Referatai, kursiniai, diplominiai
Visi eiliuoti literatūros kūriniai vadinami poezija. Kartais šis terminas vartojamas ir lyrikos prasme. Tačiau poezijos sąvoka platesnė [eiliuotų ir epinių draminių kūrinių]. Lyrika- poezijos dalis . Lyrika tai kalbančiojo žmogaus jausmų reiškimas, išsakymas jo vidinio pasaulio atsivėrimas, būsenos atsiskleidimas. Lyrikoje atsiverianti žmogaus būsena vadinama lyriniu išgyvenimu, o asmenybė vadinama lyriniu subjektu . taigi visi lyrikoje perteikiami išgyvenimai, apmąstymai, būties klausymai , žmogaus sąžinė pavyzdžiui Mikalojaus Daukšos ,V. Kudirkos, Maironio poezijoje privertė žmonės vienytis ir imtis veiklos dėl savo tėvynės.
Lietuvių kalba  Rašiniai   (1 psl., 7,72 kB)
KŪRYBOS YPATYBĖS. 1 PERSONAŽŲ YPATYBĖS 2 „SKIRGAILA": ROMANTIŠKA LIETUVOS ISTORIJA 3 ISTORINIS KONTEKSTAS 4 ĮVADAS 5 DRAMOS SITUACIJA 5 PAGRINDINĖ KŪRINIO TEMA 5 PROBLEMOS 6 IDĖJA. 6 ERDVĖ. 6 LAIKAS 6 ŽANRAS. 6 KOMPOZICIJA 6 I d. – „Tarp dviejų pasaulių“ 6 II d.- „Aistrų sūkury“ 15 III d.- „Palūžusios sielos“. 16 IV dalis- „Bedugnė“. 21 DRAMOS VEIKĖJAI 23 DRAMOS APIBENDRINIMAS 25 KŪRYBOS APIBENDRINIMAS 26
Lietuvių kalba  Konspektai   (27 psl., 53,8 kB)
Žymiausi romėnai
2011-05-04
Čia aprašyti trys žymiausi romėnai : Markas Tulijus Ciceronas, Publijus Vergilijus Maronas ir Liucijus Anejus Seneka. Jų trumpa biografija ir svarbiausi bruožai
Lietuvių kalba  Konspektai   (5 psl., 24,95 kB)
Kalbėjimas 6 kultūros poteme: Kokie prestižiniai apdovanojimai suteikiami Lietuvos kultūrai nusipelniusiems žmonėms? Aptarkite, kuo įžymios asmenybės, gavusios prestižinius apdovanojimus pastaraisiais metais.
Darbas apie Nijole Miliauskaitę
Lietuvių kalba  Pagalbinė medžiaga   (21 psl., 99,92 kB)
Analize apie lietuviu sutartines. Galima remtis ruošiantis kalbėjimo įskaitai.
Tai nėra pilna kalba. Galima naudoti kaip pagalbinę medžiagą ruošiantis įskaitai.
lietuviu kalbos kalbejimas 10 klasei.tema literatura. poteme- sudarykite knygu paaugliams penketuka ir pagriskite savo pasirinkim1
Sutartinės
2011-04-05
Čia pagalba ruošiantis egzaminams. Potemei apie sutartines pagalbinė informacija
Į UNESCO kultūros paveldo sąrašą šiais metais įtrauktos lietuviškos sutartinės. 10 kl. kalbėjimo įskaitos tema "Kultūra", 1 potemė.
Lietuvių rašytojų konspektai: biografija ir kūrybos bruožai.
Lietuvių kalba  Konspektai   (20 psl., 54,77 kB)
Su Lietuvos, o 1417 m. ir Žemaitijos krikštu visiš¬kai pasikeitė iki tol buvę duoto žodžio ir paproti¬nės teisės santykiai. Prirei¬kė rašytinių dokumentų ne tik valstybės vadovams ku¬nigaikščiams, bet ir visiems žemvaldžiams. Todėl dar iki 1410 m. Žalgirio mū-šio lietuviai pradėjo ieško¬ti mokslo Vakarų šalių uni¬versitetuose. Profesorius Va¬clovas Biržiška išrinko lie¬tuvių, studijavusių užsie¬nio universitetuose pavar¬des, kurios 1987 m. Ame¬rikoje išleistos atskira kny¬ga. XVI - XVII a. tarp stu¬dentų Vakarų universite¬tuose buvo ir žemaičių. Pa¬vyzdžiui, 1540 m. Kroku¬vos universitete įsirašė Jur¬gis Vitė iš Alsėdžių („Geor¬gais Vitti de Olschady dioc. Mednicensis").
Lietuvių kalba  Straipsniai   (4 psl., 21,2 kB)
Tarpukario laikų Sedos vidurinės mokyklos is¬torija nėra išskirtinė. Ji buvo tokia, koks ir visas tų laikų Lietuvos švietimas. Bet mokytojams, pra¬leidusiems joje prasmingiausius savo gyvenimo metus, mokiniams, siekusiems kaip nors „išeiti į žmones", ir jų atžaloms gal bus įdomu prisiminti, palyginti su šiandiena aną vidurinės mokyklos is¬torijos atkarpą, juolab, kad apie tai mažai rašy¬ta. V. Joneikis, apžvelgdamas septynių dešimtme¬čių mokyklos kelią , teisingai įver¬tina tų laikų valstybės padėtį, mokyklos kūrimosi materialinius vargus, išvardija steigimo iniciato¬rius, pirmus mokytojus, nurodo 1921-1922 m. m. mokinių skaičių, nepažangiųjų kiekį, chronologi¬ne tvarka išrikiuoja mokyklos vedėjus-direktorius (V. Kopka, A. Mažonis, P. Micevičius, P. Bimba, P. Bajerčius, J. Košys, J. Skerstonas, P. Sūdžius), pažymi, kad mokytojas V. Kopka vėliau atleistas už komunistinę veiklą. 1921 m. lapkričio 3 d. datą savo straipsnyje V. Joneikis pateikia kaip mokyk¬los gimimo dieną. Tačiau išlikusi archyvinė medžia¬ga atskleidžia kitą mokyklos gimimo datą, patiks¬lina ir daug kitų mokyklos istorijos faktų.
Lietuvių kalba  Straipsniai   (35 psl., 3,04 MB)
„Mažvydas“ – antroji Just. Marcinkevičiaus trilogijos dalis. Poetinėje dramoje vaizduojamas 16 a., kai gimė lietuvių raštija. Kūrinys nusako lietuvių kalbos bei rašto svarbą. Be savo literatūros lietuvių kalba būtų pasmerkta dvasiniam žlugimui.
Lietuvių kalba  Rašiniai   (1 psl., 8 kB)
Antanas Škėma - vienas žymiausių XX a. vidurio lietuvių prozininkų ir dramaturgų. Savo kūryboje jis išreiškė katastrofų laikotarpio žmogaus pasaulėvoką - vertybių griūties, žmogaus vidinio suskilimo, baimės, grėsmės, nevilties išgyvenimus. Šiai krizinei patirčiai jis rado ir tinkamą meninę kalbą - suaižytą, daugiasluoksnę, ataustą metaforomis ir simbolinėmis nuorodomis.
Lietuvių kalba  Referatai   (14 psl., 35,87 kB)
Balys Sruoga
2010-11-05
B. Sruoga buvo ypatinga asmenybė – šakota, kitoniška. Turėjo didelę vidinę energiją, tačiau ne pastovią, o pulsuojančią: čia linksmas, kūrybingas, čia liūdnas, bejėgis. Savo kitoniškumą mėgo pabrėžti ir išvaizda, rūbais. Buvo rašto, knygos žmogus.
Lietuvių kalba  Pateiktys   (20 psl., 1,4 MB)
Po Pirmojo pasaulinio karo susikūrus Lietuvos Respublikai lietuvių kalba pirmą kartą tapo valstybine. Valstybinės kalbos statusas 1922 m. buvo įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Padidėjo jos svarba, funkcijos, įvairėjo vartojimo sritis. Lietuvių kalba imta vartoti administracinėse įstaigose, teismuose, kariuomenėje, įsitvirtino mokyklose. Išryškėjo bendrinės kalbos atmainos: kanceliarinė kalba, mokslo kalba, publicistikos kalba ir kt. Pradedama kurti lietuviška terminija.
Lietuvių kalba  Referatai   (10 psl., 13,07 kB)
Visiems gerai žinomas lietuvių rašytojas, Mikalojus Daukša, yra pasakęs: „Kalba yra meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas.“ Ši rašytojo trumpa mintis mum daug ką pasako. Kalba yra valstybės pamatas. Kiekvienos šalies pilietis privalo mokėti savo gimtąją kalbą, kad ir kur būtų.. Manau, kad ir lietuvių emigrantai turėtų savo vaikus mokyti lietuvių kalbos. Nesvarbu, ar jie Norvegijoje, ar Anglijoje, ar kitoje pasaulio šalyje.
Lietuvių kalba  Kalbėjimo temos   (2 psl., 9,82 kB)
Trumpi 16 rašytojų aprašymai ruošiantis rašyti interpretaciją.
Lietuvių kalba  Interpretacijos   (2 psl., 9,56 kB)
Kodėl sunku skaityti “Metus”? Neturi šis kūrinys aiškios pradžios ir pabaigos, nėra jame kokio nors svarbiausiojo įvykio, vieningo siužeto, intrigos, sunki jo kalba, daug archaizmų. Tačiau tai pirmasis didesnės apimties grožinės literatūros kūrinys lietuvių kalba, savo turiniu – nauju požiūriu į valstietį- reikšmingas ir Europos literatūros istorijoje.
Lietuvių kalba  Analizės   (12 psl., 25,48 kB)
Kultūra visuomet buvo svarbi žmogui. Jau nuo senų laikų ji augo, plėtėsi ir šaknijosi žmogaus mąstyme ir gyvenime. Lietuviai – skaitanti ir apsiskaičiusi tauta. Pasaulyje yra daug žymių ir garsių lietuvių menininkų, kurie yra pasižymėję teatro, kino, dailės, muzikos srityse. Europa atranda Lietuvą per kultūra – lietuvių menininkai pelno vis didesnį pripažinimą užsienyje. Tai 20a.pabaigos 21a.pradžios, šių dienų lietuvių menininkai.
Lietuvių kalba  Kalbėjimo temos   (2 psl., 5,19 kB)
Raštvedyba
2010-04-09
Tvarkomieji dokumentai: nutarimai, sprendimai, įsakymai, potvarkiai ir kt.Organizaciniai: nuostatai, taisyklės, instrukcijos ir kt. Informaciniai dokumentai : raštai, pažymos, aktai, protokolai, prašymai, įgaliojimai.
Lietuvių kalba  Namų darbai   (4 psl., 6,07 kB)
UNESCO
2010-04-05
Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija UNESCO įkurta 1945 m. lapkričio 16 d. UNESCO savo veikla siekia prisidėti prie pasaulio taikos ir saugumo vystant bendradarbiavimą tarp tautų švietimo, mokslo, kultūros ir komunikacijų srityse. Viena iš pagrindinių penkių UNESCO funkcijų yra paveldo išsaugojimas ateities kartoms.
Lietuvių kalba  Pagalbinė medžiaga   (4 psl., 11,69 kB)
Mokslo pažanga
2010-03-14
Mokslo pažanga vis dažiau ima tenkinti mūsų tuštybę, bet ne realius poreikius. Šiandieniniame pasaulyje mokslas yra be galo pažengęs. Kiekvieną dieną žmogus atranda vis kažką nauja, nuolat tobulina savo išradimus ir trokšta pažinti visatą. Tačiau dažnai gali iškilti klausimas - Vardan ko visa tai daroma?
Lietuvių kalba  Referatai   (17 psl., 35,26 kB)
Analizės
2010-03-09
Žmogaus dvasinis grožis J.Biliūno kūryboje. V.Krėvė „Perkūnas, Vaiva ir Straublys”. J.Aputis „Horizonte bėga šernai”. J.Baltrušaitis „Būties psalmė”. Žmogus novelėje „Polaidis”. A.Škėma „Žilvinėėli”. Lietuvių partizanų dainos. Liaudies menininko paveikslas P.Cvirkos romane „Meisteris ir sūnūs”. Lietuva išeivijos poezijoje. K.Binkis „Atžalynas”. J.Grušas „Herkus Mantas”. J.Aputis „Erčia kur gaivus vanduo”. Moteris Žemaitės apsakyme „Marti”. V.Krėvė „Skerdžius”. Lietuvių liaudies pasakos, jų analizė. Gamta ir žmogus K.Donelaičio „Metuose”. Miškas ir lietuvis A.Baranausko „Anykščių šilelyje”. Kalnai kelmuoti, pakalnės nuplikę!. Skujom, šakelėm ir šiškom nuklotą. Tėvynės praeitis ir dabartis Maironio lyrikoje. A.Vienuolis „Paskenduolė”. V.Krėvė „Skirgaila”. B.Sruoga „Dievų miškas” – žmogus prievartos pasaulyje. V.Mykolaitis – Putinas „Altorių šešėly”. I.Simonaitytės romano „Vilius karalius” problematika ir veikėjų charakteriai. B.Radzevičius „Priešaušrio vieškeliai”. R.Granausko „Gyvenimas po klevu”. J.Grušas „Meilė, džiazas ir velnias”. Maironis „Seniai aš laukiu išsiilgęs…”. M.Martinaitis „Kukutis važiuoja pilnu troleibusu”. M.Martinaitis „Ašara”. S.Geda.Iš ciklo „6 Meilės ir nevities eilėraščiai”. V.Šekspyras. Sonetas (12). S.Geda „Strazdas“. Dalies „Šungalviai” analizė. S.Geda „Strazdas”. Dalies „Tardymas” analizė. A.Mačėnas „Pavasario vėjas”. Meilės tema žemininkų kūryboje. M.Martinaitis „Ruduo inscenizuoja tuštumą…” interpretacija. S.Nėris “Krinta žvaigždės”. Analizė. „Žemė maitintoja” – socialinis romanas. Algirdas Pocius „Žilasis brolis”. Interpretacij.
