finansine analize AB APRANGA

Elektronika  Kursiniai darbai   (37 psl., 122,45 kB)

darbas nėra silpnas,kruopsčiai ir puikiai atliktas. įvertinimas buvo nežemas už šį darba.

Ekonomika  Referatai   (30 psl., 56,98 kB)

Paskutinio kurso finansų egzamino paruoštukė.

Finansai  Paruoštukės   (2 psl., 20,37 kB)

Darbo tikslas - išanalizuoti AB „Rokiškio sūris“ įmonės ūkinę veiklą. Darbo objektas – AB „Rokiškio sūris“ įmonės ūkinė veikla. Darbo uždaviniai: 1. Teoriniu požiūriu apibūdinti ūkinę veiklą. 2. Apibūdinti AB „Rokiškio sūris“ įmonės veiklą. 3. Išanalizuoti ūkinę veiklą AB „Rokiškio sūris“ įmonėje. Darbo metodai: mokslinės literatūros analizė, AB „Rokiškio sūris“ įmonės duomenų analizė.

Vadyba, ekonomika, rinkodara  Referatai   (20 psl., 49,03 kB)

Didžiausios pajamos buvo gautos pirmaisiais metais. Antrieji metai tapo nepalankiausi mūsų įmonei, tačiau 3-5 metais pajamos tolygiai didėjo. Tai įtakojo per metus gautos palūkanos iš banko (už jame saugomus įmonės pinigus) ir palūkanos iš pirkėjų už suteiktus kreditus.

Finansai  Ataskaitos   (7 psl., 48,85 kB)

Kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato kitų metų savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektų rengimo darbų atlikimo terminus. Tarybos biudžetą turi patvirtinti ne vėliau kaip per du mėnesius nuo Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo. Darbo tikslas – išanalizuoti Lietuvos ”N“ miesto biudžeto pajamų ir išlaidų pokyčius 2004 m. laikotarpyje. Savivaldybių vykdomosios institucijos parengtus biudžetų projektus teikia savivaldybių taryboms. Savivaldybių tarybos svarsto biudžetų projektus atsižvelgdamos į savivaldybių vykdomųjų institucijų pranešimus, tarybos komitetų pasiūlymus bei išvadas ir vadovaudamosi tarybų patvirtintais komitetų darbo nuostatais. Bijodama biudžeto deficito, savivaldybės taryba labai atsargiai planuoja savo pajamas. Biudžetas tvirtinamas savivaldybės tarybos sprendimu. Sprendime nurodoma: 1) visa pajamų suma ir jų paskirstymas pagal pajamų rūšis; 2) visa asignavimų suma ir jų paskirstymas institucijoms šių programoms vykdyti. apyvartos lėšų suma. Patvirtintus biudžetus savivaldybių merai pateikia Finansų ministerijai. Jeigu savivaldybė nustatytu laiku nepatvirtina biudžeto, Valstybės iždo mokėjimai atitinkamai savivaldybei iki biudžeto patvirtinimo laikinai nevykdomi. Mūsų nagrinėjamo „N“ miesto savivaldybės biudžeto pajamas sudaro: 1) Mokesčiai – tai pajamų ir pelno mokestis, gyventojų pajamų mokestis, gyventojų pajamų mokestis savivaldybės išlaidų struktūros skirtumams išlyginti. 2) Mokesčiai gauti iš savivaldybių turto - tai žemės mokestis, paveldimo ir dovanojamo turto mokestis, įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokestis. 3) Prekių ir paslaugų mokesčiai – tai mokestis už aplinkos teršimą, valstybės rinkliavos, licenzijos, kitos rinkliavos, vietinės rinkliavos. 4) Dotacijos – tai dotacijos iš kitų valdymo lygių, dotacijos einamiesiems tikslams, speciali tikslinė dotacija, Valstybinėms (perduotos savivaldybėms) funkcijoms atlikti, moksleivių krepšeliui finansuoti, kita tikslinė dotacija. 5) Kitos pajamos – tai turto pajamos, nuomos mokestis už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius, pajamos už prekes ir paslaugas, pajamos iš baudų ir konfiskacijos. 6) Sandoriai su materialiuoju ir nematerialiuoju turtu bei finansinių įsipareigojimų prisiėmimas – tai materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimo pajamos, sandoriai su finansiniu turtu. Vienas iš pagrindiniu savivaldybes lėšų šaltiniu yra įvairus mokesčiai, kuriu 2004 m. nagrinėjamame “N“ savivaldybes biudžete buvo planuota surinkti 29212.0 tūkst. Lt. Tačiau planas įvykdytas 16 % daugiau ir surinkta 35103.1 tūkst. Lt. Didžiausią dalį šioje sumoje sudaro gyventoju pajamų mokestis (30534.5), kurio surenkama kiekvienais metai vis daugiau dėl didėjančių atlyginimu. Turto mokesčių surinkta 72.4 tūkst. Lt. daugiau negu suplanuota. Nors žemės mokesčio surinkta 66.0 tūkst. Lt. mažiau negu planuota, paveldėjimo ir dovanojamo turto mokesčio surinkta 20.0 tūkst. Lt mažiau nei planuose, tačiau įmonių ir organizacijų nekilnojamo turto surinkta net 158.4 tūkst. Lt.daugiau. Tai ir lėmė, kad bendra turto mokesčių suma surinkta 2 % didesnė nei planuota surinkti metų pradžioje. Kai kurių kitu mokesčių (valstybės rinkliavos) buvo surinkta 44,5 % mažiau, negu suplanuota pradžioj metų ( buvo suplanuota 400.0 tūkst. Lt., o surinkta tik 221.9 tūkst. Lt.). Taip pat ir iš licenzijų mokesčio surinkta 142 tūkst. Lt. mažiau nei buvo suplanuota metų pradžioje. Dar didesnę, negu įvairus mokesčiai, savivaldybės gaunamu lėšų dalį sudaro dotacijos. Tais pačiais metais dotacijų gauta 2227.2 tūkst. Lt. daugiau negu buvo užplanuota metu pradžioje. Kitu pajamų (turto, nuomos, paslaugu pajamos, bei dividendai) surinkta 17.5 % daugiau nei planuota. Tam įtakos turėjo gauti dividendai 1.1 tuks., kitu žemes , vandens telkiniu, bei kitu gamtos išteklių nuoma, už kuria gauti neplanuoti 21.7 tuks Lt.. o taip pat kitos neišvardintos pajamos. Dvigubai daugiau pajamų negu tikėtasi gauta iš atsitiktiniu paslaugu. Visiškai nebuvo užplanuota gauti pajamų iš sandorių su materialiuoju ir nematerialiuoju turtu bei finansinių įsipareigojimų prisiėmimu. Tačiau per metus buvo surinkta 7.5 tūkst. Lt. Mūsų nagrinėjamos „N“ miesto savivaldybės suplanuotos pajamos viršijo 10200.7 tūkst. Lt metų pradžioje suplanuotas pajamas. Iš šio grafiko matome, kad nagrinėjamo „N“ miesto savivaldybės biudžeto, didžiausią surenkamų pajamų dalį sudaro dotacijos, tai sudaro 58 % viso savivaldybės biudžeto, ir pati mažiausia dalis surinktų lėšų atitenka kitoms pajamoms. Nagrinėjamo „N“ miesto savivaldybės biudžeto išlaidas sudaro: 1) Bendrosios valstybės paslaugos, iš jų: valstybės biudžetui grąžintinos ankstesniais metais gautos trumpalaikės paskolos. 2) Gynyba. 3) Viešoji tvarka ir visuomenės apsauga. 4) Ekonomika. 5) Aplinkos apsauga. 6) Būstas ir komunalinis ūkis. 7) Sveikatos priežiūra. 8) Poilsis, kultūra, religija. 9) Švietimas. 10) Socialinė apsauga. Savivaldybių biudžetų asignavimai yra naudojami vietos savivaldos įstatymui ir kitiems įstatymams įgyvendinti: 1. Savivaldybėms įstatymų deleguotoms valstybės funkcijoms vykdyti. 2. Savivaldybių tarybų patvirtintoms programoms vykdyti. 2004 m. nagrinėjamame “N“ savivaldybes biudžete buvo numatyta asignavimu už 80122.7 tūkst. Lt., iš jų didžiausią dalį, net 43053 tūkst. Lt. sudaro asignavimai švietimui. Taip pat nemažai lėšų suplanuota skirti poilsiui, religijai ir apsaugai (7560.0 tūkst. Lt.), nors išleista daugiau nei buvo suplanuota. Mažiausiai lėšų skirta gynybai, kuriai metu pradžioje buvo numatyti 120 tūkst. Lt. tačiau skirta tik 90.8 tūkst. Lt. Beveik keturis kartus daugiau buvo išleista būstui ir komunaliniam ūkiui, negu suplanuota metų pradžioje ( suplanuota 1791.0 tūkst. Lt., o išleista 6797.8 tūkst. Lt). 18 % daugiau buvo išleista ir sveikatos priežiūrai. Socialines apsaugos planas taip pat nebuvo įgyvendintas iki galo (buvo suplanuota skirti 15656.0 tūkst. Lt. tačiau skirta tik 13537.2 tūkst. Lt). Aplinkos apsaugai taip pat išleista daugiau nei suplanuota metų pradžioje. 2004 m. „N“ savivaldybės biudžeto išlaidos, pateiktos žemiau esančiame priede. Kaip matome, 2004 m. savivaldybės biudžeto net 50 % visų išlaidų skiriama švietimui. Visos kitos išlaidos sudaro likusią biudžeto dalį. IŠVADOS Nepaisant to, kad lėšų į biudžetą surinkta siek tiek daugiau nei planuota, tačiau per metus išlaidom skirta daugiau lėšų nei gauta pajamų. Rezultate 2004 m. biudžetas yra deficitinis ir išlaidos viršija pajamas 2448.6 tūkst. Lt. Galbūt dėl šio deficito yra kaltas komunalinis ūkis, pareikalavęs 5006,8 tūkst. Lt daugiau asignacijų, nei buvo skirta metu pradžioj. Taip pat deficitas metu eigoje susidaro dėl to, kad poreikis išlaidoms atsiranda anksčiau nei gaunamos įplaukos į biudžetą. Savivaldybė trumpalaikėmis paskolomis dengia susidariusi skirtumą tarp įplaukų ir išlaidu. Tikėtina kad 2005 metais biudžetas taip pat bus deficitinis, nes švietimas ir socialine apsauga reikalauja vis didesniu lėšų. Deficitą galėtų išlyginti lėšos gautos iš Europos struktūrinių fondu. Savivaldybių biudžetuose sukaupiamos lėšos, reikalingos įstatymų priskirtoms funkcijoms vykdyti ir savivaldybėms įstatymų deleguotoms valstybės funkcijoms bei programoms vykdyti. Savivaldybių biudžetai tvirtinami be deficito.

