Referatai, kursiniai, diplominiai
Lęšio laužiamąją gebą ir židinio nuotolį galima nustatyti taikant lęšio formulę. Prietaisai ir medžiagos: liniuotė, du statieji trikampiai, didelio židinio nuotolio glaudžiamasis lęšis, lemputė su stoveliu ir gaubteliu, srovės šaltinis, jungiklis, jungiamieji laidai, ekranas, lovelis. Darbo eiga.
Fizika  Laboratoriniai darbai   (1 psl., 5,84 kB)
Kietojo kūno tankio nustatymas. Priemonės: svarstyklės, svarsčiai, matavimo cilindras (menzūra), kietasis kūnas, kurio tankį nustatysim, siūlas, indas su vandeniu ir vamzdeliu šone. Svarstyklėmis išmatuojame kūno masę. Menzūra išmatuojame kūno tūrį: į indą su vandeniu įmerkiame kūną, pakabintą ant siūlo ir pro angą išbėga vandens, atitinkančio kietojo kūno tūrį.
Fizika  Laboratoriniai darbai   (1 psl., 4,12 kB)
Stiklo lūžio rodiklis apskaičiuojamas remiantis lūžio dėsniais. Šiam darbui atlikti reikia stiklinės prizmės ir kelių smeigtukų ar adatų. Prizmė dedama ant lapo gulsčiai. Pasirinktu kampu įsmeigiami smeigtukai 1 ir 2. Į juos žiūrima pro gretasienę prizmę iš kitos pusės. Stebėjimo kryptis nesutampa su statmena prizmei kryptimi. Kadangi šviesa lūžta, matomas tariamasis smeigtukų poslinkis.
Fizika  Laboratoriniai darbai   (2 psl., 6,88 kB)
Sverto pusiausvyros sąlygų tyrimas. Priemonės: stovas su mova, svertas, pasvarai, dinamometras, liniuotė. Dinamometru išlaikome sverto pusiausvyrą. Pagal momentų taisyklę svertas bus pusiausvyras, kai M1=M2. Bandymas kartojamas, keičiant jėgą ir petis. Tuomet kartu keisis dinamometro parodymai.
Fizika  Laboratoriniai darbai   (1 psl., 5,74 kB)
Naudojame Atvudo mašiną. Krovinių sistema juda su pagreičiu, jeigu m1>m2. Taikant II Niutono dėsnį kabiname žinomos masės pasvarus. Paklaidoms įtakos turi trintis į skridinį ir oro pasipriešinimas. Šis būdas nėra labai tikslus, nes įeina keturios masės, kurios su paklaidom suskaičiuotos. Kitas būdas - kai kūnas krinta labai klampiame skystyje - tikslesnis.
Fizika  Laboratoriniai darbai   (1 psl., 5,24 kB)
Darbo tikslas: apskaičiuoti pagreitį, kuriuo rieda rutuliukas nuožulniu loveliu. Pirmiausia išmatuojamas poslinkio S, kurį nueina rutuliukas per tam tikrą laiką t, ilgis. Kadangi tolygiai greitėjančio be pradinio greičio kūno poslinkio ilgis S = at2/2, tai, išmatavę kelio poslinkį S ir laiką t, rasime rutuliuko pagreitį. Darbo eiga.
Fizika  Laboratoriniai darbai   (1 psl., 4,75 kB)
Laisvojo kritimo pagreičio nustatymas svyruokle. Priemonės: laikrodis su sekundine rodykle, matavimo juosta, pragręžtas rutuliukas, ilgas siūlas, stovas su mova ir žiedu. Siūlą pririšame prie rutuliuko, sutveriame stovą, kad galėtume prikabinti pagamintą svyruoklę. Kuo ilgesnis siūlas, tuo gauta svyruoklė artimesnė matematinei.