Lietuvių kalba  Analizės   (33 psl., 87,16 kB)
Jaunas žmogus gyvena kitokiame pasaulyje nei vyresnieji. Mes esame kupini svajonių, planų, tam tikra prasme esame maksimalistai. Mums, kaip toje dainoje “jūra iki kelių, dangus lig pažastų”. Mes dar nepažįstame visų tykančių pavojų, todėl esame mažiau atsargūs ir norime viską išbandyti. Mes dar ieškome savojo “aš”, todėl mėgstame bendraamžių draugiją (tokių pačių ieškotojų), kartais klystame, o kartais atrandame kažką netikėta. Mes esame kryžkelėje, todėl dažnai susiduriame su problemomis.
Lietuvių kalba  Kalbėjimo temos   (11 psl., 33,94 kB)
Samprotavimo temos
2010-02-26
Samprotavimo temos, literatūra argumentavimui, citatos.
Lietuvių kalba  Pagalbinė medžiaga   (2 psl., 12,4 kB)
Paauglystė
2010-02-18
Paauglystės tarpsnis yra laikomas rizikos amžiumi, nes tada pradeda sparčiai formuotis asmenybė, aktyviai vykti jos socializacija, atitinkamų vaidmenų prisiėmimas, kt. Labai tikėtina, kad šiame procese gali pasitaikyti įvairių elgesio defektų, įtakojančių deviantiškos asmenybės susiformavimą. Todėl verta aptarti tam tikrus dėsningumus, kurios patiria paaugliai šiame vystymosi tarpsnyje.
Lietuvių kalba  Rašiniai   (9 psl., 14,73 kB)
Žiniasklaida daro didelį poveikį ne tik skaitytojų ar klausytojų mąstymui, bet ir jų kalbai. Dėl šios priežasties žiniasklaidai tenka nemaža dalis atsakomybės už mūsų kalbos taisyklingumą. Šiame darbe bus nagrinėjama vieno populiaraus spaudos leidinio, kurio skaitytojai – jaunimas, leksika ir aiškinama, kokią naudą ar žalą ji daro savo skaitytojams. Tirti pasirinkta žurnalo „Panelė“ leksika. „Panelė“, kaip teigiama UAB „Ekspress leidyba“ leidžiamo žurnalo interneto tinklalapyje, yra mėnesinių žurnalų rinkos lyderis, kurio populiarumą lemia išskirtinis turinys ir savitas rašymo stilius. Žurnalas skirtas merginoms ir moterims nuo 15 iki 35 metų ir turi didžiausią skaitytojų auditoriją.
Lietuvių kalba  Kursiniai darbai   (32 psl., 70,34 kB)
Paauglystė - tai vienas sudėtingiausių periodų žmogaus gyvenime. Būtent tada reikia apsispręsti, kuria kryptimi pasuksi savo gyvenimą. Didelė įtampa skirtingai veikia, jaunus žmones: vieni ima maištauti prieš visą pasaulį. Tai pasireiškia bėgimu iš namų, ekstravagantiška išvaizda, jėgos vartojimu prieš silpnesnius. Kiti priešingai- pasineria į savo vidinį pasaulį, užsisklendžia nuo šeimos, nepriima jokios pagalbos ar supratimo.
Lietuvių kalba  Rašiniai   (25,01 kB)
Kursinio darbo tema yra ,,Archetipinės kritikos idėjų galimybės skaitant lietuvių poeziją mokykloje”. Perskaičius pavadinimą, sunku buvo numanyti, apie ką bus darbas,bet įsigilinus į šios kritikos galimybes, kyla noras sužinoti, kaip galima teoriją pritaikyti praktiškai mokykloje. Smalsu buvo, atsirado noras išbandyti save,atlikti įdomų, pirmą didesnį savo gyvenime tyrimą mokyklose. Su vadove parinkom potemę ir pirmyn... Pirmas žingsnelis buvo susipažinti su archetipine kritika ( su C.G.Jungu, jo veikla, archetipais bei pačia archetipine kritika ). Toliau parinkom potemę, ieškojau tinkamų eilėraščių tomis temomis. Sudariau eilėraščių pasiūlos lapą ir anketą. Kitas žingsnis buvo tyrimas. Pateikiau anketas su eilėraščiais lietuvių, lenkų bei rusų mokykloms (12, 12, 11 klasės). Gautus rezultatus apibendrinau, sudariau lenteles. Taigi šiame darbe pateikiama teorinė dalis ( edukologijos pažiūros, C.G.Jungas, jo veikla, archetipai, archetipinė kritika), tyrimas ( anketa, eilėraščiai, mokinių atsakymai ), darbo apibendrinimas, rezultatai,išvados.
Lietuvių kalba  Kursiniai darbai   (30 psl., 43,19 kB)
Kiekvienas žmogus nori žinoti apie savo šeimą, giminę, kaimą, gimtinę. Man taip pat įdomu sužinoti daugiau apie tai, kas mane supa. Mano šeimos istoriją man pasakoja močiutė. Pažinti gimtąjį kraštą padeda pažintinės ekskursijos, daug informacijos galima rasti internete, knygose.
Lietuvių kalba  Namų darbai   (1 psl., 6,62 kB)
Ryškiausias ir svarbiausias tragedijos asmuo yra Hamletas. Tai asmuo, kurio dvasią jauste nujauti, bet negali tiksliai formuluoti. Silpniausia yra jo valia. O kas stipresnis: jausmas ar prota?Negaliu pasakyti. Hamletas - pirmiausia jausmo žmogus. Jo jausmas yra dvejopas: pažįstąs ir realizuojąs.Pažįstąs – sakau dėl to, kad jausmu, intuicija jis betarpiškai nujaučia naujas tiesas: nujaučia, kad Klaudijus yra kaltas dėl tėvo mirties; Polonijų nužudęs, nujaučia savo pražūtį.
Lietuvių kalba  Rašiniai   (4 psl., 13,95 kB)
Donelaičio "Metai"
2009-11-04
Moralinės, socialinės ir tautinės nuostatos Metuose piešiami konkretūs lietuvių būrų buities vaizdai, kurie nutolsta nuo autoriaus filosofinių-religinių idėjų, tampa savarankiški, atsiduria stambiajame ekrane. Bendrosios idėjos, apie kurias kalbėjome, suteikia buičiai aukštesnę prasmę.
Žemaitės "Marti"
2009-11-04
Visą kaimo moters dalią, dažnai nepaprastai sunkią, patyrė rašytoja: vyro nesupratimą, girtuokliavimą, vaikų ligas ir nelaimingai susiklosčiusius likimus. Tačiau bėdos ir vargai tik dar labiau grūdino moters dvasią, skatino norą įveikti sunkumus, pavertė ją ryžtinga ir atkaklia. Viską nugalėjo jos optimizmas, ryžtas, valia, nors ir pasiguosdavo, jog "nėra tokio skausmo, kurio mano širdis nebūtų pakėlusi".
Lietuvių kalba  Pagalbinė medžiaga   (1 psl., 7,01 kB)
A.Mickevičius – garsus poetas gimęs 1798 m. Zaosėje, rašęs lenkų kalba, tačiau jo gyvenimas yra glaudžiai susijęs su Lietuva. Jis - dviejų kultūrų, Lenkijos ir Lietuvos, atstovas, romantizmo epochos menininkas.
Lietuvių kalba  Rašiniai   (1 psl., 7,47 kB)
Pasakos – tai pasakojamosios tautosakos rūšis. Jų pagrindą sudaro pramanyti įvykiai, veikėjai, kurie patinka ir mažiems, ir dideliems. Lietuvių liaudies pasakos labai įvairios: stebuklų, žvėrių, legendų, kvailo velnio, juokų, melų, pasakos be galo. Jos skiriasi veikėjais, kompozicija, temomis, stiliumi, bet visas jungia tai, kad viskas, kas vaizduojama, yra pramanyta, netikra.
Lietuvių kalba  Rašiniai   (2 psl., 6,91 kB)
Spec. trumpiniai
2009-10-31
Padidinto pavojingumo (pavojingesnė). Padidinto triukšmo (didesnio; padidėjusio). Padidintas toksiškumas (didesnis; padidėjęs). Blogai suvirinami gali įtrūkinėti (įtrūkti). Įprastiniais metodais nesusivirina (nesuvirinami) neturi jaustis degėsių kvapo (neturi būti jaučiamas; neturi būti).
Lietuvių kalba  Konspektai   (18 psl., 10,49 kB)
Robinzonas Kruzas
2009-10-27
Robinzonas Kruzas buvo gimęs garbingoje, padorioje, vidutinės klasės šeimoje. Tėtis jam aiškino kokia gero jo esą padėtis, kaip jis išmoks amato ir be vargo galės gyventi. Deja, Robinzonui tokios mintys nelabai patiko... juk juode nebuvo nė kruopelės nuotykių. O Robinzonas nuo pat to laiko kai jam sukako aštuoniolika svajojo ir svajojo apie nuotykius, keliones po pasauly laivais.
Lietuvių kalba  Ataskaitos   (4 psl., 9,53 kB)
Žemaitės biografiniai duomenys. Žemaitė - asmenybė. Žemaitės kūryba ir jos reikšmė skaitytojams. Žemaitės kūrinių tematika Žmogaus būties situacijoje ("Marti"). Šeimos problemos ("Neturėjo geros motinos", "Tofylis"). Optimistiški kūriniai ("Sutkai", "Sučiuptas velnias"). Žmonių bendruomenės gyvenimas ("Kunigo naudą velniai gaudo", "Kelionė į Šidlavą"). Socialinė problematika ("Prie dvaro").
Lietuvių kalba  Referatai   (10 psl., 20,96 kB)
Homeras
2009-10-20
Homeras (gr. Ὅμηρος) – pirmasis Europos poetas. Išmintingas, senas, aklas dainius – tokį jo paveikslą buvo susikūrę Antikos žmonės ir perdavė jį vėlesnėms kartoms.
 Senovėje niekas neabejojo, kad Homeras aklas dainius sudėjęs rapsodas ir niekas nedrįso Homero neigti, bet II a. pr. Kr. du graikų gramatikai jau tikino, kad „Iliada” esanti sukurta vieno poeto, „Odisėjas” - kito.
Lietuvių kalba  Pateiktys   (12 psl., 467,03 kB)
S. Nėris – didelio talento lyrikė. Jos charakteryje savitai jungiasi trapumas ir tvirtumas, ambicingumas, buvimas savimi ir nuolatinis nepasitenkinimas. S. Nėries lyrikoje svarbią vietą užima meilės tema. Pačios poetės meilė buvo tyra, švelni ir – net baugi. Ir ši nelaiminga jos jaunų dienų meilė padarė didelį emocinį poveikį jos mąstymui, gyvenimo supratimui.
Lietuvių kalba  Analizės   (1 psl., 7,67 kB)
Salomėja Nėris - romantikė. Ji gimė Vilkaviškio rajone Kiršų kaime, ūkininkų šeimoje. Svarbiausi jos poezijos rinkiniai: „Anksti ryta“ (1927 m.), „Diemedžiu žydėsiu“ (1938 m.) ir paskutinis jos gyvenimo rinkinys „Prie didelio kelio“ (1994 m.). Jos lyrika yra išpažintinė, dažnai apibudinama kaip dramiškoji, peizažinė, filosofinė ir visuomeninė.
Lietuvių kalba  Interpretacijos   (1 psl., 3,89 kB)
Vis dažniau ir dažniau įvairiose televizijos laidose ar internetinėse pokalbių svetainėse yra diskutuojama apie savo būdo ar charakterio savybių pakeitimą. O kas įdomiausia, kad jie nori keistis tam, kad prisitaikytų. Taigi kyla klausimas, ar ištiktųjų mes galime ar negalime pakeisti save? (530 žodžių)
Lietuvių kalba  Rašiniai   (2 psl., 5,25 kB)
Šis žymiausias V. Mykolaičio-Putino poezijos rinkinys siejamas su simbolizmu. Putino simbolistinei poezijai būdingi du ryškūs bruožai: Pirmiausia juntamas pasaulio harmonijos ir žmogaus susiliejimo su pasauliu patyrimas. Bet tuo pačiu nuolat seka ir niekad nesibaigianti disharmonija ir konfliktas; Kaip ir ankstesnėje kūryboje poetui svarbi gamta. „Lyrinis aš“ čia žvelgia į didžiules panoramines erdves, padedančias pajusti būties visumą.
Lietuvių kalba  Pateiktys   (7 psl., 704,01 kB)
Valentina ėjo ežia. Vasara brendo laukuose. Soduose bei dirvose krovėsi derlius. Rugiai linko nuo grūdo, miežių lysėse kaip dūmas kilo balzgani, tiesūs akuotai. Žvangučių buoželės buvo pilnos sėklų. Gegės jau nešaukė viena kitai iš liepyno į liepyną, iš šilo į šilą. Geisaties krūmuose nutilo lakštingalos balsas. Iš lizdų skrido jaunutės kregždės, tūpė jos kriaušėj ant šakos ir, krutindamos gurklius, laukė motinos su kirminu. Lankose avys skabrinėjo žolę, o ėriukai striksėjo ir bandė muštis.
