Apklausa
Kokią specialybę rengiatės studijuoti?
Referatai, kursiniai, diplominiai
Į naują aplinką svetimžemiai augalai gali patekti žmogaus tiesioginės ir netiesioginės veiklos dėka. Dalis tokių augalų atsitiktinai patenka į naujas teritorijas, o kitos augalų rūšys yra tikslingai įvežami ir auginami. Vėliau šie augalai sulaukėja, pradeda augti kartu su vietiniais augalais ir gali net juos nukonkuruoti. Svetimžemiai augalai įsikuria žmogaus paveiktose augimvietėse, prie žmogaus gyvenviečių, kelių, anksčiau dirbamuosiuose laukuose, pievose.
Mano bendraamžiai ir kiti mokyklos darbuotojai mažai pažįsta gydomųjų augalų, nelabai žino jų gydomąsias savybes, o jei ir pažįsta, tai nemoka vaistažolių paruošti. Darbo tikslas: Nustatyti, ar Alantos vidurinės mokyklos bendruomenės nariai vartoja vaistažoles, ar moka jas paruošti. Uždaviniai: Išsiaiškinti populiariausias vaistažoles ir kaip jas taisyklingai paruošti. Atlikti anketinę apklausą apie vaistažolių panaudojimą bei paruošimą Alantos vidurinės mokyklos bendruomenėje.
Varliagyviai
2009-07-09
Lietuvoje gyvena 12 rūšių varliagyvių: dviejų rūšių tritonai ir 10 rūšių beuodegės varlės. Kiekvieną pavasarį į kūdras, seklius ežerėlius susirenka neršti sausumoje peržiemoję paprastieji ir skiauterėtieji tritonai. Visi jie 10–14 cm ilgio, patinėlis ant nugaros ir uodegos turi po skiauterę, kuri per nerštą padidėja. Patelės ant uodegos irgi turi skiauterę, tik mažesnę.
Biologija
2009-07-09
Namų reikia visiems gyvūnams – mažiems ir dideliems. Kiekvienos rūšies gyvūnai turi skirtingus namus, kurie niekada nesikeičia. Net svetimoje aplinkoje, neįprastomis sąlygomis jie statomi iš tų pačių medžiagų, išlaikant tas pačias formas. Pagal šiuos požymius galima atpažinti rūšis. Matyt, ir patys gyvūnai šių požymių niekada nesupainioja ir jais vadovaujasi pasirinkdami buveines, ieškodami sau poros, partnerio.
Jauno žmogaus pasaulis
2009-07-09
Svaigalai ir jaunas žmogus. Ką apie tai manote? Pagrįskite savo nuomone. Jauni žmones nori viską išbandyti. Juk taip smalsu.... Prieš bandydami, net nepagalvoja kokios gali būti pasekmės. Šiais laikais jaunimo problema - svaigalu vartojimas. Tai ne vien alkoholis, bet ir cigarečių rūkymas, netgi ir psichotropinių medžiagų vartojimas.
Paprastasis moliūgas
2009-07-03
Paprastasis moliūgas – vienametis žolinis augalas. Stiebas vijoklinis, apaugęs standžiais plaukeliais. Lapai dideli, šiurkštūs, pirštiškai penkiadaliai; greta lapų išauga šakoti ūseliai. Moliūgas gali vyniotis ant jam pasitaikančių kliūčių. Augalo žiedai vienalyčiai, dideli, geltoni, pavieniai, išauga laop pažastyse.
Vaistinė ramunė
2009-07-03
Vaistinė ramunė – vienametis, 20-40 cm aukščio žolinis augalas. Šaknis liemeninė. Stiebas status, plikas, labai šakotas. Lapai pražanginiai, bekočiai, 2-3 kartus plunksniškai suskaldyti, pilki. Žiedai susitelkę į graižą. Kraštiniai graižo žiedai piesteliniai, liežuviški, balti, viduriniai – dvilyčiai vamzdiški, geltoni.
Valgomasis česnakas
2009-07-03
Valgomasis česnakas – daugiametė svogūninė daržovė. Svogūnas susideda iš 6-10 skiltelių, apsigaubusių balta plėvele. Stiebas status, 30-40 cm aukščio. Jo viršūnė iki žiedyno spirališkai susisukusi, lapai siauri, linijiški, šiurkščiais kraštais. Žiedai smulkūs, balti arba blyškiai violetiniai, ant ilgų žiedkočių susitelkę į skėtį. Skėtyje, greta žiedų išauga daug mažų svogūnėlių.
