Referatai, kursiniai, diplominiai
"Kalba.lt" parengtas išsamus planas su komentarais, skirtas ruoštis kalbėjimo įskaitai.
"Kalba.lt" parengtas išsamus planas su komentarais, skirtas ruoštis kalbėjimo įskaitai.
"Kalba.lt" parengtas išsamus planas su komentarais, skirtas ruoštis kalbėjimo įskaitai.
"Kalba.lt" parengtas išsamus planas su komentarais, skirtas ruoštis kalbėjimo įskaitai.
"Kalba.lt" parengtas išsamus planas su komentarais, skirtas ruoštis kalbėjimo įskaitai.
"Kalba.lt" parengtas išsamus planas su komentarais, skirtas ruoštis kalbėjimo įskaitai.
"Kalba.lt" parengtas išsamus planas su komentarais, skirtas ruoštis kalbėjimo įskaitai.
"Kalba.lt" parengtas išsamus planas su komentarais, skirtas ruoštis kalbėjimo įskaitai.
"Kalba.lt" parengtas išsamus planas su komentarais, skirtas ruoštis kalbėjimo įskaitai.
"Kalba.lt" parengtas išsamus planas su komentarais, skirtas ruoštis kalbėjimo įskaitai.
"Kalba.lt" parengtas išsamus planas su komentarais, skirtas ruoštis kalbėjimo įskaitai.
"Kalba.lt" parengtas išsamus planas su komentarais, nuorodomis, aprašymais, skirtas ruoštis kalbėjimo įskaitai.
Lietuvių kalbos įskaita. Kultūros antra potemė."Ar svarbu išsaugoti senamiesčius, senus dvarus, jų parkus? Pagrįsdami savo nuomonę remkitės konkrečiais jūsų aplinkos pavyzdžiais." Darbas geras patikrintas.
Tarmės bene tvirčiausiai palaikė lietuvių kalbos gyvybingumą ir savitumą. Tarmės labai svarbios, nes yra lietuvių kalbą gaivinantis ir turtinantis šaltinis. Taigi nebe reikalo 2011m paskelbti tarmių metais. Šiandien yra būtina tarmėms skirti kuo didesnį dėmesį reikia jas tyrinėti, aprašinėti, taip prisidėti prie jų išsaugojimo. Yra svarbu žinoti su kokiomis problemomis susiduria tarmės, kad galėtume užkirsti joms kelią. Nes be tarmių pažinimo neįmanomas joks rimtesnis kalbos tyrinėjimas, o tai yra labai svarbu norint puoselėti ir geriau pažinti lietuvių kalbą.
2 poteme lietuviu kalbos iskaitai 2011metams. Ar svarbu išsaugoti senamiescius, senus dvarus, ju parkus? Pagrisdami savo nuomone remkites konkreciais jusu aplinkos pavyzdžiais,Naudinga medziaga padesianti pasiruosti lietuviu kalbos iskaitai.
2011 metu Literatura 11 poteme "seimos problematika" Šia poteme pasirinkau , nes ji itin aktuali siais laikais.Lietuvoje yra susiformaves aiskus tradicinis seimos modelis- tevas-seimos galva,besirupinantis seimos finansine gerove ,motina-namu seimininke ,kurios uzduotis pasirupinti vaikais ,ju ateitimi,buitimi . Mes turime žinoti, kaip jautėsi moterys tada, 20a pradžioje, ir kaip jaučiasi dabar, kad galėtume palyginti ir įvertinti, ką mes turime dabar.
kultura poteme nr1 Vienintelis dalykas, gebantis apjungti ištisas tautas, apjuosti milžiniškas teritorijas, sujungti kultūras yra kalba. Tai – archajinis aruodas, pilnas neregėtų gėrybių: raidžių, žodžių, garsų ir ženklų. Kalba švelniai liūliuoja nuskriaustąjį ir tarytum rykštė skrodžia piktadariui per veidą. Vienintelis moralus būdas prisiliesti prie jos, būti jos bendrakeleiviais išbandymų kely, yra mokėti ją. Kalba visais laikais buvo mėtoma ir vėtoma, iš jos ne kartą pasityčiota ir išjuokta. Deja, ir dabar iškilo reali grėsmė pažeisti kalbą – milžinišku tempu į mūsų kalbą integruojasi skoliniai ir svetimybės. Taigi, kaip kinta llietuvių kalba, keičiantis visuomenės komunikacinėms reikmėms?
Kalbejimas lietuviu iskaitai tema “Kaip vertinamas lietuviu menas pasauliniame kontekste„ skaidres
Komunikacijos
2011-04-12
Lietuvių kalbos valstybinio egzamino įskaitos kalba
Analize apie lietuviu sutartines. Galima remtis ruošiantis kalbėjimo įskaitai.