Lietuvių kalba  Pagalbinė medžiaga   (2 psl., 7,33 kB)
alomėja Nėris - viena ryškiausių XX a. lyrikių, į pasaulį žvelgusi romantikės ir neoromantinės akimis. Todėl jos kūryboje gausu vidinių išgyvenimų. Lyrinis subjektas yra atviras, artimas gamtai. Jos poezija dažniausiai siejasi su biografiniu ir istoriniu kontekstais. Karo metais rašytuose eilėraščiuose sustiprėja individo, kaip našlaičio, nuotaika, kurią išreikšti poetei padeda žmogaus ir gamtos paralelė.
Lietuvių kalba  Analizės   (2 psl., 4,65 kB)
iandieninėje visuomenėje, kai vyrauja egocentrizmas ir naudos sau siekimas, žygdarbiai pateikiami kaip senų laikų atgyvena, ir pasiaukojimas tarytum jau niekam nebereikalingas. Dar devyniasdešimt pirmųjų sausio tryliktąją žygdarbis buvo pagrindinis žuvusiųjų po tankais tikslas. Tad kas įtakojo tokį žmonių pasikeitimą? Kodėl net gilioje senovėje žmonės ieškojo gyvenimo prasmės ir nebijojo dėl jos pasiaukoti?
Lietuvių kalba  Pagalbinė medžiaga   (1 psl., 3,7 kB)
Publicistinis samprotaujamasis rašinys (535 žodžių). Kad menas daro įtaką žmogui žinoma jau nuo seno. Mūsų tautai menas padėjo išsaugoti lietuvybę! Juk bebaimiai, bandyto užtildyti žodžio, proveržiai atvėrė tautiečių akis ir privertė sukilti prieš tai, kas neteisėta, antžmogiška ir kraupu. Tik tų – kuriančių žmonių (Maironio, M. K. Čiurlionio, Vydūno, Vaižganto ir kitų) – žodžiu, daina, lietuvišku muzikos skambėsiu buvo žadinama tautinė savimonė.
Lietuvių kalba  Rašiniai   (2 psl., 9,2 kB)
Vincas Mykolaitis Putinas – XX amžiaus pradžios lietuvių poetas ir prozininkas. Labiausiai žinomas savo simbolistiniais eilėraščiais ir romanu „Altorių šešėly“. Simbolizmas Putinui didžiausią įtaką padarė jam studijuojant Rusijoje bei Vakarų universitetuose.
Lietuvių kalba  Analizės   (1 psl., 7,27 kB)
Mes - karta, kuriai netenka dalyvauti karuose. Karta, kuriai nereikia priverstinai aukotis. Karta kuri gyvena laisvai ir nepriklausomai. Šių dienų žmonės gyvena turėdami teisę pildyt savas svajones. Deja, prieš mažiau nei šimtmetį čia žmonės gyveno kitaip. Po Pirmojo pasaulinio karo subrendusi karta; rašytojų ir menininkų, vaizdavusių karo išblaškytų, vertybių sistemą praradusių žmonių gyvenimą, sambūris.
Lietuvių kalba  Pateiktys   (34 psl., 3,27 MB)
Salomėja Nėris – viena žymiausių XX amžiaus pirmosios pusės neoromantikių. Poetės kūrybą sudaro nemažai poezijos rinkinių, kurių eilėraščiuose kalbama apie būties trapumą, dramatišką žmogaus likimą karo metais. Vėlyvojoje jos kūryboje nerasime nei jaunatviško naivumo, nei svajonių, meilės ar idealų paieškos.
Lietuvių kalba  Interpretacijos   (1 psl., 4,67 kB)
Altorių šešėly“- vienas garsiausias ir geriausias psichologinis romanas lietuvių literatūroje. Šis kūrinys, kurį daugelis vadina šedevru, buvo sukurtas per kūrybingiausius V. Mykolaičio Putino metus.
Lietuvių kalba  Interpretacijos   (1 psl., 4,08 kB)
Fonetinės. Sintaksinės. Semantinės. Vaizdingoji leksika. Aliteracija. Paralelizmas. Metafora. Frazeologizmas. Asonansas. Pakartojimas. Metonimija. Nutylėjimas. Personifikacija. Deminutyvai. Ironija.
Lietuvių kalba  Pagalbinė medžiaga   (2 psl., 5,4 kB)
Motiejus Valančius
2009-10-02
Motiejus Valančius (1801 m. vasario 16 d. – 1875 m. gegužės 17 d.) gimė Nasrėnų kaime (dabar Kretingos raj.), turtingo valstiečio šeimoje. Mokėsi Žemaičių Kalvarijos dominikonų mokykloje, Varnių kunigų seminarijoje, Vilniaus dvasinėje akademijoje. Jis yra lietuvių grožinės prozos pradininkas, Žemaičių vyskupas (1849-1875 m.).
Lietuvių kalba  Referatai   (10 psl., 28,47 kB)
Leksika (gr. lexikos – žodinis, lexis – žodis )– tai kurios nors kalbos žodžių visuma. Vieni iš kalbą sudarančių žodžių sluoksnių yra: skoliniai, barbarizmai, vertalai ir semantizmai. Leksikos normos nusistovi natūraliai ir aprašomos žodynuose bei specialiuose kalbos kultūros leidiniuose. Didžioji lietuvių kalbos leksikos dalis yra norminė ir vartotina. Nemaža dalis žodžių išlikę net iš indoeuropiečių prokalbės. Skoliniai – žodžiai, pasiskolinti iš kitų kalbų. Išskiriamos dvi skolinių grupės: senieji skoliniai ir tarptautiniai žodžiai. Barbarizmai – neįteisinti bendrinėje kalboje žodžiai.
Lietuvių kalba  Referatai   (10 psl., 40,77 kB)
Lyrika, Baladė, Daina, Eilėraštis, Elegija, Enkomionas, Epigrama, Epitafija, Epitalama, Idilė (pastoralė, bukolika), Madrigalas, Odė, Satyra, Sonetas, Epas, Apybraiža, Apysaka, Apsakymas, Autobiografija, Biografija, Dienoraštis, Esė, Herojinis epas (epas siaurąja prasme, epopėja), Memuarai, Novelė, Pasakėčia, Poema, Romanas, Drama, Drama siaurąja prasme (pjesė), Farsas, Komedija, Tragedija, Tragikomedija, Vodevilis
Lietuvių kalba  Pagalbinė medžiaga   (2 psl., 4,93 kB)
Pateikiamas sąrašas aspektų, kuriuos būtina aptarti analizuojant kūrinį: kūrinio išorinė sandara (struktūra, organizavimo būdas). Laikas. Erdvė. Veiksmo atlikėjai. Lyrinis „aš“. Kontekstas. Moralinės ir estetinės vertybės. Žanras. Meninė kalba. Prozos stilistinės formos. Kūrinio tema, idėja. Interpretacija: kas? kaip? kodėl?
Lietuvių kalba  Pagalbinė medžiaga   (1 psl., 5,69 kB)
Kalba
2009-09-14
Žmonija atsirado kartu su sugebėjimu kurti kultūrą ir perduoti jos pasiekimus iš kartos į kartą. Kultūra apibūdinama kaip visa tai, kas sukurta žmogaus ir yra žmogaus gyvenimo būdo dalis. Labai kategoriškai yra sakoma, kad dėl mąstymo galimybių, lankstumo ir kitų kokybių iš visų gyvūnų tik žmogus turi kultūrą, su kuo aš visai nesutinku, tačiau dabar kalbėsiu tik apie vieną iš penkių pagrindinių žmonių kultūros komponentų - apie kalbą.
Lietuvių kalba  Interpretacijos   (2 psl., 4,78 kB)
Maironio kūrinys "Užmigo žemė“ yra romantinio pobūdžio eilėraštis. Jis parašytas 1895 m. Tai epocha, kurioje Lietuvos žmonės kentė carinės Rusijos priespaudą. Dauguma to meto Lietuvos poetų, tarp jų ir Maironis, savo kūryba stengėsi liaudžiai duoti impulsą, kad ji siektų laisvės ir nepriklausomybės. Šiame kūrinyje lietuvių tautos išgyvenimai perkeliami į vaizdingą gamtos pasaulį. Poetas per gamtos ciklą svarsto žmogiškosios laimės suvokimą.
Lietuvių kalba  Interpretacijos   (3 psl., 6,4 kB)
Albinas Vaitkus XXa. antrosios pusės rašytojas pasivadinęs Mariaus Katiliškio slapyvardžiu. Jis parašė novelių romaną ,,Užuovėja“. Viena iš tų novelių yra ,,Polaidis“, tai pasakojimas apie 76-erių metų vyriškį Juozapą Dryžą, jo šeimą, ūkį, jausmus, tradicijas ir papročius. Novelėje yra aiškiai nusakoma žmogaus savijauta. Senasis Dryža jau nebesijaučia kupinas jėgų, jis pavargsta nuo kasdieninių ūkio darbų: ,,Nusivarai žmogus per dieną paskui akėčias, tegul bala, kaip delnai pabūgsta nuo šakės mėžiant“.
Lietuvių kalba  Ataskaitos   (1 psl., 4,82 kB)
Pagalbinė informacija ruošiantis kalbėjimui apie tarmes. Lietuvių kalbos gyvybingumą ir savitumą per amžius bene tvirčiausiai palaikė lietuvių kalbos tarmės. Atsiradusios dėl įvairių istorinių, geografinių, socialinių, politinių, administracinių ir kalbos raidos priežasčių, jos garsų, žodžių ir formų įvairove byloja apie lietuvių, gyvenančių gana nedidelėje teritorijoje, aplinką, skirtingas tradicijas ar net savitą būdą. Kadangi kai kurios ypatybės atsispindi jau XVI a. senuosiuose lietuvių raštijos paminkluose, galima susidaryti bent apytikrį vaizdą apie tarmių raidą per paskutiniuosius keturis amžius, kaupti reikšmingus duomenis lietuvių kalbos, ir ne tik jos, istorijai.
Pirmoji Lietuvių kalbos gramatika (,,Grammatica Litvanika“) buvo išleista 1653m. Karaliaučiuje. Ją parašė lotyniškai Danielius Kleinas. XVII – XVIII a. išėjusios Lietuvių kalbos gramatikos: Kristupo Sapūno 1791m., Povilo Fridriko Ruigio 1747m., Kristijono Gotlibo Milkaus 1800m. Pirmasis Lietuvių kalbos žodynas pasirodė Vilniuje 1620m. autorius Konstantinas Sirvydas. Tai trijų kalbų žodynas: lietuvių, lenkų, lotynų kalbų. Jis daug prisidėjo norminant ir turtinant kalbą. Tai vienintelis žodynas buvęs iki XIXa. Lietuvių ir vokiečių kalba F. Hako (1730), P. Ruigio (1747), K. Milkaus (1900).
Lietuvių kalba  Pagalbinė medžiaga   (2 psl., 6,64 kB)
Senovėje žmonės tikėjo įvairiomis mitinėmis būtybėmis. Nesuvokdami gamtos reiškinių, jos paslapčių, sukūrė padavimus apie kaukus, aitvarus, laumes, milžinus, nykštukus, miškinius ir kt. Žmonės tikėjo, jog šie padarai gali lemti sėkmę, padėti prasigyventi. Kaltino juos ir dėl daugelio nesėkmių, aplankiusių jų namus. Manė, jog jų negalima pykdyti. Vienas žmogaus fantazijos padarinių – velnias. Velnią įsivaizdavo labai įvairiai, pavyzdžiui, jo nosies viena skylutė arba visai be skylių. “Tėvas paliepė pažiūrėti jiems į nosį.
Lietuvių kalba  Referatai   (12 psl., 30,76 kB)
Salomėja Nėris - ryškiausia nepriklausmybės laikais išaugusi poetė, pasiekusi meno aukštumų. Savo jausmo grynumu, formos lengvumu, melodingumu ji yra tikra čiulbanti lakštingala, nesudėtinga minties gelmėmis, bet patraukianti širdies atvirumu. Tačiau S.Nėries įsipainiojimas į bolševikų pinkles ir duoklės komunizmo propagandai atidavimas meta dėmę jos asmeniui ir kūrybai. Salomėja Nėris (tikroji pavardė Bačinskaitė, vėliau – Bučienė) gimė 1904 metų lapkričio 17 dieną Kiršų kaime (dabartinis Vilkaviškio rajonas).
Lietuvių kalba  Referatai   (12 psl., 25,52 kB)
Lietuvių, kaip ir kitų tautų, spaudos raidą daugiausia lėmė socialinės ir politinės sąlygos, bendrasis krašto kultūros lygis. Formuojantis lietuvių nacijai, nacionalinė spauda darėsi vis svarbesnė idėjinio bendravimo priemonė ir idėjinės diferenciacijos, kylančios iš nacijos klasinio susiskaldymo, išraiška. Caro valdžia imperijoje siekė kontroliuoti visą spaudą visomis kalbomis. Dalinį lietuvių spaudos draudimą ėmė vykdyti Vilniaus ir Varšuvos administracija.
