama spinduliai. Anihiliacija. Alfa dalelės. Beta dalelės. Radioaktyvumas - tai kai kurių nestabilių branduolių savybė spontaniškai (savaime) skilti į kitų elementų branduolius ir sukelti radiaciją (spinduliuotę). Šis vyksmas dar žinomas kaip radioaktyvusis skilimas. Radioaktyviųjų elementų spinduliuotė būna trijų rūšių: alfa dalelių srautas (alfa spinduliai), beta dalelių srautas (beta spinduliai) ir gama spinduliai. Taip pat mažai radioaktyvūs yra rentgeno spinduliai, kurių didelė dozė taip pat gali sukelti spindulinę ligą, ir pakenkti žmogaus organizmui.
Fizika  Konspektai   (5 psl., 8,72 kB)
Užduotis: gaukite stovinčių bangų (stygose ir vamzdžiuose) lygtį. Paaiškinkite stovinčių ir sklindančių bangų skirtumus. Sakysime interferuoja dvi begaline tampria aplinka priešpriešiais sklindančios vienodo dažnio ir vienodos amplitudės vienmatės arba plokščiosios harmoninės bangos, kurių virpesiai vyksta viena kryptimi, o pradinės fazės lygios nuliui.
Fizika  Konspektai   (1 psl., 3,02 kB)
Supratimas apie specialiąją reliatyvumo teoriją. Galilėjaus ir Lorenco transformacijos. Laiko ir erdvės sąryšiai. Intervalas tarp įvykių. Galilėjaus reliatyvumo principas. Remiantis inercinėse atskaitos sistemose atliktų bandymų rezultatais, buvo suformuluotas teiginys, kad visi mechaniniai reiškiniai vienodomis salygomis visose atskaitos sistemose vyksta vienodai. Šis teiginys dar vadinamas Galilėjaus reliatyvumo principu. Jis yra postulatas. Postulato negalima absoliučiai tiksliai patvirtinti ir eksperimentu, nes kiekvienas eksperimentas yra tik apytikslis, o postulatas yra absoliutus.
Fizika  Konspektai   (2 psl., 7,36 kB)
Energija yra bendras kiekybinis visų materijos judėjimo ir sąveikos formų matas. Ji yra materialiosios dalelės ar sistemos būsenos funkcija. Mechaninė energija, skirstoma į judančių kūnų kinetinę energiją ir susijusią su sąveikaujančių kūnų energija, vadinama potencine. Kai judantį kūną mechaniškai veikia kiti kūnai, tuomet vieni kūnai perduoda energiją kitiems. Šio proceso apibūdinimas: mechaninis darbas apibūdina veikiant jėgai vykstantį energijos perdavimo procesą.
Fizika  Konspektai   (1 psl., 4,72 kB)
Inercijos jėgos
2009-08-04
Remiantis antruoju Niutono dėsniu, kūnui pagreitį suteikia jį veikianti jėga. Inercinėse atskaitos sistemose jėgos sąvoka reiškia kitų materialiųjų kūnų ar laukų poveikį nagrinėjamam kūnui. Neinercinėse atskaitos sistemose kūnai įgyja pagreičius net tada kai jų neveikia kiti kūnai, pvz.: staiga stabdant automobilį, saugos diržais neprisitvirtinę keleiviai gali pradėti judėti automobilio atžvilgiu su pagreičiu ta kryptimi, kuria juda automobilis. Tai rodo, kad neinercinėse atskaitos sistemose, be jėgų, susijusių su materialiųjų kūnų ar laukų poveikiu, yra ir kitokios prigimties jėgų, egzistuojančių dėl to, kad atskaitos sistema neinercinė.
Fizika  Konspektai   (2 psl., 6,36 kB)
Kūnų judėjimo vidutinis ir momentinis pagreičiai (normalinis, tangentinis, pilnasis) ir jų ryšys su kitais kinematiniais dydžiais. Bet kurio fizikinio dydžio kitimo spartą parodo jo pirmoji išvestinė laiko atžvilgiu, taigi pagreitis yra greičio pirmoji išvestinė laiko atžvilgiu arba antroji kelio išvestinė laiko atžvilgiu.
Fizika  Konspektai   (1 psl., 6,52 kB)
Kūnų judėjimo spartai apibūdinti mechanikoje vartojama greičio sąvoka. Materialiojo taško poslinkio vektoriaus ir laiko tarpo, per kurį jis pasislinko, santykis vadinamas vidutiniuoju greičiu. Per nykstamai trumpą laiką dt taškui pasislinkus elementariuoju poslinkiu dS, greitis beveik nepakinta, todėl jis, kaip ir judant tolygiai, apskaičiuojamas padalijus poslinkio vektorių iš laiko tarpo dt.
Fizika  Konspektai   (1 psl., 5,41 kB)
Atsiradus tirpale elektriniam laukui, atsiranda ir kryptingas jonų judėjimas: teigiami jonai juda link neigiamo elektrodo vadinamo katodu, o neigiami jonai – link teigiamo elektrodo, vadinamo anodu. Medžiagos, kurios ištirpintos arba išlydytos praleidžia elektros srovę, vadinamos elektrolitais.
Fizika  Pateiktys   (11 psl., 405,35 kB)
Specialioji reliatyvumo teorija įrodė universalųjį laisvosios dalelės reliatyvistinės masės ir pilnutinės energijos W sąryšio dėsnį. Ši lygtis energiją W sieja su reliatyvistine mase mr arba reliatyvistinę masę mr su energija W. Taigi, masė ir energija viena be kitos neegzistuoja ir visada proporcingos viena kitai. Iš šio masės ir energijos sąryšio išplaukia, jog, kintant vienam šių dydžių, kartu jam tiesiog proporcingai kinta ir antrasis.
Fizika  Konspektai   (1 psl., 5,91 kB)
Ciklas, susidedantis iš pusiausvyrųjų ir nuosekliai vienas kitą keičiančių dviejų izoterminių adiabatinių procesų, vadinamas Karno ciklu. Šiuo ciklu dirbanti mašina vadinama Karno mašina. Kad būtų patogiau apskaičiuosime vieno molio dujų atliktą darbą Karno ciklo metu.
Fizika  Konspektai   (1 psl., 8,7 kB)
Šiluminėmis mašinomis vadinamos mašinos, kurių darbas susijęs su šilumos perdavimu. Jos skirstomos į šiluminius variklius ir šaldymo mašinas. Technikoje svarbiau nagrinėti cikliškai dirbančias šilumines mašinas. Ciklu termodinamikoje vadinama tokia visuma procesų, kuriems įvykus termodinaminė sistema sugrįžta į pradinę būseną. Tokia termodinaminė sistema, kuri cikliniame procese keičiasi energija su kitais kūnais, vadinama darbine medžiaga.
Fizika  Konspektai   (1 psl., 5,85 kB)
Pirmasis termodinamikos dėsnis sako, kad termodinaminės sistemos gautas šilumos kiekis yra lygus sistemos vidinės energijos pokyčio ir sistemos atlikto darbo, išorinių kūnų atžvilgiu, sumai. Patogumo dėlei viską rašysime vienam moliui dujų. Kai sistemai suteikiamas elementarusis šilumos kiekis dQ, pirmasis termodinamikos dėsnis jai užrašomas šitaip: dQ=dU+dA.
Fizika  Konspektai   (1 psl., 5,3 kB)
Normalaus tankio dujose per 1s kiekviena molekulė susiduria su kitomis vidutiniškai daugiau kaip 109 kartus. Susiduriant keičiasi molekulių greičio moduliai ir judėjimo kryptis, todėl dujų molekulės juda chaotiškai įvairiausiais greičiais. Dažnai reikia žinoti, kaip molekulės pasiskirsčiusios pagal greičius, nes daugelio reiškinių pobūdis priklauso nuo šio pasiskirstymo.
Fizika  Konspektai   (2 psl., 10,7 kB)
Judesio kiekis ar impulsas yra susijęs su antru Niutono dėsniu, materialaus taško judesio kiekis yra vektorius, lygus jo masės m ir greičio v sandaugai - K = mv. Judantį kietąjį kūną įsivaizduojame kaip materialiųjų taškų visumą.
Fizika  Konspektai   (1 psl., 4,88 kB)
Entropija - tai būvio funkcija, kurios pokytis lygus suteiktam šilumos kiekiui, padalintam iš temperatūros, kuriai esant tas šilumos kiekis buvo gautas. Izoliuotose sistemose visi gamtos procesai savaime vyksta tik tam tikra kryptimi. Entropijos fizikinę prasmę atskleidzia termodinamika, o dar daugiau -statistinė fizika. Gamtoje vyksta daug neciklinių procesų. Todėl antrąjį termodinamikos dėsnį pravartu suformuluoti taip, kad jis tiktų bet kokiam procesui - ir cikliniam, ir necikliniam.
Fizika  Konspektai   (1 psl., 3,36 kB)
Remiantis pirmuoju termodinamikos dėsniu izoliuotoje termodinaminėje sistemoje, gali vykti visi termodinaminiai procesai, kurių metu sistemos pilnutinė energija nekinta. Termodinaminių procesų vyksmo kryptį nusako gamtos dėsnis, vadinamas antruoju termodinamikos dėsniu. Šio dėsnio atradimas susijęs su šiluminių mašinų veikimo nagrinėjimu. Jeigu cikliškai dirbantis šiluminis variklis visą šilumą paverstų mechaniniu darbu, tai šitai taip pat nepriekaištautų pirmajam termodinamikos principui.
Fizika  Konspektai   (1 psl., 3,42 kB)
Giroskopas, kietasis, kūnas, kuris greitai sukasi, ir kurio sukimosi ašies kryptis laisvai kinta erdvėje. Giroskopo sukimosi apie savo ašį greitis daug didesnis už kampinį greitį, kuriuo sukasi pati ašis. Paprasčiausias giroskopas yra smarkiai įsuktas vilkelis. Ašies krypis gali kisti, nes jos galas nepritvirtintas.
Fizika  Konspektai   (1 psl., 2,85 kB)
Šviesos greitis
2009-07-13
Šviesos greitis. Šviesos bangos ilgis. Tiesiaeigis šviesos sklidimas. Atspindys. Sferiniai ir paraboliniai veidrodžiai. Fotometrija. Šviesos greitis pirmą kartą buvo išmatuotas remiantis astronominiais stebėjimais. Olas Riomeris stebėjo vieno Jupiterio palydovo užtemimus. Žemės, Saulės ir Jupiterio orbitos yra beveik vienoje plokštumoje, todėl besisukantis apie Jupiterį palydovas periodiškai patenka į jo šešėlį ir tampa nematomu. Riomeris pradėjo stebėjimus tuo metu, kai Žemė buvo labiausiai priartėjusi prie Jupiterio.
Fizika  Konspektai   (2 psl., 6,22 kB)
Elektromagnetinis laukas. Elektromagnetinės bangos. Elektromagnetinių bangų spinduliavimas. Popovo radijas. Radijo ryšio principai. Moduliacija. Detekcija. Elektromagnetinių bangų savybės. Radiolokacija. Elektrinio lauko šaltinis yra ne tik elektros krūvis, bet ir kintamasis magnetinis laukas. Juo greičiau kinta magnetinė indukcija, juo stipresnis atsiradęs laukas. Magnetinei indukcijai didėjant, elektrinio lauko stiprumo E kryptis ir vektoriaus B kryptis sudaro kairįjį sraigtą.
Fizika  Konspektai   (2 psl., 6,82 kB)
Bangavimas
2009-07-13
Bangavimas. Bangos Ilgis. Bangos greitis. Bangos aplinkoje. Garso bangos. Muzikiniai garsai ir triukšmai. Bangų interferencija. Heigenso principas. Bangų atspindžio dėsnis. Bangų lūžimas. Bangų difrakcija. Svyravimų sklidimas aplinka laikui bėgant vadinasi banga. Kai svyravimai vyksta apie pusiausvyros padėtį statmenai bangos sklidimo krypties, bangos vadinamos skersinėmis. Svyravimai galimi ir išilgai bangos sklidimo krypties. Tokios bangos vadinamos išilginėmis.
Fizika  Konspektai   (1 psl., 4,98 kB)
Fizikos dalis, nagrinėjanti šiluminius reiškinius ir vidinės energijos virsmo kitų rūšių energija dėsnius, vadinama termodinamika. Termodinamikoje nekreipiama dėmesio į medžiagos, sudarančios sistemą, vidinę sandarą. Reiškiniai nagrinėjami remiantis tik makroskopiniais parametrais: slėgiu, tūriu, mase, temperatūra ir kt.
Fizika  Konspektai   (1 psl., 10,02 kB)
NSO
2009-07-09
NSO, arba neatpažintas skraidantis objektas (angl. UFO - unidentified flying object), - bet koks skraidantis objektas arba reiškinys, kurio prigimties nepavyksta paaiškinti žinomais gamtos ir technikos objektais ir reiškiniais. Paprastai juos pastebi pavieniai stebėtojai, tačiau pasitaiko atvejų, kai juos pamato daugybė liudininkų, pvz., susirinkusi minia. Yra daug liudininkų, teigiančių, kad matė NSO arba ateivius iš kitų pasaulių, stebėjo juos iš arti ir turėjo su jais kalbinių ir fizinių kontaktų. Dažniausiai žmonės NSO sieja su ateiviais ir nežemiška jų kilme.
Fizika  Referatai   (5,57 kB)
Optiniai prietaisai
2009-07-09
Mikroskopas (iš graikų mikrós: mažas; skopein: stebėti) yra optinis prietaisas skirtas stipriai padidintam, plika akim neįžiūrimų objektų (arba jų struktūros detalių), vaizdui gauti. Jį sudaro dvi pagrindinės optinės sistemos - objektyvas ir okuliaras ir viena pagalbinė – šviestuvas.
Fizika  Referatai   (4,66 kB)
Nuo neatmenamų laikų Kinijoje buvo naudojamos fejerverkų raketos, kurios iškeldavo užtaisą į viršų. Tuo tarpu pirmieji skraidančiųjų aparatų su reaktyvine trauka projektai minimi tik 1835 metais. Tai buvo G.Rebensteino ir F.Mattiso projektai, kurie buvo išspausdinti ne tik vienu metu, bet ir tame pačiame mieste – Niurnberge. Šie ir vėlesni projektai yra įdomūs savo istorine reikšme, tačiau techniškai jie nebuvo perspektyvūs, nes siūlomų variklių galia buvo nepakankama arba veikimas pernelyg trumpas.
Fizika  Referatai   (4,95 kB)
Nesvetingoji Venera
2009-07-09
Venera, kaip ir Merkurijus, atsiskleidė mums per paskutiniuosius 40 metų. Ilgą laiką mes nežinojome nei atmosferos slėgio planetos paviršiuje, nei jos radiuso. Astronominiai stebėjimai davė tik debesų sluoksnio, supančio planetą, radiusą. Aušrinė, Vakarinė, Saulės sistemos planeta, antra pagal nuotolį nuo Saulės. Artimiausia Žemei vidinė planeta. Trečias pagal spindesį (po Saulės ir Mėnulio) dangaus objektas; didžiausias spindesys yra -4.1 ryškio, didžiausias kampinis skersmuo 20".
Fizika  Referatai   (5,28 kB)
Atomo istorija
2009-07-09
Atominė energetika svarbi šaka ne tik vykstantiems procesams Ignalinos atominėje elektrinėje paaiškinti, bet ir daugelyje kitų pvz.: įvairiems pritaikymams medicinoje, atliekamiems tyrimams, kad žmonijos energijos pasirinkimas būtų efektyvesnis, bei skaudiems II pasaulinio karo įvykiams. Visa tai sieja - atomas. Paaiškindami atomo sandarą, jo skilimą, branduolio dalijimąsi stengėmės, kad tema būtų kiekvienam suprantama. Branduolyje veikia stiprios branduolinės jėgos, didžiausias Lietuvoje dalinys suskaidantis atomą yra IAE.
Fizika  Referatai   (4,89 kB)
Šiais laikais, kai visame pasaulyje elektros energijos poreikis vis didėja, o tradiciniai jos gavimo būdai vis labiau kenkia gamtai, labai svarbūs tampa alternatyvieji energijos šaltiniai. Pavyzdžiui, JAV nuo 1949 metų iki 2000 metų elektros energijos suvartojimas padidėjo nuo 0,3•1012 kWh iki 3,8•1012 kWh. Šiuo metu pasaulyje suvartojama apie 14•1012 kWh, o 2020 metais planuojama, kad bus suvartota 17•1012 kWh. Pasaulinė statistika [2] teigia, jog kasmet elektros energijos suvartojimas padidėja apie 1,6%.
Fizika  Referatai   (5,15 kB)
Venera
2009-07-09
Aušrinė, Vakarinė, Saulės sistemos planeta, antra pagal nuotolį nuo Saulės. Artimiausia Žemei vidinė planeta. Trečias pagal spindesį (po Saulės ir Mėnulio) dangaus objektas. Aplink Saulę skrieja beveik apskrita orbita 35 km/s vidutiniu greičiu. Apie ašį sukasi labai lėtai ir priešinga kryptimi, negu kitos planetos. Nutolsta nuo Saulės dangaus skliaute ne didesniu kaip 48 laipsnių kampu, dėl to matoma tik kurį laiką prieš Saulei patekant (Aušrinė) arba Saulei nusileidus (Vakarinė) žvaigždė.