Fizika  Laboratoriniai darbai   (1 psl., 5,13 kB)
Kietojo kūno savitosios šilumos nustatymas. Priemonės: kietasis kūnas su siūlu, termometras, stiklinė su karštu vandeniu, stiklinė su šaltu vandeniu, kalorimetras, svarstyklės, svarsčiai, matavimo cilindras. Jei nėra energijos nuostolių įkaitinto kietojo kūno atiduotas šilumos kiekis lygus gautam vandens šilumos kiekiui.
Fizika  Laboratoriniai darbai   (1 psl., 3,89 kB)
Vandens paviršiaus įtempimo koeficiento nustatymas. Apskaičiuojant skysčio paviršiaus įtempimo koeficientą naudojamės paviršiaus įtempimo jėgos ir paviršinio sluoksnio ilgio sąryšiu. Priemonės: svarstyklės su svarsčių rinkiniu, stovas, indas, tiriamasis skystis, liniuotė, viela, siūlas, smėlis, popieriaus lapas.
Fizika  Laboratoriniai darbai   (1 psl., 5,72 kB)
Laidininko savitosios varžos matavimas. Priemonės: viela, ampermetras, voltmetras, jungiklis, liniuotė, slankmatis, jungiamieji laidai, srovės šaltinis. Taikome varžos formulę.
Fizika  Laboratoriniai darbai   (1 psl., 5,99 kB)
Srovės šaltinio EVJ ir vidinės varžos nustatymas. Priemonės: srovės šaltinis, ampermetras, voltmetras, jungiklis, reostatas, jungiamieji laidai. Elektrovaros jėgą matuojame voltmetru, prijungę jį prie srovės šaltinio gnybtų. Kad evj matavimo paklaida būtų lygi įtampos matavimo paklaidai, reikia naudoti voltmetrą, kurio varža daug kartų didesnė negu srovės šaltinio varža.
Fizika  Laboratoriniai darbai   (1 psl., 6,27 kB)
Elektrono krūvio nustatymas. Priemonės: CuSO4 tirpalas, du elektrodai, ampermetras, jungiklis, laidas, laikrodis, svarstyklės, svarsčiai, srovės šaltinis, reostatas. Remiantis elektrolizės dėsniu, išvedame formulę elektrono krūviui nustatyti.
Fizika  Laboratoriniai darbai   (1 psl., 5,58 kB)
Slydimo trinties koeficiento radimas. Priemonės: dinamometras, medinis tašelis, medinė liniuotė, svarmenų rinkinys. Kai tašelį traukiame medine liniuote tolygiai, tai traukos jėga moduliu lygi trinties jėgai. Keisdami tašelio apkrovą, naudojant įvairius svarmenis, ir jį tolygiai traukiant, nubrėžiame Ftr(P) priklausomybės grafiką. Randame vidurinį šios tiesės tašką.
Fizika  Laboratoriniai darbai   (1 psl., 5,65 kB)
Gumos tamprumo modulio nustatymas. Priemonės: guminė juostelė, krovinių rinkinys, liniuotė, dinamometras. Gumos tamprumo modulis išreiškiamas iš Huko dėsnio. Taikom mechaninės įtampos formulę.
Fizika  Laboratoriniai darbai   (1 psl., 5,45 kB)
Laidininkų nuosekliojo ir lygiagrečiojo jungimo nagrinėjimas. Prietaisai: voltmetras, ampermetras, laidai, srovės šaltinis, rezistoriai. Sujungiame grandinę nuosekliajam rezistorių jungimui nagrinėti. Keičiame ampermetro vietą grandinėje, kad įsitikintume, kad srovės stipris nuosekliai sujungtoje grandinėje yra visur vienodas.
Fizika  Laboratoriniai darbai   (1 psl., 7,12 kB)
Mechaninės energijos tvermės dėsnio tyrimas. Priemonės: dinamometras su fiksatorium, matavimo liniuotė, pasvaras, liniuotė, stovas. Surenkame įrenginį, ant dinamometro pakabintas pasvaras pakeliamas taip, kad spyruoklė būtų neištempta. Pasvaro potencinė energija nulinio lygio atžvilgiu lygi mgH. Kai pasvaras nusileidžia atstumu x=h potencinė energija sumažėja dydžiu mgh.