Lietuvių kalba  Referatai   (4 psl., 6,57 kB)
Epas-pasakojamoji, įvykius aprašanti eiliuota arba prozinė literatūros rūšis. Lyrika-paprastai eiliuoti kūriniai perteikiantis vidinius individo išgyvenimus. Drama-eiliuoto ar prozinio pobūdžio pasikalbėjimo forma parašytas kūrinys. Epas-kuriame autorius pasakoja apie įvykius, žvelgdamas tarsi iš šalies. Lyrika-tai asmeninės nuomonės ir jausmų išreiškimas pirmuoju asmeniu. Drama-tai dialogas, antrasis asmuo, drama kurioje autorius slepiasi už veikiančiųjų asmenų.
Lietuvių kalba  Pagalbinė medžiaga   (3 psl., 8,21 kB)
Maironis
2009-09-11
Jonas Mačiulis, pasirašinėjęs Maironio slapyvardžiu, gimė 1862 m. lapkričio 2 d. buv. Raseinių apskrityje, Šiluvos valsčiuje, netoli nuo Tytuvėnų, laisvų nuo baudžiavos, vadinamųjų “karališkųjų”, valstiečių šeimoje. Jo tėvas buvo mažaraštis, bet apsukrus turtėjančių kaimo sluoksnių atstovas. Nesitenkindamas dviem savais ūkiais, už suteiktą paskolą jis gavo valdyti gretimą Pasandravio dvarą, kuriame ir gimė būsimasis poetas. Namų aplinkoje buvo vartojama lietuvių kalba, nors tėvai, bendraudami su vietos dvarininkais mokėjo ir lenkiškai.
Lietuvių kalba  Pagalbinė medžiaga   (2 psl., 4,54 kB)
Jonas Biliūnas savo apsakyme „Kliudžiau“ norėjo pavaizduoti svarbiausius humanizmo trūkumus: nesupratingumą ir šaltakraujiškumą kitai būtybei. Šie trūkumai ypač išryškėja šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame laikui bėgant jau neliko tolerancijos, pagarbos ir užuojautos vienas kitam. Jono Biliūno personažą mes galime sutapatinti su dabartiniu jaunimu. Juk jau nuo mažų dienų formuojasi žmogaus charakteris, jausmai būdo bruožai. Mūsų dabartinis jaunimas nenori domėtis nekuo, nenori mokytis, tobulėti.
Lietuvių kalba  Analizės   (1 psl., 3,51 kB)
Skaitydami Kristijono Donelaičio “Metus”, pastebime, kad nemažą kūrinio dalį sudaro Lauro, Selmo ir šaltyšiaus Pričkaus pamokančios bei patariančios kalbos, kuriose, be abejonės, regime paties autoriaus pozicją. Todėl galime spreęsti, kad vienas iš Donelaičio tikslų buvo parodyti žmonėms, kaip reikia teisingai elgtis, o tas, kuris teisingai elgiasi, yra ir išmintingas.
Lietuvių kalba  Analizės   (1 psl., 4,34 kB)
Jono Biliūno apsakyme „Ubagas“ pavaizduotas labai svarbios šiuolaikiniam pasauliui būdingos problemos. Pagrindinis kūrinio veikėjas – Petras Sabaliūnas, savo išgyvenimais ir rūpesčiais panašus į daugelį iš mūsų senos kartos žmonių. Kodėl Petras Sabaliūnas „kiekvienam pasitaikiusiam žmogui niekados nepamiršdavo medaus duoti“? Kodėl „tas pirmasis duonos kąsnelis, iš svetimųjų išprašytas“, Sabaliūnui sukėlė tiek skausmo? Pasakotojas, ištiesęs seneliui duonos riekę, jautėsi kaltas; kodėl padėdamas kitam žmogus kartais jaučiasi kaltas?
Lietuvių kalba  Analizės   (1 psl., 4,75 kB)
K. Donelaitis
2009-09-11
Lietuvių literatūra jau buvo nuėjusi ilgoką kelią kai XVIIIa. viduryje Mažojoje Lietuvoje iškilo Kristijonas Donelaitis – pirmųjų lietuviškų pasakėčių ir poemos “Metai” autorius. Nė vienas iš ankstesnių amžių rašytojų neprilygsta jam nei meniškumu, nei turinio gilumu todėl K. Donelaitis užima išskirtinę vietą – jis pirmas didelis lietuvių poetas. Jo kūryba priklauso pereinamajam laikotarpiui, kai dar nebuvo pasibaigusi Baroko epocha, bet tolydžio stiprėjo švietimas. Religija ar mokslas, jausmas ar protas – kas svarbiau? Šie klausimai jaudina Europos visuomenę. Atėjo galas ir feodalinių ponų savivaliavimui.
Lietuvių kalba  Pagalbinė medžiaga   (6 psl., 15,15 kB)
Jonas Biliūnas
2009-09-08
Jonas Biliūnas - lyrinės lietuvių prozos pradininkas. Jis gimė 1879m. balandžio 11d. Niūronių kaime Anykščių valsčiuje, pasiturinčių ūkininkų šeimoje. Gimnazijai J.Biliūną paruošė kaimo daraktorius (mokytojas). 1891-1899m. mokėsi Liepojos gimnazijoje. Čia įsitraukė į visuomeninę, politinę veiklą. 1893m. mirė J.Biliūno tėvai. J.Biliūnas, atsisakęs stoti į kunigų seminariją, neteko giminių materialinės paramos.
Lietuvių kalba  Pagalbinė medžiaga   (3 psl., 6,5 kB)
Ar galima būtų įsivaizduoti tikrovėje ant aukšto Udruvės kalno stovintį Baltaragio malūną, jo šeimininką, pražilusį Baltaragį, gražuolę jo dukrą jurgą, pas kurią vis važiuoja piršliai su jaunikiais, bet niekas nedavažiuoja, nes jiems sukliudo Paudruvės pelkių velnias Pinčukas? Tikrovėje tokių dalykų nėra, taigi K.Borutos romane yra nemažai mitų ir tautosakos elementų.
Lietuvių kalba  Analizės   (3 psl., 7,36 kB)
Pateikiama šių autorių įžangos interpretacijoms: B. Radzevičiaus, Kazio Bradūno, Vinco Mykolaičio Putino, Juozo Grušo, Justino Marcinkevičiaus, Balio Sruogos, Vinco Krėvės, Šatrijos Raganos, Romualdo Granausko, Juozo Apučio, Janinos Degutytės, Antano Škėmos, Salomėjos Nėries, Jono Biliūno, Antano Vaičiulaičio, Maironio, Kristijono Donelaičio, Vytauto Mačernio, Henriko Radausko
Lietuvių kalba  Paruoštukės   (1 psl., 12,3 kB)
Jonas Mačiulis, save vadinęs Maironiu, yra iškiliausias XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios lietuvių poetas. Jo kūryba apėmė eilėraščio, dainos, poemos, istorinės dramos, žanrą. Jis reiškėsi kaip poetas, istorikas, politikas. Rinkinys “Pavasario balsai” yra svarbiausia knyga lietuvių lyrikos istorijoje. Vienas iš šios knygos kūrinių yra eilėraštis “Išnyksiu kaip dūmas”. Šis eilėraštis patriotinis, jame perteikta trumpą akimirką trunkanti nuotaika, kai nenorima blaiviai vertinti mūsų gyvenimo dėsnių.
Lietuvių kalba  Analizės   (2 psl., 4,71 kB)
Vestuvių šventė jaunojo pusėje prasideda nuo jaunojo išleistuvių. 20 a. jos daug kur nebūdavo labai triukšmingos. Štai Kupiškio apylinkėse, pasak B. Buračo, “jaunikio pusė tą vakarą praleidžia taipgi be triukšmo ir linksmybių. Tik muzikantas kai ką pačirpiną, bet dar niekas nešoka. Pavalgo, pasišneka ir išgeria bent kiek, tik nepasigeria niekas. Kartais piršlys ar pajaunys koks ir sudainuoja kiek”. Panašiai būdavo atsisveikinama su jaunuoju ir Žemaitijoje: “Pintuvės pas jaunąjį nėra tokios sudėtingos, išlaidžios, kaip pas jaunąją".
Lietuvių kalba  Referatai   (5 psl., 7,83 kB)
Kalba yra svarbiausia žmonių bendravimo priemonė. Be jos negali būti pažangos, visuomenės, kultūros. Buvo laikai, kai žmonės nemokėjo rašyti. Pasaulio istorijoje žinomi amžiai, kai nebuvo valstybių. Tačiau nėra buvę laikų, kuriais visuomenė būtų išsivertusi be kalbos. Kalba yra neįkainojamas žmonių turtas, kurio negalima nepaisyti. Net įvairių religijų šventose knygose paliudijama dieviška kalbos prigimtis, į ją žvelgiame kaip į esminę žmogaus galią, skiriančią jį nuo visos kitos bežadės kūrinijos.
Lietuvių kalba  Pagalbinė medžiaga   (1 psl., 3,85 kB)
I.Šeiniaus talentas labiausiai atsiskleidė romanuose. Juose randame skvarbaus analitiko žvilgsnį į žmogų, savitą pasaulio sampratą, žodžio kultūrą. Romano "Kuprelis" pirmasis leidimas pasirodė 1913m. Antrasis variantas pakeistas, išleistas 1932m. Kuprelis. - pirmas modernus lietuvių romanas, kurio centre - žmogaus drama. Kūrinio pagrindas yra Kuprelio meilės - vienintelės, lemtingos ir nelaimingas - istorija. Ją Kuprelis pasakoja jaunam studentui, tai jo išpažintis. Kuprelio meilė Gundei - viso pasakojimo centras.
Lietuvių kalba  Analizės   (4 psl., 10,78 kB)
Pateikiami šių meninės raiškos priemonių apibūdinimai: retoriniai klausimai, sapnas, satyra, stilizacija, tragiškoji kaltė, tragiškoji klaida, chiazmas, onomatopėja, licencija, anafora, sinonimija, retorinis sušukimas, antitezė, analogija, kontrastas, sentencija,laipsniavimas.
Lietuvių kalba  Pagalbinė medžiaga   (1 psl., 4,22 kB)
Šviečiamajame amžiuje: žmogus ir žmonija išsivaduoja iš nesavarankiškumo (istorija suvokiama kaip žmonijos pažangos procesas; pažangos variklis — lavėjantis ir laisvėjantis protas). Romantizmo epochoje: atsigręžiama į žmogaus ir tautos vaikystę, į pirmapradę prigimtį (istorija suvokiama kaip tautų raida; tautos savitumui išlaikyti svarbi kultūrinė ir istorinė atmintis).
Lietuvių kalba  Pagalbinė medžiaga   (1 psl., 3,76 kB)
Antanas Vaičiulaitis gimė 1906 m. birželio mėn. 23 d. Didžiųjų Šelvių kaime, netoli Vilkaviškio geležinkelio stoties, gausioje šeimoje. Mokslo poreikis Vaičiulaičių šeimoje ruseno visą laiką. 1919 – 1927m. A.Vaičiulaitis mokėsi Vilkaviškio “Žiburio” gimnazijoje. Čia pradėjo rašyti poeziją. 1927m. įstojo į Kauno universiteto Teologijos – filosofijos fakultetą, kur studijavo lietuvių literatūrą ,prancūzų literatūrą, pedagogiką ir psichologiją. Pramokęs kalbas galėjo laisvai skaityti vokiškai , prancūziškai , angliškai.
Lietuvių kalba  Pagalbinė medžiaga   (2 psl., 4,45 kB)
Bendravimas yra žmonių sąveika, kai apsikeičiama mintimis, emocijomis, susipažįstama ir pasiekiama socialinio bendrumo. Antuanas de Sent – Egziuperi teigė: “Vienintelė vertybė žemėje - žmogaus ryšys su žmogumi”. Šį teiginį rašytojas išplėtojo knygoje “Mažasis princas’. Šioje pasakoje veikėjai yra simboliniai, kiekvienas jų įprasmina kažkokią žmonių grupę. Kiekvienas žmogus su kažkuo bendrauja. Bendrauja su pinigais, žvaigždėmis, knygomis, bet tokios bendravimo rūšys yra nepilnavertės, tada žmogus negyvena tikrojo gyvenimo, jis paprasčiausiai egzistuoja.
Lietuvių kalba  Rašiniai   (1 psl., 2,9 kB)
1943m. Maskvoje buvo išleistas S.Nėries eilėraščių rinkinys "Dainuok, širdie, gyvenimą". Mano manymu, šiuose eilėraščiuose yra išsakyta tai, kas yra svarbu žmogui, kasdien žiūrinčiam mirčiai į akis. Pagrindinis viso rinkinio eilėraštis yra "Dainuok,širdie,gyvenimą ". Jau pavadinimas – raktas į viso kūrinio prasmės suvokimą. Eilėraštis gimė, susimaišius išgyventiems karo įvykiams su Tėvynės ilgesiu. Jis tarsi neturi pradžios, yra tos pačios nuotaikos tąsa, kartu ir priešprieša. Poetė atveria savo širdį ,išlieja susikaupusius jausmus: liūdesį, džiaugsmą.
Lietuvių kalba  Analizės   (2 psl., 3,33 kB)
Indoeuropiečių kalbų šeima ir baltai. Lietuvių kalbos tarmės. Lituanistika pasaulyje ir universitetuose. Lituanistika Vokietijoje. Lituanistika Danijoje. Lituanistika Skandinavijoje. Lituanistika Prancūzijoje. Lituanistika Rusijoje. Lituanistika Lenkijoje. Lituanistika Latvijoje. Savi gimtosios kalbos tyrinėtojai. Lietuviai, kaip ir bet kurios kitos tautos nariai, ne visi vienodai kalba. Įvairiose krašto vietose pastebime daug visokių nukrypimų nuo literatūrinės (bendrinės) kalbos normų.