Fizika  Referatai   (1,87 kB)
Radono tyrimai
2009-07-09
Žemės rutulio gyventojai pagrindinę radioaktyvių spindulių dalį gauna iš natūralių šaltinių, nuo kurių dažnai apsisaugoti negalime. Į žemės paviršių radioaktyvūs spinduliai ateina iš kosmoso, ir sklinda iš radioaktyvių šaltinių, esančių žemės paviršiuje. Žmogus radioaktyvių spindulių gauna dviem būdais. Radiacinės medžiagos gali apdeginti žmogaus odą. Patekti į žmogaus organizmą radioaktyvios medžiagos gali su oru, kuriuo mes kvėpuojame, maistu ir vandeniu. Toks spinduliu gavimo būdas – vidinis.
Fizika  Referatai   (4,69 kB)
Maksas Plankas
2009-07-09
Maksas Karlas Ernestas Liūdvigas Plankas gimė 1858m. balandžio 23 d. Jo gimimo vieta – Kylis, uostas prie Baltijos jūros. Kylis priklausė Danijai, tačiau 1866 m. tapo Prūsijos dalimi. Planko tėvas buvo vokiečių kilmės ir vadinosi Johanu Juliumi Vilhelmu fon Planku (Johan Julius Wilhelm fon Planc), tai gerai žinomas konstitucinės teisės profesorius, padėjęs rašyti Prūsijos Civilinį Kodeksą; motina – Ema Pacig (Emma Patzig). Pats Plankas (Max Plank) buvo puikus muzikantas, kuriam kartais smuiku akompanuodavo A. Einšteinas. Jo gyvenime būta skaudžių tragedijų. Su pirmąja žmona Marga fon Hėslin (Marga von Hoesslin) Plankas turėjo keturis vaikus.
Fizika  Referatai   (4,05 kB)
Elektros pradmenys
2009-07-09
"Žaibo blyksnis, tvykstelėjęs danguje audros metu, yra pats ryškiausias elektros ženklas. Beveik visais kitais atvejais elektra yra nematoma, tačiau ji daug dirba mūsų labui. Elektra yra energijos forma. Ji susideda iš elektronų – smulkių detalių, priklausančių atomams. Kiekvienas elektronas turi mažytį elektros krūvį, kuris reiškia elektros kiekį."(Iliustruota vaikų encikl.) Kai kuruos elektrinius reiškinius žmonės pastebėjo dar žiloje senovėje.
Fizika  Referatai   (3,89 kB)
Gamtoje ir buityje kasdien matote daugybę kitimų, arba fizikinių reiškinių: dangaus skliautu keliaujančią saulę, žaibą, lietaus lašų kritimą, tirpstantį ledą, elektros lempučių švytėjimą naktį, verdamo maisto garavimą, šliaužiančią sraigę, ir t.t. Senovės žmonės matydami šiuos reiškinius ir negalėdami jų paaiškinti kūrė įvairiausius mitus ir priskyrė šiuos stebuklus dievams. Vaivorykščių ir miražų jie taip pat nesuprato, tad šie stebuklai tapo dievų galiomis.
Fizika  Referatai   (5,8 kB)
Radiolokacija
2009-07-09
Objektų aptikimas ir jų buvimo vietos tikslus nustatymas radijo bangomis vadinamas radiolokacija. Visą tai atlieka radiolokatorius, arba radaras, naudojant kryptingą radijo signalų spinduliavimą ir atspindėtų signalų priėmimą. Radiolokatoriais nustatomos objektų koordinatės erdvėje, jų judėjimo kryptys ir greičiai. Radiolokatorių sudaro galingas ultratrumpųjų radijo bangų siųstuvas ir labai jautrus imtuvas, suderintas to paties dažnio bangoms priimti. Atsispindėjusią bangą sugauna arba ta pati siuntimo antena, arba kita, priimanti taip pat tiktai tam tikros krypties bangas.
Fizika  Referatai   (5,03 kB)
Pirmosios rūšies laidinikai - tai metalai ir jų lydiniai, kuriais tekanti el. srovė nekeičia cheminės sudėties, o tik įšyla. Jiems būdingas elektroninis laidumas. Antrosios rūšies laidininkai - rūgščių, bazių ir druskų tirpalai, kuriuose el. srovė ne tik įšyla bet ir chemiškai sklyla į sudėtines dalis. Elektrolitai - tai medžiagos, kurios ištirpintos ar išlydytos praleidžia el. srovę.
Fizika  Referatai   (4,64 kB)
Mokslas apie svyravimus - platus fizikos skyrius. Svyravimai tai judesiai, kurie tiksliai arba apytiksliai pasikartoja per tam tikrus laiko vienetus.. Pagrindinė tokio judėjimo savybė yra jo periodiškumas. Judėjimo periodiškumas rieškia, kad po tam tikro laiko tarpo, kuris vadinamas periodu, kūno padėtis, t. y. jo koordinatė, tiksliai arba apytiksliai pasikartoja. Dažnai tenka susidurti su svyruoklėmis ir spyruoklėmis.
Fizika  Referatai   (3,5 kB)
Laidininkai – kieti, skysti , dujiniai. N. s. dujos – dielektrikai, nepraleidžia elektros srovės. Esant aukštai temp. – dujos gali tapti laidininku, tik plazminėje būsenoje. Skysti laidininkai – elektrolitai ,disocijuoja teigiamus ir neigiamus jonus. Kieti laidininkai –metalai, jų lydiniai ir anglies dariniai. Metalai. Savybės: 1) Geras elektrinis laidumas (maža varža).
Fizika  Referatai   (5,21 kB)
Gyvenime yra dalykų, prie kurių esame pripratę, su kuriais taip susijusi mūsų veikla, kad jų dingimas ar praradimas būtų pasaulio pabaiga. Pamėginkime įsivaizduoti bent minutėlei gyvenimą be elektros. Žmonija nežino ir neturi patogesnės, higieniškesnės ir universalesnės energijos kaip elektros energija. Ją galima perduoti tolimais atstumais,lengva paversti kitos rūšies energija.
Fizika  Referatai   (5,29 kB)
Antroji pagal atstumą nuo Saulės planeta yra Venera. Jos vardas siejamas su romėnų grožio ir meilės deive, tapačia senovės graikų Afroditei. Lietuviai ją laikė Saulės dukromis Vakarine ir Aušrine. Venera - artimiausia Žemei vidinė planeta. Tai trečias pagal spindesį (po Saulės ir Mėnulio) dangaus objektas, didžiausias jo spindesys siekia -4.1 ryškio, o didžiausias kampinis skersmuo 20".
Fizika  Referatai   (5,65 kB)
Lazeriai Lietuvoje
2009-07-09
Moksliniai straipsniai, atspindintys pirmuosius lietuvių fizikų žingsnius kvantinėje elektronikoje, pasirodė 1965 – 1966 metais. Darbai, atlikti kartu su Maskvos M. Lomonosovo universiteto mokslininkais, parodė, kad galima stiprinti ir generuoti lazerinę šviesą kristaluose netrikdant atomų lygmenų elektroninės užpildos. Toks reiškinys vadinamas parametriniu pabrėžiant, kad lygmenų užpildą nesikeičia, o koherentinė spinduliuote atsiranda dėl skaidraus kristalo lūžio rodiklio periodinio keitimo (moduliavimo) stipriu šviesos lauku.
Fizika  Referatai   (6,28 kB)
Kiekvienas iš mūsų yra gulėjas paplūdimyje ir deginęs saulėje. Mūsų oda įdega dėka saulės skleidžiamos ultravioletinės spinduliuotės. Saulės spinduliuotė susideda iš matomosios, infraraudonosios ir ultravioletinės dalies. UV (ultravioletiniai spinduliai) ankstyva pavasari būna labai pavojinga, nes tada jie yra labai kenksmingi mums. Ultravioletiniai spinduliai turi ir nauda ir žala kuriuos aš bandysiu atskleisti mano referate apie UV spindulius, bandysiu išsiaiškinti jų poveiki žmogui, jo organizmui ir kūnui. Taigi ultravioletiniai spinduliai yra elektromagnetiniai spinduliai, kurių bangos ilgis yra tarp 2-400 nm (fotonų energija tarp 3-620 eV).
Fizika  Referatai   (4,84 kB)
Rentgeno spinduliai
2009-07-09
XIX amžiuje buvo atrasti infraraudonieji ir ultravioletiniai spinduliai, radioaktyvusis spinduliavimas ir radijo bangos. Tačiau mokslininkus ir visuomenę labiausiai sudomino vokiečių fiziko Vilhelmo Rentgeno (1845 – 1923) atrastieji spinduliai. 1895 m. mokslininkas pastebėjo, kad greitų elektronų srautui susidūrus su kokia nors kieta medžiaga, skleidžiami ypatingi spinduliai, kurie prasiskverbia pro šviesai neskaidrias medžiagas.
Fizika  Referatai   (4,48 kB)
Elektros srovė - kryptingas elektringų dalelių judėjimas vadinamas elektros srove. Elektros srovę gali sudaryti ir judančios kitokios elektringos dalelės - jonai. Srovė teka tik akimirką - kol išsilygina sujungtų kūnų potencialai, o tada išnyksta elektrinis laukas jungiančiuose laidininkuose ir krūvių judėjimas liaujasi. Norint gauti nenutrūkstamą srovę, reikia nuolatos papildyti vieno kūno krūvį, palaikyti aukštesnį jo potencialą - sukurti laidininke nuolatinį potencialų skirtumą ir nuolatinį elektrinį lauką.
Fizika  Referatai   (4,59 kB)
Atomo sandara
2009-07-09
Atomas susideda iš branduolio ir elektronų apvalkalo. Atomų branduoliai sudaryti iš teigiamąjį krūvį turinčių protonų ir neutralių dalelių – neutronų. Kartu protonai ir neutronai vadinami nukleonais. Protonas (p) yra elementarioji dalelė, kurios krūvis lygus vienam teigiamajam elementariajam krūviui (1,6 × 10-19 C ), o rimties masė (mp = l,67 × 10-27 kg ) yra apie 1836 kartus didesnė už elektrono masę.
Fizika  Referatai   (1,54 kB)
Akis
2009-07-09
Akys yra vieni iš svarbiausių jutimo organų. Jos būtinos kiekvienam žmogui ar gyvūnui. Jos suteikia informaciją apie įvairius daiktus, aplinką. Regėjimas padeda žmogui šiame pasaulyje, leidžia legviau judėti, legviau tirti aplinką, suteikia pasitikėjimo savimi. Tai vienas iš sudėtingiausių bet kurio žinduolio organas. Jis turi savo paskirį. Kiekviena sudedamoji jo dalis turi savo vietą.
Fizika  Referatai   (16 kB)
Ar jūs kada skaičiavote, kiek kartų per dieną pasižiūrite į laikrodį? Laikas valdo kasdieninį žmonių gyvenimą. Jums reikia laiku sėsti į autobusą, laiku pasiekti mokyklą arba susitikti su draugais , - be laikrodžio vargu ar pavyktų tai padaryti. Laikrodžių yra didelių ir mažų , nešiojamų ant rankos. Vieni laikrodžiai rodo laiką rodyklėmis ,kiti skaitmenimis. Visi laikrodžiai turi mechanizmą, kuris matuoja laiką.
Fizika  Referatai   (3,25 kB)
Teleskopas
2009-07-09
Teleskopas - prietaisas dangaus kūnų ir reiškinių stebėjimui pasirinktoje spektro dalyje. Jis sudarytas iš dviejų glaudžiamųjų lęšių : 1) objektyvo – ilgo židinio nuotolio lęšio ; 2) okuliaro – trumpo židinio nuotolio lęšio ; Teskopo paskirtis - surinkti kuo daugiau dangaus šviesulių šviesos, o jeigu stebima vizualiai - padidinti kampą, kuriuo matomas stebimas objektas, ir šitaip sustiprinti skiriamąją akies gebą. Pirmasis astronomijai teleskopą 1610 m. panaudojo italų astronomas Galilėjas Galilėjus.
Fizika  Referatai   (3,78 kB)
Lazeris – tai koherentinių optinio dažnio elektromagnetinių bangų generatorius, veikiantis priverstinio spinduliavimo būdu. Pats žodis "lazeris" yra sudarytas iš pirmųjų angliškojo šio įrenginio pavadinimo raidžių Light Amplification by Stimulated Emission of Radiation, tai yra šviesos stiprinimas priverstiniu spinduliavimu. Pavadinimas iš esmės atspindi lazerio veikimo principą.
Fizika  Referatai   (8,26 kB)
Izaokas Niutonas
2009-07-09
Izaokas Niutonas (Isaac Newton) yra bene įtakingiausia istorinė asmenybė Vakarų moksle. Savo laikais jis buvo laikomas didžiu intelektualu; beje, mokslininkų bendruomenė vis dar tebekeliaklupsčiauja prieš jį, nors šiek tiek mažiau negu prieš tris šimtus metų. Priežastis labai paprasta: fizinis pasaulis, kai Niutonas atėjo į ji, buvo vos suprantamas, o tuo metu, kai jisai mirė, pažvelgus į jo darbus, žinota, kad gamtą valdo nepaprastai tikslūs matematiniai dėsniai.
Fizika  Referatai   (8,72 kB)
Garso bangos
2009-07-09
Žmogus girdi garsus nuo 20 Hz iki 20 000 Hz. Garso greitis įvairiuose aplinkose: Medžiaga Garso greitis, m/s Oras (20OC) Vandenilis. Vanduo (20OC). Geležis. Guma. Jūros vanduo 343,1 1284 1483 5850 1800 1530 • Garso tonas – grynas garsas atitinkantis kokio nors vieno dažnio virpesius. Garso tonai: Žemas tonas (dažnis mažas) Aukštas tonas (dažnis didelis) • Kamertonas – išlenktas metalinis strypas su kojele. Juo didesni kamertono matmenys,
Fizika  Konspektai   (1,84 kB)
Metalais, jų lydiniais, anglimi elektros srovė teka visiškai nekeisdama jų cheminės sudėties. Tekant srovei, jie tik įšyla. Joms būdingas elektroninis laidumas. Antros rūšies laidininkai. Rugščių, bazių ir druskų tirpalai bei daugelis išlydytų kietųjų dielektrikų (pvz. druska, molis) tekant elektros srovei ne tik įšyla, bet ir chemiškai skyla į sudėtingas dalis.
Fizika  Konspektai   (1,64 kB)
Kieto kūno fizika
2009-07-09
Kietieji kūnai dažniausiai klasifikuojami į kristalinius ir amorfinius. Tokį skirstymą sąlygoja lydymosi ir kristalizacijos ypatumai, įvairių fizinių savybių priklausomybė nuo krypties. Kristaliniai kūnai turi griežtai apibrėžtą lydymosi temperatūrą. Tai reiškia, kad ryšių tarp dalelių nutraukimas vyksta griežtai apibrėžtame šiluminiame režime, ir temperatūra nekinta tol, kol visas kietasis kūnas neišsilydys. Amorfiniai kūnai šildomi minkštėja palaipsniui plačiame temperatūrų intervale.
Fizika  Konspektai   (4,46 kB)
Lietuvos elektrinė
2009-07-09
Elektrinė pastatyta pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Kauno, šalia automagistralės Vilnius-Kaunas. Tai didžiausia šiluminė-kondensacinė elektrinė Lietuvoje, pastatyta 1963 m, projektinę galią pasiekė 1971 m. Jos įrengtoji elektros galia - 1800 MW, šiluminė galia-574 MW. Elektrinėje naudojamas kuras: dujos, mazutas, orimulsija. Iki 1993 m. visi Lietuvos elektrinės energetiniai blokai galėjo dirbti tik kondensaciniu režimu. Nuo 1993 m. energetinis blokas Nr. 1 (150 MW galios), o nuo 1994 m. ir energetinis blokas Nr. 2 (150 MW galios) gali dirbti ir termofikaciniu režimu. Šiuo metu Lietuvos elektrinė yra atominės elektrinės rezervas.
Fizika  Konspektai   (3,35 kB)
Saulės sandara
2009-07-09
Mūsų visata atsirado iš Didžiojo sprogimo. Prieš tai nebuvo nieko, netgi laiko. Visiška nebūtis, nesuvokiama žmogaus protui. Amžiaus pradžioje abatas Lemetras teigia, kad visata atsirado prieš 20 milijardų metų sprogus mažučiam, labai karštam ir tankiam pirmykščiui kiaušiniui. Po Didžiojo sprogimo praeina mažyčiukė sekundės dalelytė: visata vėsta, plečiasi. Elementariosios dalelės – kvarkai – panašios į mažučius kamuoliukus, sudarys materiją. Praėjus 500 000 metų po Didžiojo sprogimo, visatos H ir He telkiasi į milžiniškus gumulus.
Fizika  Konspektai   (1,35 kB)
Termodinamika
2009-07-09
Termodinamika - fizikos dalis, tirianti šiluminius reiškinius ir vidinės energijos virsmo kitų formų energija dėsnius. Termodinaminė sistema - kompleksas, sudarytas iš tarpusavyje susijusių elementų. Šilumos perdavimas - to paties kūno dalių, kūno ir aplinkos, atskirų kūnų, gebėjimas perduoti vienas kitam vidinę energiją, kai jų temperatūra skiriasi. Šilumos kiekis - energija, perduodama kūnui šilumos perdavimo būdu.