Apskaita  Analizės   (20,14 kB)

Šiame kursiniame darbe nagrinėjami su finansų kontrolę susiję klausimai. Visų pirma, bus aptartos finansų bei finansų kontrolės sąvokos, turinys, o taip pat finansų kontrolės klasifikavimas. Taip pat bus apžvelgta kokios institucijos Lietuvoje vykdo finansų kontrolę. Viešųjų finansų kontrolė (toliau finansų kontrolė) užima pagrindinę vietą užtikrinant normalų ekonomikos ir finansų sistemos funkcionavimą.

Finansai  Kursiniai darbai   (4,17 kB)

Mokomoji priemonė "Įmonių finansai" skirta Vilniaus kolegijos Ekonomikos fakulteto studentams. Medžiaga suskirstyta į skyrius pagal temas: "Įvadas į įmonių finansų valdymą", "Finansų valdymo elementai" "Kapitalo sudėtis, vertė ir dividendai", "Trumpalaikio turto valdymas", "Kreditavimas", "Investicijos", "Finansinio rezultato valdymas", "Finansinis prognozavimas", "Atsiskaitymų tvarkymas".

Finansai  Konspektai   (4,92 kB)

Valdymas, atstovaujantis darbo funkcijų pasidalijimo sistemą ir jų koordinaciją siekiant organizacijos tikslų, yra lemiamas kiekvienos ekonomikos šakos efektyvumo veiksnys, tačiau bankų sferoje, kur piniginių lėšų pritraukimo ir jų paskirstymo veiksmai, yra labai stipriai susiję su terminais ir charakteriu, valdymo vaidmuo ir reikšmė, ženkliai išauga.

Ekonomika  Kursiniai darbai   (20,46 kB)

Ekonominei sistemai tolydžiai plėtojantis, finansų mechanizmas darosi vis sudėtingesnis, kreditiniai sandoriai nepaprastai išplito ir dabar dauguma įvairių dydžių verslo sandorių atliekama per bankus. Taigi, komerciniai bakai, veikdami sudėtingoje rinkos aplinkoje, neišvengiamai susiduria su įvairia rizika. Rizika (arab. rizq, nuo Dievo desmalonės priklausantis pragyvenimas arba apsukrumas) – tai tam tikro nepageidaujamo įvykio išsipildymo tikimybė.