Lietuvių kalba  Referatai   (18 psl., 48,21 kB)
Pateikiamos tokių terminų reikšmės: alegorija, aliteracija, aliuzija, anotacija, antonomazija, apybraiža, apsakymas, veikėjas, trioletas, tragikomedija, tragedija, toninė eilėdara, tercina, tema, stilius, sonetas, siužetas, sinonimas, silabinė eilėdara, satyra, sarkazmas, sakmė, romansas, romanas, ritmas, rimas, remarka, rauda, prologas, problema, poema, personifikacija, perifrazė, patosas, patetika, pasakėčia, paralelizmas, parafrazė, paradoksas, parodija, paralelizmai, palyginimas, pakartojimas, padavimas, onomatopėja, oksimoronas, odė, nutylėjimas, novelė, nirvana, monologas ir kt.
Lietuvių kalba  Pagalbinė medžiaga   (7 psl., 24,22 kB)
Maždaug dešimtmetį (1765-1775 m.) K.Donelaitis rašė savo pagrindinį kūrinį "Metai", susidedantį iš keturių giesmių, atitinkančių metų laikus. "Metams" įtakos turėjo ir Europos literatūros tradicija, vietinė rytų Prūsijos literatūrinė aplinka. Gamtinė tematika, keturių metų laikų ciklo siužetas, švietėjiška medžiaga bei didaktiniai-moraliniai pamokymai "Metus" sieja su literatūros tradicija.
Lietuvių kalba  Interpretacijos   (1 psl., 4,46 kB)
Vytautas Mačernis, skirtingai nuo kitų to meto poetų ir rašytojų, savo mintis kreipė ne į vykstančių įvykių bei aplinkybių nagrinėjimą, aprašymą bei išaukštinimą ar pažeminimą, pasmerkimą, bet į filosofinius, tiesiogiai neatsakomus, daugiareikšmius dalykus. Jo poezija - filosofinė, ji remiasi ne socialinių tiesų nagrinėjimu, bet prasmės ieškojimu gyvenime, gamtoje, galų gale pačiame žmoguje.
Lietuvių kalba  Interpretacijos   (4 psl., 10,87 kB)
Trumpi lietuvių literatūros autorių aprašymai. Abiturientams puiki pagalbinė medžiaga ruošiantis egzaminams. Kristijonas Donelaitis. Maironis. Jonas Biliūnas. Šatrijos Ragana. Vaižgantas. Vincas Krėvė. Balys Sruoga. Vincas Mykolaitis-Putinas. Jurgis Savickis. Salomėja Nėris. Antanas Vaičiulaitis. Henrikas Radauskas. Antanas Škėma. Justinas Marcinkevičius. Juozas Aputis. Romualdas Granauskas. Bitė Vilimaitė. Vanda Juknaitė. Judita Vaičiūnaitė. Marcelijus Martinaitis. Nijolė Miliauskaitė.
Lietuvių kalba  Konspektai   (21 psl., 61,71 kB)
Ar galima būtų įsivaizduoti tikrovėje ant aukšto Udruvės kalno stovintį Baltaragio malūną, jo šeimininką, pražilusį Baltaragį, gražuolę jo dukrą jurgą, pas kurią vis važiuoja piršliai su jaunikiais, bet niekas nedavažiuoja, nes jiems sukliudo Paudruvės pelkių velnias Pinčukas?
Lietuvių kalba  Rašiniai   (2 psl., 4,66 kB)
20a. pradžioje lietuvių rašytojų gretas papildo garsiosios moterys: Žemaitė, G.Petkevičūtė-Bitė, Lazdynų Pelėda, M.Pečkauskaitė - Šatrijos Ragana. Trys talentingos žemaitės ir panevėžietė Bitė kilusios iš bajorų šeimų, gavusios atitinkamus išsilavinimus. Moterys švietėjos.Visas jas literatūrinio ir kultūrinio gyvenimo vingiais lydėjo Povilas Višinskis. Nors ir savo vaikystę praleidusios bajoriškoje aplinkoje, auklėjamos lenkiška dvasia, šios rašytojos turėjo didelę gyvenimišką patirtį, matė daug vargo ir skausmo. Savo kūryboje jos ypatingai daug dėmesio skyrė moterims.
Lietuvių kalba  Rašiniai   (2 psl., 5,26 kB)
Kazio Borutos romane “Baltaragio malūnas” matome daug tautosakos motyvų, jo fabula pagrįsta antgamtinėmis jėgomis, kaip ir senieji nacionaliniai epai. Šiame kūrinyje dominuoja vienas lietuvių liaudies pasakų atstovas velnias Pinčukas, su kuriuo žmogus turi grumtis dėl savo laimės ir likimo. “Baltaragio malūnas” - tai ne tautosakos kopijavimo knyga, o individualus autoriaus mąstymo vaisius, pasiektas remiantis lietuvių liaudies kultūros elementais. Iš liaudies pasakų K. Boruta panaudojo tik keistų, fantastinių įvykių seką, neapibrėžto laiko plotmę.
Lietuvių kalba  Interpretacijos   (1 psl., 5,8 kB)
A.Vienuolis rašė nuoširdžiai ir paprastai. Jo kūryboje nesutiksime modernistinių krypčių atgarsių. Rašytojas mums liko liaudiškas ir savitas. Pats buvo kilęs iš kaimo, todėl gerai suprato kaimo žmonių gyvenimą. Visus savo atsiminimus surinko į knygą "Iš mano atsiminimų". "Arkliavagio duktė" -viena tos knygos dalelė. A.Vienuolis apsakyme pavaizdavo 20a. pradžios Lietuvos kaimą, nepaliestą miesto civilizacijos, tamsų, turintį savus įstatymus. Kaimas to meto žmogui buvo svarbus dalykas, nes būtent jame prabėgdavo visas žmogaus gyvenimas, džiaugsmai ir kančios. Rašytojas aprašo savo gimtinę Užuožerius.
Lietuvių kalba  Analizės   (2 psl., 4,76 kB)
J. Biliūno kūryba
2009-09-01
Atskleidė socialinę skriaudą ir nelygybę, kėlė egzistencijos problemas: jaunystės ir senatvės kontrastą, kaltės ir atsakomybės santykį, žmogaus laimės trapumą, pasiaukojimo už kitus rgožį ir prasmę. Ne alegorinės šmėklos, o Rusijos carinė priespauda, nelygybė, žmonių tamsumas ir artimųjų egoizmas pasmerkė žmogų skurdui, ligai, ankstyvai mirčiai.
Lietuvių kalba  Pagalbinė medžiaga   (6 psl., 13,13 kB)
Jaunimas sudaro nedidelę visuomenės dalį, bet jo svarba visuomenei yra akivaizdi. Juk tai naujoji karta, kuri kurs Žmonijos ateitį ir tęs senesnės kartos pradėtus darbus. Į klausimą, ar sunku būti jaunam, vienareikšmiškai atsakyti neįmanoma. Jaunuolio gyvenimas nėra lengvas. Jo kelyje iškyla daug sudėtingų ir sunkiai įveikiamų problemų, kurių pasekmės kai kada gali būti tragiškos. Visų laikmečių jaunimo problemos panašios, skiriasi tik detalės. Šios problemos yra amžinos: jaunosios ir senosios kartos tarpusavio santykiai, pinigų, laiko, asmenybės laisvės.
Lietuvių kalba  Rašiniai   (2 psl., 6,3 kB)
Jaunimo problemos rašytojus jaudino jau seniai. Antikos herojus Ikaras nepaklausė tėvo perspėjimų ir žuvo. Tėvų ir vaikų tarpusavio santykius gvildeno ne tik O.Balzakas romane ,,Tėvas Gorijo“. Tai amžina problema. Lietuvių rašytojus domino jauno žmogaus vieta visuomenėje. Jaunimo tema rašė V.Bubnys (,,Žalios sūpuoklės“, ,,Baltas vėjas“ ir kt.), A.Zurba (,,Integralas“, ,,Šimtadienis“), J.Grušas (,,Meilė, džiazas ir velnias“), J.Glinskis (,,Kingas“) ir daugelis kitų.
Lietuvių kalba  Analizės   (2 psl., 6,24 kB)
Antanas Smetona gimė 1874m. rugpjūčio 10d. Taujėnų valsčiaus Užulėnio kaimo neturtingo valstiečio šeimoje. Protėviai buvo kunigaikščių Radvilų baudžiauninkai. Smetona pasižymėjo savo lėtu būdu ir ramiu galvojimu, palinkimu į atitrauktinį bendrų klausimų nagrinėjimą, drąsa reikšti nuomones, kad ir priešingas daugelio, sugebėjimu apie save spiesti žmones, svarbiose savo ar tautos valandose ne kartą pasireiškė nelauktu tvirtumu ir ryžtingumu.
Lietuvių kalba  Pagalbinė medžiaga   (5 psl., 9,63 kB)
Gamta ir žmogus
2009-08-31
Žmonija išranda vis galingesnių techninių priemonių gamtai pertvarkyti. Mes jau galime sukurti dirbtines „jūras“, mes jau pajėgūs ištirpdyti ašigalių ledynus, nusausinti visus užpelkėjusius žemės plotus. Didelių permainų gamtoje sukelia gamybos procesas, kuris iš pagrindų keičia gamtinių kompleksų struktūrą, kasdien vis daugiau ima iš gamtos ir sudaro atliekų problemą.
Lietuvių kalba  Rašiniai   (3 psl., 11,23 kB)
V.M.P. romanas "Altorių šešėly" yra psichologinio pobūdžio. Čia autorius nagrinėja žmogaus asmeninės laisvės , kūrybos problemas. Jo pagrindinis veikėjas Liudas Vasaris ieško kelio į žmogaus laisvę. Galima išskirti tris etapus, kuriuos Vasaris praėjo, ieškodamas kelio į asmeninę laisvę. Pirmasis etapas atitinka I-ąją romano dalį - "Bandymų dienos". Antrąjį etapą į asmeninę laisvę atitinka antoji romano dalis "gyvenimas eina". Trečiąjį etapą atitinka trečioji romano dalis "Išsivadavimas"
Lietuvių kalba  Analizės   (6 psl., 25,05 kB)
V. Krėvė lietuvių literatūrą, realistinę kūrybą praturtino psichologiniais, intelektualiniais paveikslais. Jam rūpėjo žmogaus būties filosofinės problemos: kas yra laimė ir tiesa, koks gyvenimo tikslas ir kas svarbiausia žmogaus gyvenime? V. Krėvė šias problemas sprendė kurdamas konkrečius žmonių paveikslus, kuriais išreikšdavo savo idealus, atskleisdavo savybes tokio žmogaus, kokį jis norėjo matyti gyvenime.
Lietuvių kalba  Analizės   (10 psl., 44,1 kB)
Justinas Marcinkevičius yra žymus lietuvių poetas bei dramaturgas. Svarbiausias rašytojo kūrybos motyvas – tautos ir jos kultūros išlikimas. Nacionalinę savimonę ypač gaivino Just. Marcinkevičiaus sukurta poetinių dramų trilogija, kurioje atskleidžiama valstybės, rašto ir meno puoselėjimo svarba. Antroji draminės trilogijos dalis pavadinta „Mažvydas“. Šio kūrinio centre – pirmosios lietuviškos knygos autorius Martynas Mažvydas. Jis dramoje vaizduojamas ir kaip tautos vertybių saugotojas, ir kaip kenčianti, besiaukojanti asmenybė.
Lietuvių kalba  Interpretacijos   (1 psl., 4,58 kB)
Juozas Aputis yra modernių psichologinių novelių ir apysakų kūrėjas. Jo lyrinė proza atspindi okupuotos tautos būseną bei tikroviškai vaizduoja Lietuvos kaimą. Tačiau svarbiausia J. Apučio kūryboje yra asmeninė patirtis ir žmogaus išgyvenimai. J. Apučio novelių pagrindiniai veikėjai jautrūs, dvasingi, jie laikosi dorovinių žmogaus principų ir jaučia stiprų ryšį su gamta, namais. Be to, rašytojo kūriniuose dažni vaikystės ir jaunystės prisiminimai, padedantys susigaudyti pakitusiame pasaulyje.
Lietuvių kalba  Interpretacijos   (1 psl., 4,43 kB)
Henrikas Radauskas yra vienas žymiausių XX amžiaus lietuvių poetų bei moderniosios literatūros atstovų. Jis – kūrėjas estetas, poezijoje siekęs meninio tobulumo. H. Radausko eilėraščiuose vaizduojamas pasaulis yra savitas, pasakiškas ir dažnai nutolęs nuo tikrovės, kurioje lyrinis subjektas jaučiasi vienišas bei svetimas.
Lietuvių kalba  Interpretacijos   (1 psl., 4,29 kB)
Bitė Vilimaitė – XX a. lietuvių rašytoja modernistė, egzistencializmo atstovė, kūrusi psichologines minimalistinio stiliaus noveles. Trumpame ir fragmentiškame Vilimaitės kūrinyje kiekviena detalė yra reikšminga ir gali atskleisti žmogaus dvasinį pasaulį, o rašytojos vaizduojamose kasdieninėse situacijose išryškėja egzistencinės problemos bei žmonių tarpusavio santykiai.