Fizika  Paruoštukės   (1,61 kB)
Veidrodžiai
2009-07-09
Plokštieji veidrodžiai turbūt yra labiausiai paplitę optiniai prietaisai. Įprastas veidrodis yra tiesiog plokščias stiklas, kurio kita pusė padengiama metalinių dažų sluoksniu (dažniausiai naudojamas metalas – aliuminis), o šis padengiamas dar vienu apsauginiu paprastų dažų sluoksniu
Fizika  Konspektai   (2,1 kB)
Daugelis šviesai skaidrių medžiagų nepraleidžia arba blogai praleidžia UV spindulius. Šie spinduliai yra nematomi. Jų bangos ilgis 3-380nm. Viršutiniai atmosferos sluoksniai ne visiškai sugeria UV spindulius, todėl aukštai kalnuose, kur yra sniego, negalima būti ilgesnį laiką be tamsių akinių ir be rūbų. Stiklas labai sugeria UV spindulius, todėl net regimai šviesai sklaidaus stiklo akiniai apsaugo akis nuo jų poveikio.
Fizika  Konspektai   (1,87 kB)
Dujos sudarytos iš elektriškai neutralių atomų arba molekulių, ir normaliomis sąlygomis jos yra dielektrikai. Sudarius grandinėje kelių cm oro tarpą, elektros srovė netekės. Tačiau pakaitinus liepsna, oro tarpe atsiranda elektringų dalelių – krūvininkų. Dujų jonizacija – skilimas į teigiamuosius jonus ir elektronus.
Fizika  Konspektai   (2,15 kB)
Rentgeno spinduliai yra naudojami saugumo užtikrinimui, pavyzdžiui, saugumo kontrolei aerouostuose, pasienio kontrolės postuose (jais galima neatidarant bagažo ar transporto priemonių krovinių skyriuose rasti bombas, ginklus ir kitas neleistinas prekes), bet yra nepakeičiami ir medicinoje, nors daro nemažą neigiamą poveikį žmogaus organizmui.
Fizika  Referatai   (4,1 kB)
Radijo imtuvas
2009-07-09
Įpastinis XX amžiaus pabaigos radijo imtuvas. Radijas yra technologija, kuri leidžia perduoti signalus elektromagnetinių bangų moduliavimu. Radiju taip pat vadinamas prietaisas radijo bangoms priimti. Radijo bangos. Radijo bangos keliauja (sklinda) oru bei vakuumu visiškai vienodai nereikalaudamos papildomos energijos. Radijo banga atsiranda bet kada, kai pasikrauna kažkokia dalelytė, ji įgija pagreitį nuo radijo dažnio elektromagnetinio bangu spektro porcijų.
Fizika  Referatai   (2,23 kB)
Radijo imtuvas
2009-07-09
Aparatas, priimantis bet kokią radijo bangos perduodamą informaciją: garsinę, vaizdinę, (pvz. televizijoje), tokią, kuri transformuojama į kitos rūšies signalus (pvz. radiolokacijoje ir kitur). Radijo imtuvas sudarytas iš: Virpesių kontūro Reikiamo siųstuvo aukšto dažnio virpesiams išskirti Stiprintuvų stiprinti žemo ir aukšto dažnio virpesiams Detektoriaus Elektroakustinio įtaiso Antenos Svarbiausios savybės: Jautrumas – gebėjimas priimti silpnus signalus
Fizika  Referatai   (1,61 kB)
Atomo sandara
2009-07-09
Atomą sudaro teigimai įkrautas branduolys, kuris sudaro beveik visą atomo masę. Apie branduolį skrieja elektronai. Elektronų skaičius yra lygus branduolio krūviui. Branduolį sudaro protonai ir neutronai. Protono, elektrono, neutrono (branduolio) atradimas: Pirmas įrodymas, kad atome yra elektriškai neigiamų dalelių, buvo katodo skleidžiami spinduliai (William Crookes). Jie buvo gauti vamzdelyje su praretintomis dujomis, į kurį buvo įmontuoti elektrodai.
Fizika  Referatai   (5,04 kB)
Jau nuo seno, žmonės ieškojo būdų kaip išmatuoti įvairius dydžius, pvz. atstumą, masę ar pan. Matavimo vienetus jie susiejo su žmogaus kūno, augalų ar įrankių matmenimis, pvz. pėda, colis, jardas, varstas, granas, uncija ir pan. Plėtojantis mokslui ir technologijoms, tobulėjo matavimų technologijos, atsirado nauji matavimo vienetai. Dabar įvairūs dydžiai yra išreiškiami etalonais. Etalonas – tai, matas, matuoklis, pamatinė medžiaga ar matavimo sistema, skirta dydžio vienetui, vienai arba kelioms jo vertėms kaip pamatinėms tiksliai išreikšti, realizuoti ar atkurti.
Fizika  Referatai   (6,94 kB)
Garsas
2009-07-09
Garsas yra slenkantis slėgio svyravimas terpėje, kuris yra girdimas žmogaus ar gyvūno ausimis. Paprastai svyravimas – mažas ir periodinis, tada garsas yra banga, apibrėžiama lygtimi: Čia λ – bangos ilgis, f – dažnis ir c – garso greitis. Garsas sklinda ore ir kitose dujose, skysčiuose, kietuose kūnuose specifiniu greičiu. Vakuume garso nėra. Žmogaus ausimi girdimų garsų dažnis yra intervale 16 Hz – 20 kHz.
Fizika  Referatai   (4,08 kB)
Radiotechnika greitai tobulėjo. Jos vystymesi galima pažymėti kelis laikotarpius. Pirmasis laikotarpis yra radiotelegrafijos bei ilgųjų radijo bangų laikotarpis. Hercas ir Popovas pirmuosius tyrimus atliko trumpomis elektromagnetinėmis bangomis. Popovas nustatė, kad įjungus į virpėjimų kontūrą anteną, radijo bangų sklidimo tolis didėja, bet antena kontūre ilgina siunčiamąją bangą.
Fizika  Referatai   (8,08 kB)
Dangaus kūnai
2009-07-09
Asteroidai ( gr. aster – žvaigždė, eidos – pavidalas) • Asteroidai – tai mažosios planetos, kurių skersmuo nuo 1-1000 km. • Asteroidų kilmė nežinoma, gal būt tai dalys kokios vienos suskilusios planetos. • Daugiausia (95%) asteroidų skrieja tarp Marso ir Jupiterio orbitų vadinamame asteroidų žiede. Marso palydovai Fobas ir Deimas yra asteroidai • Sandaros požiūriu asteroidai yra beveik apskriti arba netaisyklingos formos luitai, kosminės uolos, įvairiai atspindinčios šviesą. • Didžiausi asteroidai: Cerera, Paladė, Vesta, Higėja, Eunomija, Junona. • Pirmasis asteroidas atrastas 1801 metais ir pavadintas Cerera.
Fizika  Referatai   (3,67 kB)
Nobelio premija - kasmetinė premija, skiriama žmonėms ar organizacijoms už svarbius pasiekimus tam tikro mokslo srityje arba už ypatingai svarbią visuomeninę veiklą. Premija sukurta gerbiant švedų chemiko Alfredo Nobelio (Alfred Nobel), išradusio dinamitą, valią. Šokiruotas savo išradimo panaudojimo destrukciniais tikslais, šis mokslininkas 1895 lapkričio 27 pasirašė dokumentą, kuriuo 96% savo turto skyrė 5 premijoms, kurios būtų skiriamos žmonėms, pasitarnavusiems žmonijai.
Fizika  Referatai   (7,32 kB)
Marsas
2009-07-09
Marsas(Žiezdrė) – ketvirtoji pagal atstumą nuo Saulės planeta. Planetos pavadinimas kilęs nuo romėnų karo dievo Marso. Marsas taip pat vadinamas „raudonąja planeta“ dėl jo rausvo atspalvio naktį žiūrint iš Žemės. Marsas turi du palydovus – Fobą ir Deimą, kurių forma netaisyklinga, dėl to manoma, kad tai „pasigauti“ asteroidai. Panašiai kaip priešdėlis geo- kalbant apie dalykus, susijusius su Žeme, Marso atžvilgiu naudojamas priešdėlis areo-, pvz., areologija kaip geologijos atitikmuo. Marsas skrieja aplink Saulę elipsine orbita vidutiniu 24,1 km/s greičiu.
Fizika  Referatai   (4,79 kB)
Žinome, kad kai kurios medžiagos yra laidžios elektros srovei. Tokios medžiagos, vadinamos elektros laidininkais. Taigi, pamėginkime jų paieškoti. Norint ištirti medžiagų laidumą elektros srovei mums prireiks pasigaminti bandymo įrenginį, kuriam reikės: *medžio plokštelės; *laidų; *laidų laikiklių; *jungiklio; *lemputės; *maitinimo šaltinio (4,5 V elemento ).
Fizika  Laboratoriniai darbai   (1,62 kB)
Elektros srovė - kryptingas elektringų dalelių judėjimas vadinamas elektros srove. Elektros srovę gali sudaryti ir judančios kitokios elektringos dalelės - jonai. Srovė teka tik akimirką - kol išsilygina sujungtų kūnų potencialai, o tada išnyksta elektrinis laukas jungiančiuose laidininkuose ir krūvių judėjimas liaujasi. Norint gauti nenutrūkstamą srovę, reikia nuolatos papildyti vieno kūno krūvį, palaikyti aukštesnį jo potencialą - sukurti laidininke nuolatinį potencialų skirtumą ir nuolatinį elektrinį lauką. Tai gali atlikti srovės šaltinis, sudarantis pastovią įtampą. Srovė ilgesnį laiką gali tekėti ilgesnį laiką tik uždara grandine.
Fizika  Referatai   (12,26 kB)
Černobilis (ukr. Чорнобиль, rus. Чернобыль) — miestas šiaurės Ukrainoje, Kijevo srityje, 90 km į šiaurę nuo Kijevo, 15 km nuo sienos su Baltarusija. Černobilis buvo svarbus ryšių, prekybos ir komercijos centras, ypač XIX a. Už 14,5 km nuo miesto buvo pastatyta Černobilio atominė elektrinė.
Fizika  Referatai   (2,77 kB)
Ekologai įvairiausiais būdais beldžiasi į žmonių širdis: Žemę veikia šiltnamio efektas, klimato atšilimas, dėl to trinka kraštovaizdžio formavimosi procesai, sausumos ir vandens organinis pasaulis. Akivaizdu – tai buvo per menki argumentai. Tuomet "žalieji" ėmė gąsdinti: tirpsta Antarktida, Arktika, pora metrų sumažėjo Everestas, pasaulinio vandenyno lygis kyla vis greičiau – užtvindys trečdalį sausumos, o didelė dalis Europos dėl karščio taps dykuma! Rodos, į tai vėl niekas nesuregavo… Tada smogė mokslininkai: tai paveiks bendruomenių socialinę ir ekonominę raidą. Pastaroji sąvoka "ekonominė raida” kapitalistiniame pasaulyje linksniuojama be perstojo.
Fizika  Referatai   (14,77 kB)
Dabar jau išmokau įvairių dalykų. Žinau, kad visi šviesą skleidžiantys kūnai vadinami šviesos šaltiniais, o tuos šaltinius galima suskirstyti į gamtinius ir dirbtinius. Šviesą skleidžia tik tie kūnai, kurie spinduliuoja energija. Šviesos neskleidžia šalti kūnai, jie šviesą atspindi. Šviesa gali sklisti siauru pluoštu, o šviesos spindulio mes nematome. Šviesos greitis yra 300000 km/s ir ji sklinda tik tiesiai ir visomis kryptimis. Tokiu principu susidaro ir šešėlis, kai šviesa savo kelyje susiduria su neskaidriu kūnu.
Fizika  Konspektai   (2,45 kB)
Jei įvairiuose erdvės taškuose išilgai šviesos spindulio visi vektoriai E virpa vienoje plokštumoje, tai tokią šviesą vadiname tiesiai polerizuota šviesa. Plokštuma Q, kurioje vyksta poliarizuoto spindulio elektrinio lauko vektoriaus E virpėjimai vadinama virpėjimų plokštuma, o plokštuma P statmena virpėjimų plokštumai ir einant per spindulį vadinama poliarizacijos plokštuma. Natūralios šviesos spindulį Islandijos špatas ir kiti kristalai suskaido į du spindulius, poliarizuotus tarp savęs statmenose plokštumose.
Eksperimentiškai ištirti binominius (dvinarius), Puasono ir Gauso radioaktyviųjų procesų skirstinius. Teorinė dalis. Vienas iš pagrindinių klausimų planuojant matavimus ir atliekant juos yra rezultatų tikslumo ir patikimumo įvertinimas. Tikslumą apibūdina sisteminės (metodinės) ir atsitiktinės (statistinės) paklaidos. Matuojant makroskopinius dydžius statistinį charakterį turi matavimo procesas, todėl skaitinės rezultatų reikšmės pasiskirsto pagal tolydinius (netrūkiuosius) dėsnius, dažniausiai pagal normalųjį arba Gauso dėsnį.
Fizika  Laboratoriniai darbai   (3,25 kB)
Nustatyti žinomos geometrinės formos kietojo kūno medžiagos tankį ir įvertinti matavimo paklaidas. Priemonės: Tiriamos medžiagos kietasis kūnas, svarstyklės, slankmatis, mikrometras. Pagrindinės formulės ir matavimo metodika Vienalyčio kūno tankis ρ skaitmeniškai yra lygus vienetiniame tūryje esančios medžiagos masei ir išreiškiamas taip: ρ=m⁄V (1) Darbe nustatomas cilindro, stačiakampio gretasienio, kūgio, nupjautinio kūgio formos kūnų tankis.
Fizika  Laboratoriniai darbai   (4,75 kB)
Su kokiomis problemomis susiduria radioelektronikos aparatūros kūrėjai šiai aparatūrai sudėtingėjant? Sudėtingėjant elektroninei aparatūrai jos kūrėjai susiduria su problema kaip nedideliame plote sutalpinti kuo daugiau atskirų elementų, kad iš jų sudarytas įrenginys kuo sparčiau, tiksliau ir efektyviau dirbtų. Todėl elektroninės skaičiavimo mašinos (ESM) neišvengė šių trūkumų: a. Didelių gabaritų; b. Sudėtingos šilumos nuvedimo sistemos (aušinimo baseinai); c. Žemo patikimumo lygio (atskirų elementų patikimumo koeficientai yra skirtingi, todėl bendras visos sistemos patikimumas yra žymiai žemesnis nei atskiro elemento).
Fizika  Laboratoriniai darbai   (3,21 kB)
Išmokti matuoti slankmačiu, mikrometru, sverti svarstyklėmis, - nustatyti tiesioginių bei netiesioginių matavimų paklaidas. Teorinio pasirengimo klausimai. Matavimas slankmačiu, mikrometru, TLS tipo svarstyklėmis. Tiesioginių bei netiesioginių matavimų sisteminės ir atsitiktinės paklaidos. Teorinė dalis. Bendruoju atveju, kai kūno tūryje dV esančios medžiagos masė yra dm, tuomet jo masės tankiu vadiname dydį
Fizika  Konspektai   (4,78 kB)
Fizika
2009-07-09
Fizika yra vienas iš gamtos mokslų (pats žodis ‘physis’ graikų kalboje reiškia gamtą), tiriantis bendriausias medžiagos ir lauko savybes, struktūrą ir judėjimo dėsningumus. Sąlyginai ji skirstoma į struktūrinę fiziką, sąveikų arba laukų fiziką ir judėjimo fiziką. Pirmoji tiria visus žinomus medžiagos struktūrinius elementus-elementariąsias daleles, atomus, molekules ir jų darinius (plazmą, dujas, skysčius, kietuosius kūnus). Antroji tiria lauką kaip sąveikos perdavimo mechanizmą.
Fizika  Konspektai   (4,88 kB)
Protonas yra vandenilio, kurio masės skaičius A = 1, branduolys. Tai stabili subatominė dalelė. Ji turi elementarųjį teigiamą elektros krūvį e=1,60(10-19 C. Protono rimties masė mp ( 1,673(10-27 kg. Neutronas yra elektriškai neutrali subatominė dalelė. Jo rimties masė mn(1,675(10-27 kg. Dėl to, kad laisvojo neutrono rimties masė yra didesnė už protono masę, neutronas yra nestabilus.
Fizika  Konspektai   (4,58 kB)
Žinių apie dangaus kūnus svarbiausias šaltinis yra jų skleidžiami šviesos spinduliai ir radijo bangos. Astronomijos sritis, tirianti kosminius objektus 300 - 900 nanometrų elektromagnetinių bangų ruože yra optinė astronomija. Jos pradžia buvo 1610 metais, kai Galilėjo Galilėjus sukonstarvo pirmąjį teleskopą ir pradėjo stebėti dangų. Astronomijos šaka, nagrinėjanti kosminių kūnų išspinduliuotas arba atspindėtas radijo bangas, vadinama radioastronomija. Radioastronomijos rezultatus aiškina astrofizika (gr. „žvaigždžių fizika”) – astronomijos šaka, fizikiniais metodais tirianti kosminių objektų sandarą, judėjimą ir cheminę sudėtį, fizikines savybes, kilmę ir evoliuciją.