Ekonomika  Kursiniai darbai   (18,54 kB)

Kreditas arba paskola, tai sandoris, kurio metu nuosavybės savininkas (skolintojas) leidžia kitai šaliai (skolininkui) naudotis savo nuosavybe. Pinigų skolinimas yra viena pagrindinių banko funkcijų. Tai pati pelningiausia, tačiau ir pati rizikingiausia banko veiklos sritis. Prieš išduodamas paskolą bankininkas privalo gauti atsakymus į tokius klausimus: 1. Kiek pinigų reikia? Tik įsigilinęs ir atidžiai išnagrinėjęs projektą, bankininkas gali pasakyti, kiek ir kokios paskolos reikia.

Ekonomika  Kursiniai darbai   (20,8 kB)

1963 m. Įkuriama įmonė "Alita", 1973 m. Pradedamas gaminti vynuogių vynas ir nealkoholiniai gėrimai.1980 m. Pradedamas gaminti putojantis vynuogių vynas. 1995 m. Valstybinė firma "Alita" perregistruota į akcinę bendrovę. Stipriųjų gėrimų gamybos pradžia - išleidžiamas brendis ALITA.1996 m. Vyno ceche įdiegta nauja itališka pilstymo linija. 1997 m. Pradedama gaminti karčioji gaminių trauktinė.

Ekonomika  Referatai   (9,06 kB)

Rinkos ekonomikos sąlygomis didžiąją dalį informacijos pateikia buhalterinė apskaita. Buhalterinė apskaita – tai analizė (interpretacija), klasifikacija ir finansinių operacijų registracija verslo apskaitos knygose. Apskaita, tai viena pirmųjų informacijos gavimo sistemų ūkinei – finansinei veiklai valdyti. Apskaita, tai daugybė sričių, iš jų, mokesčių skaičiavimą, finansinių ataskaitų analizę, valdymo bei finansinę apskaitą apimantis terminas.

Apskaita  Referatai   (5,52 kB)

Rinkos ekonomika sėkmingai funkcionuos, jeigu ji disponuos išsamia informacija. Plėtojantis rinkos ekonomikos sąlygoms Lietuvoje, svarbų vaidmenį vaidina finansų mokslo žinios bei ūkio subjektų finansinės būklės analitinis įvertinimas. Atliekant detalią finansinių rezultatų analizę, galima patikimiau orientuotis šalies vidaus dinamiškoje finansinėje bei ekonominėje aplinkoje ir operatyviau, savarankiškiau priimti įmonės ar jos struktūrinių padalinių veiklos valdymo sprendimus (investicinius, operatyvinius, finansinius), o gal ir išvengti lemiamų klaidų, vertinant finansinius rezultatus ar diagnozuojant veiklos perspektyvą, apgalvotai rizikuoti nestabilioje finansų rinkoje bei konkurencinėje aplinkoje.

Finansai  Kursiniai darbai   (4,56 kB)

AB “Šiaulių žemės ūkio technika” statybinės medžiagos, siekdama užimti didesnę rinkos dalį, greičiau reaguoti į konkurentų veiksmus, nusprendė nusipirkti prekybinius pastatus Klaipėdoje ir įsteigti šiame mieste prekybinę įmonę - UAB “Klaipėdos statybinės medžiagos”. AB “Šiaulių žemės ūkio technika” aukciono metu 2001 m. nupirko UAB “Gulsena” prekybinius pastatus ir tekstilės fabriko AB “Gulbė” gamybines patalpas.

Finansai  Analizės   (4,48 kB)

AB „Rokiškio sūris“ – didžiausia sūrių gamykla Baltijos šalyse ir antroji pagal apyvartą Lietuvos pieno perdirbimo bendrovė. AB „Rokiškio sūris“ turi tris filialus: Ukmergės pieninė, Utenos pienas ir Eišiškių pieninė, bei keturias dukterines įmones: AB „Varėnos pieninė“, AB „Švenčionių pieninė“, AB „Ignalinos pieninė“ ir UAB „Kalora“. Kartu jos sudaro Rokiškio sūrio grupę. Besispecializuojanti fermentinių sūrių gamyboje: bendrovė gamina 50 proc. visų Lietuvoje gaminamų fermentinių sūrių. Įmonė taip pat gamina sviestą, pieno cukrų, IBK, nenugriebto pieno produktus. Antra pagal svarbą kryptis – šviežių pieno produktų pardavimas Lietuvoje.