Lietuvių kalba  Interpretacijos   (2 psl., 5,64 kB)
Šis Antano Vaičiulaičio romanas – tai gamtos ir civilizacijos sankirta, kurioje susitinka dviejų žmonių likimai. Pagrindiniai kūrinio leitmotyvai – vienuolyno bokštas ir Geisaties ežeras. Nagrinėjama ištrauka, kaip galima spręsti iš pavadinimo “Bokštas”, yra apie vienuolyno bokštą. Bet tai tik išorinis romano sluoksnis, o visa esmė yra daug giliau. Šioje ištraukoje galima atrasti elementų, kurie atskleidžia dramatišką romano baigtį. Tai tarsi maža romano schema, kurioje sutelpa visi jausmai, mintys, abejonės ir poelgiai.
Lietuvių kalba  Interpretacijos   (1 psl., 4,88 kB)
Daugelis lietuvių rašytojų savo kūriniuose stengėsi pavaizduoti senųjų žmonių gyvenimą, pasaulėžiūrą, likimą. Senieji žmonės rašytojams yra įdomūs, nes turi sukaupę gyvenimišką patirtį, turi savitą požiūrį į pasaulį ir gyvena pagal nusistovėjusias moralines normas. Rašytojo V. Krėvės apsakyme “Skerdžius” iškyla XIX - XX a. kaimo žmonių buities paveikslas. Autoriui rūpi žmonių dvasinės vertybės, todėl jis išskiria du seniausius Pagirių sodžiuje: Grainio liepą ir Skerdžių. Lapinas senas, bet “drūtas kaip stipriai žemėn įaugęs ąžuolas”. Liepas sena, bet stipriausia, aukščiausia, plačiašakė, gyvybinga. Abu žemės vaikai.
Lietuvių kalba  Analizės   (3 psl., 7,26 kB)
Antanas Baranauskas
2009-08-27
Antano Baranausko gyvenimas ir veikla nėra eilinė rašytojo biografija. Ji labai prieštaringa ir vaizdžiai kalba, kokiomis nepalankiomis aplinkybėmis vystėsi lietuvių literatūra. A. Baranauskas kūrė labai sudėtingo istorinio laikotarpio sąlygomis, ties dviejų epochų – atgyvenusio feodalizmo ir besiformuojančio kapitalizmo slenksčiu. Jis buvo žinomas ne tik kaip Antanas Baranauskas, bet ir kaip Baranowskis, Baranauskis, Baronas. Būdavo galima rasti pasirašius: A.B., Bangputys, Jurksztas Smalaūsis, Jurkštas Smalaūsis.
Lietuvių kalba  Referatai   (5 psl., 22,63 kB)
Taisyklingai sukirčiuokite specialybės terminus ir jų formas. Svetimybes pakeiskite lietuviškais atitikmenimis. Pataisykite sakiniuose pavartotus vertalus ir semantizmus. Pasirinkite taisyklingas formas. Pataisykite linksnių ir prielinksnių vartojimo bei sakinių jungimo klaidas. Ištaisykite įvairias klaidas.
Lietuvių kalba  Pagalbinė medžiaga   (3 psl., 7,31 kB)
Kalbos vaizdinės raiškos priemonės. Poetinė sintaksė. Eilėdara. Žodžiai, kurie skirtingai skamba, bet reiškia tą patį vadinami sinonimais. Antonimai - tai priešingos reikšmės žodžiai. Epitetas - tai meninis pažyminys, kuris pabrėžia esminį daikto ar reiškinio bruožą. Tokie epitetai, kurie pridedami prie tų pačių žodžių, vadinami nuolatiniais (močiutė sengalvėlė). Vieno daikto ar reiškinio sugretinimas su kitu daiktu - palyginimas. Metafora - perkeltinės prasmės žodžiai ar posakiai, kurių vaizdai paremti daiktų ar reiškinių panašumu.
Lietuvių kalba  Konspektai   (2 psl., 5,22 kB)
Salomėja Nėris – viena talentingiausių lietuvių poečių. Ji - mūsų tautos lakštingala. S. Nėries kūryba - tai savotiškas lyrizmo simbolis lietuvių literatūroje. Jau pirmaisiais savo eilėraščių rinkiniais ji nusipelnė subtiliausios lietuvių lyrikės vardo. S. Nėries poeziją galima pavadinti daina. Žinoti jos gyvenimo kelią turėtų būti kiekvieno, besidominčio jos kūryba, savigarbos reikalas. Taigi pasekime poetės likimo pėdsakais.
Lietuvių kalba  Referatai   (7 psl., 10,27 kB)
Stilių sąveika
2009-08-20
Tos pačios kalbos stiliai nėra uždari ir veikia vienas kitą. Uždariausia, griežčiausia sistema – kanceliarinis stilius. Kitus stilius jis veikia, o pats svetimų raiškos priemonių neįsileidžia. Ypač tai būdinga įstatymams, dokumentams. Didesnę stiliaus laisvę gali turėti skelbimas – tai priklauso nuo jo turinio, adresato, vietos. Ataskaita gali būti perdėm sausa, dalykiška, tinkama tik į bylą segti – tokios būna administracinės ir mokslinės ataskaitos. Tačiau esama ir kitokių ataskaitų – ataskaitinių pranešimų, skirtų skaityti susirinkime, suvažiavime. Informacija tuose pranešimuose pinasi su poveikiu, kanceliarinis ar mokslinis stilius – su publicistiniu. Tai pereinamas, tarpinis žanras. Stilių sąveika yra ryškiausia tokiuose žanruose, jie tarytum grandys, jungiančios skirtingus stilius į visumą – bendrinę kalbą.
Lietuvių kalba  Pagalbinė medžiaga   (7 psl., 15,72 kB)
Man anksčiau nekildavo net tokių minčių, kad vaikystės gali kas nors ir neturėti. Aš tiesiog augau, žaidžiau ir linksminausi apsupta tėvelių ir senelių meile ir rūpesčiu. Kai aš susirgdavau, šalia lovelės rymodavo mama arba močiutė ir aš stebuklingai greitai pasveikdavau. Kai mano širdelėje atsirasdavo koks nors didelis noras, aš prisiglausdavau prie tėvelio peties ir tyliai jam į ausį pašnibždėdavau. Ir žinojau, kad tėvelis jį pasistengs išpildyti.
Lietuvių kalba  Rašiniai   (2 psl., 3,32 kB)
“Mindaugas”. "Mažvydas". "Katedra". Drama pradedama dviejų metraštininkų - juodojo ir baltojo, dialogu. Jie diskutuoja apie istoriją ir kokią ją reikia rašyti. Juodasis atsižvelgia tik į faktus, o baltasis metraštininkas jaučia didžiulę atsakomybę rašydamas istoriją, atsižvelgia į jausmus. Jam rūpi žmonės, o ne faktai. Baigus kalbėti metraštininkams, veiksmas vyksta Vismanto pilyje, kur susitinka kunigaikščiai. Jie diskutuoja apie neramumus Lietuvoje ir kaip užpuldinėjamos jų pilys. Mindaugas sako, kad Lietuvai reikia žmogaus, kuris paimtų viską į savo rankas, suvienytų Lietuvos valstybę.
Lietuvių kalba  Konspektai   (2 psl., 7,78 kB)
Juozas Aputis
2009-08-13
Prozininkas, novelių autorius Juozas Aputis gimė 1936 m. birželio 8 d. Balčių kaime (Raseinių r.), kurį laiką gyveno Nemakščiuose, Viduklėje, Vilniuje, vėliau įsikūrė Dzūkijoje, vaizdingame Zervynų kaime. 1960 m. baigė Vilniaus universitetą, dirbo „Literatūros ir meno“, „Girių“, „Pergalės“ (nuo 1980 m.) redakcijose. Nuo 1990-1994 m. buvo „Metų“ redaktorius, nuo 1995 m. – „Metų“ žurnalo prozos skyriaus redaktorius. Pirmosios novelių knygos Žydi bičių duona (1963) ir Rugsėjo paukščiai (1967) ženklino permainas prozoje – perėjimą nuo epinio objektyvaus vaizdavimo, kurio reikalavo socialistinio realizmo teorija, prie lyrinio, poetiško pasakojimo.
Lietuvių kalba  Konspektai   (86,31 kB)
Antanas Škėma
2009-08-13
Škėma, panašiai kaip ir Radauskas, yra jau miesto kultūros žmogus. Gimė Lodzėje (Lenkijoje), ankstyvąją vaikystę praleido Lenkijoje, vėliau Rusijoje ir Ukrainoje. Po Pirmojo pasaulinio karo grįžusi į Lietuvą šeima kurį laiką gyveno Radviliškyje, paskui persikraustė į Kauną. Būsimasis rašytojas studijavo mediciną ir teisę Vytauto Didžiojo universitete, lankė dramos teatro studiją, 1936 m. tapo Kauno, paskui Vilniaus dramos teatrų aktoriumi. Antrojo pasaulinio karo metais parašė pirmą pjesę „Julijana" (1943), kuri buvo pastatyta Vilniaus dramos teatre, tačiau priartėjus frontui premjera neįvyko. Pasitraukęs į Vakarus dirbo įvairius fizinius darbus, vaidino ir režisavo išeivijos teatro trupėse, dalyvavo kultūrininkų sambūriuose. Išleido novelių ir apysakų rinkinius „Nuodėguliai ir kibirkštys" (1947), „Šventoji Inga" (1952), „Čelesta" (1960), romaną „Balta drobulė" (1958), dramas „Pabudimas" (1956), „Žvakidė" (1957). 1961 m. žuvo autokatastrofoje Čikagoje, grįždamas iš Santaros-Šviesos sambūrio suvažiavimo, kuriame vaidino savo paties režisuotoje Kosto Ostrausko pjesėje. Po mirties draugų išleistuose Škėmos „Raštuose", be minėtų kūrinių, dar išspausdinta pluoštas anksčiau neskelbtų dramų, apysaka „Izaokas", novelių, literatūros kritikos.
Lietuvių kalba  Referatai   (15 psl., 68,19 kB)
Antanas Škėma
2009-08-13
Antanas Škėma (1911-1961) gimė Lenkijoje, kur jo tėvas dirbo mokytoju. Prasidėjus pirmajam pasauliniam karui, jų šeima gyveno Prūsijoje ir Ukrainoje. Škėma - žymiausias modernizmo atstovas XX a. vidurio lietuvių literatūroje. Jis buvo prozininkas, dramaturgas, literatūros kritikas.
Lietuvių kalba  Referatai   (19 psl., 53,77 kB)
Simbolizmas
2009-08-13
Simbolizmas, kaip naujo meno kryptis, iškyla apie 1870 metus Pran¬cūzijoje ir pamažu pasklinda po vokiečių, rusų, lenkų, lietuvių litera¬tūras. Simbolizmas daug ką paveldėjo iš romantizmo, o ypač - pasau¬lio vaizdą ir pasaulio jutimą, pastangą simboliais išreikšti pasaulio paslaptį. • Realistai mato materialų pasaulio pavidalą, o romantikai ir sim¬bolistai teigia, kad realybė yra tik paviršius, po kuriuo slypi idealusis pasaulis. Jie nepateikia išorinės tikrovės kontūrų, neatspindi matomos tikrovės. Simbolistų nuomone, daugelis mus supančių daiktų yra idealaus, akimi nematomo pasaulio nuorodos. Šiapusybės reiškiniai ar daiktai rodo į tai, kas neišsakoma. Simbolistai ypač mėgsta mįslingus, fantastinius vaizdus, užuominas.
Lietuvių kalba  Referatai   (21 psl., 42,27 kB)
“Žemininkų” dvasinė patirtis susiformavo dar Lietuvoje. Jau išeivijos sąlygomis brendo tie poetai, kurie iš gimtinės nedaug ką teišsivežė. Jie vadinami “bežemių”, kartais ir “neornamentuotos” kalbos karta. Pagrindinis jos atstovas yra Algimantas Mackus. Jis jau nebegali atsiremti nei į namus, nei į gimtąją žemę, nes nebejaučia jų realumo. Suabejojama, ar apskritai žmogus turi kokį nors dvasinės atramos tašką, ar gyvenimas tik nykuma ir beprasmybė. Vienintelė, iš svetimos aplinkos išskirianti ir “kitur” vedanti yra tik lietuvių kalba. Todėl kalbai suteikiama itin daug dėmesio, bet siekiama matyti ne kalbos žiedus, o tarsi nuogas, nepridengtas žodžio šaknis.
Lietuvių kalba  Analizės   (2 psl., 8,36 kB)
Niekas iš tikro nežino, kas yra mirtis. Vieniems tai kelionė pas Dievą, kitiems - amžinoji nebūtis ir panašiai. Tad pats mirties faktas yra nesvarbus. Svarbu tai, kaip mes mirtį suvokiame, kokią ją įsivaizduojame. Mirties šešėlis lydi žmogų visą jo gyvenimą, todėl emocijos, kurias sukelia mirties faktas žymiai daugiau įtakoja mūsų gyvenimą nei pati mirtis, kuri tėra viena iš sudėtinių gyvenimo dalių. Bet todėl, jog europietiškos kultūros žmonės nemėgsta paslapčių, dalykų, kurių nesupranta ir kurie jiems nepavaldūs, kasdieniame gyvenime stengiamasi užmiršti mirties faktą arba tiesiog jį ignoruoti.
Lietuvių kalba  Referatai   (6 psl., 10,41 kB)
Vincas Krėvė (Mickevičius) - universalių užmojų, įvairių žanrų kūrėjas, derinęs realistinį konkretumą ir romantinį pakylėtumą, jungęs savo tautos ir Rytų išmintį, istorinių veikalų kūrėjas, Biblijos interpretatorius. Labiausiai Vincas Krėvė mėgo savo vaikystės kaimą, paskendusį miškuose, apsuptą ežerų ir kalvelių. Apsakymų rinkinyje “Šiaudinėj pastogėj” ir apysakoje “Raganius” kaip tik ir iškyla spalvingas bei konkretus XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Dzūkijos kaimo paveikslas.
