Referatai, kursiniai, diplominiai

   Rasti 342 rezultatai

Atliekamo darbo tikslas yra išanalizuoti mados ir laisvalaikio centro „ AKROPOLIS“ esančių drabužių parduotuvių specifiką. Aktualiausia buvo išsiaiškinti koks yra prekių asortimentas, jų paskirtis, svarbus ir paties pirkėjo pobūdis, prekiniai ženklai, jų kilmės šalys, taip pat ir kokios yra nuolaidų sistemos ar jos yra taikomos. Informacija yra pateikta apie šias parduotuves: aprangos galerija, auksinė antilopė, bison, city, cropp town, denim dream, france, lelija, mango, monton, mosaic, vero moda, actine friend, impresija, imitz, reserved, seppala, espirit, lindex, apranga, celio . Darbas atliktas klausimo – atsakymo forma, apklausiant konsultantus, bei šių parduotuvių internetinių tinklalapių pagalba.
Architektūra ir dizainas  Tyrimai   (24 psl., 2,79 MB)
Pirmas Pasaulinis karas Pirmasis pasaulinis karas vyko 1914 m. rugpjūčio 1 d. - 1918 m. lapkričio 11 d.. Pirmojo pasaulinio karo pabaiga yra ir Naujųjų laikų pabaiga. Kariniai blokai XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje Europa pasidalijo į du priešiškus blokus. Karinių blokų susikūrimą inicijuoja Vokietija. Pagrindinis abiejų karinių blokų narių įsipareigojimas - nesudarinėti separatinių taikos sutarčių. Trilypė sąjunga (1882 m.) Susikūrė pirmoji,tai yra anksčiau už Antantę. Priežastys: • dar 1873 m., norėdamas sustiprinti Vokietijos imperijos pozicijas Europoje, Bismarkas siekia izoliuoti Prancūziją, dėl to minėtais metais buvo sudaryta Vokietijos, Rusijos ir Austrijos-Vengrijos susitarimas. • 1875 m. kilo pavojus, kad kils karas tarp Vokietijos ir Prancūzijos, nes vokiečiai siekė galutinai sutriuškinti Prancūziją. Su tuo labai jau nesutiko Rusija ir D. Britanija. Karas nekilo, bet šie nesutarimai liko opiausia XX a. problema. • labai sustiprėjo prieštaravimai dėl įsigalėjimo Balkanuose - labai jau norėjo Rusija, D.Britanija ir Austrija ten užimti teritorijas. • Po Berlyne įvykusio kongreso paaiškėjo, kad Rusija linksta į sąjungą su Prancūzija. Todėl Vokietija nutarė remti Austriją-Vengriją ir 1879 m. sudarė su ja sąjungą. 1882 m. prie šių dviejų valstybių prisijungia Italija ir taip ši sąjunga gauna Trilypės sąjungos pavadinimą. Jų įsipareigojimai - teikti viena kitai visokeriopą pagalbą, jei vieną iš jų užpultų priešininkės (Prancūzija ar Rusija), arba laikytis neutraliteto, jei kuriai iš jų tektų kovoti su kita valstybe. Narės: Vokietija, Austrija-Vengrija, Italija (kuri vėliau perstojo į Antantę); vėliau prisijungė Rumunija, Osmanų imperija ir Bulgarija. Antantės sąjunga (1907 m.) Susidarius Trilypei sąjungai, Rusija ir Prancūzija 1891-1893 m. sudarė sąjungą ir įsipareigojo kartu kovoti su Vokietija ir Austrija-Vengrija, jei šios užpultų vieną iš jų. D. Britanija laikėsi “sėkmingos izoliacijos” principo. Ji nesidėjo nei prie vienos, nei prie kitos sąjungos, nes valstybių prieštaravimus stengėsi panaudoti savo interesams. Tačiau vėlesni įvykiai, ypač Vokietijos kėsinimasis į kolonijas, privertė ją ieškoti sąjungininkų. 1904 m. ji pasirašė sutartį su Prancūzija, ir tik 1907m. su Rusija - taip ir susikuria Antantės sąjunga. Ji tampa tarsi atsvara Trilypei sąjungai. Narės: Didžioji Britanija, Prancūzija, Rusija; vėliau prisijungė Italija, Serbija, Rumunija, Japonija ir JAV.. Karo (1914-1918) priežastys ir rezultatai 1914-1918m. Europa skendėjo baisiame kare, kuris buvo pavadintas Pirmuoju pasauliniu karu arba Didžiuoju karu, nes palietė 30 pasaulio valstybių.Karas kilo tarp kelių galingų Europos valstybių. Jis prasidėjo, kai Austrijos-Vengrijos imperija paskelbė karą Serbijai. Greitai į karą įsitraukė ir kitos šalys. Jos susivienijo į dvi grupuotes: sąjungininkų, kuriems priklausė Britanija, Prancūzija, Italija ir JAV, bei centrines pajėgas-Vokietiją, Austriją-Vengriją ir Turkiją. Iš pradžių visi manė, kad karas bus trumpas ir šlovingas. Jauni vyrai skubėjo stoti į armiją ar laivyną. Tačiau greitai paaiškėjo, jog nė viena iš kovojančių pusių nėra pakankamai stipri pasiekti aiškią pergalę. Priežastys: 1. Europos tautų nacionalizmas(buvo skelbiamas vienų tautų pranašumas prieš kitas, teigiama, kad karas yra žmonijos pažangos variklis, jis yra neišvengiamas kaip stichinė nelaimė). 2. Europos valstybių nesutarimai dėl: • Kolonijų(Rusija troško užimti Konstantinopolį ir kontroliuoti Juodosios jūros sąsiaurius); • Teritorijų(Prancūzija siekė susigrąžinti Elzasą ir Lotaringiją); • Viešpatavimo Europoje ir visame pasaulyje(Vokietija ir Italija ieškojo„savo vietos po saule“). 