Muziejuose kaupiami praeities kultūros turtai. Kodėl jaunimui naudinga juos pažinti? Argumentuokite. Kiekvienas pilietis turi žinoti savo tėvynės istoriją: domėtis praeitimi, krašto tradicijomis. Mums padeda tai suprasti muziejus. Pagal 2009 metų duomenis Lietuvoje veikia nacionaliniai, respublikiniai, žinybiniai ir privatūs - viso 106 muziejai. Pagal muziejuose esančių eksponatų rūšį Lietuvoje veikia archeologijos, etnografijos, gamtos, istorijos, literatūros, meno, mokslo, kraštotyros bei memorialiniai muziejai. Jaunimas – auganti karta, kuriai reikėtų suprasti, žinoti ir pritaikyti žinias, susijusias su savo tauta. Praeities kultūros turtus mums padeda suprasti ir pamatyti muziejai.
Puikiai žinome, kad Lietuvoje vartojama ne tik bendrinė kalba, bet ir tarmės: žemaičių bei aukštaičių, kartais išskiriamos ir dzūkų bei suvalkiečių. Tarmė – tai kalbos teritorinė, istoriškai susiformavusi atšaka, visavaertė kalbinio bendravimo sistema, turinti savo žodyną ir gramatiką. Jau nuo viduramžių Lietuvoje buvo žinomos dvi pagrindinės tarmės, kurių skirstymo pradininku
Meilė romanuose
2011-04-12
Meile romanuose. Kalbejimo iskaitos tema "Dažnai literatūroje kalbama apie meilę. Remdamiesi konkrečiais kūriniais pasvarstykite, kokia meilės samprata dažniausia lietuvių literatūroje. "
meilės samprata
2011-04-11
tema Literatura potemė ''Dažnai literatūroje kalbama apie meilę. Remdamiesi konkrečiais kūriniais pasvarstykite, kokia meilės samprata dažniausia lietuvių literatūroje''.
Kokia meiles esme lietuviu literaturoje.
Manau muziejų reikšmė jaunimui yra labai didelė.Juose sukauptos istorinės leidžia pažinti šalies,krašto,rajono,pagaliau,kaimo praeitį.Sukaupta patirtis parodo jaunimui vieno ar kito laikotarpio politinius įvykius,žmonių požiūras
2011m. paskelbti tarmių metais. Ką žinote apie tarmių tyrinėjimą ir jų svarbą kalbai. Tai 10kl. kalbėjimo potemė, iš šio darbo gavau gerą pažimį. Kadangi 2011 metai paskelbti tarmių metais, nusprendžiau kalbėti apie tarmes. Dabar mano pagrindinė užduotis atskleisti tarmių svarbą ir kaip jos yra tyrinėjamos. Šie metai turbūt neatsitiktinai paskelbti tarmių metais – žmonės pradėjo domėtis lietuvių kalbos istorija ir tarmėmis, todėl atsirado būtinybė jas tyrinėti ir aprašinėti. Lietuviai, kaip ir bet kurios kitos tautos žmonės, ne visi kalba vienodai. Skirtingose Lietuvos vietose galime pastebėti daug visokių nukrypimų nuo bendrinės kalbos normų – tai tarmiškas kalbėjimas.
Kultūra Potemė : Tradiciniai amatai tampa gyva tautos kultūros dalimi. Kodėl svarbu neprarasti šio lietuvių kultūros klodo? Atgimstantys tradiciniai amatai Lietuvoje Ekonomikai spraudžiant į kampą kaimuose ieškoma verslo alternatyvų - prisimenami tradiciniai amatai. Plojama rankomis, kad gaivinant tradicijas bus sukurta papildomų darbo vietų, o kaimo žmonės galės užsidirbti duonai. Vis daugiau žmonių bando įsitvirtinti tradicinių amatų srityje. Taip pat daugėja paveldo produktų pirkėjų, didėja ir tradicinių gaminių paklausa, nes žmonės vis dažniau renkasi namų darbo gaminius. Tai rodo pardavimai mugėse, ūkininkų turgeliuose.
Tai pagalbinė medžiaga ruošiantis kalbėjimo įskaitai. Pranešimas „Lietuvos dvarų paveldo apsaugos, atgaivinimo ir integravimo į šiuolaikinės visuomenės gyvenimą problemos“. Dvarų paveldo apsauga ir naudojimas pilniau ar fragmentiškiau apibrėžtas Nacionalinėje darnaus vystymo strategijoje (2003 m.), Želdynų apsaugos, tvarkymo ir atkūrimo strategijoje (2002), Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos įgyvendinimo priemonėse (2005 m.) ir kt. Pvz., strateginiame teisės akte -„Ilgalaikėje kultūros vertybių išsaugojimo programoje“ (2002 m. Kultūros ministro įsakymas Nr. 271) yra nustatyta, kad trimetės kultūros vertybių išsaugojimo programos sudaromos išskiriant šiuos prioritetus „7.3. reikšmė valstybės mastu, teikiant pirmenybę dvarams, etnografiniams kaimams bei įvertinant Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytus vertės arealus ir valstybės gebėjimą rūpintis kultūros paveldu“. Be to, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme (2004 m.) yra nustatyta, kad „nekilnojamasis kultūros paveldas yra sudėtinė kultūrinio kraštovaizdžio dalis, kurios vertingųjų savybių pobūdis taip pat gali būti pripažintas reikšmingu“ (3 str. 4 d.).