Lietuvių kalba  Analizės   (3 psl., 8,22 kB)
"Anksti rytą" buvo pirmasis išleistas Salomėjos Nėries eilėraščių ciklas, parašytas poetei dar esant studente. Poetė buvo pilna stipraus gyvenimo džiaugsmo ir gyveno jaunystės pojūčiais. S. Nėris norėjo paprastai, nuoširdžiai ir dainingai perteikti jaunystės polėkį. Ji norėjo aplinkinius įtikinti, koks laimingas yra jaunas žmogus ir parodyti, kokių stebuklingų galių suteikia jaunystė.
Lietuvių kalba  Analizės   (1 psl., 3,73 kB)
Kristijonas Donelaitis. Maironis. Jonas Biliūnas. Šatrijos Ragana. Vaižgantas. Vincas Krėvė. Balys Sruoga. Vincas Mykolaitis-Putinas. Salomėja Nėris. Antanas Vaičiulaitis. Henrikas Radauskas. Antanas Škėma. Justinas Marcinkevičius. Juozas Aputis. Romualdas Granauskas. Saulius Šaltenis. Bitė Vilimaitė. Vanda Juknaitė. Judita Vaičiūnaitė. Marcelijus Martinaitis. Sigitas Geda. Nijolė Miliauskaitė. Tomas Venclova.
Lietuvių kalba  Konspektai   (8 psl., 53,02 kB)
Kūriniai, kuriais galima remtis per lietuvių kalbos egzaminą, kuomet renkatės rašyti rašinį. Tai puiki medžiaga norint sutaupyti laiko, ar prisiminti tai, ką skaitėte. Prie kiekvieno kūrinio yra nurodytos galimos rašinio temoms, kurioms tas kūrinys tiktų (argumentuojant). Danielius Defo. Romanas „Robinzonas Kruzas“. Francas Kafka. Novelė „Metamorfozė“. Balys Sruoga. Proza(Romanas) „Dievų miškas“. Viljamas Šekspyras. Drama „Romeo ir Džiuljeta“. Vincas Krėvė. Drama “Skirgaila“. Romualdas Granauskas. Novelė „Duonos valgytojai“. Juozas Aputis. Novelė „Autorius ieško išeities“. Juozas Aputis. Novelė „Erčia, kur gaivus vanduo“. Bronius Radzevičius. Novelė „Nuskriausta vaikystė“. Bitė Vilimaitė. Novelė „Leokadija ir Ona“. Bitė Vilimaitė. Novelė „Kada piešime perlinę vištelę?". Bitė Vilimaitė. Novelė „Dzūkė mergaitė“. Sofoklis „Antigonė“. J.V. Gėtė „Faustas“. F. Dostojevskis „Nusikaltimas ir bausmė“. Antanas Škėma „Balta drobulė“. Romualdas Granauskas „Gyvenimas po klevu“.
Lietuvių kalba  Konspektai   (15 psl., 33,68 kB)
I.Šeiniaus talentas labiausiai atsiskleidė romanuose. Juose randame skvarbaus analitiko žvilgsnį į žmogų, savitą pasaulio sampratą, žodžio kultūrą. Romano "Kuprelis" pirmasis leidimas pasirodė 1913m. Antrasis variantas pakeistas, išleistas 1932m. "Kuprelis" - tai pirmas modernus lietuvių romanas, kurio centre - žmogaus drama. Kūrinio pagrindas yra Kuprelio meilės - vienintelės, lemtingos ir nelaimingos - istorija. Ją Kuprelis pasakoja jaunam studentui, tai jo išpažintis. Kuprelio meilė Gundei - viso pasakojimo centras. I.Šeinius - impresionistas, ir kaip ir daugelis šios krypties atstovų jis gyvenimo prasmę sieja su meile.
Lietuvių kalba  Analizės   (2 psl., 5,74 kB)
Širdies troškimai Maironio lyrikoje. Vieno eilėraščio analizė. J.Grušo pasirinkto kūrinio aptarimas arba ištraukos analizė. Maironio lyrika kupina meilės gamtai ir žmogui. Gamtos vaizdai poeto eilėraščiuose susiklosto iš konkrečių, aplinką įvardijanèių žodžių ir vietovardžių. Jie kūrinyje įgyja poetišką, kilnią prasmę. Žodžiai, kuriais Maironis kalba apie gamtą, tampa tėvynės ženklais. Lietuva - tai Nemunas, Dubysa, Šešupė ir Nevėžis, Šatrijos ir Birutės kalnas, Vilnius, Trakai. Lietuvos gamtovaizdis - ūžiančios girios, milžinkapiai, apleistos pilys. Jie pagilina tą meilės jausmą, kuris poetą sieja su gimtąja žeme, kuri mylima ne tik dėl to, kad jos vaizdai tokie savi, bet ir todėl, kad toje žemėje gyvos istorinės tradicijos.
Lietuvių kalba  Analizės   (2 psl., 5,93 kB)
A. Baranausko poema "Anykščių šilelis". Nurodytos ištraukos skaitymas ir analizė. R. Granausko pasirinkto kūrinio aptarimas arba ištraukos analizė. Antanas Baranauskas - žymiausias XIX a. vidurio lietuvių poetas, klasikinės poemos "Anykščių šilelis" ir kitų eiliuotų kūrinių autorius. Kurti jis pradėjo dar vaikystėje. Ganydamas bandą jis kūrė žaismingus eilėraštukus, išreiškiančius piemenuko mintis, vaikiškus jo dżiaugsmus ir rūpesčius. A. Baranauskas poemoje pavaizdavo gerai pažįstamą gimtojo krašto gamtą. Anykščių šilelis - tai grażus miškas, nuo Anykščių miestelio siaura juosta nusitęsęs Šventosios pakrantėmis keliolika kilometrų.
Lietuvių kalba  Analizės   (2 psl., 5,56 kB)
Pirmosios lietuviškos knygos, jų kūrėjai. Just. Marcinkevičiaus kūryba. Poetinės dramos "Mažvydas" analizė. Indoeuropiečių kalbų šeima. Raštai lietuvių kalba turėjo atsirasti XIV a. pab., priėmus krikščionybę, bet originalių lietuviškų tekstų ar vertimų būta labai nedaug, tik patys reikalingiausi tikybiniai tekstai. XVI amžius mums paliko maždaug 20 lietuviškų religinių knygų. Mintis pradėti leisti lietuviškas knygas greičiausiai kilo Vilniuje lietuvių humanistams. Tam įtakos turėjo Vokietijoje prasidėjusi reformacija. Jos šalininkai reikalavo, kad apeigos bažnyčioje būtų atliekamos ne lotynų, o krašto žmonių kalba. Reformacijos pradininkas - Martynas Liuteris.
Lietuvių kalba  Konspektai   (2 psl., 6,02 kB)
Pasirinkto XX a. Vakarų Europos moderniosios prozos, poezijos, dramos autoriaus vieno kūrinio arba rinkinio aptarimas (E.Kafka, A.Kamiu, H.Hesė). K.Binkio poezija. Pasirinkto eileraščio analizė. H.Hesė - pasaulinio garso vokiečių rašytojas, šiandien jau gerai žinomas lietuvių skaitytojams, nors jo kūriniai lietuvių kalba pasirodė 1977 m. Hesės knygose dominuoja autoriaus orientacija į asmenybę, individą. Rašytojas neslepia paniekos išoriniam, fasadiniam gyvenimui. Leitmotyvu per visą H. Hesės kūrybą eina psichologinė problema - žmogus turi būti savimi. Rašytoją domino žmogaus gebėjimas dvasiškai atsinaujinti, pakilti nuo žemo "aš" iki aukštesnės jame slypinčios asmenybės. Rašytojo žmogus nuolat blaškosi, ieško harmonijos su pasauliu ir savimi.
Lietuvių kalba  Konspektai   (2 psl., 6,32 kB)
XX a. literatūra. E. M. Remarkas, B. Brechtas, E. Hemingvėjus. Vieno kūrinio analizė. M. Katiliškio vieno kūrinio aptarimas arba ištraukos analizė. Ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu, Hemingvėjus buvo artimas "prarastos kartos" rašytojų grupei. "Prarastosios kartos" žmonės ryškiausiai pavaizduoti romane "Fiesta". Jis rašė "aisbergo principu" (reikia skaityti tarp eilučių). Karo motyvai ir "prarastosios kartos" likimas atsispindi ir romane "Atsisveikinimas su ginklais". Vienas iš jo stiliaus ypatumų - ironija, parempta žodžių ir juose slypinčios minties, herojaus būsenos ir aplinkos kontrastu, prieštaringų dalykų sugretinimu. Už apysaką "Senis ir jūra" ir visą kūrybą, Hemingvėjui 1954m. suteikta Nobelio premija.
Lietuvių kalba  Konspektai   (2 psl., 5,83 kB)
Vieno XIXa. realizmo autoriaus (O.Balzako, Stendalio) kūrinio aptarimas. V. Mykolaičio - Putino poezija. Pasirinkto eilėraščių rinkinio analizė arba eilėraščio aptarimas. Realizmas - literatūros, teatro ir dailės kryptis, kuri tikroviškai ir objektyviai vaizduoja gyvenimą ir žmogų. Realizmas pradeda formuotis XIX a. trečiame dešimtmetyje Prancūzijoje. Realistai didelį dėmesį skiria aplinkos ir daiktų vaizdavimui. Realistinėje literatūroje labiausiai paplitęs romanas. lš įvairių romano rūšių dažniausias socialinis. Realistai stengiasi sukurti platų visuomenės vaizdą, rodo visuomenės normas, žmonių santykius.
Lietuvių kalba  Konspektai   (2 psl., 5,74 kB)
Romantizmo literatūros ypatybės. A. Mickevičiaus vieno kūrinio analizė. B. Sruogos asmenybė ir kūryba. Pasirinkto kūrinio aptarimas arba ištraukos analizė. Baltų kalbos. Romantizmas - XVIII a. pab. - XIX a. pr. Vakarų Europos kryptis, kuri reiškėsi literatūroje, dailėje, mene, muzikoje. Romantizmas protestuoja prieš švietėjų racionalumą, prieš kasdienybės buitiškumą ir menkystę, socialinės tikrovės priešiškumą asmenybei. Etinis romantiko principas - būti nepaklusniam ir nepatenkintam, grumtis su priespauda, veržtis į išganingą tobulybę ar svajonę. Nerasdami idealo savo meto visuomenėje, romantikai susidomi folkloru, istorija, bibliniais mitais, tuo, kas paslaptinga, nepaprasta, žmogaus protui neprieinama, jaučiama tik intuityviai.
Lietuvių kalba  Konspektai   (2 psl., 6,53 kB)
Gėtės "Faustas" pirmos dalies aptarimas. Vienuolio apsakymo "Paskenduolė" aptarimas arba ištraukos analizė. J.V. Gėtė yra vokiečių rašytojas. Jo kūryboje atsispindėjo opiausios tuometinio gyvenimo problemos, kurios tebejaudina ir vėlesnių laikų žmones. Žmogaus paskirtis, veiklos tikslai, santykiai su gamta ir visuomenės likimu, grožis ir meilė - temos, kurios ryškios Gėtės kūryboje. Klasikiniu kūrybos laikotarpiu Gėtė rašo didįjį savo kūrinį - "Faustą". Tai dviejų dalių filosofinė tragedija. Šiuo laikotarpiu rašytojo žvilgsnis krypo į visuotinąsias tiesas, ieškojo pasaulio harmonijos, gyvenimo prasmės. "Faustas" - pasaulio ir žmogaus modelis, kurį Gėtė kūrė kone visą gyvenimą.
Lietuvių kalba  Konspektai   (2 psl., 5,73 kB)
Šekspyro laikų teatras. Vienos V. Šekspyro dramos aptarimas. Aisčio poezija. Pasirinkto eilėraščio analizė. V. Šekspyras - renesanso epochos kūrėjas. Tuo metu Anglijoje gyvuoja rūmų vaidinimai, spektakliai siauram žiūrovų ratui. Mėgstamiausi yra vieši teatrai. Viešas teatras plėtoja liaudies dramos tradicijas. Vaidinama po atviru dangumi ant pakylos. Renesanso teatrui neužteko vien liaudies dramos patyrimo, reikėjo išmoningai rezgamos intrigos, sudėtingesnio vidaus gyvenimo.
Lietuvių kalba  Konspektai   (2 psl., 5,8 kB)
Senovės graikų teatras. Vienos tragedijos aptarimas. A.Miškinio arba B.Brazdžionio poezija. Pasirinkto eilėraščio analizė. Senovės Graikija sukaupė milžiniškus kultūros turtus, VllI a. pr. m.e., Graikijoje pasirodo Homeras, kiti kūrėjai, suklesti teatras, architektūra, keramika. Graikų drama atsirado VI a. pr.m.e. iš dievo Dioniso švenčių apeigų. Jų choro dalyviai giedodavo giesmes apsirengę ožių kailiais. lš to kilo tragedijos pavadinimas (tragedija - ožių daina). lš Dioniso švenčių kilo ir komedija.