3. Serbų teroristas nužudo Austrijos-Vengrijos imperijos sosto įpėdinį P. Ferdinandą. Eiga: 1914m. rugpjūčio 1d. Europoje įsiliepsnoja karinis konfliktas. Jame buvo panaudoti moderniausi ginklai: kulkosvaidžiai, tankai, nuodingosios dujos, povandeniniai laivai, lėktuvai. 1914m. birželio 28 d. pavakarę visos Europos laikraščių redakcijose buvo spausdinami specialieji leidiniai apie Austrijos-Vengrijos imperijoje nužudytą sosto įpėdinį.Teroristiniu aktu, vadovaujant serbų slaptajai policijai, buvo norima parodyti pasauliui apie neteisėtą Austrijos-Vengrijos valdymą pietų slavų žemėse. Pirmajame pasauliniame kare Austrijos-Vengrijos imperiją palaikė Vokietija, o Serbiją-Rusija ir Prancūzija. Rugpjūčio 1 d. Vokietija pasiuntė į Peterburgą notą, kad skelbia karą Rusijai. Rugpjūčio 2 d. Vokietija užpuolė Liuksemburgą, rugpjūčio 3 d. įžengė į Belgiją ir tą pačią dieną paskelbė karą Prancūzijai. Rugpjūčio 4 d. vykdydama savo sąjunginius įsipareigojimus į karą įsitraukė Anglija, vėliau ir Austrija-Vengrija. Taip prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas
Istorija  Konspektai   (16,42 kB)
Pirmas Pasaulinis karas Pirmasis pasaulinis karas vyko 1914 m. rugpjūčio 1 d. - 1918 m. lapkričio 11 d.. Pirmojo pasaulinio karo pabaiga yra ir Naujųjų laikų pabaiga. Kariniai blokai XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje Europa pasidalijo į du priešiškus blokus. Karinių blokų susikūrimą inicijuoja Vokietija. Pagrindinis abiejų karinių blokų narių įsipareigojimas - nesudarinėti separatinių taikos sutarčių. Trilypė sąjunga (1882 m.) Susikūrė pirmoji,tai yra anksčiau už Antantę. Priežastys: • dar 1873 m., norėdamas sustiprinti Vokietijos imperijos pozicijas Europoje, Bismarkas siekia izoliuoti Prancūziją, dėl to minėtais metais buvo sudaryta Vokietijos, Rusijos ir Austrijos-Vengrijos susitarimas. • 1875 m. kilo pavojus, kad kils karas tarp Vokietijos ir Prancūzijos, nes vokiečiai siekė galutinai sutriuškinti Prancūziją. Su tuo labai jau nesutiko Rusija ir D. Britanija. Karas nekilo, bet šie nesutarimai liko opiausia XX a. problema. • labai sustiprėjo prieštaravimai dėl įsigalėjimo Balkanuose - labai jau norėjo Rusija, D.Britanija ir Austrija ten užimti teritorijas. • Po Berlyne įvykusio kongreso paaiškėjo, kad Rusija linksta į sąjungą su Prancūzija. Todėl Vokietija nutarė remti Austriją-Vengriją ir 1879 m. sudarė su ja sąjungą. 1882 m. prie šių dviejų valstybių prisijungia Italija ir taip ši sąjunga gauna Trilypės sąjungos pavadinimą. Jų įsipareigojimai - teikti viena kitai visokeriopą pagalbą, jei vieną iš jų užpultų priešininkės (Prancūzija ar Rusija), arba laikytis neutraliteto, jei kuriai iš jų tektų kovoti su kita valstybe. Narės: Vokietija, Austrija-Vengrija, Italija (kuri vėliau perstojo į Antantę); vėliau prisijungė Rumunija, Osmanų imperija ir Bulgarija. Antantės sąjunga (1907 m.) Susidarius Trilypei sąjungai, Rusija ir Prancūzija 1891-1893 m. sudarė sąjungą ir įsipareigojo kartu kovoti su Vokietija ir Austrija-Vengrija, jei šios užpultų vieną iš jų. D. Britanija laikėsi “sėkmingos izoliacijos” principo. Ji nesidėjo nei prie vienos, nei prie kitos sąjungos, nes valstybių prieštaravimus stengėsi panaudoti savo interesams. Tačiau vėlesni įvykiai, ypač Vokietijos kėsinimasis į kolonijas, privertė ją ieškoti sąjungininkų. 1904 m. ji pasirašė sutartį su Prancūzija, ir tik 1907m. su Rusija - taip ir susikuria Antantės sąjunga. Ji tampa tarsi atsvara Trilypei sąjungai. Narės: Didžioji Britanija, Prancūzija, Rusija; vėliau prisijungė Italija, Serbija, Rumunija, Japonija ir JAV.. Karo (1914-1918) priežastys ir rezultatai 1914-1918m. Europa skendėjo baisiame kare, kuris buvo pavadintas Pirmuoju pasauliniu karu arba Didžiuoju karu, nes palietė 30 pasaulio valstybių.Karas kilo tarp kelių galingų Europos valstybių. Jis prasidėjo, kai Austrijos-Vengrijos imperija paskelbė karą Serbijai. Greitai į karą įsitraukė ir kitos šalys. Jos susivienijo į dvi grupuotes: sąjungininkų, kuriems priklausė Britanija, Prancūzija, Italija ir JAV, bei centrines pajėgas-Vokietiją, Austriją-Vengriją ir Turkiją. Iš pradžių visi manė, kad karas bus trumpas ir šlovingas. Jauni vyrai skubėjo stoti į armiją ar laivyną. Tačiau greitai paaiškėjo, jog nė viena iš kovojančių pusių nėra pakankamai stipri pasiekti aiškią pergalę. Priežastys: 1. Europos tautų nacionalizmas(buvo skelbiamas vienų tautų pranašumas prieš kitas, teigiama, kad karas yra žmonijos pažangos variklis, jis yra neišvengiamas kaip stichinė nelaimė). 2. Europos valstybių nesutarimai dėl: • Kolonijų(Rusija troško užimti Konstantinopolį ir kontroliuoti Juodosios jūros sąsiaurius); • Teritorijų(Prancūzija siekė susigrąžinti Elzasą ir Lotaringiją); • Viešpatavimo Europoje ir visame pasaulyje(Vokietija ir Italija ieškojo„savo vietos po saule“). 