Paprastoji vyšnia
2009-07-03
Paprastoji vyšnia – 3-7 m aukščio medis, kurio šakniniai ūgliai gali sudaryti platų krūmyną. Žievė pilkai ruda, blizganti. Lapai paprasti, kotuoti, pjūklišku kraštu, tamsiai žali. Žiedai balti, taisyklingi, ant ilgų žiedkočių, po 2-5 susitelkę į skėtiškus žiedynus. Vaisiai – tamsiai raudoni, sultingi kaulavaisiai ant ilgų kotelių. Jų sultingumo minkštumo viduryje – didelis, kietas, šviesus kauliukas.
Miškinė obelis
2009-07-03
Miškinė obelis – iki 10 m aukščio medis, dažnai panašus į krūmą, šaknys įsiskverbusios giliai į žemę, išsišakojusios. Kamieno žievė pilka jaunesnių šakelių ruda; jauni ūgliai žalsvi, pilki arba apaugę pilkais plaukeliais. Lapai pražanginiai, plačiai elipsiški, pjūkliškais kraštais kotuoti.
Paprastoji avietė
2009-07-03
Paprastoji avietė – daugiametis, iki 1,5 – 2 m aukščio puskrūminis, tiesiais apatinėje dalyje dygliuotais stiebais. Lapai sudėtiniai, neporomis plunksniški, apatinė jų pusė balsva. Žiedai balti susitelkę į viršūnines arba pažastines kekes. Vaisius (uoga) sutelktinis raudonas rečiau geltonas, sudarytas iš daugelio vaisiukų – kaulavaisių apaugusių trumpais plaukeliais.
Valgomasis svogūnas
2009-07-03
Valgomasis svogūnas – daugiametis žolinis augalas. Svogūnas apvalus arba iš galų šiek tiek suplotas, padengtas rausva, gelsvai ruda, rečiau balta ar violetine plėve. Šaknys plonos, kuokštinės. Stiebas stačias, lapai vamzdiški, tuščiaviduriai, nusmailėjusiomis viršūnėmis.
Paprastasis kukurūzas
2009-07-03
Paprastasis kukurūzas - vienametis, 1-3 m aukščio žolinis augalas. Šaknys kuokštinės, stiebas storas, bambliuotas, stiprus. Lapai priešiniai, dideli, lansetiški, linijiški. Žiedai vienalyčiai. Kuokeliai (vyriški) žiedynai – netikrosios varpos. Susitelkę į šluotelę stiebo viršūnėje. Piesteliniai (moteriški) – lapų pažastyse.
Paprastoji saulėgrąža
2009-07-03
Paprastoji saulėgrąža – vienametis, užaugantis iki 2,5 m aukščio žolinis augalas. Šaknis liemeninė, labai šakota. Stiebas storas, tiesus, nešakotas. Lapai pražanginiai, ant ilgų lapkočių, dideli. Lapai ir stiebas apaugę šiurkščiais plaukeliais. Žiedynas – stambus graižas stiebo viršūnėje. Kraštiniai žiedai liežuviški, ryškiai geltoni, stambūs, viduriniai, vamzdiški, rausvai rudi. Vaisius - pailgas, suplotas lukštavaisis.
Kiekviena ląstelė kvėpuoja, minta ir tam tikrą laiką auga. Beveik visos ląstelės gyvybei reikalingos ištirpusios medžiagos patenka pro ląstelės membraną. Toliau jos turi būti pernešamos iš vienos ląstelės į kitą, norint, kad organizmas normaliai funkcionuotų.
Vienaląsčių organizmų medžiagų pernešime ypač svarbu yra ląstelės citoplazmos judėjimas.
Žinomiausi plikasėklių augalų atstovai – spygliuočiai: eglė, pušis, maumedis. Pušys labai paplitusios, jos auga smėlynuose, kalkingame kalnų dirvožemyje, ant plikų uolų, įsišaknydamos jų plyšiuose. Pušies, augančios kietame dirvožemyje, pagrindinė šaknis labai tvirta ir giliai įsiskverbusi į žemę. Smėlingame dirvožemyje augančios pušies, be pagrindinės šaknies gerai išsivysto ir šoninės šaknys. Pušų, augančių pelkėtose dirvose, pagrindinė šaknis išsivysčiusi prastai. Palankiomis sąlygomis pušys išauga iki 30-40m aukščio ir gyvena iki 350-400m.