Finansai  Analizės   (13,39 kB)

Finansinė analizė teikia gana daug išsamios informacijos, kurią vartotojai gali naudoti įvairiems tikslams. Pastaraisiais metais finansinės analizės teikiamos informacijos poreikis nuolat didėja, jos reikia vis naujiems vartotojams ar jų grupėms. Finansiniai koeficientai, naudojami finansinių ataskaitų analizėje, yra geras pagrindas kliento finansiniam stabilumui įvertinti, bei investiciniams klausimams spręsti.

Finansai  Analizės   (8,51 kB)

Šalies ekonomikos situacija nulemia pinigų politikos kryptį ir konkrečius veiksmus, todėl nuo jos analizės pirmiausia turi prasidėti pinigų politikos formavimas. Lietuvos ekonomikos ir finansų būklė yra toli gražu nevienareikšmė. Viena vertus, kai kurie rodikliai (stabilus lito kursas, palyginti žemas infliacijos lygis) liudija apie pasiektą tam tikrą makroekonominio stabilumo lygį. Sparčios politinės ir ekonominės reformos per penkiolika atkurtos nepriklausomybės metų reikšmingai pakeitė šalies ūkį ir tapo naujos, gyvybingos ir konkurencingos ekonomikos kūrimo pagrindu.

Ekonomika  Kursiniai darbai   (21,3 kB)

Gaminat produkciją ir teikiant paslaugas, paprastai naudojama daug įvairaus turto. Tad visas turtas, kurį valdo ir kuriuo disponuoja įmonė skirstomas į ilgalaikį turta ir trumpalaikį. Ilgalaikis turtas – tai turtas, kuris naudojamas įmonės ekonominei naudai gauti ilgiau nei vienerius metus ir kurio įsigijimo vertė ne mažesnė už įmonės nusistatytąją. Trumpalaikis turtas – tai turtas, kurį numatoma sunaudoti ar panaudoti per vienerius metus, arba kurio įsigijimo vertė yra mažesnė už vertę, Vyriausybės nustatyta ilgalaikiam materialiajam turtui (šiuo metu ne daugiau 500 Lt).

Ekonomika  Kursiniai darbai   (16,31 kB)

Abstrakčiai kalbant galima teigti, kad valstybė – tai institucija, teikianti specifines paslaugas (tokias kaip krašto apsauga, švietimas, sveikatos apsauga visuomeninis saugumas ir t.t.) ir mainais už jas įvairių mokesčių pavidalu gaunanti pajamas į biudžetą. Norėdama atlikti daugybę funkcijų, valstybė turi disponuoti lėšomis, pakankamomis išlaidoms finansuoti.

Ekonomika  Referatai   (5,5 kB)

Abstrakčiai kalbant galima teigti, kad valstybė – tai institucija, teikianti specifines paslaugas (tokias kaip krašto apsauga, švietimas, sveikatos apsauga visuomeninis saugumas ir t.t.) ir mainais už jas įvairių mokesčių pavidalu gaunanti pajamas į biudžetą. Norėdama atlikti daugybę funkcijų, valstybė turi disponuoti lėšomis, pakankamomis išlaidoms finansuoti. Šios lėšos “suplaukia” į valstybės iždą iš tokių pagrindinių šaltinių, kaip mokesčiai, socialinio draudimo įmokos, prekių ir paslaugų pardavimai, nuosavybės teisė, negrąžintini neatlyginami pervedimai (grantai) ir skolinimas.

Ekonomika  Referatai   (12,33 kB)

Darbe išnagrinėjamos ekologinės žemdirbystės plėtros problemos Lietuvoje. Nagrinėjama ekologinių ir tradicinių ūkių skirtumai technologiniu ir ekonominiu aspektais; ekologinės žemdirbystės mastas Europoje; ekologinio žemės ūkio atsiradimo...

Ekonomika  Diplominiai darbai   (20,47 kB)

Kiekviena įmonė, užsiimanti gamybine ir komercine veikla, privalo parengti finansines ataskaitas: buhalterinį balansą, pelno (nuostolio), pinigų srautų ataskaitą, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitą ir paaiškinamąjį raštą. Finansinių ataskaitų tikslas – suteikti viešą, aiškią ir suprantamą finansinę informaciją jų vartotojams apie įmonės finansinę būklę. Tokios informacijos vartotojai yra vidiniai ir išoriniai. Iš finansinės ataskaitos jie gali sužinoti apie tolesnes investavimo į įmonę galimybes, dividendų mokėjimo politiką ir kt.