3. Serbų teroristas nužudo Austrijos-Vengrijos imperijos sosto įpėdinį P. Ferdinandą. Eiga: 1914m. rugpjūčio 1d. Europoje įsiliepsnoja karinis konfliktas. Jame buvo panaudoti moderniausi ginklai: kulkosvaidžiai, tankai, nuodingosios dujos, povandeniniai laivai, lėktuvai. 1914m. birželio 28 d. pavakarę visos Europos laikraščių redakcijose buvo spausdinami specialieji leidiniai apie Austrijos-Vengrijos imperijoje nužudytą sosto įpėdinį.Teroristiniu aktu, vadovaujant serbų slaptajai policijai, buvo norima parodyti pasauliui apie neteisėtą Austrijos-Vengrijos valdymą pietų slavų žemėse. Pirmajame pasauliniame kare Austrijos-Vengrijos imperiją palaikė Vokietija, o Serbiją-Rusija ir Prancūzija. Rugpjūčio 1 d. Vokietija pasiuntė į Peterburgą notą, kad skelbia karą Rusijai. Rugpjūčio 2 d. Vokietija užpuolė Liuksemburgą, rugpjūčio 3 d. įžengė į Belgiją ir tą pačią dieną paskelbė karą Prancūzijai. Rugpjūčio 4 d. vykdydama savo sąjunginius įsipareigojimus į karą įsitraukė Anglija, vėliau ir Austrija-Vengrija. Taip prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas
Istorija  Konspektai   (753,53 kB)
Pirmas Pasaulinis karas Pirmasis pasaulinis karas vyko 1914 m. rugpjūčio 1 d. - 1918 m. lapkričio 11 d.. Pirmojo pasaulinio karo pabaiga yra ir Naujųjų laikų pabaiga. Kariniai blokai XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje Europa pasidalijo į du priešiškus blokus. Karinių blokų susikūrimą inicijuoja Vokietija. Pagrindinis abiejų karinių blokų narių įsipareigojimas - nesudarinėti separatinių taikos sutarčių. Trilypė sąjunga (1882 m.) Susikūrė pirmoji,tai yra anksčiau už Antantę. Priežastys: • dar 1873 m., norėdamas sustiprinti Vokietijos imperijos pozicijas Europoje, Bismarkas siekia izoliuoti Prancūziją, dėl to minėtais metais buvo sudaryta Vokietijos, Rusijos ir Austrijos-Vengrijos susitarimas. • 1875 m. kilo pavojus, kad kils karas tarp Vokietijos ir Prancūzijos, nes vokiečiai siekė galutinai sutriuškinti Prancūziją. Su tuo labai jau nesutiko Rusija ir D. Britanija. Karas nekilo, bet šie nesutarimai liko opiausia XX a. problema. • labai sustiprėjo prieštaravimai dėl įsigalėjimo Balkanuose - labai jau norėjo Rusija, D.Britanija ir Austrija ten užimti teritorijas. • Po Berlyne įvykusio kongreso paaiškėjo, kad Rusija linksta į sąjungą su Prancūzija. Todėl Vokietija nutarė remti Austriją-Vengriją ir 1879 m. sudarė su ja sąjungą. 1882 m. prie šių dviejų valstybių prisijungia Italija ir taip ši sąjunga gauna Trilypės sąjungos pavadinimą. Jų įsipareigojimai - teikti viena kitai visokeriopą pagalbą, jei vieną iš jų užpultų priešininkės (Prancūzija ar Rusija), arba laikytis neutraliteto, jei kuriai iš jų tektų kovoti su kita valstybe. Narės: Vokietija, Austrija-Vengrija, Italija (kuri vėliau perstojo į Antantę); vėliau prisijungė Rumunija, Osmanų imperija ir Bulgarija. Antantės sąjunga (1907 m.) Susidarius Trilypei sąjungai, Rusija ir Prancūzija 1891-1893 m. sudarė sąjungą ir įsipareigojo kartu kovoti su Vokietija ir Austrija-Vengrija, jei šios užpultų vieną iš jų. D. Britanija laikėsi “sėkmingos izoliacijos” principo. Ji nesidėjo nei prie vienos, nei prie kitos sąjungos, nes valstybių prieštaravimus stengėsi panaudoti savo interesams. Tačiau vėlesni įvykiai, ypač Vokietijos kėsinimasis į kolonijas, privertė ją ieškoti sąjungininkų. 1904 m. ji pasirašė sutartį su Prancūzija, ir tik 1907m. su Rusija - taip ir susikuria Antantės sąjunga. Ji tampa tarsi atsvara Trilypei sąjungai. Narės: Didžioji Britanija, Prancūzija, Rusija; vėliau prisijungė Italija, Serbija, Rumunija, Japonija ir JAV.. Karo (1914-1918) priežastys ir rezultatai 1914-1918m. Europa skendėjo baisiame kare, kuris buvo pavadintas Pirmuoju pasauliniu karu arba Didžiuoju karu, nes palietė 30 pasaulio valstybių.Karas kilo tarp kelių galingų Europos valstybių. Jis prasidėjo, kai Austrijos-Vengrijos imperija paskelbė karą Serbijai. Greitai į karą įsitraukė ir kitos šalys. Jos susivienijo į dvi grupuotes: sąjungininkų, kuriems priklausė Britanija, Prancūzija, Italija ir JAV, bei centrines pajėgas-Vokietiją, Austriją-Vengriją ir Turkiją. Iš pradžių visi manė, kad karas bus trumpas ir šlovingas. Jauni vyrai skubėjo stoti į armiją ar laivyną. Tačiau greitai paaiškėjo, jog nė viena iš kovojančių pusių nėra pakankamai stipri pasiekti aiškią pergalę. Priežastys: 1. Europos tautų nacionalizmas(buvo skelbiamas vienų tautų pranašumas prieš kitas, teigiama, kad karas yra žmonijos pažangos variklis, jis yra neišvengiamas kaip stichinė nelaimė). 