Paukščiai
2009-06-30
Paukščių prisitaikymas skraidyti. Sezoniniai reiškiniai paukščių gyvenime. Paukščių žiedavimas. Paukščiai yra vienintelė stuburinių grupė (išskyrus šikšnosparnius), gebanti ne tik sklandyti, bet ir skraidyti. Tai plunksnomis apaugę šiltakraujai gyvūnai, išliekantys aktyvūs nepriklausomai nuo aplinkos temperatūros.
Organizmų judėjimas ir atrama
2009-06-30
Vienaląsčių organizmų atramos funkciją atlieka sienelė ir citoskeletas. Bakterijos - turi tvirtas sieneles, sudarytas iš baltymų, riebalų, vaškinių medžiagų, hemiceliuliozės, chitino.
Dumbliai - atramą irgi sudaro sienelė. Grybai - susideda iš plonų gijų (hifų). Tai tvirtas apvalkalėlis, susidaręs iš grybinio chitino. Jos šakojasi ir sudaro grybieną (micelį).
Augmenijos evoliucija
2009-06-16
Seniausieji jūros augalai. Augalų paplitimas sausumoje. Kelias iš jūros į sausumą. Senoviniai sausumos augalai; sporiniai induočiai. Viršutiniojo paleozojaus flora; sėkliniai augalai. Mezozojaus augalija. Gaubtasėkliai augalai. Žiedai ir vaisiai. Žolinių ir varpinių augalų vaidmuo. Svarbiausi augalijos evoliucijos momentai. Augalų evoliucija prasideda jūros dumbliais. Seniausios žinomos Žemės iškastinės liekanos (jų amžius apie 3 mlrd. metų) priklauso primityviausiems augalams - melsvadumbliams. Beveik 2 mlrd. metų tokie augalai gyveno jūroje drauge su kitais vienaląsčiais organizmais.
Gyvųjų organizmų evoliucija
2009-06-16
Sudėtinga grandinė. Evoliucijos įrodymai. Iškasenos. Gemalų panašumas. Skeletų panašumas. Rudimentiniai organai. Gyvūnų prijaukinimas ir augalų sukultūrinimas. Žemės plutos formavimosi ir lydymosi idėja, su kuria susijęs kontinentinių plokščių judėjimas, pranoksta mūsų vaizduotę ir didumu, ir mase judančių luitų, taip pat didžiule energija, kuri priverčia judėti visą šią sistemą. Vis dėlto ne mažiau stebina mus ir gyvųjų organizmų evoliucija, vykstanti per visą Žemės istoriją; ji apima daugybę organizmų ir sudėtingiausius biocheminius procesus, kurių visuma formuoja Gyvybę.
Dvisparnių būrys
2009-06-10
Dvisparnių kūnas plonas, ištįsęs, kojos ilgos, sparnai plėviški, siauri, ilgi. Antenos ilgos, patinų plunksniškos, sukiškos. Trumpaūsių arba mūsinių dvisparnių pilvelis, antenos ir kojos trumpos. Suaugę dvisparniai dažniausiai minta nektaru, kiti – įvairiais vabzdžiais, šiltakraujų gyvūnų ir žmogaus krauju. Daugelis rūšių (pvz. maliariniai uodai) platina žmogaus ir gyvūnų ligas.
DNR
2009-06-10
DNR saugo paveldimą visų ląstelių - gyvūnų ir augalų – informaciją. DNR molekulę sudaro dvi spirale apsivijusios viena apie kitą grandinės. Kiekvienas DNR siūlas yra polimeras, kurio monomerai nukleotidai. DNR būna ląstelės branduolyje taip pat mitochondrijose ir chloroplastuose. Branduolyje DNR įeina į chromosomų sudėtį: čia ji būna susijusi su baltymais.