Fizika  Konspektai   (2,38 kB)
Triukšmas, atsitiktinis netvarkingas garso svyravimas. Sukelia netvarkingas oro slėgio kitimas arba elektrinės fliuktuacijos. Stacionariojo-intensyvumas ir sperkrinis tankis yra pastovūs. Kvazistacionarųjį sukelia daug nepriklausomų šaltinių, pvz., žmonių minia, jūros mūša, nestacionarųjį – trumpai veikiantys šaltiniai, pvz., Važiuojančios transporto priemonės, trumpi bildesisi, reti impulsiniai radijo trukdžiai. Blatojo-spektrinis tankis tolygus pagal visus dažnius.
Fizika  Konspektai   (2,28 kB)
Žmogaus statika
2009-07-09
Žmogaus statika nagrinėja sąlygas, kuriomis žmogaus kūnas laikosi nejudėdamas. Statinėje padėtyje susidaro pusiausvyra tarp sunkio jėgos ir atramos reakcijų. Kūno statika analizuoti pradedama nuo masės centro. Bendroji masės centro padėtis priklauso nuo kūno būklės. Žmogui tiesiai stovint, bendrosios masės centras yra vidurinėje plokštumoje. Projekcinė vertikalė, nusileidžianti iš masės centro, pataiko į žmogaus plokštumą, kurią apriboja pėdos.
Fizika  Konspektai   (3,14 kB)
Svyruoklė – tai ant ilgo siūlio pakabintas rutuliukas. Periodiškai pasikartojantis kūno judėjimas ta pačia trajektorija pakaitomis į priešingas puses pusiausvyros padėties atžvilgiu vadinamas mechaniniu kūno svyravimu. Svyravimo amplitudė (A) – didžiausias kūno nuokrypis nuo pusiausvyros padėties. Svyravimo periodas – laiko tarpas, per kurį kūnas susvyruoja vieną kartą, kitaip tariant, vieno svyravimo trukmė. T=1/v; [T]=1s Svyravimo dažnis – tai atvirkščias periodui dydis, nusakantis svyravimų skaičių per vieną sekundę.
Fizika  Konspektai   (4,94 kB)
Garsas yra tam tikra kinetinės energijos (judesio energijos) forma, kurią sukuria bet kuris virpantis objektas. Garso bangos perneša energiją, kurią galima panaudoti. Kalbą ir muziką galima perduoti daugybe būdų, todėl garsas efektyvi ryšio priemonė. ULTRAGARSAS – tai elastinės bangos, kurių dažnis viršija žmogaus girdos viršutinę ribą (15-20 kHz). Ultragarso dažnio viršutinę ribą lemia medžiagos sandara: dujų elastinių bangų ilgis didesnis už molekulių laisvojo kelio ilgį, o skysčių ir kietūjų kūnų – už nuotolį tarp atomų.
Fizika  Konspektai   (4,65 kB)
Edukologija
2009-07-09
Pradedant edukologijos studijas pirmiausia reikia suvokti sąvokas, objektą, ryšį su kitais mokslais. Pedagogikos terminas sudarytas iš dviejų senosios graikų kalbos žodžių: pais, paidos - vaikas ir aigen - vesti. Graikų kalboje paidagogike - ugdymo menas. Ugdymas pradėtas tyrinėti tik XVIII a. Pirmiausia pedagogika buvo vadinama mokslu apie ugdymą, vėliau imta vadinti - mokslu apie jaunosios kartos ugdymą.
Fizika  Konspektai   (5,17 kB)
Pagal klasikinę statistinę fiziką, bet kokią materialiąją dalelę, pavyzdžiui elektroną, galima atskirti (atpažinti ) nuo visų kitų tokių pačių dalelių. Kvantinė statistika remiasi tapačių dalelių neatskiriamumo principu. Jį reikėtų suprasti taip: jeigu kvantinė sistema, pavyzdžiui, sudaryta iš daugybės elektronų, kurių masės, krūviai, sukiniai, kvantiniai skaičiai vienodi, jokiais eksperimentais jų negalima atskirti vieno nuo kito.
Fizika  Konspektai   (4,46 kB)
Fizika
2009-07-09
Ekspermentiškai buvo nustatyta kad tam tikromis sąlygomis kūnai įgyja tam tikras savybes kurios lemia sąveiką tarp tų kūnų. Buvo nustatyta kad esama 2 rušių elektros krūvių. (teigiami, neigiami) pagal susitarimą elektrono krūvis neigiamas protono teigiamas. Vienodo ženklo krūviais įelektrinti kūnai vienas kita stumia ir priešingai. Matuojama kulonais.Kvantavimas. Kiekvieno makroskopinio krūvio elektros krūvis yra tam tikro krūvio e vadinamo elementariuoju kartotinis (e = 1,6*10-19 C). Bet koks kūno įelektrinimas yra susijęs su krūvio atskyrimu t.y. iš vieno kūno krūviai yra paimami ir perduodami kitam kūnui bendras sitemos krūvis išlieka nepakitęs.
Fizika  Konspektai   (4,63 kB)
Metras lygus atstumui, kurį šviesa nukeliauja per 1/299 792 458 sekundės dalį beorėje erdvėje (vakuume). Standartas yra šviesa, nes jos greitis vakuume pastovus Masė kilogramas kg Kilogramas lygus vakuume sveriamo 1 kubinio decimetro distiliuoto vandens masę, prie 4oC temperatūros (tada vandens tankis didžiausias 999,973 kg/m3.). Buvo pagamintas kilogramo etalonas - Sevre laikomas 39 mm skersmens ir tokio paties aukščio ritinys, pagamintas iš 90 % platinos ir 10 % iridžio lydinio.
Fizika  Konspektai   (2,69 kB)
Darbo metodika. Šiuo darbu nustatome šviesos bangos ilgį ore, pasinaudodami jų interferencija. Koherentines bangas, gauname skaidydami Frenelio biprizme vieno šaltinio spinduliuojamą šviesos srautą į du. Teoriškai jas sudaro dvi vienodos nedidelio laužemojo kampo prizmės, sudėtos savo pagrindais. Praktiškai Frenelio prizmė gaminama iš vieno stiklo gabalo.
Fizika  Laboratoriniai darbai   (1,95 kB)
Aktyvusis dvipolis
2009-07-09
Darbo turinys. Ekvivalentinio šaltinio metodo taikymas tiesinėms elektros grandinėms skaičiuoti. Naudojama aparatūra 1. Reguliuojamos nuolatinės įtampos šaltinis. 2. Penki žinomų varžų rezistoriai. 3. Du voltmetrai, ampermetras. 4. Jungiklis.
Fizika  Laboratoriniai darbai   (1,99 kB)
Darbo užduotis. Remiantis visiškuoju vidaus atspindžiu, nustatyti cilindrinio lęšio lūžio rodiklį ir Briusterio kampą. Naudojant lazerio šviesą ir poliaroidą, patikrinti Maliu dėsnį. Teorinė dalis. Natūraliajai šviesai krintant Briusterio kampu iB (3.6 pav.) į dviejų skaidrių, vienalyčių aplinkų ribą su skirtingais lūžio rodikliais (n1 ir n2), atspindžio šviesa yra tiesiai poliarizuota.
Fizika  Laboratoriniai darbai   (3,29 kB)
Darbo tikslas. Išmokti matuoti slankmačiu, mikrometru; Sverti svarstyklėmis; Nustatyti tiesioginių bei netiesioginių matavimų paklaidas. 2. Darbo metodika. Bendruoju atveju, kūno masės tankiu vadiname dydį: (1) čia V – kūno tūris, m – jo masė. Šiame laboratoriniame darbe nustatysime vienalyčio lauko ritinio tankį.
Fizika  Laboratoriniai darbai   (2,02 kB)
Darbo tikslas. Išmokti įvertinti elektrinių dydžių matavimo sistemines paklaidas 2. Darbo metodika. Laboratoriniams darbams dažniausiai naudojami arba rodykliniai, arba skaitmeniniai matavimo prietaisai.
Fizika  Laboratoriniai darbai   (2,04 kB)
1009-ais metais Kvedlinburgo kronikoje pirmą kartą paminėtas Lietuvos vardas. 1066 - Voluinės metraštyje aprašyta Halio kometa Lietuvos danguje. 1236-1263 Lietuvą valdo Mindaugas. 1241 P.Dusburgiečio "Prūsų žemės kronikoje" aprašomas Saulės užtemimas. 1252,1258 Voluinės metraštyje aprašyti lietuvių dievai. 1261 Malalos kronikoje aprašyti lietuvių pagonių dievai ir paminėta, kad lietuviai garbina dangaus kūnus. 1264 Vokiečių ordino brolis Petras Dusburgietis "Prūsijos žemės kronikoje" rašė: "pasirodė tokia ryški kometa, kokios nė vienas žmogus dar nebuvo matęs".
Fizika  Konspektai   (5,07 kB)
Fizika
2009-07-09
Kūnai kurie traukia plieninius daiktus, pasisuka šiaurės pietų kryptimi vadiname magnetais.Jo savybes magnetizmu.Magnetizmas susijęs su elektriniais reiškiniais.Nuolatiniai magnetai vienas su kitu ir elektros srove sąveikauja be tarpinės medžiagos(jėgų laukais).Nuolatinis magnetas, elektros srovė ir judantis įelektrintas kūnas kuria makroskopinį magnetinį lauką.
Fizika  Konspektai   (4,72 kB)
Astrologija
2009-07-09
Nežinojimas ir nemokėjimas nustatyti ir pastebėti žvaigždžių įtakos dar nepakankama priežastis tai neigti. Pagaliau mokslas pradeda pastebėti kosminius įstatymus. Mokslininkai vis dažniau pripažįsta, kad žvaigždės įtakoja žmogaus gyvenimą. Žinoma, abejones vis dar kelia tai, kad atlikus net labai tikslius apskaičiavimus, dažnai gaunami netikslūs rezultatai. Todėl sukyla dvejonės. Atsiranda teigiančių, kad astrologija jau pasenęs mokslas ir nebeatitinka šių dienų reikalavimų. Tvirtinama, kad senovės paskaičiavimai neturi jokio pagrindo.
Fizika  Konspektai   (5,59 kB)
Magnetinis laukas
2009-07-09
Magnetito savybės - traukti plieninius daiktus, laisvai pakabinus pasisuka šiaurės-pietų kryptimi. Tokiomis savybėmis pasižyminčius kūnus vadin.magnetais, o reiškinius-magnetizmu. Danų fizikas H. Erstedas pastebėjo, kad, išilgai magnetinės rodyklės ištiestu laidu paleidus nuolatinę srovę, rodyklė pasisuka apie savo ašį. Stiprėjant srovei, magnetinė rodyklė orientuojasi statmenai laidininkui, kuriuo teka ta srovė.
Fizika  Konspektai   (4,86 kB)
Fizika
2009-07-09
Yra dvi pagrindinės materijos rūšys: laukas ir medžiaga. Medžiaga – sutankinta materija, laukas – išsklaidyta materija. Abi formos susilieja mikropasaulyje (fotonas yra laukas, kuris virsta medžiagos dalelėmis: elektronu ir pozitronu). Taigi elektrinis laukas yra materijos rūšis, o krūvis – medžiagos (materijos rūšies) savybė. Elektrostatinio lauko stiprisNejudantys įelektrinti kūnai net vakuume veikia vienas kitą elektrostatine jėga.
Fizika  Konspektai   (4,85 kB)
Mechanika
2009-07-09
Sakykime, kai į kurį nors aplinkos tašką sueina dvi harmoninės, vienodo dažnio, amplitudės ir vienodos svyravimo krypties skersinės bangos. Jei bangų fazių skirtumas šiame taške lieka pastovus, tai taško harmoninis svyravimas turės pastovią amplitudę, kurios didumas priklauso nuo susitikusių bangų fazių: esant priešingoms fazėms, atstojamasis svyravimas lygus nuliui pav, 18,1 133 psl, o kai fazės sutampa, atstojamasis svyravimas yra lygus svyravimų poslinkių E1 ir E2 sumai 18,2 pav.
Fizika  Paruoštukės   (4,74 kB)
Fizika
2009-07-09
Mechaniniai svyravimai, gauti veikiant grąžinančiajai jėgai, kuri yra tiesiogiai proporcinga kūno nuokrypiui nuo pusiausvyros padėties vadinami harmoniniais. Tokiems svyravimams judėjimo lygtis užrašoma taip: pažymėję teigiamą dydį formulę perrašome. Tiesinėmis diferencialinėmis lygtimis aprašomos svyravimų sistemos vadinamos tiesinėmis. Harmoningai svyruojanti tiesinė sistema dar vadinama harmoniniu osciliatoriumi. Nagrinėjamo harmoninio osciliatoriaus parametrai nekintantys laikui bėgant yra jo masė m ir tamprumo koeficientas k.
Fizika  Konspektai   (4,77 kB)
Mechanika
2009-07-09
Mechaninis judėjimas – tai kūnų ar jų dalių tarpusavio padėties kitimas erdvėje ir laike.Mechanika – yra fizikos šaka, tirianti materialiųjų kūnų mechaninį judėjimą ir jų tarpusavio sąveiką Ji nagrinėja tik tokias materialiųjų kūnų sąveikas, dėl kurių kinta kūnų taškų judėjimo greitis arba kūnai deformuojasi. Mechaninis judėjimas – tai paprasčiausia materijos judėjimo forma.
Fizika  Paruoštukės   (4,76 kB)
Fizika
2009-07-09
Fizika (graikiškai φυσικός (physikos): natūralus, φύσις (physis): Gamta) – gamtos mokslas. Tiria visas materijos formas, nuo submikroskopinių dalelių, iš kurių sudarytos visos įprastinės medžiagos (dalelių fizika), iki visos materialios Visatos elgesio (kosmologija). Kai kurios fizikos studijuojamos savybės yra bendros visoms materialioms sistemoms, pavyzdžiui, energijos tvermės dėsnis. Tokios savybės kartais yra vadinamos dėsniais.
Fizika  Konspektai   (6,17 kB)
Pagrindinės sąvokos ir apibrėžimai. Apdirbant metalą, užduotos formos ir matmenų detalės gaunamos nupjovus paruošiamo tam tikro metalo sluoksnį, kuris pašalinamas iš pjovimo zonos drožles pavidale. Taip gaunama detalė. Pjovimo proc. metu ruošinyje galima išskirti du paviršius: apdirbamąjį ir apdirbtąjį. 1-Apdirbtas paviršius; 2-pjovimo paviršius; 3-apdirbamas paviršius; 4-pjovimo įrankis (tekinimo peilis). Pd -pagr. judesys, sukamasis judesys. Dv- pagalbinis judesys; Ds- pastūmos judesys; v- pjovimo greitis; s- pastūma; Db- bendras judesys pjovimo; Vb- bendro pjovimo judesio greičio vektorius; h- pjovimo greičio kampas; m- pastūmos judesio kampas.
Fizika  Konspektai   (20,02 kB)
Televizija
2009-07-09
Vilniaus televizijos bokštas,kuriame sumontuoti nauji siųstuvai suteikė galimybes padidinti transliuojamų programų skaičių,pagerinti jų vaizdo bei garso priėmimo kokybę.Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę,1990 metais buvo pradėtos steigti privačios radijo ir televizijos stotys bei pradėtos transliuoti programos.Lietuvoje atsirdo komercinis radijas ir talevizija.
Fizika  Referatai   (12,46 kB)
Triukšmas - tai technologinis reiškinys, kurį sukelia sklindančios garso bangos. Žmogus girdi 16000 –200000 Hz dažnio garsus.Triukšmas - mechaniniai garsai, atsirandantys darbo aplinkoje dėl to, kad joje veikia žmogus ir naudojasi įvairiomis techninėmis bei kitokiomis priemonėmis. Triukšmui priskiriami bet kokie girdimi garsai.
Fizika  Referatai   (5,05 kB)
Iš savo netolimos preities paveldėjome gana modernų ir galingą ekonominį ūkį, kurio pajėgumai ženkliai viršija šiandieninius poreikius. Tačiau atrodo, kad dėl kelių veiksnių tas perteklius greit sumažės, ir palyginti greitai (apie 2010-2015m.) mes turėsime įvesti naujus pajėgumus.
Fizika  Referatai   (3,5 kB)
1864 metais elektromagnetinių bangų egzistavimą numatė Džeimsas Klarkas Maksvelas. Eksperimentiškai elektromagnetines bangas atrado vokiečių fizikas Henris Hercas. Elektromagnetinės bangos – tai erdvėje sklindantys susiję kintamieji elektrinis ir magnetinis laukai. Kintantis laike elektrinis laukas sukuria magnetinį lauką. Pastarasis taip pat kinta laike ir savo ruožtu kuria kintamą elektrinį lauką.
Fizika  Referatai   (5,46 kB)
Žaibas
2009-07-09
Žaibas – natūrali gamtinė elektros iškrova, įvykstanti audros metu. Matomą žybsnį lydi trenksmas ir elektromagnetinis spinduliavimas. Žaibo garsą sukelia jo kelyje greitai besiplečianti įkaitusi plazma. Žaibas gali trenkti iš vieno debesies į kitą arba iš debesies į žemę. Žaibai gali susidaryti ir didelio miško gaisro ar ugnikalnio išsiveržimo metu atsiradusiuose dulkių debesyse.