2. Europos valstybių nesutarimai dėl: • Kolonijų(Rusija troško užimti Konstantinopolį ir kontroliuoti Juodosios jūros sąsiaurius); • Teritorijų(Prancūzija siekė susigrąžinti Elzasą ir Lotaringiją); • Viešpatavimo Europoje ir visame pasaulyje(Vokietija ir Italija ieškojo„savo vietos po saule“). 3. Serbų teroristas nužudo Austrijos-Vengrijos imperijos sosto įpėdinį P. Ferdinandą. Eiga: 1914m. rugpjūčio 1d. Europoje įsiliepsnoja karinis konfliktas. Jame buvo panaudoti moderniausi ginklai: kulkosvaidžiai, tankai, nuodingosios dujos, povandeniniai laivai, lėktuvai. 1914m. birželio 28 d. pavakarę visos Europos laikraščių redakcijose buvo spausdinami specialieji leidiniai apie Austrijos-Vengrijos imperijoje nužudytą sosto įpėdinį.Teroristiniu aktu, vadovaujant serbų slaptajai policijai, buvo norima parodyti pasauliui apie neteisėtą Austrijos-Vengrijos valdymą pietų slavų žemėse. Pirmajame pasauliniame kare Austrijos-Vengrijos imperiją palaikė Vokietija, o Serbiją-Rusija ir Prancūzija. Rugpjūčio 1 d. Vokietija pasiuntė į Peterburgą notą, kad skelbia karą Rusijai. Rugpjūčio 2 d. Vokietija užpuolė Liuksemburgą, rugpjūčio 3 d. įžengė į Belgiją ir tą pačią dieną paskelbė karą Prancūzijai. Rugpjūčio 4 d. vykdydama savo sąjunginius įsipareigojimus į karą įsitraukė Anglija, vėliau ir Austrija-Vengrija. Taip prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas
Istorija  Konspektai   (16,42 kB)
Pirmas Pasaulinis karas Pirmasis pasaulinis karas vyko 1914 m. rugpjūčio 1 d. - 1918 m. lapkričio 11 d.. Pirmojo pasaulinio karo pabaiga yra ir Naujųjų laikų pabaiga. Kariniai blokai XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje Europa pasidalijo į du priešiškus blokus. Karinių blokų susikūrimą inicijuoja Vokietija. Pagrindinis abiejų karinių blokų narių įsipareigojimas - nesudarinėti separatinių taikos sutarčių. Trilypė sąjunga (1882 m.) Susikūrė pirmoji,tai yra anksčiau už Antantę. Priežastys: • dar 1873 m., norėdamas sustiprinti Vokietijos imperijos pozicijas Europoje, Bismarkas siekia izoliuoti Prancūziją, dėl to minėtais metais buvo sudaryta Vokietijos, Rusijos ir Austrijos-Vengrijos susitarimas. • 1875 m. kilo pavojus, kad kils karas tarp Vokietijos ir Prancūzijos, nes vokiečiai siekė galutinai sutriuškinti Prancūziją. Su tuo labai jau nesutiko Rusija ir D. Britanija. Karas nekilo, bet šie nesutarimai liko opiausia XX a. problema. • labai sustiprėjo prieštaravimai dėl įsigalėjimo Balkanuose - labai jau norėjo Rusija, D.Britanija ir Austrija ten užimti teritorijas. • Po Berlyne įvykusio kongreso paaiškėjo, kad Rusija linksta į sąjungą su Prancūzija. Todėl Vokietija nutarė remti Austriją-Vengriją ir 1879 m. sudarė su ja sąjungą. 1882 m. prie šių dviejų valstybių prisijungia Italija ir taip ši sąjunga gauna Trilypės sąjungos pavadinimą. Jų įsipareigojimai - teikti viena kitai visokeriopą pagalbą, jei vieną iš jų užpultų priešininkės (Prancūzija ar Rusija), arba laikytis neutraliteto, jei kuriai iš jų tektų kovoti su kita valstybe. Narės: Vokietija, Austrija-Vengrija, Italija (kuri vėliau perstojo į Antantę); vėliau prisijungė Rumunija, Osmanų imperija ir Bulgarija. Antantės sąjunga (1907 m.) Susidarius Trilypei sąjungai, Rusija ir Prancūzija 1891-1893 m. sudarė sąjungą ir įsipareigojo kartu kovoti su Vokietija ir Austrija-Vengrija, jei šios užpultų vieną iš jų. D. Britanija laikėsi “sėkmingos izoliacijos” principo. Ji nesidėjo nei prie vienos, nei prie kitos sąjungos, nes valstybių prieštaravimus stengėsi panaudoti savo interesams. Tačiau vėlesni įvykiai, ypač Vokietijos kėsinimasis į kolonijas, privertė ją ieškoti sąjungininkų. 1904 m. ji pasirašė sutartį su Prancūzija, ir tik 1907m. su Rusija - taip ir susikuria Antantės sąjunga. Ji tampa tarsi atsvara Trilypei sąjungai. Narės: Didžioji Britanija, Prancūzija, Rusija; vėliau prisijungė Italija, Serbija, Rumunija, Japonija ir JAV.. Karo (1914-1918) priežastys ir rezultatai 1914-1918m. Europa skendėjo baisiame kare, kuris buvo pavadintas Pirmuoju pasauliniu karu arba Didžiuoju karu, nes palietė 30 pasaulio valstybių.Karas kilo tarp kelių galingų Europos valstybių. Jis prasidėjo, kai Austrijos-Vengrijos imperija paskelbė karą Serbijai. Greitai į karą įsitraukė ir kitos šalys. Jos susivienijo į dvi grupuotes: sąjungininkų, kuriems priklausė Britanija, Prancūzija, Italija ir JAV, bei centrines pajėgas-Vokietiją, Austriją-Vengriją ir Turkiją. Iš pradžių visi manė, kad karas bus trumpas ir šlovingas. Jauni vyrai skubėjo stoti į armiją ar laivyną. Tačiau greitai paaiškėjo, jog nė viena iš kovojančių pusių nėra pakankamai stipri pasiekti aiškią pergalę. Priežastys: 1. Europos tautų nacionalizmas(buvo skelbiamas vienų tautų pranašumas prieš kitas, teigiama, kad karas yra žmonijos pažangos variklis, jis yra neišvengiamas kaip stichinė nelaimė). 