Ekonomika  Analizės   (9,14 kB)

Programinis biudžetas – tai biudžeto planavimo sistema, apjungianti resursus su nauda, kuri bus gauta panaudojus tuos resursus, tokiu būdu gaunant socialinį-ekonominį efektą. Savivaldybių biudžetai rengiami laikantis nustatytų reikalavimų. Šie reikalavimai yra išdėstyti biudžeto sandaros įstatyme. Įstatymo paskirtis – nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų turinį, šių biudžetų pajamų sudarymo ir asignavimų naudojimo teisinius pagrindus, taip pat biudžetų rengimo, tvirtinimo, vykdymo, vertinimo ir kontrolės pagrindines nuostatas, asignavimų valdytojų pareigas, teises ir atsakomybę.

Ekonomika  Analizės   (9,95 kB)

Be vidaus audito neįmanoma efektyvi įmonės veikla, geri jos finansiniai rezultatai. Ne veltui vidaus auditas vadinamas įmonės valdymo sistemos širdimi. Vidaus audito tarnyba savo tyrimų medžiagą pateikia aukščiausiam valdymo lygiui – direktorių tarybai, valdybai, ar kitam valdymo elementui, kuris jais remdamasis priima sprendimus. Vidaus auditas – tai tarptautinis kokybės simbolis, nes būtent jis užtikrina įmonių veiklos efektyvumą, jų darbo kokybę. Šio darbo tikslas yra išsiaiškinti UAB „LAKAJA“ vidaus audito reikšmę, tikslus, būtinumą bei aplinką. Referate keliami tokie uždaviniai:Išnagrinėti vidaus audito rūšis.

Apskaita  Kursiniai darbai   (10,87 kB)

Ilgalaikis turtas - laikomas tas, kurio naudingo eksploatavimo laikas yra ilgesnis už vieną ataskaitinį laikotarpį. Šis laikotarpis - tai toks, per kurį įmonė tikisi disponuoti minėtuoju turtu ir jį naudodama gauti pajamų. Savo vertę į gamybos kaštus perkelia netiesiogiai, per nusidėvėjimą. Mūsų DARBO TIKSLAS – išsiaiškinti, kaip vykdoma ilgalaikio turto apskaita.

Apskaita  Referatai   (13,65 kB)

Formuojant apskaitos sistemą, ypač reguliuojant finansinę apskaitą didelę reikšmę turi bendrieji apskaitos principai (BAP). Tai svarbiausios visuotinai priimtos apskaitos taisyklės bei teiginiai, kurių laikantis tvarkoma apskaita visame civilizuotame pasaulyje. (V. Bružauskas „Buhalterinės apskaitos pagrindai“) Jų svarbą būtų galima palyginti su žmogaus gebėjimu kalbėti kitiems suprantama kalba.

Apskaita  Referatai   (9,27 kB)

Kas yra apskaita? Kas tai yra apskaitos informacija? Kodėl ir kokie keliami reikalavimai apskaitinei informacijai ? Kas yra bendrieji apskaitos principai?Kas yra apskaitos politikaKas yra ūkinės veiklos ciklas ?Kas yra nematerialusis turtas? Ką...

Apskaita  Konspektai   (7 kB)

Įvadas, šalies bendras vidaus produktas, namų ūkiai, prekių kainų lygis (infliacija,)nedarbas, kreditas, išvados.

Rinkodara  Referatai   (38 psl., 82,52 kB)

Veiklos efektyvumo analizė. Pelningumo rodiklių analizė. Likvidumo rodiklių analizė. Įsipareigojimų rodiklių analizė. Kaip ir kiekviena įmonė, taip ir UAB Korporacija “Stameda”, norėdama sukurti pelną, gamybos procese naudoja tam tikrus išteklius, t.y. įrengimus, medžiagas, žmones. Kuo efektyviau naudojami šie ištekliai gamybos procese, tuo greičiau jie virsta produkcija. Įmonės veiklos efektyvumą vertiname apyvartumo rodikliais, vaizduojančiais įmonės lėšų, esančių visose apytakos stadijose, trukmę arba apyvartumą kartais.

Finansai  Analizės   (10 psl., 636,57 kB)