Fizika  Referatai   (2,52 kB)
Rekalmos sąvoka Lietuvoje yra plati. Jai priskiriamos parodų organizavimo priemonės, komerciniai seminarai, prekių įpakavimas, spauzdinta produkcija (prospektai, plakatai, katalogai ir pan.), suvenyrų platinimas ir kitos prekybą skatinančios priemonės. ”Reklama – tai informacijos kryptingas neasmeniškas skleidimas, apimantis tokią veiklą, kuri leidžia žodžiu, ar vizualinėmis priemonėmis informuoti apie firmą, taip pat apie siūlomas jos prekeas bei paslaugas, skatinti pirkimą pardavėjo naudai ir jo sąskaita.
Fizika  Referatai   (21,74 kB)
Laikrodžiai
2009-07-09
Saulės laikrodžiais laikas matuojamas gnomono šešėliu, kuris periodiškai kinta, vykstant regimajam Saulės judėjimui. Paplito III tūkst. pr. Kr. Egipte. Šešėlio ilgio horizontalūs ir vertikalūs Saulės laikrodžiai. Atsirado III tūkst. pr. Kr. Egipte. Horizontalūs šešėlio krypties laikrodžiai. Atsirado II tūkst. pr. Kr. Egipte ir Babilone. Vertikalūs šešėlio krypties laikrodžiai.
Fizika  Referatai   (3,37 kB)
Darbas buvo įvertintas 10, buvo pristatytas Dizaino ir Technologijos fakultete. Galilėjus gimė 1564 m. vasario 15d. Pizos mieste, Italijoje. Čia mokėsi, nepavyuks tapti kandidatu į vienuolius, Galilėjus įstojo į Pizos universitetą, tačiau nebaigė jo dėl finansinių sunkumų. Vėliau pradėjo dėstyti matematiką Pizos universitete, šiek tiek vėliau persikėlė į Padua universitetą, kur dėstė geometriją, mechaniką ir astronomiją iki 1610 metų.
Fizika  Referatai   (10,01 kB)
Jau kelis dešimtmečius kineskopų lempos „laikosi tvirtai“. Visai neseniai atsirado rimtas kineskopų bei kitų vaizdo projektorių konkurentas. Idėja, įrengti elektrinio signalo valdomos mikroveidrodėlių matricą, atsirado vos tik prieš 10 metų. Tų laikų technologijos neleisdavo panaudoti visų tos sistemos galimybių. Gaminami įrenginiai buvo dideli, nerangūs ir dažnai gendantis.
Fizika  Referatai   (11,03 kB)
Pirmieji eksperimentai viršutiniuose atmosferos sluoksniuose, naudojantis oro balionais, buvo atlikti TSRS ir JAV XX a. trečiajame dešimtmetyje. XX a. 4 – 5 dešimtmečiais ieškota galimybių sudaryti reikiamas sąlygas gyvūnų gyvybei hermetiškose kamerose arba specialiuose skafandruose, skrendant raketomis iki 500 km aukščio.
Fizika  Referatai   (7,44 kB)
Mikroskopai
2009-07-09
Viskas apie šiuolaikinius mikroskopus. Pirmasis praktinis mikroskopas buvo pagamintas 1590 metais. Jis buvo sukurtas olandų mokslininko Zacharijaus Jenseno ir buvo sudarytas iš daugybės lęšių. 1610 Galilejo Galilejus šį mikroskopą pastebimai patobulino, tačiau jis visgi netapo labai plačiai taikytinas tų laikų moksle.
Fizika  Referatai   (5,71 kB)
Vanduo
2009-07-09
Visa informacija kokia begali buti apie VANDENI...Vanduo - labiausiai paplitusi Žemėje medžiaga. Ji dengia 2/3 Žemės paviršiaus. Vandens yra visuose gyvuosiuose organizmuose ir jis būtinas gyvybei palaikyti. Gėlo vandens atsargos Žemėje nedidelės. Tuo tarpu didėjant žmonių skaičiui ir plėtojantis pramonei, vis daugiau vandens suvartojama ir kartu užkrečiama. "Gėlo vandens ąsotis geriau už sūrią upę"- sako rytų išmintis. Vandens įvairiuose organizmuose, jų organuose ir audiniuose yra labai daug.
Fizika  Referatai   (7,26 kB)
DARBO TIKSLAS: Nustatyti penkių laidininkų varžas ir jų metalo savitąją varžą, apskaičiuoti matavimų paklaidas, nustatyti išsišakojusios grandinės dalies bendrąją varžą. II. PRIEMONĖS: Nuolatinės srovės šaltinis U=12V, jungiklis, liniuotė, mikrometras, laidininkai; ampermetras: tipas – ACT, vardinė srovė – 100 mA, tikslumo klasė - ( (0,5, sistema – elektromagnetinė;
Fizika  Laboratoriniai darbai   (3,03 kB)
Archimedo dėsnis
2009-07-09
Referatas apie Archimedo dėsnį. Jeigu esate bandę vandenyje pakelti akmenį ar kokį kitą daiktą, turbūt pastebėjote, kad kelti ką nors vandenyje daug lengviau, negu ore. Kodėl taip yra? Jeigu ant spyruoklės pakabinsime kūną, jis tą spyruoklę šiek tiek ištemps. Tačiau jeigu kūną panardinsime į vandenį, kūnas truputį pakils, o spyruoklė susitrauks.
Fizika  Referatai   (4,73 kB)
Gavau 10. Visur mus supa elektra. Ji tapo neatsiejama pagalbininke mūsų gyvenime... Juk kasdien mes gaminame valgyt ant elektrinės viryklės, arba ką nors pasišildom mikrobangų krosnelėje. Taip pat kiekvieną dieną mes klausomės muzikos, dirbam kompiuteriu ir darom begales kitų darbų.
Fizika  Referatai   (21,77 kB)
1. Darbo tikslas. 1. Išmatuoti įtampų ir srovių reikšmes grandinėje. 2. Nustatyti laidininko įtampos ir srovės priklausomybės koeficientus. 3. Regresinės analizės metodu nustatyti laidininko varžą. 4. Parašyti empirinę formulę laidininkui...
Fizika  Laboratoriniai darbai   (3,76 kB)
Kokybinė spektrinė analizė. 1.DARBO TIKSLAS : atlikti kokybinę spektrinę analizę monochromatoriumi чм- 2. 2.TEORINĖ DALIS : nemonochromatinės šviesos spinduliui praėjus stiklinę prizmę, disprsijos dėka gaunamas spektras. Spektrai skirstomi į emisinius ir absorbcinius.
Fizika  Laboratoriniai darbai   (4,16 kB)
Magnetinis laukas
2009-07-09
Labaratorinis darbas su atsakymais. 1.Apibūdinti magnetinį lauką. 2.Apibūdinti elektromagnetinės indukcijos reiškinį. 3.Apibrėžti magnetinę indukciją ir magnetinį srautą. 4.Paaiškinti, kaip srovė veikiama magnetiniame lauke, naudojantis kairiosios rankos taisykle (Ampero jėga) ir formule F= BIlsina.
Fizika  Laboratoriniai darbai   (4,19 kB)
Už šį darbą gavau 9. Manau, neblogas.. Darbo užduotis. Patikrinti sukamojo judejimo dinamikos pagrindinį dėsnį ir nustatyti kūnų sistemos inercos momentą.
Fizika  Laboratoriniai darbai   (2,63 kB)
Fizikos labaratorinis darbas,is mechanikos, labai geras darbas, tinka pirmo kurso antro semestro studentams.
Fizika  Laboratoriniai darbai   (3,92 kB)
Fizikos labaratorinis darbas, uz kurį gavau 8! O tokį pažymį gauti iš fizikos nelengva.. labiausiai tinka LZUU studentams..
Fizika  Laboratoriniai darbai   (3,88 kB)
Darbo tiklas: Be trinties slystančio kūno judėjimo Žemės gravitacijos lauke tyrimas. II. Darbo užduotys: Nustatyti sunkio jėgos, veikiančios glaiderį, priklausomybę nuo jo masės. Nustatyti glaiderio slydimo be trinties pagreičio priklausomybę nuo jo masės. Rasti sunkio jėgos pagreitį prie Žemės paviršiaus. Apskaičiuoti gravitacijos konstantą.
Fizika  Laboratoriniai darbai   (2,51 kB)
Medžiagų mokslo 1 kurso laboratorinis darbas, KTU. Gavau 9. Darbo užduotis. Ištirti laidininko varžos priklausomybę nuo temperatūros. Teorinė dalis. Metalai yra geri elektros ir šilumos laidininkai. Tyrimai rodo, kad laidumo elektros srovę ir didžiąją dalį šiluminio laidumo būdu perduodamos šiluminės energijos juose perneša laisvieji elektronai.
Fizika  Laboratoriniai darbai   (1,55 kB)
Darbo užduotis. Naudojantis Frenelio biprizmę, nustatyti polimonchromatinės šviesos bangos ilgį. Pagrindinės formulės.
Fizika  Laboratoriniai darbai   (1,22 kB)
Tikslas, priemonės, pagrindinės formulės, darbo metodika, bandymo eiga, paklaidos, išvados
Fizika  Laboratoriniai darbai   (2,23 kB)
Tikslas, priemonės, pagrindinės formulės, darbo metodika, bandymo eiga,paklaidos, išvados. Slopinamųjų svyravimų tyrimas pasvirusiąja svyruokle. TIKSLAS: Išmatuoti slopinamųjų svyravimų logaritminį dekrementą λ, slopinimo koeficientą β savųjų svyravimų periodą T0 , ir svyruoklės energijos nuostolius po N svyravimų. PRIEMONĖS: Pasvirusioji svyruoklė ( pav. 1) su fotoelektriniu svyravimų skaičiaus ir laiko matavimo įtaisu.
Fizika  Laboratoriniai darbai   (1,81 kB)
Tikslas, priemonės, pagrindinės formulės, darbo metodika, bandymo eiga, paklaidos, išvados. TIKSLAS: išmatuoti fizikinės ir matematinės svyruoklių svyravimo periodus ir nustatyti laisvojo kritimo pagreitį. PRIEMONĖS: pakabintas ant ilgo siūlo masyvus kūnas, strypas su įtaisytais dviem sunkiais metaliniais lęšiais ir dviem pakabomis, gembė svyruoklei pakabinti, sekundometras, liniuotė, trikampė prizmė. PAGRINDINĖS FORMULĖS IR DARBO METODIKA Fizikinė svyruoklė – kiekvienas fizikinis kūnas, pakabintas ant horizontalios nejudamos ašies, kuri eina per jo masės centrą.
Fizika  Laboratoriniai darbai   (2,12 kB)
Darbo tikslas: susipažinti su fotorezistorių veikimo principais, konstrukcija, parametrų matavimo būdais. Ištirti fotorezistorių voltamperines charakteristikas ir varžos priklausomybę nuo apšviestumo.
Fizika  Laboratoriniai darbai   (1,84 kB)
Darbas įvertintas 9, atliktas gerai. Darbo tikslas: Vakuuminio diodo voltamperinės charakteristikos matavimas, elektrono išlaisvinimo darbo nustatymas, trijų antrųjų dėsnio pastoviosiosnustatymas.
Fizika  Laboratoriniai darbai   (2,91 kB)
Pagrindiniai vienetai, jų etalonai, standartai, apibrėžimai. Žymėjimas Matavimo vnt. Etalonas (kaip nustatoma) Masė m kg Cilindriukas Platina(90%)+Iridis, kurio d = 30mm, h= 30mm, kopijos paklaida 2*10-9 kg Ilgis l m I. iš atominio spinduliavimo: 1m= 1650763,73 , -vakuume spinduliuoja Kriptono atomas, kai elektronas peršoka iš 5d5 į 2p10, paklaida – 5*10-9m
Fizika  Paruoštukės   (5,03 kB)
Elektromagnetiniai virpesiai – periodiškas elektrinio ir magnetinio lauko kitimas dideliu dažniu.Jie gali būti slopinamieji ir neslopinamieji. Slopinamieji sukeliami virpesių konture, neslopinamieji lempiniame arba tranzistoriniame generatoriuje.
Fizika  Konspektai   (1,07 kB)
Spinduliuotė
2009-07-09
Alfa dalelę sudaro du protonai ir du neutronai. Tai yra pati sunkiausia, didžiausią krūvį turinti ir mažiausiu skvarbumu pasižyminti dalelė. Šias daleles sulaiko popieriaus lapas, ore jos tenuskrieja keletą centimetrų. Žmogaus kuną apsaugo oda. Tačiau patekusi į organizmą pro kvėpavimo takus, burną ar sužeistą odą, vidinė spinduliuotė labai kenkia, nes sukuria daug jonų.
Fizika  Konspektai   (2,21 kB)
Gyvenamosiose patalpose vidutinė spinduliuotės dozė per metus yra maždaug 2 mSv. Rentgeno spinduliai buvo pradėti vartoti medicinoje 1895 m. Rentgeno spinduliai tamsina fotografinį filmą. Ši savybė panaudojama, diagnozuojant kaulų lūžius, nes spinduliai lengvai praeina per raumenis, bet ne per kaulus. Rentgeno spinduliais nustatoma auglių lokalozacija, o naudojant specialų rentgeno tyrimą – tomografiją, kompiuteriu galima nustatyti auglius smegenyse.
Fizika  Konspektai   (1,81 kB)
Getinakso, tekstolito, stiklo tekstolito, folijuotas armuoto teflono aprašymai ir savybės. Gyvenamosiose patalpose vidutinė spinduliuotės dozė per metus yra maždaug 2 mSv. Dozės gali svyruoti ir priklauso nuo radono kiekio patalpose. Jis gali pažeisti kvėpavimo takus, plaučius ir sukelti vėžį.
Fizika  Konspektai   (0,84 kB)
VGTU, 3 kursas. Sluoksniuoti plastikai sudaro ypatingą plastmasių grupę, gaunamą iš pluoštinio pagrindo, impregnuoto sintetinėmis dervomis. Plačiai sluoksniuoti plastikų gamyboje naudojamas fenolio-formaldehido dervos. Getinaksas. Pramonė išleidžia elektrotechninį lakštinį getinaksą (GOST 2718-66).
Fizika  Konspektai   (1,79 kB)
1.Staklių stovai ir kreipiančiosios. Stovas-bazinė staklių detalė ir gali būti vientisas arba sudarytas iš kelių sudėtinių dalių ir ant jo yra montuojami visi judami ir nepaslankūs staklių mechanizmai. Tas stovas iki remonto turi užtikrinti visų ant jo mechanizmų teisingą tarpusavio padėtį dirbant visais numatytais darbo rėžimais dėl to turi būti tiksli ir nekintanti stovo bazuojančių paviršių ant kurių sumontuota ir jais juda mechanizmai padėtis, kadangi nuo to priklauso apdirbimo tikslumas ir kokybė.
Fizika  Konspektai   (10,26 kB)
Išplėstinis pamokos planas. Tema: Elektros energijos perdavimas ir gamyba Tipas: mišrus. Tikslai: a) supažindinti su kintamosios srovės generatoriaus veikimo principu; b) paaiškinti transformatoriaus sandarą ir veikimo principą;
Fizika  Konspektai   (2,54 kB)
Išplėstinis pamokos planas. Išeita: Tamprumo jėga, Huko dėsnis Užduota: Tamprumo jėga, Huko dėsnis Užduodama: 30, 31 „ Visuotinės traukos jėga ir visuotinė traukos konstanta“. Pamokos eiga. Skiriamas laikas. Mokytojo veikla Mokinių veikla 5 min.
Fizika  Konspektai   (2,48 kB)
Išplėstinis pamokos planas. Nauja tema „Bangų interferencija“ Bangų sudėtis. Iki šiol susidurdavome su viena banga, sklindančia iš šaltinio. Tačiau labai dažnai aplinkoje vienu metu sklinda kelios skirtingos bangos. Pavyzdžiui, kai kambaryje kalbasi keletas žmonių, kelios garso bangos pereina viena per kitą. Kas tada įvyksta?..
Fizika  Konspektai   (2,77 kB)
Nauja tema „Bangų difrakcija“ kalbėdami apie bangų atspindį,įsivaizdavome, kad at¬spindintis paviršius turi būti labai didelis. Tačiau gana dažnai banga savo kelyje sutinka mažas (palyginti su bangos ilgiu) kliūtis. Bangos ilgio ir kliūties matmenų santykis iš esmės nulemia bangos sklidimą. Bangos gali aplenkti kliūtį.
Fizika  Konspektai   (2,19 kB)
Atomo branduolio sandara ir jo charakteristika. Branduolio masės ryšio energija. Branduolių stabilumas. Branduolinės jėgos. Radioaktyvumas. Spinduliai ir vidinė elektronų konversija.
Fizika  Konspektai   (3,3 kB)
Fizika
2009-07-09
Lietuvoje standartinės linijinės įtampos: 330kV; 110kV; 35kV; 10kV; 6; 0,4kV; Perdavimo tinklai yra 330kV, gali būti ir110. Skistomieji tinklai gali būti 110; 35; 10; 6kV Jie naudojami stambioms įmonėms, galingiems varikliams, siurbliams. Sistema valdoma taip kad būtų: 1)minimalūs nuostoliai elektros tinkle 2)patikimas elektros tiekimas 3)ekonomiškas valdymas.