2. Europos valstybių nesutarimai dėl: • Kolonijų(Rusija troško užimti Konstantinopolį ir kontroliuoti Juodosios jūros sąsiaurius); • Teritorijų(Prancūzija siekė susigrąžinti Elzasą ir Lotaringiją); • Viešpatavimo Europoje ir visame pasaulyje(Vokietija ir Italija ieškojo„savo vietos po saule“). 3. Serbų teroristas nužudo Austrijos-Vengrijos imperijos sosto įpėdinį P. Ferdinandą. Eiga: 1914m. rugpjūčio 1d. Europoje įsiliepsnoja karinis konfliktas. Jame buvo panaudoti moderniausi ginklai: kulkosvaidžiai, tankai, nuodingosios dujos, povandeniniai laivai, lėktuvai. 1914m. birželio 28 d. pavakarę visos Europos laikraščių redakcijose buvo spausdinami specialieji leidiniai apie Austrijos-Vengrijos imperijoje nužudytą sosto įpėdinį.Teroristiniu aktu, vadovaujant serbų slaptajai policijai, buvo norima parodyti pasauliui apie neteisėtą Austrijos-Vengrijos valdymą pietų slavų žemėse. Pirmajame pasauliniame kare Austrijos-Vengrijos imperiją palaikė Vokietija, o Serbiją-Rusija ir Prancūzija. Rugpjūčio 1 d. Vokietija pasiuntė į Peterburgą notą, kad skelbia karą Rusijai. Rugpjūčio 2 d. Vokietija užpuolė Liuksemburgą, rugpjūčio 3 d. įžengė į Belgiją ir tą pačią dieną paskelbė karą Prancūzijai. Rugpjūčio 4 d. vykdydama savo sąjunginius įsipareigojimus į karą įsitraukė Anglija, vėliau ir Austrija-Vengrija. Taip prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas
Istorija  Konspektai   (753,53 kB)
Commedia dell'arte
2010-05-08
Commedia dell‘arte - taip pat žinoma kaip „Italija komedija“, tai buvo humoristinių vaidinimų pateikimas, vaidinant profesionaliems veikėjams, kurie keliaudavo trupėse per visą Italiją XVI amžiuje.
 Commedia dell'arte“ (itališkai: „profesionalų teatras“) buvo populiari improvizacinio teatro forma, kilusi XV amžiaus pradžioje. Improvizacinis teatras buvo bene populiariausia aristokratų pramoga iki XVIII amžiaus, vis dar propaguojama ir šiandien.
 Jame kasdienio gyvenimo scenas vaidindavo profesionalūs aktoriai, pasipuošę Venecijos kaukių karnavalo kostiumais.

Teatras, kinas  Pateiktys   (15 psl., 501,81 kB)
Lenkija
2010-03-03
Prancūzijos respublika (Republique Francaise) yra valstybė Vakarų Europoje. Vakarinius Prancūzijos krantus skalauja Atlanto vandenynas - Biskajos įlanka; šiaurėje - Lamanšo, Pa de Kalio sąsiauriai; Šiaurės jūra. Pietinius krantus skalauja Viduržemio jūra. Prancūzijai priklauso Korsikos sala, esanti Viduržiemio jūroje ir daug nedidelių salelių. Prancūzija ribojasi su Belgija, Liuksemburgu, Vokietija, Šveicarija, Italija, Monaku, Andora ir Ispanija.
Geografija  Referatai   (8 psl., 21,35 kB)
Atradimai
2010-01-19
• 980 m. – Erikas Raudonasis (Islandija) vikingas, teko palikti gimtinę už žmogžudystę, nukeliavo į vakarus, ten atrado Grenlandiją. • 1266 m. – Marco Pollo (Italija) šilko keliu iš Venecijos nuplaukė į Kiniją; apsilankė pas didijį Chaną. • 1488 m. – Bartolomėjus Diasas atrado Gerosios Vilties kyšulį; • 1492 m. – Kristupas Kolumbas (Italija) atrado Ameriką; • 1497 m. – Vasko da Gama (Portugalija) apiplaukė Afriką ir rado jūrų kelią į Indiją; • 1497 m. - Giovanni Caboto (Italija) išplaukė iš Bristolio ieškodamas jūrų kelio į Aziją . Kelionę pabaigė Šiaurės Amerikos žemyne. Jis ir jo vyrai buvo pirmieji, neskaitant vikingų, iš tiesų patekę į šiaurės Am., kristupas Kolumbas jos net nebuvo matęs. • 1499-1502 m. – Amerigo Vespucci (Italija) tyrinėtojas, geografas, pirmasis supratęs, kad Amerika yra atskiras žemynas • 1519-1521 m. – Fernandas Magelanas (Portugalija) ir Elkanjo apiplaukė aplink pasaulį ir įrodė, kad jis yra apvalus. • 1534-1542 m. – Žakas Kartjė (Prancūzija) keliautojas, botanikas , tyrinėjęs Šiaurės Ameriką, ieškojo šiaurės kelio į Aziją. • 1585 m. – Jermakas (Rusija) vienas pirmųjų Sibiro užkariautojų. • 1605 m. - Viljamas Jansonas (Olandija)keliautojas ir atradėjas, pirmas europietis, pasiekęs Australijos pakrantes. • 1642-1644 m. - Abelis Jansonas Tasmanas (Olandija)atrado Tasmaniją , taip pat atrado N.Zelandiją, Trijų Karalių ir Tongos salas, Fidžio salyną, N.Airijos ir N.Britanijos salas. 1644 m. jis vadovavo ekspedicijai, kuri atrado Karpenterijos įlanką ir Australijos šiaurės vakarų krantą. Tasmano ekspedicijos įrodė, kad Australija yra atskiras sausumos masyvas. • 1725-1730 m. - Vitus Jonasenas Beringas (Danija) galutinai įrodė, kad Šiaurės Amerika ir Azija nesusijungia; atrado jūrų kelią aplink Sibirą į Kiniją. • 1768-1779 m. – Džeimsas Kukas (Anglija) tyrinėjo Ramujį vandenyną ir sudarė detalius žemėlapius; reikšmingi atradimai gamtos srityje.
