GRAIKAI. 1. Helenistinės kultūros pradžia XI-VIII a. pr. K. 2. Archainių graikų kultūros laikotarpis VIII-V a. pr. K. 3. Graikų kultūros “Hukso amžiai” V-IV a. pr. K. 4. Helenistinė graikų kultūra ir jos reikšmė IV-I a. pr. K.

Istorija  Konspektai   (14 psl., 30,72 kB)

Estetika yra filosofijos šaka, kuri nagrinėja estetinių reiškinių savitumą. Ir aiškina jų esmę ir kilmę. Estetikos sričiai priklauso visų pirma meno kūriniai, , nes žmogaus padirbtų daiktų meniškumas reiškia ne ką kita , kaip estetinę jų vertę. Estetiką galima apibrėžti ir kaip grožio teoriją. Šiuo atveju žodis grožis suprantamas plačiausiąja prasme, kuri sutampa su estetine vertybe (estetiškumu) ir turi būti skiriama nuo siauresnės šio termino reikšmės, žyminčios tik tam tikrą estetinių vertybių rūšį. Terminas ,,estetika“ grožio teorijos prasme į filosofiją buvo įvestas A. Baumgarteno (1754 m.). jis tuo norėjo pabrėžti, kad grožis tesireiškia juntamo pasaulio ribose.

Filosofija  Referatai   (23 psl., 42,28 kB)

Turizmo teorija, samprata, istorinė raida, rūšys.

Kita  Referatai   (15 psl., 33,9 kB)

1. Įtaigiai, vaizdžiai ir suprantamai pristatyta senoji lietuvių mitologiją. 2. Padeda suvokti lietuvių tautos mitologijos savitumą ir poreikį ją branginti, turtinti ir saugoti nuo išnykimo. 3. Sistemiškai pateikta lietuvių dievų, deivių ir mitinių būtybių įvaizdžiai. 53 skaidrės

Lietuvių kalba  Pateiktys   (53 psl., 6,02 MB)

"Kalba.lt" parengtas išsamus planas su komentarais, skirtas ruoštis kalbėjimo įskaitai.

Lietuvių kalba  2011 m. įskaitų kalbėjimo temos   (1 psl., 6,95 kB)

"Kalba.lt" parengtas išsamus planas su komentarais, skirtas ruoštis kalbėjimo įskaitai.

Lietuvių kalba  2011 m. įskaitų kalbėjimo temos   (1 psl., 8,95 kB)

Aš manau, kad neverta. Kad sugebėtum pažvelgti į akis prasmei turi būt tam pasiruošęs, ne kiekvienas gali tą padaryti savęs neįskaudinęs, neužgavęs. Tai įrodo ir daugelio literatūros klasikų kūriniai. Tragiški herojų likimai dažnai ten perpinti ieškojimo, bandymo suprasti, pateisinti, atverti, pačiam būti atviram. Kiekvienas iš jų ieškojime bandė atrasti save, savo vietą, deja.... Atsakymai dažnai nebūna vienareikšmiai, suprantami, juose lengva pasiklysti, pasimesti. Tikrojo kelio ieškojimas dažnai būna kelias į niekur.

Lietuvių kalba  Kita   (1 psl., 8,31 kB)

turėtų praversti tiems, kurie tingi skaityti ilgas ištraukas ar knygas, ši kūrinių santrumpa padės suprasti kūrinio esmę ir labai pagelbės rašant rašinius...

Lietuvių kalba  Pagalbinė medžiaga   (23 psl., 42,8 kB)

20 klausimutestukas is geografijos knygos.

Geografija  Testai   (4 psl., 11,04 kB)

Su Lietuvos, o 1417 m. ir Žemaitijos krikštu visiš¬kai pasikeitė iki tol buvę duoto žodžio ir paproti¬nės teisės santykiai. Prirei¬kė rašytinių dokumentų ne tik valstybės vadovams ku¬nigaikščiams, bet ir visiems žemvaldžiams. Todėl dar iki 1410 m. Žalgirio mū-šio lietuviai pradėjo ieško¬ti mokslo Vakarų šalių uni¬versitetuose. Profesorius Va¬clovas Biržiška išrinko lie¬tuvių, studijavusių užsie¬nio universitetuose pavar¬des, kurios 1987 m. Ame¬rikoje išleistos atskira kny¬ga. XVI - XVII a. tarp stu¬dentų Vakarų universite¬tuose buvo ir žemaičių. Pa¬vyzdžiui, 1540 m. Kroku¬vos universitete įsirašė Jur¬gis Vitė iš Alsėdžių („Geor¬gais Vitti de Olschady dioc. Mednicensis").

Lietuvių kalba  Straipsniai   (4 psl., 21,2 kB)

Šalyje trūksta donorų. Žmonės per mažai į tai įsitraukia: bijo, trūksta informacijos, problemos įsigyti donoro kortelei. Nežino mirusiojo valios.

Sociologija  Kursiniai darbai   (23 psl., 263,3 kB)

Darbas apie mirtį LDK.

Istorija  Referatai   (26 psl., 58,71 kB)

Baltų gentys savo kultūrą ir religiją ilgus šimtmečius kūrė bendrai. Tik nuo I tūkst. pr. Kr. baltų gentys palaipsniui išsiskyrė į lietuvius, latvius, prūsus ir kt. IV-III a. pr. Kr. išsiskyrė vakariniai baltai (prūsai, jotvingiai, galindai). VI-VIII a. po Kr. – rytiniai baltai (lietuviai, latviai, kuršiai, sėliai, žiemgaliai). J. Duglošas kildino lietuvius iš romenų, todėl pagal jį lietuvių dievai lyginami su romenu dievais. Lietuvių mitologiją nagrinėjo J. Britkūnas, M. Daukša, S. Stanevičius, L. A. Jucevičius, D. Poška, S. Daukantas, M. Pretorijus(XIX) J. Lelevelis, J. Jaroševičius. Lietuviai turėjo religija artimą indu, graikų, romėnų, mitologijai.

Istorija  Referatai   (16 psl., 218,34 kB)

„Krikščionys yra žmonės, Krikštu tapę Kristaus kūno nariais; suburti į Dievo tautą ir dėl to būdami tam tikra prasme Kristaus kunigiškosios, pranašiškosios ir karališkosios tarnybos dalyviais, jie yra pašaukti - kiekvienas pagal savo padėtį - į pasiuntinybę, kurią atlikti pasaulyje Dievas pavedė Bažnyčiai.“ Jie vykdo Bažnyčioje ir pasaulyje jiems tenkančią visos krikščionių tautos misijos dalį.

Politologija  Referatai   (12 psl., 21,9 kB)