Fizika  Konspektai   (10,44 kB)
Filtravimas
2009-07-09
Filtravimas – suspensijų perskyrimas, kai akytos medžiagos sluoksnis sulaiko kietasias daleles ir praleidžia skaidrų skystį (filtratą). Šis metodas taikomas, kai kietos dalelės (dispersinė fazė), veikiamos sunkio jėgų, blogai sėda arba kai reikia atskirti kietąją fazę taip, kad joje liktų mažai drėgmės.
Fizika  Konspektai   (1,43 kB)
KTU fizikos egzaminas. Dėstytojas Giedrius Laukaitis. Įvertintas 10. Elektros sroves stipris, varza, elektrinis laidumas. 2. Kas yra elektrono judris ir kaip jis susijęs su medžiagos elektriniu laidumu. Judris yra lygus vienetinio stiprio elektriniame lauke igytam kruvininku dreifo greiciui. 3. Kodėl metalų elektrinis laidumas yra didelis, o dielektrikų – mažas. Srove metaluose pernesa laisvieji elektronai todel elektrinis laidumas didelis.
Fizika  Konspektai   (21,56 kB)
Mechanika. Slenkamojo ir sukamojo judesio kinematika. Slenkamojo judėjimo dinamika. Sukamojo judėjimo dinamika. Mechaninė energija. Skysčių mechanika. Reliatyvistinė dinamika. Svyravimai ir bangos. Molekulinė fizika ir termodinamika. Idealiųjų dujų molekulinės kinetinės teorijos pagrindinės lygtys. Termodinamikos dėsniai. Realiosios dujos. Elektromagnetizmas. Elektrostatinis laukas vakuume. Dielektrikai ir laidininkai elektrostatiniame lauke. Nuolatinė elektros srovė. Magnetinis laukas. Elektromagnetinė indukcija. Magnetinis laukas medžiagoje.
Fizika  Konspektai   (11 psl., 117,13 kB)
Jeigu vienalyčiame magnetiniame lauke pastoviu kampiniu greičiu sukamas vielinis rėmelis, tai gaminama kintamoji elektros srovė. Pro besisukantį kontūrą praeinantis magnetinis srautas visą laiką keičiasi.
Fizika  Konspektai   (1 psl., 11,67 kB)
Televizija
2009-07-07
Televizija (gr. tele – toli + lot. visio – matymas) – judančių vaizdų ir paveikslų perdavimas laidais arba radijo bangomis. Moksle ir technikoje televizija taikoma įvairiems tyrimams, pramonėje – gamybos procesams stebėti. Ypač plačiai televizija naudojama kultūros reikalams: jos programos iš vieno televizijos centro perduodamos radijo bangomis daugybei abonentų, turinčių specialius imtuvus – televizorius.
Fizika  Pagalbinė medžiaga   (5 psl., 13,11 kB)
Izaokas Niutonas
2009-07-07
Izaokas Niutonas (Isaac Newton) yra bene įtakingiausia istorinė asmenybė Vakarų moksle. Savo laikais jis buvo laikomas didžiu intelektualu; beje, mokslininkų bendruomenė vis dar tebekeliaklupsčiauja prieš jį, nors šiek tiek mažiau negu prieš tris šimtus metų. Priežastis labai paprasta: fizinis pasaulis, kai Niutonas atėjo į jį, buvo vos suprantamas, o tuo metu, kai jisai mirė, pažvelgus į jo darbus, žinota, kad gamtą valdo nepaprastai tikslūs matematiniai dėsniai.
Fizika  Pagalbinė medžiaga   (4 psl., 8,53 kB)
Kūno formos arba tūrio pasikeitimą vadiname deformacija. Deformacijos, kurios visiškai išnyksta nustojus veikti išorinėms jėgoms, vadinamos tampriosiomis. Deformacijos, kurios neišnyksta nustojus veikti išorinėms jėgoms, vadinamos plastinėmis. Jeigu ilgai veikia nors ir mažos išorinės jėgos, tamprioji deformacija gali virsti plastine. Taip atsitinka dėl to, kad ilgai trunkantis apkrovimas pergrupuoja kūno kristalinę gardelę.
Fizika  Konspektai   (1 psl., 6,5 kB)
Sotieji garai
2009-07-03
Skysčio virsmas dujomis vadinamas garavimu. Garavimo sparta priklauso nuo: skysčio rūšies, temperatūros, skysčio paviršiaus ploto ir vėjo. Iš garuojančio skysčio išlekia pačios greičiausios molekulės (didžiausią energiją turinčios), todėl skystis garuodamas aušta. Kondensacija - garų virtimas skysčiu. Kondensuodamiesi garai išskiria energiją.
Fizika  Konspektai   (1 psl., 5,54 kB)
Šiluminis variklis - tai įrenginys, vidinę degalų energiją paverčiantis mechanine. Kad variklis atliktų darbą, reikia abiejose stūmoklio arba turbinos menčių pusėse sudaryti skirtingą slėgį. Šiluminiuose varikliuose, sudegant kurui pakyla variklio darbinės medžiagos temperatūra, todėl ir susidaro skirtingas slėgis.
Fizika  Konspektai   (1 psl., 6,28 kB)
Termodinamika - mokslas, tiriantis šiluminius reiškinius, neatsižvelgiant į atominę molekulinę kūnų sandarą. Termodinaminės sistemos vidinės energijos pokytis, jai pereinant iš vienos termodinaminės būsenos į kitą, lygus išorinių jėgų darbo ir gauto šilumos kiekio sumai. Kūno vidinę energiją galime pakeisti šiais būdais: perduodant šilumos kiekį arba atliekant darbą.
Fizika  Konspektai   (1 psl., 4,38 kB)
Mechanikos skyrius, nagrinėjantis kūnų pusiausvyros sąlygas, vadinamas statika. Bet kurios formos kūnas turi tik vieną tašką, kuriame susikerta visos tiesės, išilgai kurių veikdamos jėgos verčia kūną slinkti. Tas taškas vadinamas kūno masės centru. Tašką, per kurį eina bet kurioje padėtyje esantį kūną veikiančių sunkių atstojamoji jėga, vadiname kūno sunkio centru. Kūno sunkio centras sutampa su jo masės centru.
Fizika  Konspektai   (1 psl., 6,34 kB)
Svoris
2009-07-03
Dėl visuotinės traukos visus kūnus veikia į Žemės centrą nukreipta traukos jėga, kurią vadiname Svorio jėga arba svoriu. Kūnų svoris verčia juos kristi žemyn, o kai jie paremti ar pakabinti, tai ši jėga slegia jų atramas arba pakabas. Kūno svoris lygus tai jėgai, kuria nejudantis žemės atžvilgiu kūnas, veikiamas jos traukos jėgos, veikia atramą ar pakabą. Kūno svorio jėgos veikimo taškas vadinamas svorio centru.
Fizika  Konspektai   (1 psl., 4,78 kB)
Kūno mechaninę energiją sudaro kinetinės ir potencinės energijų suma. Kinetinė energija atsiranda dėl kūno judėjimo, o potencinė dėl sąveikos. Kinetinė energija lygi Ek=mv2/2. Tampriai deformuoto kūno potencinė energija lygi Ep=mgh, h - aukštis nuo kūno iki laisvai pasirinkto nulinio lygio. Energija matuojama džauliais.
Fizika  Konspektai   (1 psl., 3,7 kB)
Mechaninis darbas atliekamas tada, kai jėgos veikiamas kūnas pasislenka jėgos veikimo kryptimi. Jei kūną jo judėjimo kryptimi veikia pastovi jėga F ir kūnas nueina kelią S, tai atliekamas darbas lygus A=FS.
Fizika  Konspektai   (1 psl., 12,34 kB)
Visuotinės traukos dėsnis, dirbtiniai žemės palydovai, kosminiai greičiai, nesvarumas. Žemė sukasi aplink saulę, kaip Mėnulis aplink žemę. Visos saulės sistemos planetos sukasi aplink saulę. Niutonas įrodė, kad jos juda veikiamos traukos jėgos, kuri nukrypsta į saulę ir mažėja atvirkščiai proporcingai atstumo iki jos kvadratui. Žemė traukia Mėnulį, Saulė - žemę, Saulė - Jupiterį. Niutonas nustatė, kad visi Visatos kūnai traukia vienas kitą.
Fizika  Konspektai   (1 psl., 6,34 kB)
Tiesiaeigis tolygiai kintamas judėjimas. Kūno judėjimas tiese, kai per vienodus laiko tarpus kūno greitis pasikeičia vienodai, vadinamas tiesiaeigiu tolygiai kintamu judėjimu. Jis skirstomas į: tolygiai greitėjantį ir tolygiai lėtėjantį.
Fizika  Konspektai   (2 psl., 17,85 kB)
Archimedo jėga
2009-07-03
Archimedo jėga. Kūnų plūduriavimas. Oreivystė. Jėga, stumianti kūną iš skysčio arba dujų, vadinama Archimedo jėga. Archimedo jėga lygi svoriui išstumto skysčio, kurio tūris lygus kūno tūriui. Skysčio masę, kurią išstumia kūnas, galima išreikšti skysčio tankiu ir panardinto į jį kūno tūriu, kuris lygus išstumto vandens tūriui. Archimedo jėga priklauso nuo skysčio, kuriame panardintas kūnas, tankio ir nuo šio kūno tūrio.
Fizika  Konspektai   (1 psl., 7,15 kB)
Priemonės: laboratorinis stovas su movomis, sraigtinė spyruoklė, liniuotė, pasvarų rinkinys. Krovinio svoris moduliu lygus spyruoklės tamprumo jėgai. Keičiame spyruoklės apkrovą, ir liniuote matuojame spyruoklės pailgėjimą.
Fizika  Laboratoriniai darbai   (1 psl., 7,53 kB)
Darbo tikslas: įsitikinti, kad paprastojo mechanizmo (nuožulniosios plokštumos) atliktas naudingas darbas yra mažesnis už visą darbą. Prietaisai ir priemonės: lenta, dinamometras, matavimo juosta arba liniuotė, tašelis, stovas su mova ir laikikliu. Pritaikome “auksinę mechanikos taisyklę” nuožulniajai plokštumai.
Fizika  Laboratoriniai darbai   (1 psl., 6,98 kB)
Lęšio laužiamąją gebą ir židinio nuotolį galima nustatyti taikant lęšio formulę. Prietaisai ir medžiagos: liniuotė, du statieji trikampiai, didelio židinio nuotolio glaudžiamasis lęšis, lemputė su stoveliu ir gaubteliu, srovės šaltinis, jungiklis, jungiamieji laidai, ekranas, lovelis. Darbo eiga.
Fizika  Laboratoriniai darbai   (1 psl., 5,84 kB)
Kietojo kūno tankio nustatymas. Priemonės: svarstyklės, svarsčiai, matavimo cilindras (menzūra), kietasis kūnas, kurio tankį nustatysim, siūlas, indas su vandeniu ir vamzdeliu šone. Svarstyklėmis išmatuojame kūno masę. Menzūra išmatuojame kūno tūrį: į indą su vandeniu įmerkiame kūną, pakabintą ant siūlo ir pro angą išbėga vandens, atitinkančio kietojo kūno tūrį.
Fizika  Laboratoriniai darbai   (1 psl., 4,12 kB)
Stiklo lūžio rodiklis apskaičiuojamas remiantis lūžio dėsniais. Šiam darbui atlikti reikia stiklinės prizmės ir kelių smeigtukų ar adatų. Prizmė dedama ant lapo gulsčiai. Pasirinktu kampu įsmeigiami smeigtukai 1 ir 2. Į juos žiūrima pro gretasienę prizmę iš kitos pusės. Stebėjimo kryptis nesutampa su statmena prizmei kryptimi. Kadangi šviesa lūžta, matomas tariamasis smeigtukų poslinkis.
Fizika  Laboratoriniai darbai   (2 psl., 6,88 kB)
Sverto pusiausvyros sąlygų tyrimas. Priemonės: stovas su mova, svertas, pasvarai, dinamometras, liniuotė. Dinamometru išlaikome sverto pusiausvyrą. Pagal momentų taisyklę svertas bus pusiausvyras, kai M1=M2. Bandymas kartojamas, keičiant jėgą ir petis. Tuomet kartu keisis dinamometro parodymai.
Fizika  Laboratoriniai darbai   (1 psl., 5,74 kB)
Naudojame Atvudo mašiną. Krovinių sistema juda su pagreičiu, jeigu m1>m2. Taikant II Niutono dėsnį kabiname žinomos masės pasvarus. Paklaidoms įtakos turi trintis į skridinį ir oro pasipriešinimas. Šis būdas nėra labai tikslus, nes įeina keturios masės, kurios su paklaidom suskaičiuotos. Kitas būdas - kai kūnas krinta labai klampiame skystyje - tikslesnis.
Fizika  Laboratoriniai darbai   (1 psl., 5,24 kB)
Darbo tikslas: apskaičiuoti pagreitį, kuriuo rieda rutuliukas nuožulniu loveliu. Pirmiausia išmatuojamas poslinkio S, kurį nueina rutuliukas per tam tikrą laiką t, ilgis. Kadangi tolygiai greitėjančio be pradinio greičio kūno poslinkio ilgis S = at2/2, tai, išmatavę kelio poslinkį S ir laiką t, rasime rutuliuko pagreitį. Darbo eiga.
Fizika  Laboratoriniai darbai   (1 psl., 4,75 kB)
Laisvojo kritimo pagreičio nustatymas svyruokle. Priemonės: laikrodis su sekundine rodykle, matavimo juosta, pragręžtas rutuliukas, ilgas siūlas, stovas su mova ir žiedu. Siūlą pririšame prie rutuliuko, sutveriame stovą, kad galėtume prikabinti pagamintą svyruoklę. Kuo ilgesnis siūlas, tuo gauta svyruoklė artimesnė matematinei.
Fizika  Laboratoriniai darbai   (1 psl., 5,13 kB)
Kietojo kūno savitosios šilumos nustatymas. Priemonės: kietasis kūnas su siūlu, termometras, stiklinė su karštu vandeniu, stiklinė su šaltu vandeniu, kalorimetras, svarstyklės, svarsčiai, matavimo cilindras. Jei nėra energijos nuostolių įkaitinto kietojo kūno atiduotas šilumos kiekis lygus gautam vandens šilumos kiekiui.
Fizika  Laboratoriniai darbai   (1 psl., 3,89 kB)
Vandens paviršiaus įtempimo koeficiento nustatymas. Apskaičiuojant skysčio paviršiaus įtempimo koeficientą naudojamės paviršiaus įtempimo jėgos ir paviršinio sluoksnio ilgio sąryšiu. Priemonės: svarstyklės su svarsčių rinkiniu, stovas, indas, tiriamasis skystis, liniuotė, viela, siūlas, smėlis, popieriaus lapas.
Fizika  Laboratoriniai darbai   (1 psl., 5,72 kB)
Laidininko savitosios varžos matavimas. Priemonės: viela, ampermetras, voltmetras, jungiklis, liniuotė, slankmatis, jungiamieji laidai, srovės šaltinis. Taikome varžos formulę.
Fizika  Laboratoriniai darbai   (1 psl., 5,99 kB)
Srovės šaltinio EVJ ir vidinės varžos nustatymas. Priemonės: srovės šaltinis, ampermetras, voltmetras, jungiklis, reostatas, jungiamieji laidai. Elektrovaros jėgą matuojame voltmetru, prijungę jį prie srovės šaltinio gnybtų. Kad evj matavimo paklaida būtų lygi įtampos matavimo paklaidai, reikia naudoti voltmetrą, kurio varža daug kartų didesnė negu srovės šaltinio varža.
Fizika  Laboratoriniai darbai   (1 psl., 6,27 kB)
Elektrono krūvio nustatymas. Priemonės: CuSO4 tirpalas, du elektrodai, ampermetras, jungiklis, laidas, laikrodis, svarstyklės, svarsčiai, srovės šaltinis, reostatas. Remiantis elektrolizės dėsniu, išvedame formulę elektrono krūviui nustatyti.
Fizika  Laboratoriniai darbai   (1 psl., 5,58 kB)
Slydimo trinties koeficiento radimas. Priemonės: dinamometras, medinis tašelis, medinė liniuotė, svarmenų rinkinys. Kai tašelį traukiame medine liniuote tolygiai, tai traukos jėga moduliu lygi trinties jėgai. Keisdami tašelio apkrovą, naudojant įvairius svarmenis, ir jį tolygiai traukiant, nubrėžiame Ftr(P) priklausomybės grafiką. Randame vidurinį šios tiesės tašką.
Fizika  Laboratoriniai darbai   (1 psl., 5,65 kB)
Gumos tamprumo modulio nustatymas. Priemonės: guminė juostelė, krovinių rinkinys, liniuotė, dinamometras. Gumos tamprumo modulis išreiškiamas iš Huko dėsnio. Taikom mechaninės įtampos formulę.