Geografija  Paruoštukės   (6,62 kB)
Benitas Musolinis atėjo į valdžią Italijoje. Josifas Stalinas ateina į valdžią Rusijoje. Lokarno sutartis (nustatytos Vokietijos sienos su Prancūzija ir Belgija). Vokietija įstoja Į Tautų sąjungą. Japonija užkariauja Kinijai priklausančią Mandžūriją. Hitleris tapo Vokietijos reichskancleriu. Vokietija išstoja iš Tautų sąjungos.
Lietuvos pripažinimą apsprendė ne tik tarptautinės aplinkybės – senosios santvarkos Rusijoje (demokratiniais pagrindais) atkūrimo tendencijos ir stiprios Lenkijos valstybės sudarymas, bet ir vidaus gyvenimo sąlygos. Į Lietuvos valstybės prašymą pripažinti krašto nepriklausomybę Antantės diplomatija atsakydavo, kad nestabilus jos vidaus gyvenimas: sunki ekonominė padėtis, dažnai keitėsi Lietuvos vyriausybės, ilgai nebuvo išrinktas Seimas. Tačiau palengva nepriklausoma Lietuva stiprėjo ir valdžia buvo stabilizuota, 1920 m. buvo išrinktas Steigiamasis seimas.
Istorija  Konspektai   (2 psl., 5,74 kB)
Renesansas
2009-09-01
Žodis Renesansas reiškia atgimimą, atgijimą. Tai buvo antikos atgaivinimo, mokslo, meno ir literatūros pakilimo laikotarpis. Renesansas prasidėjo vėlyvaisiais viduramžiais Vakarų Europoje XV- XVIa. Renesanso tėvyne laikoma Italija, nes čia Atgimimas prasidėjo anksčiau, dar XIV a. Nors dar randama Renesanso užuomazgų Italijoje jau XIII a.Kadangi Italijoje greičiausiai ekonomiškai sustiprėjo buržuazija, kuri virto svarbiausia klase, veržliai kopiančia į ekonominio ir kultūrinio Italijos miestų gyvenimo viršūnes, todėl galima pagrįsti kodėl Renesansas pirmiausiai pradėjo formuotis Italijoje.
Istorija  Referatai   (9 psl., 274,54 kB)
Nuo III a. vidurio iki II a. vidurio Kartagina buvo įsivėlusi į karus su Roma. Karai, vadinami Punų karais, tarp šių dviejų valstybių baigėsi visišku kartaginiečių sutriuškinimu. Kartaginiečių gretose tuo sunkiu metu pasižymėjo generolas Hanibalas. Hanibalas buvo didžiojo kartaginiečių karvedžio Hamilkaro Borkos sūnus. Pagal Polibijų ir Liucijų - šių istorikų darbai yra pagrindiniai šaltiniai - garsaus karvedžio sūnus dar vaikystėje Ispanijoje prisiekė ginti tėvynę nuo priešų. Jo gyvenimas iki mirites 183 m. pr. Kr. buvo nuolatinė kova su Roma.
Istorija  Referatai   (6 psl., 58,85 kB)
Europa
2009-07-09
1. Kur imta vartoti Europos sąvoką? a) Mažojoje Azijoje – Artimuosiuose Rytuose; b) Pietų vakarinėje dalyje; c) Pirėnų ir Balkanų pusiasaliuose. 2. Kur antikos laikais buvo plačiai vartojamas žodis “Europa”? a) Mažojoje Azijoje; b) Viduržemio jūros pakrantėse; c) Skandinavijos pusiasalyje. 3. Kur yra Europos Komisijos būstinė? a) Briuselyje (Belgija); b) Amsterdame (Olandija); c) Paryžiuje (Prancūzija).
Istorija  Testai   (3,39 kB)
Konstitucinė teisė vartojama 3 aspektais: 1.Teisės šaka - tam tikrų normų, teisės institutų visuma. Susiduriama su pozityviąja teise. 2. Mokslo šaka - tam tikra mokslo kryptis, kuri tyrinėja K teisę, K teisės normų, taikymą. 3. Mokymo disciplina - gali būti apibūdinta kaip abiejų anksčiau minėtų apjungimas. Konstitucines teisės dalykas - visuomeniniai santykiai susiję su visuomenine ir valstybine santvarka; nustatant tvarką ir kuriant valstybę; santykiai susiję su valstybės institucijų formavimu, veikimu.