Samanos
2009-06-10
Samanos – paplitusios beveik visame pasaulyje. Auga daugiausia drėgnuose miškuose, pelkėse, pelkėtose vietose, ant medžių, uolų, akmenų, rečiau vandenyje. Bendrijos dažnai sudaro ištisinę dangą ir sukuria savitą gamtovaizdį. Samanos daugiausia daugiamečiai augalai. Gniužulas paprastai nuo 1 mm iki keliolikos cm dydžio. Tik kai kurių vandenyje augančių epifitinių samanų stiebas būna iki 60 cm ilgio. Neturi šaknų.
Akys
2009-06-03
Tai didelės apimties referatas - projektinis darbas, už kurį gavau 10. Darbe yra daug informacijos apie akies sandarą, aptartos dažniausiai pasiteikančios ligos, gydymo būdai, vaistai. Pabaigoje pateikti projektinio darbo rezultatai.
Apie akis rašyti sugalvojome todėl, kad supažindintume skaitytojus su paveldėtomis ligomis, arba tokiomis kurios atsiranda pažeidus vieną ar kita akies obuolyje esančią dalį. Taip pat pačioms buvo įdomu daugiau sužinoti apie organą, be kurio kiekvienas sunkiai įsivaizduojame savo gyvenimą.
Pradžioje nusprendėme skaitytojus supažindinti su akies sandara ir jos veikimu, po to plačiau aprašyti akių ligas. Po šios informacijos pateiksime vaistų sąrašą , kuris padeda pristabdyti arba išgydyti vieną ar kitą ligą. Gale rasite atliktą projektinį darbą.
Skyriaus “Gyvūnai” žinių patikrinimas
2009-05-27
20 klausimų su atsakymų variantais. Roplių oda. Kaip paukščių kaulai pritaikyti skrydžiui. Kai kurie žinduoliai gali neturėti riebalinių, prakaito ar kvapiųjų liaukų. Kokias liaukas turi visi. Kokios kirmėlės yra pavojingos žmogui ir gyvūnams.
Gyvybės raida žemėje
2009-05-27
Evoliucija. Žmogaus ir žmogbeždžionės palyginimas. Žmonių genties istorija. Žmogaus sistematinė padėtis. Žmonių rasės. Evoliucija vadinamas nenutrūkstantis, laipsniškas gamtos ir visuomenės vystymasis. Žemės ir kitų Saulės sistemos planetų susidarymas iš įvairių neorganinių medžiagų – tai fizinė evoliucija (prieš 6 – 7 mlrd. metų). Ilgą laiką mūsų planeta buvo karšta, merkiama nuolatinių liūčių, drebinama perkūnijų, žemės drebėjimų, ugnikalnių išsiveržimų.
Ekologijos žinių patikrinimas
2009-05-27
10 klausimų su atsakymų variantais. Kuri mitybos grandinė yra teisinga. Pažymėkite, kurie organizmai nedalyvauja jokiose mitybos grandinėse.
Kas yra ŽIV ir AIDS
2009-05-19
ŽIV – Žmogaus imunodeficito virusas. Jis sukelia ligą – Žmogaus imonudeficito virusinę infekciją. Šios ligos paskutinė stadija – akvizitinis imunodeficito sindromas – AIDS. Žodis “akvizitinis” reiškia “įgytas”, o “sindromas” – ligos požymių visuma. Virusas naikina organizmo imuninę sistemą, kuri saugo žmogų nuo infekcijos. ŽIV gyvena žmogaus kūne nuo užsikrėtimo iki mirties. Svarbu suprasti, kad žmogus užsikrėtęs ŽIV, ilgus metus ( 6 – 12 m. ) paprastai jaučiasi sveikas ir gali nežinoti, kad yra užsikrėtęs, bet gali užkrėsti kitus.
Ekologinė regiono situacija
2009-05-15
Atominės elektrinės. IAE saugumas. IAE saugumo gerinimo programa. Kolektyvinė dozė. IAE saugumas lyginant su kitomis atominėmis elektrinėmis. Ekologinės IAE uždarymo pasekmės. Visagino apylinkės - nuo seno sėlių genčių gyvenamos žemės. Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose vietovė paminėta 1526 metais, Alberto Vaitiekaus Goštauto fundaciniame akte Naujojo Daugėliškio parapijai. 1975 metais šioje vietoje buvo pradėta atominės elektrinės energetikų gyvenvietės statyba. 1977 metais jai suteiktas miesto tipo gyvenvietės statusas ir iki 1992 metų vadinosi Sniečkaus gyvenviete.
30 klausimų iš bendro biologijos išsilavinimo.