Fizika  Laboratoriniai darbai   (1 psl., 5,45 kB)
Laidininkų nuosekliojo ir lygiagrečiojo jungimo nagrinėjimas. Prietaisai: voltmetras, ampermetras, laidai, srovės šaltinis, rezistoriai. Sujungiame grandinę nuosekliajam rezistorių jungimui nagrinėti. Keičiame ampermetro vietą grandinėje, kad įsitikintume, kad srovės stipris nuosekliai sujungtoje grandinėje yra visur vienodas.
Fizika  Laboratoriniai darbai   (1 psl., 7,12 kB)
Mechaninės energijos tvermės dėsnio tyrimas. Priemonės: dinamometras su fiksatorium, matavimo liniuotė, pasvaras, liniuotė, stovas. Surenkame įrenginį, ant dinamometro pakabintas pasvaras pakeliamas taip, kad spyruoklė būtų neištempta. Pasvaro potencinė energija nulinio lygio atžvilgiu lygi mgH. Kai pasvaras nusileidžia atstumu x=h potencinė energija sumažėja dydžiu mgh.
Fizika  Laboratoriniai darbai   (1 psl., 6,55 kB)
Nematomų skvarbių spindulių sklidimas iš atomų vadinamas radioaktyvumu. Šį reiškinį atrado prancûzų fizikas Anri Bekeris. Jis tyrė luminacuojančių medžiagų cheminį veikimą. Ir pastebėjo, kad urano atomai skleidžia akiai nematomus spindulius be jokio išorinio sužadinimo. Šie spinduliai gali praeiti pro popierių, kartoną, žmogaus kūną, medį ir sukelti fotojuostelės patamsėjimą, išelektrina elektroskopus.
Fizika  Konspektai   (1 psl., 6,57 kB)
Atomo branduolio sandara. Izotopai. Atomo branduolio ryšio energija. Atomo branduolys sudarytas iš nukleonų (protonai ir neutronai). Branduolio krūvis +, lygus elemento eilės numeriui Mendelejevo lentelėje. Tas pats cheminis elementas gali turėti ne vieną izotopą. Atomo branduolyje tarp nukleonų veikia branduolinės jėgos, kurios yra labai stiprios ir veikia trumpesniais atstumais.
Fizika  Konspektai   (1 psl., 3,9 kB)
Dalijantis vienam urano branduoliui, išsiskiria maždaug 200 MeV energijos. Apytiksliai 165 MeV sudaro branduolių skeveldrų kinetinė energija, o kita energijos dalis tenka gama kvantams. Žinant kiek energijos išsiskiria dalijantis vienam branduoliui, galima apskaičiuoti, kiek jos išsiskirs dalijantis visiems 1 kg urano branduoliams. Ši energija sudaro 80000 milijardų džaulių. Tai kelis milijonus kartų daugiau negu sudegus 1 kg akmens anglių.
Fizika  Konspektai   (1 psl., 5,81 kB)
Radioaktyviųjų elementų spinduliavimo priežastis yra atomų branduolių savaiminis skilimas. Skylant branduoliams išlekia a, B dalelės ir skleidžiami y spindulių kvantai, o atomai virsta kitų cheminių elementų atomais. Radioaktyviųjų medžiagų aktyvumas laikui bėgant mažėja. Vienų sparčiau, kitų lėčiau. Radioaktyvaus preparato aktyvumą rodo suskilusių per sekundę branduolių skaičius.
Fizika  Konspektai   (1 psl., 5,16 kB)
Pirmasis tikslų atomo modelį sukūrė Rezerfordas bandymui naudodamas: radioaktyvią medžiagą, kuri skleidė a dealeles; labai ploną metalinę plokštelę; liuminaforu padengtą plokštelę; mikroskopą, blyksčioms stebėti.
Fizika  Pagalbinė medžiaga   (1 psl., 6,28 kB)
Emisijos ir absorbcijos spektrai. Ištisiniai ir linijiniai spektrai. spektrinė analizė. Pakankamai įkaitinti kietieji ir skystieji kūnai, taip pat ir dujos, esant labai dideliam slėgiui, spinduliuoja ištisinius spektrus. Aukštos temperatūros elementų garai ir vienatomės dujos, esant atmosferiniam arba dar mažesniam slėgiui, spinduliuoja linijinius spektrus. Jie taip pat gaunami, kai leidžiama elektros srovė pro praretintas vienatomes dujas ir elementų garus.
Fizika  Konspektai   (1 psl., 4,36 kB)
Fotelektrinis efektas, jo dėsniai. Einšteino fotoefekto lygtis. Fotoefektas - reiškinys, kai šviesa iš metalo paviršiaus išplėšia elektronus. Šviesos išplėšti elektronai vadinami fotoelektronais. Atrado Hercas, naudojant elektroskopą, šviesos šaltinį ir cinko plokštelę. Vėliau Stoletovas, kuris suformavo dėsnius. FOTOEFEKTO dėsniams tirti naudojamas stiklinis vamzdelis su kvarco langeliu.
Fizika  Konspektai   (1 psl., 8,75 kB)
Omo dėsnis uždarai grandinei. Elektrovaros jėga. Uždara grandine tekančios srovės stiprumas yra tiesiog proporcingas šaltinio EVJ ir atvirkščiai proporcingas išorinių ir vidinių varžų sumai. Elektros grandinę sudaro dvi dalys: išorinė ir vidinė.
Fizika  Konspektai   (1 psl., 4,38 kB)
Judant kūnui su krūviu elektriniame lauke, kaip ir judant kūnui žemės traukos lauke, atliekamas darbas. Išvesime darbo formulę, kai krūvį perkeliam iš taško A į tašką B elektriniame lauke, kurio stiprumas yra E.
Fizika  Konspektai   (1 psl., 5,97 kB)
Elektrinė talpa
2009-07-01
Fizikinis dydis, apibūdinantis laidininko sugebėjimą daugiau ar mažiau kaupti elektros krūvį, vadinamas elektrine talpa (C). Elektrinė talpa matuojama Faradais (F). Laidininko elektrinė talpa lygi 1F, kai jam suteikus 1q elektros krūvį, jo įtampa pakinta 1V. Elektrinė talpa nepriklauso nuo laidininko medžiagos. Elektros krūviai pasiskirsto tik laidininko išoriniame paviršiuje.
Fizika  Konspektai   (2 psl., 7,96 kB)
Elektros srovė. Elektrinė grandinė. Omo dėsnis grandinės daliai. Elektros srove vadinamas tvarkingas elektros krūvių judėjimas. Jos tekėjimo kryptimi laikoma teigiamųjų krūvių judėjimo kryptis. Kad elektros srovė tekėtų, jos grandinėje turi būti laisvųjų elektros krūvininkų. Tokie metalų krūvininkai yra valentiniai (laidumo) elektronai, elektrolitų – jonai, dujų – jonai ir elektronai, puslaidininkių – elektronai ir skylės.
Fizika  Konspektai   (1 psl., 5,13 kB)
Potencialai
2009-07-01
Laukas, kurio darbas nepriklauso nuo trajektorijos, vadinamas potencialu. Turintis krūvį kūnas elektriniame lauke, lauko jėgų veikiamas gali judėti ir tada turi potencinės energijos. Kūnui judant ji kinta. Lauko jėgų darbas mažina krūvio potencinę energiją. Elektriniai laukai valdo sroves radioelektronikos prietaisuose. Elektriniai laukai vakuume greitina elektronų pluoštą televizorių ekranuose, Rentgeno vamzdžiuose, elektrinėse lempose.
Fizika  Konspektai   (1 psl., 9,25 kB)
Tekant elektros srovei, krūvininkai juda kryptingai. Vadinasi, elektrinio lauko jėgos perneša juos iš vieno taško į kitą. Šis krūvininkų pernešimo darbas vadinamas elektros srovės darbu ir apskaičiuojamas pagal formulę. Pagal energijos tvermės dėsnį šis darbas lygus nagrinėjamos grandinės dalies energijos pokyčiui. Todėl energija, kurią elektros srovė perkelia iš evj šaltinio į laidininką, lygi srovės darbui. Susidūrę su kristalinės gardelės jonais, elektronai perduoda jiems savo energiją.
Fizika  Konspektai   (1 psl., 5,9 kB)
Elektros srovė metaluose. Varžos priklausomybė nuo temperatūros. Elektros srovė metaluose - kryptingas elektronų judėjimas. Srovė teka tik akimirką - kol išsilygina sujungtų kūnų potencialai, o tada išnyksta elektrinis laukas jungiančiuose laidininkuose ir krūvių judėjimas liaujasi. Norint gauti nenutrūkstamą srovę, reikia nuolatos papildyti vieno kūno krūvį, palaikyti aukštesnį jo potencialą - sukurti laidininke nuolatinį potencialų skirtumą ir nuolatinį elektrinį lauką.
Fizika  Konspektai   (1 psl., 5,5 kB)
Ampero jėga, kuria magnetinis veikia laidininką, kai juo teka srovė, veikia ne patį laidininką, o juo judančias elektringas daleles. Dalelės, judėdamos ir susidurdamos su medžiagos atomais, patraukia su savimi laidininką. Elektros srovės atsiradimas uždarame laidininke, kintant jį veriančiam magnetiniam srautui, vadinamas elektromagnetine indukcija.
Fizika  Konspektai   (1 psl., 23,62 kB)
Metalais, jų lydiniais, anglimi elektros srovė teka visiškai nekeisdama jų cheminės sudėties. Tekant srovei, jie tik įšyla. Tokios medžiagos vadinamos pirmosios rūšies laidininkais. Joms būdingas elektroninis laidumas. Antrosios rūšies laidininkai - rūgščių, bazių, druskų tirpalai bei išlydytų dielektrikų (druska) tekant srovei ne tik įšyla, bet ir chemiškai skyla į sudėtines dalis.
Fizika  Konspektai   (1 psl., 6 kB)
Lenco taisyklė
2009-07-01
Kai tik Faradėjus paskelbė apie elektromagnetinės indukcijos reiškinio atradimą, jį tuoj pat patikrino Lencas ir nustatė dėsnį kaip galima rasti indukcinės srovės kryptį. Atsirandanti laidžiame uždarame kontūre (grandinėje) indukcinė srovė teka tokia kryptimi, kad jos savasis magnetinis srautas, einantis pro kontūro ribojamą plotą, stengiasi neutralizuoti jį sukuriančio išorinio magnetinio srauto pokytį - Lenco taisyklė.
Fizika  Konspektai   (1 psl., 6,11 kB)
Elektringą dalelę magnetiniame lauke veikia Lorenco jėga. Judėjimo trajektorija priklauso nuo kampo tarp B ir V. Kadangi magnetinis laukas nepakeičia judančios dalelės greičio modulio, nekinta Lorenco jėgos modulis.
Fizika  Konspektai   (1 psl., 4,92 kB)
Pro kiekvienos grandinės, kuria teka elektros srovė, ribojamą plotą praeina savasis magnetinis srautas. Kintant tekančiai elektros srovei, kinta ir magnetinis srautas, ir dėl to toje pačioje grandinėje indukuojasi evj ir elektros srovė. Šis reiškinys yra saviindukcija. Apskaičiuosime saviindukcijos elektrovaros jėgą, taikydami elektromagnetinės indukcijos dėsnį.
Fizika  Konspektai   (1 psl., 5,56 kB)
Srovių sąveika. Magnetinis laukas ir magnetinė indukcija. Tarkime, kad dviem ilgais tiesiais lygiagrečiais laidininkais, tarp kurių atstumas r, teka stiprios I1 ir I2 srovės. Jei juose srovės kryptys tos pačios, tai magnetinės indukcijos linijos tarp jų eina priešpriešais, ir tokie laidininkai vienas kitą pritraukia. O jei srovės teka priešingomis kryptimis, tai B linijos tarp jų eina ta pačia kryptimi, ir tokie laidininkai vienas kitą atstumia.
Fizika  Konspektai   (1 psl., 6,34 kB)
Puslaidininkiai - pusiau pralaidžios elektros srovei medžiagos. Joms būdinga, kad jų laidumas priklauso nuo priemaišų ir išorinių sąlygų: šviesos, temperatūros, slėgio. Eletrotechnikoje naudojamos puslaidininkinės medžiagos: silicis, galio arsenidas, germanis, selenas ir kt. Su laisvaisiais elektronais susijęs puslaidininkio laidumas vadinamas elektroniniu laidumu arba n laidumu.
Fizika  Konspektai   (1 psl., 12,91 kB)
Elektrinis laukas
2009-06-30
Aplink kiekvieną elektros krūvį yra elektrinis laukas. Elektros krūvių sąveiką perduodanti aplinka vadinama elektriniu lauku. Vieno įelektrinto kūno veikimą kitam kūnui perduoda elektriniai laukai, esantys aplink tuos kūnus. Nejudančių elektros krūvių kuriamas laukas vadinamas elektrostatiniu. Elektrostatinis laukas susijęs su elektros krūviu - krūvis yra to lauko šaltinis. Tolstant nuo krūvio elektrostatinis laukas silpnėja.
Fizika  Konspektai   (1 psl., 9,85 kB)
Transformatorius
2009-06-30
Konstrukcija. Veikimo principas. Transformatorių sudaro 2 ritės užmautos ant uždaros plieninės šerdies. Šerdis suklijuota iš izoliuotų plieninių lakštų, kad būtų kuo didesnė jos varža, o silpnesnės žalingos sūkurinės srovės. Vijų skaičius pirminėje apvijoje N1, o antrinėje N2.
Fizika  Konspektai   (1 psl., 7,04 kB)
Garsas
2009-06-30
Garso bangos. Garso greitis. Garso stiprumas ir tono aukštis. Garso bangomis yra vadinamos išilginės bangos. Jas sudaro oro suslėgimas ir išretėjimas, sklindantis į visas puses. Garso bangos gali sklisti dujomis, skysčiais bei kietaisiais kūnais. Sklindant garso bangai, aplinkos dalelės svyruoja išilgai svyravimo sklidimo krypties. Garso bangas ir sklidimo kryptį galime pavaizduoti prietaiso kamerono pagalba.
Fizika  Konspektai   (1 psl., 5,22 kB)
Lęšiu vadinamas šviesiai skaidrus kūnas, kurį nuo aplinkos skiria du sferiniai paviršiai. Vienas paviršius gali būti plokščias. Lęšiai dažniausiai gaminami iš stiklo. R1 ir R2 kreivumo spinduliai. Tiesė, einanti per sferinių paviršių centrus, vadinama pagrindine optine ašimi. Taškas O - optinis centras. Bet kuri tiesė, einanti per optinį centrą, bet nesutampanti su pagrindine optine ašimi, vadinama šalutine optine ašimi. Taškas F - lęšio židinys. Tai pagrindinės optinės ašies taškas, kuriame susirenka lęšį perėję spinduliai (ar jų tęsiniai), į lęšį kritę lygiagrečiai pagrindinei optinei ašiai.
Fizika  Konspektai   (1 psl., 14,34 kB)
Atspindžio dėsnis: krintantysis ir atspindėtas spindulys bei kritimo taške iškeltas statmuo aplinkų ribai yra vienoje tiesėje. Kritimo kampas ir atspindžio kampas lygūs. Lūžio dėsnis: šviesos spindulys pereina į skaidrią aplinką ir lūžta. Priežastis: šviesa lūžta, nes aplinkų riboje pasikeičia spindulio greitis. Spindulys rodo kryptį, kuria nešama energija.
Fizika  Konspektai   (1 psl., 6,17 kB)
Pastoviame vienalyčiame lauke yra vielos vija abcd. Tolygiai sukant viją aplink ašį nuolat kis tiek didumas, tiek ir kryptis magnetinio srauto, kertančio šios vijos plotą. Dėl to atsiras pagal elektromagnetinės indukcijos dėsnį indukuota EVJ, kurios didumas ir kryptis bus kintami. Kai besisukančios vijos plokštuma pasidaro statmena magnetinio lauko jėgų linijom, tuomet ją kertąs magnetinis srautas yra didžiausias, o jo kitimo greitis lygus O, nes viją sudarantys laidininkai, einant jai per šią padėtį, slenka išilgai lauko jėgų linijų, nekirsdami jų.
Fizika  Konspektai   (1 psl., 8,61 kB)
Mechaniniu svyravimu vadinamas periodiškai pasikartojantis materialiojo taško (ar kūno) judėjimas trajektorija į priešingas puses. Taip juda prie siūlo pritvirtintas rutuliukas, ant spyruoklės pakabintas pasvaras, virpa stygos ir panašiai. Svyravimams būtinos 3 sąlygos: kad kūnas pradėtų svyruoti, jo pradinė energija turi būti didesnė už energiją pusiausvyros padėtyje (todėl kūną reikia išjudinti); kad kūnas svyruotų, jį turi veikti į pusiausvyros padėtį grąžinanti jėga (tamprumo ar kvazitamprumo jėga); kad kūnas svyruotų ilgą laiką, svyravimo energija neturi mažėti.
Fizika  Konspektai   (1 psl., 8,92 kB)
Periodiški magnetinio lauko ir elektrinio lauko stiprumo kitimai vadinami elektromagnetiniais virpesiais. Laisvieji elektroniniai virpesiai gaunami virpesių kontūre, kurį sudaro ritė ir kondensatorius. Kondensatorius kaupia elektrinio lauko energiją, kuri lygi: Wemax=q²max/2C. Kondensatorius pradeda išsikrauti, todėl rite teka srovė I. Ritėje kaupiasi magnetinio lauko energija, kuri lygi: Wmax=Li²max/2. Kondensatorius išsikrauna, ritė sukaups didžiausią magnetinio lauko energiją: Wmmax=q²max/2C.