Politologija  Konspektai   (21,93 kB)
Filosofija atsirado maždaug prieš tris tūkstančius metų Senovės Rytų šalyse. Filosofija — viena iš visuomeninės sąmonės formų, tam tikra tikrovės pažinimo forma, yra visuomenės (klasinėje visuomenėje — vienos ar kitos klasės) pasaulėžiūra., sistema pažiūrų bendriausiais būties bei pasaulio pažinimo klausimais ir pirmiausia klausimu, koks mąstymo santykis su būtimi, dvasios su gamta, kuris yra pagrindinis filosofijos klausimas.
Filosofija  Referatai   (22,94 kB)
Biologija (bio.+ gr. logos — mokslas), gamtos mokslų šaka; mokslas apie gyvybę, kaip ypatingą materijos judėjimo formą. Tiria gyvybės kilmę, raidą ir įvairovę Žemėje, bendruosius jos reiškinius ir specifinius dėsnius, organizmų (mikroorganizmų, augalų, gyvūnų ir žmogaus) sandarą ir funkcijas, tarpusavio ryšius ir ryšius su negyvąja gamta.
Biologija  Konspektai   (7,45 kB)
Mėginti rasti vienintelę priežastį, lėmusią tokį visuotinį ir galingą įvykį kaip Pirmasis pasaulinis karas, būtų išties absurdiška. Galima kalbėti tik apie daugybę veiksnių; 1914-ųjų rugpjūtį Amerikos amba¬sadorius Londone padarė dar paprastesnę išvadą: „Visa tai turėjo prasidėti“.
Istorija  Testai   (24,46 kB)
Dviejų karinių-politinių blokų susidarymas ir jų prieštaravimų didėjimas. Vokietija XIXa. pabaigoje-XXa. pradžioj virto viena galingiausių ekonominiu ir kariniu atžvilgiu valstybių. Ji su silpnesnėmis valstybėmis - Italija, Austrija-Vengrija, Japonija - siekė perdalyti pasaulį, kuriame politinę persvarą turėjo senosios daug svetimų žemių ir kolonijų turinčios valstybės.
Istorija  Analizės   (2,67 kB)
San Marinas
2009-07-09
Pristatytas buvo VPU. Apeninų pusiasalio šiaurinėje dalyje, ant Titano kalno ir jo šlaituose, įsikūrusi viena mažiausių pasaulio valstybių ir seniausia jo respublika, įkurta V a. – San Marinas. Jai priklauso aštuoni miestai-pilys išsidėstę ant Titano kalno. San Marine esančios trys gynybinės pilys yra miesto simboliai. Plotas – 60 kvadratinių kilometrų, kalba – italų, piniginis vienetas – Italijos lyra, valdymo forma – parlamentinė respublika.
Geologija  Referatai   (3,99 kB)
Renesanso milžinai
2009-07-09
Italija, saugodama klasikinės senovės tradicijas,Renesanso epochoje tiesė kelius naujam menui. Netgi atsiradęs pavadinimas reiškė antikinės ,tai yra graikų ir romėnų kultūros atgimimą.
Dailė  Referatai   (16,4 kB)
Napoleono Bonaparto atėjimas į valdžią Prancūzijoje. Prancūzijos paskelbimas imperija. Napoleono kodeksai. Napoleono karai. Napoleono imperijos žlugimas ir "Šventosios sąjungos" įkūrimas. Napoleonas Bonapartas ( 1789 - 1821 ), prancūzų generolas, pirmasis konsulas, o vėliau ir imperatorius, paliko ryškų pėdsaką Prancūzijos ir visos Europos istorijoje.
Istorija  Pagalbinė medžiaga   (8 psl., 9,67 kB)
Kūrimo istorija. ES organai ORGANAI (įstaigos ). Lietuvos integracija į ES. Naujų Europos Sąjungos narių priėmimo ir dalyvavimo joje teisinės sąlygos. Europos sutartis ir jos reikšmė teisinei Lietuvos integracijai į Europos Sąjungą. Lietuvos narystės Europos Sąjungoje perspektyvos. 1992 m. vasario 7 d. Mastrichte pasirašius Europos Sąjungos sutartį, kuri įsigaliojo 1993 m. lapkričio 1d., kai valstybės narės ją ratifikavo, buvo įkurta Europos Sąjunga (ES). Europos Sąjungos sutartyje nurodoma, kad ši sutartis yra nauja pakopa kuriant pačią glaudžiausią Europos žmonių sąjungą, kurioje piliečiai turi plačiausias teises dalyvauti priimant sprendimus. Sąjungos tikslas - nuosekliai ir solidariai reguliuoti santykius tarp valstybių ir jų piliečių.
Politologija  Referatai   (10 psl., 16,25 kB)
Politinio gyvenimo kryptis 10 - 14a. buvo politinės valdžios monarchistinės centralizacijos tendencija. Brandžiųjų viduramžių laikotarpyje geriausiai centralizaciją sekėsi vykdyti Anglijos karaliams. Didžioji Britanija mažiau nukentėjo nuo normanų, niokojimas buvo mažesnio masto. Užėmus sostą Vilhelmui I, karaliaus žemės buvo išsimėčiusios po visą kraštą, todėl separatizmas čia buvo sunkiai įgyvendinamas. Be to miestai buvo politiškai silpni. Buvo labiau centralizuota negu žemyne vasaliteto sistema.
Istorija  Pagalbinė medžiaga   (2 psl., 5,54 kB)
Graikijos kultūra. Vakarų civilizacija ankstyvaisiais viduramžiais. Viduramžių kultūra XI a. vid. - XIV a. pr. Mokslo, technikos pašauga XIXa. pirmoje pusėje. Konservatizmas, liberalizmas, romantizmas. Mokslo ir literatūros raida. Renesanso kultūra. Renesanso priežastys ir idėjų prasmė. Šiaurės renesansas. Renesanso kultūra Lietuvoje. Moderniųjų laikų Europos kultūra (1560 – 1660). Ekonominės, politines ir religines krizės sąvokos. Modernioji pasaulėžiūra. Kultūros raidos tendencijos. Švietimo epocha Europoje XVIIIa. Švietimo epochos bruožai, idėjų skleidėjai ir filosofijos reikšmė. Švietimo idėjų įtaka visuomeniniam gyvenimui. Švietimo idėjos Lietuvoje. Europos kultūra XIX a. Pramones revoliucija ir jos padaliniai. Konservatizmas ir liberalizmas. Kultūrinės srovės: klasicizmo ir romantizmo priešprieša. Racionalizmas ir pozityvizmas.