Fizika  Laboratoriniai darbai   (1 psl., 6,55 kB)
Nematomų skvarbių spindulių sklidimas iš atomų vadinamas radioaktyvumu. Šį reiškinį atrado prancûzų fizikas Anri Bekeris. Jis tyrė luminacuojančių medžiagų cheminį veikimą. Ir pastebėjo, kad urano atomai skleidžia akiai nematomus spindulius be jokio išorinio sužadinimo. Šie spinduliai gali praeiti pro popierių, kartoną, žmogaus kūną, medį ir sukelti fotojuostelės patamsėjimą, išelektrina elektroskopus.
Fizika  Konspektai   (1 psl., 6,57 kB)
Atomo branduolio sandara. Izotopai. Atomo branduolio ryšio energija. Atomo branduolys sudarytas iš nukleonų (protonai ir neutronai). Branduolio krūvis +, lygus elemento eilės numeriui Mendelejevo lentelėje. Tas pats cheminis elementas gali turėti ne vieną izotopą. Atomo branduolyje tarp nukleonų veikia branduolinės jėgos, kurios yra labai stiprios ir veikia trumpesniais atstumais.
Fizika  Konspektai   (1 psl., 3,9 kB)
Dalijantis vienam urano branduoliui, išsiskiria maždaug 200 MeV energijos. Apytiksliai 165 MeV sudaro branduolių skeveldrų kinetinė energija, o kita energijos dalis tenka gama kvantams. Žinant kiek energijos išsiskiria dalijantis vienam branduoliui, galima apskaičiuoti, kiek jos išsiskirs dalijantis visiems 1 kg urano branduoliams. Ši energija sudaro 80000 milijardų džaulių. Tai kelis milijonus kartų daugiau negu sudegus 1 kg akmens anglių.
Fizika  Konspektai   (1 psl., 5,81 kB)
Radioaktyviųjų elementų spinduliavimo priežastis yra atomų branduolių savaiminis skilimas. Skylant branduoliams išlekia a, B dalelės ir skleidžiami y spindulių kvantai, o atomai virsta kitų cheminių elementų atomais. Radioaktyviųjų medžiagų aktyvumas laikui bėgant mažėja. Vienų sparčiau, kitų lėčiau. Radioaktyvaus preparato aktyvumą rodo suskilusių per sekundę branduolių skaičius.
Fizika  Konspektai   (1 psl., 5,16 kB)
Pirmasis tikslų atomo modelį sukūrė Rezerfordas bandymui naudodamas: radioaktyvią medžiagą, kuri skleidė a dealeles; labai ploną metalinę plokštelę; liuminaforu padengtą plokštelę; mikroskopą, blyksčioms stebėti.
Fizika  Pagalbinė medžiaga   (1 psl., 6,28 kB)
Emisijos ir absorbcijos spektrai. Ištisiniai ir linijiniai spektrai. spektrinė analizė. Pakankamai įkaitinti kietieji ir skystieji kūnai, taip pat ir dujos, esant labai dideliam slėgiui, spinduliuoja ištisinius spektrus. Aukštos temperatūros elementų garai ir vienatomės dujos, esant atmosferiniam arba dar mažesniam slėgiui, spinduliuoja linijinius spektrus. Jie taip pat gaunami, kai leidžiama elektros srovė pro praretintas vienatomes dujas ir elementų garus.
Fizika  Konspektai   (1 psl., 4,36 kB)
Fotelektrinis efektas, jo dėsniai. Einšteino fotoefekto lygtis. Fotoefektas - reiškinys, kai šviesa iš metalo paviršiaus išplėšia elektronus. Šviesos išplėšti elektronai vadinami fotoelektronais. Atrado Hercas, naudojant elektroskopą, šviesos šaltinį ir cinko plokštelę. Vėliau Stoletovas, kuris suformavo dėsnius. FOTOEFEKTO dėsniams tirti naudojamas stiklinis vamzdelis su kvarco langeliu.