Fizika  Konspektai   (1 psl., 9,88 kB)
Kintamojo elektrinio lauko ir nenutraukiamai su juo susijusio kintamojo magnetinio lauko visuma yra vadinama elektromagnetiniu lauku. Elektromagnetinio lauko pagrindinės savybės: kitimas ir sklidimas. Erdvėje, kurioje kinta magnetinis laukas, atsiranda kintamas elektrinis laukas ir atvirkščiai. Kuo didesniu greičiu kinta elektrinio lauko stiprumas, tuo stipresnis magnetinis laukas.
Fizika  Konspektai   (1 psl., 10,22 kB)
Šviesos interferencija - tai bangų sudėtis. Ją galima gauti tik iš koherentinių bangų (vienodo dažnio ir fazių skirtumui laikui bėgant esant vienodam). Koherentiniai šviesos šaltiniai yra: vienodi lazeriai. Koherentines bangas galima gauti šviesos pluoštą veidrodžių arba prizmių pagalba išskaidžius į du pluoštus. Maksimumas gaunamas ten, kur dvi bangos susitiks vienodomis fazėmis, minimumas - kur susitiks skirtingomis fazėmis. Interferencinio vaizdo gavimas muilo plėvėje gali susidaryti atspindžio arba praeinančioje šviesoje.
Fizika  Konspektai   (1 psl., 9,68 kB)
Svyravimas yra periodinis judėjimas. Iš visų periodinių judesių išskiriami harmoningi svyravimai. Harmoningu vadinamas toks materialaus taško arba kūno svyravimas, kurio metu kūną veikianti jėga tiesiog proporcinga jo atstumui nuo pusiausvyros padėties ir visuomet nukreipta pusiausvyros link.
Fizika  Konspektai   (1 psl., 6,99 kB)
Mechanika
2009-06-30
Mechanika. Teorinė mechanika. Mokslas, nagrinėjantis bendrus materialiųjų kūnų judėjimo ir pusiausvyros dėsnius. Teorinė mechanika yra mechanikos mokslo dalis, kurioje suformuluoti bendrieji mechanikos dėsniai. Remiantis tais dėsniais, tiriamas materialaus taško, materialių taškų sistemos ir standaus kūno judėjimas. Teorinė mechanika yra gamtos mokslas, kuris remiasi bandymų, stebėjimų rezultatais ir panaudoja matematiką tiems rezultatams analizuoti. Ji skirstoma į tris dalis: statiką, kinematiką ir dinamiką. 37 klausimų konspektas.
Fizika  Paruoštukės   (2 psl., 15,94 kB)
Ignalinos atominė elektrinė. AE skleidžiama radiacija. Branduolinės energijos pozicija Lietuvoje. Ignalinos atominė elektrinė yra šiaurės rytų Lietuvoje netoli sienos su Baltarusija. Banduolinė jėgainė pastatyta ant didžiausio mūsų šalyje Drūkšių ežero kranto. Ignalinos atominė elektrinė veikia kanalinio tipo šiluminių neutronų vandens - grafito branduoliniai reaktoriai RBMK-1500. Toks energinis reaktorius - galingiausias pasaulyje. Šluminė elektrinės vieno bloko galia - 4800 MW, elektrinė galia - 1500MW.
Fizika  Referatai   (20 psl., 1,49 MB)
Ignalinos atominė elektrinė. AE skleidžiama radiacija. Branduolinės energijos pozicija Lietuvoje. Ignalinos atominė elektrinė yra šiaurės rytų Lietuvoje netoli sienos su Baltarusija. Banduolinė jėgainė pastatyta ant didžiausio mūsų šalyje Drūkšių ežero kranto. Ignalinos atominė elektrinė veikia kanalinio tipo šiluminių neutronų vandens - grafito branduoliniai reaktoriai RBMK-1500. Toks energinis reaktorius - galingiausias pasaulyje. Šluminė elektrinės vieno bloko galia - 4800 MW, elektrinė galia - 1500MW.
Fizika  Referatai   (20 psl., 1,49 MB)
Darbo tikslas: nubrėžti anodinės srovės priklausomybės nuo tinklelio įtampos Ia = f(U2) kreivę, remiantis ja nustatyti pirmąjį kritinį (rezonansinį) atomo potencialą ir apskaičiuoti tiramųjų Hg atomų spinduliuojamų bangų ilgį. Teorinė dalis. Buvo įrodyta, kad atomas gali sugerti tik tam tikrų dydžių energijos porcijas. Pirmieji tokį bandymą atliko D.Frankas ir G. Hercas.
Fizika  Laboratoriniai darbai   (3 psl., 14,08 kB)
Darbo tikslas: ištirti histerezės reiškinį feromagnetikuose, išmatuoti magnetinės indukcijos priklausomybę nuo magnetinio lauko stiprumo ir permagnetinimo šiluminius nuostolius. Matavimo įrenginys: matavimui naudojama histerezės kilpa, stebima oscilografo ekrane. Šios kilpos vaizdui gauti, kad matavimo įrenginys suformuotų įtampą Ux, proporcingą magnetinio lauko stiprumui H feromagnetike ir įtampą Uy, proporcingą magnetinio lauko indukcijai B feromagnetike.
Fizika  Laboratoriniai darbai   (3 psl., 13,77 kB)
Šiluminis spinduliavimas. Absoliučiai juodas kūnas. Jo spinduliavimo dėsniai. Fotoelektrinis efektas. Einšteino formulė fotoefektui. Vidinis fotoefektas. Fotonai. Komptono efektas. Linijiniai atomų spektrai. Rezerfordo ir Boro atomo modelis. Vandenilio atomas pagal Boro teoriją. Elektronų difrakcija. De Broilio bangos. Banginės dalelių savybės. Neapibrėžtumo principas. Srerdingerio lygtis. Bangine funkcija.
Fizika  Paruoštukės   (2 psl., 41,67 kB)
Uždavinio sąlyga: begaliniu vamzdžio pavidalo laidininku, kurio skerspjūvio spinduliai R1=10cm ir R2=15cm, teka nuolatinė srovė I=1A. Raskite atstumą nuo laidininko ašies iki taškų, kuriuose magnetinio lauko stirpumas yra n=5 kartų mažesnis negu jo reikšmė vamzdžio sienelės viduryje. Apskaičiuokite ilgio vieneto magnetinę energiją.
Fizika  Namų darbai   (2 psl., 19,15 kB)
Trys elektrodinamikos namų darbai. Begaliniu vamzdžio pavidalo laidininku, kurio skerspjūvio spinduliai R1=10cm ir R2=15cm, teka nuolatinė srovė I=1A. Raskite atstumą nuo laidininko ašies iki taškų, kuriuose magnetinio lauko stirpumas yra n=5 kartų mažesnis negu jo reikšmė vamzdžio sienelės viduryje. Apskaičiuokite ilgio vieneto magnetinę energiją.
Fizika  Namų darbai   (7 psl., 48 kB)
Uždavinio sąlyga: išaiškinti kas vyksta bangolaidyje sužadinus jame bangas ilgesnes už kritines. Kokia šiuo atveju bangos sklidimo koeficiento fizikinė prasmė. Kam jis lygus.
Fizika  Namų darbai   (1 psl., 6,84 kB)
Geigerio skaitiklis
2009-06-08
Geigerio skaitiklis. Vilsono kamera. Burbuliukų kamera. Elektringosios dalelės, skriedamos per dujas, susiduria su dujų atomais ir juos jonizuoja. Skaitiklis sudarytas iš stiklinės jonizacijos kameros su 2 elektrodais: anodas yra plona vielelė, ištempta išilgai kameros, o katodas metalo sluoksnis, dengiantis iš vidaus stiklą.
Fizika  Paruoštukės   (1 psl., 3,86 kB)
Darbo užduotis. Išmokti matuoti slankmačiu, mikrometru, sverti TLS tipo sverstyklėmis, nustatyti tiesioginių bei netiesioginių matavimų paklaidas. Teorinė dalis. Masės kiekį kūno tūrio vienete išreiškia tankis p. Jeigu kūno tankis p bet kuriame elementariame kūno tūryje vienodas, toks kūnas vadinamas vienalyčiu(homogeniniu). Kai vienalyčio kūno masė m, o jo tūris V, tai kūno tankis surandamas iš šios išraiškos: p = m / V.
Fizika  Laboratoriniai darbai   (3 psl., 18,85 kB)
Kakliuko statinis atsparumo tyrimas. Pradiniai duomenys. Įtempimų būvis, maksimalūs įtempimai kakliuke. Takumo atsargos koeficijanto patikrinimas. Kakliuko ciklinis atsparumo tyrimas. Pradiniai duomenys. Nuovargio stiprumas. Stiprumo atsargos koeficijantopatikrinimas. Varžto statinio atsparumo skaičiavimas. Varžto ciklinio atsparumo skaičiavimas. Sriegio gylio skaičiavimas.
Fizika  Pagalbinė medžiaga   (10 psl., 125,63 kB)
10 klausimų su atsakymų variantais ir teisingais atsakymais. Elektros mokslo dalis, tirianti nejudančių elektros krūvių savybes ir sąveiką. Elektros lauko stiprumo formulė. Srovė, kurios stiprumas nepriklauso nuo įtampos.
Fizika  Testai   (4 psl., 5,55 kB)
Elektromagnetizmas
2009-05-20
Magnetinis laukas (stiprumo mažai). Magnetinių laukų grafinis vaizdavimas. Dešinės taisyklė. Magnetinio lauko stiprumas. Medžiagų magnetinės savybės. Elektromagnetinė jėga. Magnetinė indukcija. Ampero dėsnis. Kairės taisyklė. Magnetinis srautas. Darbas magnetiniame lauke. Sukimosi momentas. Lorenco jėga. Kairės rankos taisyklė. Lorenco jėgos pritaikymas. Žemės magnetinis laukas.
Fizika  Konspektai   (16 psl., 20,81 kB)
Šiluminis variklis- tai įrenginys, vidinę degalų energiją paverčiantis mechanine. Kad variklis atliktų darbą, reikia abiejose stūmoklio arba turbinos menčių pusėse sudaryti skirtingą slėgį. Šiluminiuose varikliuose, sudegant kurui, *100-*1000 (palyginti su aplinkos T) pakyla variklio darbinės medžiagos temperatūra, todėl ir susidaro skirtingas slėgis. Šiluminiai varikliai- garo mašina, garo ir dujų turbina, vidaus degimo variklis, reaktyvusis variklis.
Fizika  Pagalbinė medžiaga   (1 psl., 5,37 kB)
Kūno judėjimas tiese, kai per vienodus laiko tarpus kūno greitis pasikeičia vienodai, vadinamas tiesiaeigiu tolygiai kintamu judėjimu. Tolygiai kintamą judesį apibūdina fizikinis dydis, vadinamas pagreičiu. Pagreitis- tai vektorinis fizikinis dydis. [a]=m/s2. a=(v2-v1)/t. (1) v1- pradinis greitis, v2- galinis greitis; (v2-v1)- greičio pokytis. Pagreičio kryptis sutampa su greičio pokyčio kryptimi.
Fizika  Pagalbinė medžiaga   (1 psl., 12,16 kB)
Termodinamika- mokslas tiriantis šiluminius reiškinius neatsižvelgdamas į atominę molekulinę kūnų sandarą. Termodinaminės sistemos vidinės energijos pokytis, jai pereinant iš vienos termodinaminės būsenos į kitą, lygus išorinių jėgų darbo ir gauto šilumos, kiekio sumai. *U=Aiš+ *Q. Kūno vidinę energiją galime pakeisti šiais būdais: perduodant šilumos kiekį (Q=cm*T; Q=*m; Q=Lm;), atliekant darbą (Q=A).
Fizika  Pagalbinė medžiaga   (1 psl., 4,89 kB)
Pagrindinės agregatinės būsenos: kieta, skysta , dujinė ir plazminė. Kietasis kūnas fizikoje yra toks, kuris išlaiko savo tūrį ir formą. Jie dažniausiai būna kristaliniai. Kristalai- tai kietieji kūnai, kurių atomai ir molekulės erdvėje išsidėstę tvarkingai. Ne visi kieti kūnai yra kristalai. Yra anorfinių, kurie yra tarp kristalinių kietųjų kūnų ir skystųjų. Jų atomai ir molekulės išsidėsto beveik tvarkingai.
Fizika  Pagalbinė medžiaga   (1 psl., 6,16 kB)
Kūno impulso tvermės dėsnis. Impulso tvermės dėsnis.Brauno judėjimas. Šilumos kiekis, savitoji šiluma. Kūno impulsas yra lygus kūno masės ir greičio sandaugai. P=mv. Kūno impulso kryptis sutampa su greičio kryptimi. [p]=kg*m/s. Jėgos impulsas yra lygus kūną veikiančios jėgos ir sąveikos laiko sandaugai Ft [Ft]=Ns. Jėgos impulso kryptis sutampa su F kryptimi. Sąryšis tarp kūno impulso ir jėgos impulso: F=ma; a=v-vo/t; F=m(v-vo)/t; Ft=mv-mvo; Ft=*mv; Jėgos impulsas yra lygus kūno impulso pokyčiui. Jei kūną veikia stabdančioji jėga, tai jos projekcija neigiama.
Fizika  Pagalbinė medžiaga   (2 psl., 9,26 kB)
Jeigu vienalyčiame magnetiniame lauke pastoviu kampiniu greičiu sukamas vielinis rėmelis, tai gaminama kintamoji elektros srovė. Pro besisukantį kontūrą praeinantis magnetinis srautas visą laiką keičiasi. Kai išvesta į kontūro plokštumą normalė n sudaro su magnetinės indukcijos vektoriaus B kryptimi kampą ф, tai magnetinis srautas lygus ф=BScosф=BScosфt. Pagal elektromagnetinės indukcijos dėsnį besisukančiame kontūre indukuota EVJ lygi e=-ф‘.
Fizika  Pagalbinė medžiaga   (1 psl., 8,32 kB)
Egzistuoja tokios atskaitos sistemos, kurių atžvilgiu slenkantys kūnai išlaiko pastovų greitį, jeigu jų neveikia kiti kūnai (arba kitų kūnų poveikiai kompensuojasi). Šį dėsnį galima įrodyti keliais bandymais. Vienas labai paprastas yra su pakabintu ant guminės virvutės rutuliuku. Žemės atžvilgiu jis nejuda. Aplink rutuliuką yra daugybė kūnų: virvutė, ant kurios jis kabo, kambario sienos, daugybė daiktų kambaryje bei gretimos patalpos ir žinoma žemė.
Fizika  Pagalbinė medžiaga   (4 psl., 9,7 kB)
Fizikinis parametras, kuris yra vienodas visose šiluminės pusiausvyros būsenos kūnų sistemos dalyse, vadinamas kūno temperatūra. Temperatūra apibūdina kūnų sistemos šiluminės pusiausvyros būseną: šiluminės pusiausvyros būsenos sistemos visų dalių temperatūra yra vienoda. Temperatūra yra skaliarinis dydis. Ji yra matuojama dviem pagrindiniais dydžiais: celcijais ir kelvinais.
Fizika  Pagalbinė medžiaga   (1 psl., 4,13 kB)
Fizikinis parametras, kuris yra vienodas visose šiluminės pusiausvyros būsenos kūnų sistemos dalyse, vadinamas kūno temperatūra. Temperatūra apibūdina kūnų sistemos šiluminės pusiausvyros būseną: šiluminės pusiausvyros būsenos sistemos visų dalių temperatūra yra vienoda. Temperatūra yra skaliarinis dydis. Ji yra matuojama dviem pagrindiniais dydžiais: celcijais ir kelvinais.
Fizika  Pagalbinė medžiaga   (1 psl., 4,13 kB)
Sotieji garai
2009-05-19
Sočiųjų garų slėgis. Virimas. Oro drėgmė. Skysčio virsmas dujomis vadinamas garavimu. Garavimo sparta priklauso nuo: skysčio rūšies, temperatūros, skysčio paviršiaus ploto, vėjo. Iš garuojančio skysčio išlekia pačios greičiausios molekulės (didžiausią energiją turinčios), todėl skystis garuodamas aušta. Kodensacija - garų virtimas skysčiu. Kondensuodamiesi garai išskiria energiją.
Fizika  Pagalbinė medžiaga   (1 psl., 5,53 kB)
Archimedo jėga
2009-05-19
Jėga, stumianti kūną iš skysčio arba dujų, vadinama Archimedo jėga. Archimedo jėga lygi svoriui išstumto skysčio, kurio tūris lygus kūno tūriui: Fa=Psk=mgsk.(1) Skysčio masę msk, kurią išstumia kūnas, galima išreikšti skysčio tankiu gsk ir panardinto į jį kūno tūriu Vk, kuris lygus išstumto vandens tūriui. msk=gsk Vk.(2) (2)(1) Fa=ggsk Vk. Archimedo jėga priklauso nuo: skysčio, kuriame panardintas kūnas, tankio ir nuo šio kūno tūrio. (Nepriklauso nuo panardinto kūno medžiagos tankio).
Fizika  Pagalbinė medžiaga   (1 psl., 6,91 kB)