Istorija  Pagalbinė medžiaga   (9 psl., 28,56 kB)
Indoeuropiečiai
2009-05-27
Indoeuropiečių prokalbė. Baltai. Baltų vardas. Baltų kilmė. Baltų protėvynė. Baltų protautės ir prokalbės skilimas. Slavai. Germanai. Keltai. Italikai. Graikai. Trakai ir frigai. Ilyrai. Tocharai ir hetitai. Arijai. Indai. Iranėnai. Skitai. Prieš šešetą - aštuonetą tūkstančių metų dar nebuvo nei lietuvių, nei latvių, nei rusų, nei lenkų, nei vokiečių, nei daugelio kitų tautų. Tuomet egzistavo indoeuropiečių protautė, iš kurios ilgainiui atsirado daugelis dabartinių Europos ir Azijos tautų, priklausančių gausiai indoeuropiečių šeimai ir sudarančių dabar kone pusę visos žmonijos. Jeigu senų senovėje buvo indoeuropiečių protautė, tai, savaime suprantama, turėjo būti ir indoeuropiečių prokalbė, kuria jie susikalbėdavo. Šia prokalbe kadaise šnekėjo visų indoeuropiečių protėviai. Atskiros indoeuropiečių kalbos atsirado po labai sudėtingo anos prokalbės skaidymosi. Dabar indoeuropiečių kalbų šeimą galime skirstyti į dvylika šakų: graikų, italikų, keltų, germanų, tocharų, indų, iranėnų, baltų (aisčių), slavų, albanų, armėnų, hetitų.
Istorija  Konspektai   (20 psl., 226,06 kB)
Johanas Volfgangas Gėtė (Johann Wolfgang Goethe, 1749-1832) gimė laisvajame imperijos mieste Frankfurte prie Maino. 1765-1768 metai - teisės studijų Leipcige laikotarpis. Strasburgo periodas (1770-1771 metai). „Jaunojo Verterio kančios". „Egmontas". Veimaro periodas. Gėtė Italijoje. "Torkvatas Tasas". „Vilhelmo Meisterio mokymosi metai". Filosofinė poema „Faustas".
Lietuvių kalba  Konspektai   (14 psl., 37,23 kB)
Lietuvos istorija nuo seniausiųjų laikų iki 2002 metų. Seniausieji Lietuvos gyventojai. Baltų susidarymas. Baltai geležies amžiaus pradžioje. Lietuvos valstybės formavimasis XIIIa. Durbės mūšis. Mindaugas. Lietuvos valstybės stiprėjimas. Algirdas. Kęstutis. Vytauto kova dėl valdžios. Krėvos sutartis. Vytauto ir Jogailos kova. Astravos sutartis. Vytauto politika ir Žalgirio mūšis. Kazimiero valdymas. Aleksandro valdymas. I Lietuvos Statutas ir Albertas Goštautas. Vilniaus universiteto įkūrimas. Lietuvių kalba ir raštas XVI a. Martynas Mažvydas. Abraomas Kulvietis. Archtektūra ir dailė XIV–XVI a. Muzika ir teatras XV–XVI a. Valakų reforma. LDK padėties blogėjimas XVI a. viduryje. Liublino unijos priežastys. Steponas Batoras: vidaus politika. Švietimas XVII a. Žymieji XVII a. mokslininkai ir švietėjai. Lietuvos bajorijos polonizacija XVII a. Šiaurės karo padariniai. Rentos formos ir valstiečių kategorijos XVIII a. Lenkijos-Lietuvos padalijimai. Klasicizmas dailėje ir architektūroje.
Istorija  Konspektai   (75 psl., 163,6 kB)
Istorijos bilietai
2009-05-21
29 bilietų konspektas. Senovės Rytų tautų pasiekimai. Apie graikus. Apie romėnus. Pokyčiai Europoje po Vakarų Romos imperijos žlugimo. Katalikų bažnyčios įtaka viduramžių kultūrai, politikai, visuomenei. Krėvos ir Liublino unijos. 17a. Anglijos ir 18a. Didžioji revoliucijos. Kas lėmė Lenkijos - Lietuvos valstybių žlugimą. Senovės Rytų tautų pasiekimai. Civilizacija (civ.) – tai žmonijos kultūros ir istorijos raidos rodiklis. Civilitas lot. piliečio teigiamų bruožų visuma. Nagrinėdami Senovės Rytų civilizacijas randame daugybę brandumo požymių, kuriais sėkmingai galėjo naudotis vėlesnės kartos.
Istorija  Konspektai   (13 psl., 36,94 kB)
Karinio-politinio bloko susidarymas ir jo prieštaravimo didėjimas. Karo pradžia. Karo planai. Karo veiksmų eiga 1914m. Karo veiksmai 1915-1916m. 1917-1918m. Įvykiai. Karo pabaiga. Pirmojo pasaulinio karo rezultatai.
Istorija  Konspektai   (2 psl., 8,92 kB)
Karinio-politinio bloko susidarymas ir jo prieštaravimo didėjimas. Karo pradžia. Karo planai. Karo veiksmų eiga 1914m. Karo veiksmai 1915-1916m. 1917-1918m. Įvykiai. Karo pabaiga. Pirmojo pasaulinio karo rezultatai.
Istorija  Konspektai   (2 psl., 8,92 kB)