Fizika  Konspektai   (1 psl., 8,75 kB)
Omo dėsnis uždarai grandinei. Elektrovaros jėga. Uždara grandine tekančios srovės stiprumas yra tiesiog proporcingas šaltinio EVJ ir atvirkščiai proporcingas išorinių ir vidinių varžų sumai. Elektros grandinę sudaro dvi dalys: išorinė ir vidinė.
Fizika  Konspektai   (1 psl., 4,38 kB)
Judant kūnui su krūviu elektriniame lauke, kaip ir judant kūnui žemės traukos lauke, atliekamas darbas. Išvesime darbo formulę, kai krūvį perkeliam iš taško A į tašką B elektriniame lauke, kurio stiprumas yra E.
Fizika  Konspektai   (1 psl., 5,97 kB)
Elektrinė talpa
2009-07-01
Fizikinis dydis, apibūdinantis laidininko sugebėjimą daugiau ar mažiau kaupti elektros krūvį, vadinamas elektrine talpa (C). Elektrinė talpa matuojama Faradais (F). Laidininko elektrinė talpa lygi 1F, kai jam suteikus 1q elektros krūvį, jo įtampa pakinta 1V. Elektrinė talpa nepriklauso nuo laidininko medžiagos. Elektros krūviai pasiskirsto tik laidininko išoriniame paviršiuje.
Fizika  Konspektai   (2 psl., 7,96 kB)
Elektros srovė. Elektrinė grandinė. Omo dėsnis grandinės daliai. Elektros srove vadinamas tvarkingas elektros krūvių judėjimas. Jos tekėjimo kryptimi laikoma teigiamųjų krūvių judėjimo kryptis. Kad elektros srovė tekėtų, jos grandinėje turi būti laisvųjų elektros krūvininkų. Tokie metalų krūvininkai yra valentiniai (laidumo) elektronai, elektrolitų – jonai, dujų – jonai ir elektronai, puslaidininkių – elektronai ir skylės.
Fizika  Konspektai   (1 psl., 5,13 kB)
Potencialai
2009-07-01
Laukas, kurio darbas nepriklauso nuo trajektorijos, vadinamas potencialu. Turintis krūvį kūnas elektriniame lauke, lauko jėgų veikiamas gali judėti ir tada turi potencinės energijos. Kūnui judant ji kinta. Lauko jėgų darbas mažina krūvio potencinę energiją. Elektriniai laukai valdo sroves radioelektronikos prietaisuose. Elektriniai laukai vakuume greitina elektronų pluoštą televizorių ekranuose, Rentgeno vamzdžiuose, elektrinėse lempose.
Fizika  Konspektai   (1 psl., 9,25 kB)
Tekant elektros srovei, krūvininkai juda kryptingai. Vadinasi, elektrinio lauko jėgos perneša juos iš vieno taško į kitą. Šis krūvininkų pernešimo darbas vadinamas elektros srovės darbu ir apskaičiuojamas pagal formulę. Pagal energijos tvermės dėsnį šis darbas lygus nagrinėjamos grandinės dalies energijos pokyčiui. Todėl energija, kurią elektros srovė perkelia iš evj šaltinio į laidininką, lygi srovės darbui. Susidūrę su kristalinės gardelės jonais, elektronai perduoda jiems savo energiją.
Fizika  Konspektai   (1 psl., 5,9 kB)
Elektros srovė metaluose. Varžos priklausomybė nuo temperatūros. Elektros srovė metaluose - kryptingas elektronų judėjimas. Srovė teka tik akimirką - kol išsilygina sujungtų kūnų potencialai, o tada išnyksta elektrinis laukas jungiančiuose laidininkuose ir krūvių judėjimas liaujasi. Norint gauti nenutrūkstamą srovę, reikia nuolatos papildyti vieno kūno krūvį, palaikyti aukštesnį jo potencialą - sukurti laidininke nuolatinį potencialų skirtumą ir nuolatinį elektrinį lauką.
Fizika  Konspektai   (1 psl., 5,5 kB)