Lietuvių kalba  Konspektai   (2 psl., 5,64 kB)
Lietuvių liaudies pasakos arba mitologinės sakmės. Vienos pasakos arba sakmės analizė pasirinktu aspektu. V. Mačernio poezija. Pasirinktų eilėraščiu analizė. Pasaka - tai pasakojamosios tautosakos rūšis. Jos pagrindą sudaro pramanyti įvykiai, veikėjai - "gražus melas", kuris patinka ir mažiems, ir dideliems. Lietuvių liaudies pasakos žanriniu atžvilgiu labai įvairios: stebuklų, žvėrių, legendų, kvailo velnio, juokų, melų pasakos. Jos skiriasi veikėjais ir kompozicija, temomis ir stiliumi, bet visas jungia bendra nuostata - tai, kas vaizduojama, yra pramanyta, netikra.
Lietuvių kalba  Konspektai   (2 psl., 6,16 kB)
Tarkime, neoficialiai nepriklausoma žiniasklaida neegzistuoja. VISOS žiniasklaidos sritys yra priklausomos, net jeigu vadinasi nepriklausomomis. Pirmiausiai ši priklausomybė atsiranda dėl savininko ar redaktoriaus ryšio su priemone. Tai žmonės. O jeigu jie yra žmonės, tai neišvengiamai turi turėti savo nuomonę, įsitikinimus.
Lietuvių kalba  Konspektai   (3 psl., 20,74 kB)
Jau senokai Lietuvoje keliami klausimai, kaip yra susisluoksniavę šalies gyventojai, kaip susiformavę ar besiformuojantys socialiniai sluoksniai skiriasi ekonominiais, socialiniais, demografiniais, savijautos ir kitais požymiais, ar yra Lietuvoje vidurinioji klasė, kuri, kaip žinoma, laikoma visuomenės stabilumo garantu.
Lietuvių kalba  Pagalbinė medžiaga   (2 psl., 7,98 kB)
Lietuvos piliečiai, 1990 m. ryžtingai pareiškę savo valią kurti laisvą, teisinę, atvirą, demokratiniais pagrindais besitvarkančią visuomenę, prisiėmė ir atsakomybę tiek už savo asmeninį gyvenimą, tiek už valstybės kūrimą bei stiprinimą. Žmonės buvo pasirengę įveikti teisinį, politinį ir socialinį totalitarinės visuomenės palikimą bei pereinamojo laikotarpio sunkumus. Deja, visuomeniniai procesai per pastarąjį dešimtmetį vyksta kur kas sparčiau, nei keičiasi žmonių vertybės, nuostatos bei gyvenimiškieji įgūdžiai iš esmės keisti savo gyvenimo būdą, adaptuojantis prie naujų ekonominių, socialinių sąlygų.
Lietuvių kalba  Pagalbinė medžiaga   (8 psl., 67,09 kB)
Valstybė – tai visuomenės saviorganizacijos forma. Kaip ir bet kurioje organizacijoje, galiojo bendrieji principai – funkcijų pasiskirstymas, sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo hierarchija. Taigi, valstybę kuria piliečiai. Tai įteisinta Lietuvos Konstitucijos 2 straipsnyje , kuris teigia, kad Lietuvos valstybę kuria Tauta – o tai esame mes. Taigi asmuo ir valstybė yra neatsiejami vienas nuo kito , tarp jų yra labia glaudus ryšys.
Lietuvių kalba  Pagalbinė medžiaga   (1 psl., 6,47 kB)
Šiais metais Lietuva mini savo vardo tūkstantmetį. Kelias į Lietuvos valstybės vientisumą buvo ilgas ir sunkus. Iš istorijos pamokų žinome, kad Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, dar viduramžiais, Lietuvos piliečiais save laikė įvairių tautų žmonės: lietuviai , žydai, vokiečiai, rusai, ukrainiečių ir baltarusių protėviai, totoriai ir karaimai. Šios tautos išlaikė savo kalbą , tikėjimą , papročius ir tradicijas.
Lietuvių kalba  Pagalbinė medžiaga   (1 psl., 4,46 kB)
Antanas Škėma. Jurgis Savickis. Vanda Juknaitė. Bitė Vilimaitė. Romualdas Granauskas. Saulius Šaltenis. J. Aputis. Jonas Biliūnas. K. Donelaitis. V. M. Putinas.
Lietuvių kalba  Interpretacijos   (5 psl., 6,07 kB)
Lietuvių kalbos rašinių pavyzdžiai, bei detali informacija kaip reikėtų juo rašyti. Yra rašinių kurie ištaisyti bei parodytos jų klaidos ir kodėl būtent taip ištaisyta.
Lietuvių kalba  Rašiniai   (69 psl., 1,41 MB)
Atiduodu jūsų teismui savo praeitų metų kalbėjimo konspektą. Taip, tai visa informacija traukta iš interneto, kuri jums gali būti puikiai žinoma ir iš kitur. Tačiau aš iš tos galybės susirinkau vos du puslapius, kurie padėjo iš kalbėjimo gauti maksimumą :)
Lietuvių kalba  Pagalbinė medžiaga   (2 psl., 10,66 kB)
J. Mačiulis, H. Radauskas, S. Nėris, S. Geda, M. Martinaitis, N. Miliauskaitė, T. Venclova, J. Vaičiūnaitė, J. Biliūnas, J. T. Važgantas, K. Donelaitis, Šatrijos Ragana, V. Krėvė, V. Mykolaitis-Putinas, J. Savickis, A. Škėma, Just. Marcinkevičius, J. Aputis, R. Gradauskas, V. Juknaitė, S. Šaltenis, B. Vilimaitė, B. Sruoga, A. Vaičiulaitis
Lietuvių kalba  Interpretacijos   (2 psl., 3,32 MB)
R. Granausko kūrinio "Duonos valgytojai" ištraukos analizė bei interpretacija. 12 kl. kursas. Darbas įvertintas 8-9.
Lietuvių kalba  Interpretacijos   (1 psl., 9,62 kB)
Psichologinis laiškas - rašinys lietuvių kalbos pamokai. 11 kl. kursas.
Lietuvių kalba  Rašiniai   (1 psl., 7,74 kB)
Rašinys tema gyvenimo prasmė remiantis Šekspyro "Hamletu". 11 kl. kursas. Darbas įvertintas 7-8.
Lietuvių kalba  Rašiniai   (1 psl., 8,58 kB)
12 klasės lietuvių kalbos įskaitos (2009 m.) atsiskaitymas, tema - mokslas. Gautas rezultatas - 10.
Lietuvių kalba  Pateiktys   (1 psl., 8,41 kB)
J. Apučio (autoriaus, kuris gali būti įtrauktas į VBE) kūrinio "Dobilė" analizė bei interpretacija. 12 kl. kursas. Darbas įvertintas 8-9.
Lietuvių kalba  Interpretacijos   (1 psl., 7,11 kB)
H. Radausko (poeto, kuris gali būti įtrauktas į VBE) eilėraščio interpretacija. 12 kl. kursas. Darbas įvertintas 8-9.
Lietuvių kalba  Interpretacijos   (1 psl., 8,2 kB)
S. Gedos (poeto, kuris gali būti įtrauktas į VBE) eilėraščio analizė bei interpretacija. 12 kl. kursas. Darbas įvertintas 9.
Lietuvių kalba  Interpretacijos   (1 psl., 8,54 kB)
Būtent tik šių poetų eilėraščius gali duoti analizuoti - interpretuoti per lietuvių kalbos valstybinį egzaminą (oficialus sąrašas iš 2009 m. NEC). Įžangos originalios, universalios (tinka bet kuriam poeto eilėraščiui) ir tokio ilgio, kokio ir reikia 400-450 žd. interpretacijai.
Lietuvių kalba  Interpretacijos   (1 psl., 9,92 kB)
Julija - Beniušševičiūtė - Žymantienė, pasirašinėjusi Žemaitės slapyvardžiu, gimė 1845 m. gegužės 31 d. neturtingų bajorų šeimoje. Jos tėvai tarnavo grafų Plioterių dvare Bukantėje, ties Plateliais (Plungės raj.). Tėvai Juliją stengėsi auklėti bajoriška ir lenkiška dvasia, tačiau ji jau nuo mažens bendravo ir su baudžiauninkų vaikais. Vaikystėje Julija matė sunkią baudžiavinę valstiečių priespaudą, girdėjo pasakojimus apie jų pasipriešinimus dvarininkams, apie žiaurius ponų susidorojimus su maištininkais. Jau nuo mažens visos simpatijos linko į išnaudojamų baudžiauninkų pusę.
Lietuvių kalba  Konspektai   (1 psl., 6,15 kB)
Ant kuklaus knygos pavidalo jos antkapio Marijampolės kapinėse iškaltas paprastas, bet labai prasmingas užrašas: ,,Liaudies rašytoja Žemaitė”. Tokiu vardu vadinti Žemaitę turime visišką teisę: ji iš tiesų taip sutapusi su liaudimi, su jos gyvenimu, kasdieniniais rūpesčiais ir kova už šviesesnę ateitį, kaip joks kitas lietuvių rašytojas. Iš jos kūrinių iškyla anuometinis (XIXa. pab. – XXa. pr.) etnografinis kaimas, niūrios tamsos ir giedrios šviesos reiškiniai, išnyra lietuvių – valstiečių tipai su savo rūpesčiais ir lūkesčiais.
Lietuvių kalba  Rašiniai   (2 psl., 5,44 kB)
Maironis
2009-07-16
Jonas Mačiulis, pasirašinėjęs Maironio slapyvardžiu, gimė 1862 m. lapkričio 2 d. Raseinių apskrityje, Šiluvos valsčiuje, netoli nuo Tytuvėnų, laisvų nuo baudžiavos, vadinamųjų “karališkųjų”, valstiečių šeimoje. Jo tėvas buvo mažaraštis, bet apsukrus turtėjančių kaimo sluoksnių atstovas. Nesitenkindamas dviem savais ūkiais, už suteiktą paskolą jis gavo valdyti gretimą Pasandravio dvarą, kuriame ir gimė būsimasis poetas. Namų aplinkoje buvo vartojama lietuvių kalba, nors tėvai, bendraudami su vietos dvarininkais mokėjo ir lenkiškai.
Lietuvių kalba  Konspektai   (2 psl., 4,51 kB)
Keletas poetinio "Aš" aspektų. Literatūros studijos atsiskleidžia kaip tam tikrų mąstymo apie literatūrą formų pavyzdys, keliantis teksto perskaitymo galimybės klausimą. Tačiau, ar įmanoma konkretizuoti, t.y. apibrėžti, tas galimybes? Jeigu orientuosimės į klasikinius filosofijos modelius, turbūt atsakysime, kad kiekviena galimybė yra savaime apibrėžta ir nurodo tam tikrą teksto analizės aspektą. Tokiu atveju tampame modelio, arba sukonkretintos galimybės, nurodymų vykdytojais. Tiesa, tikriausiai turėtume džiaugtis galimybe pasirinkti, juk filosofai pateikė ne vieną, o daugybę teksto mąstymo būdų. Taigi, bet kuriuo atveju mūsų laisvę ar nelaisvę išsako tai, kaip mes šias sąvokas suvokiame.
Lietuvių kalba  Analizės   (4 psl., 10,61 kB)
Alfonsas Nyka - Niliūnas gimė 1920 m. Nemeikščių kaime (Utenos raj.). Kauno ir Vilniaus universitetuose studijavo romanistiką ir filosofiją. Pirmasis rinkinys “Praradimo simfonijos” išėjo 1946 m. Vakarų Vokietijoje. Kiti pagrindiniai Niliūno rinkiniai: “0rfėjaus medis", “Balandžio vigilija”, “Vyno stebuklas”. Poeto rinkinių pavadinimai susieti su muzika, su mitologija, su Biblija. Su kiekvienu nauju išleistu rinkiniu, eilėraščiai gilėja ir randama vis daugiau prasmių. Ankstyvojoje jo lyrikoje eilėraščio subjektas visa širdimi ilgisi idealybės, todėl visus savo išgyvenimus perkelia į sapnų arba pasakų pasaulį.
Lietuvių kalba  Referatai   (3 psl., 105,58 kB)
Geriausias J. Baltušio kūrinys – romanas “Sakmė apie Juzą”, parašytas 1979m., įsiterpia į aktualius aštuntojo ir devintojo dešimtmečio literatūros svarstymus apie nykstančias tautas, tradicines dvasines vertybes. Autorius romane pabandė sumodeliuoti lietuvio charakterį, sukaupusį savyje ilgaamžę patirtį. Kūrinio pavadinimas “Sakmė apie Juzą" nurodo jo žanrinį savitumą. Tačiau tai ir romanas. Vadinasi, Juzos charakteris kuriamas dvejopa motyvacija: romaniška ir sakmiška.
Lietuvių kalba  Analizės   (2 psl., 5,04 kB)
Vienas žymiausių XlX a. padžios pasakėtininkų yra Simonas Stanevičius. Jis sukūrė šešias pasakėčias. Viena iš jų - “Žmogus ir levas”. Pasakėčia buvo pavadinta žemaičių pasaka, nes kūrinio kalbos pagrindas yra gyvoji liaudies kalba - žemaičių tarmė. Pasakėčioje autorius daugiausiai dėmesio sutelkia į veikėjų psichologinį motyvavimą, mažiau į detalesnį įvykio apibūdinimą. Pasakėčioje taip pat spredžiami moraliniai klausimai.
Lietuvių kalba  Analizės   (3 psl., 5,11 kB)
Mažvydas kūrinyje iškyla pirmiausiai kaip etninių vertybių nešėjas, humanistas, o jo kaip dvasinės kultūros darbininko pirmosios lietuviškos knygos autoriaus, veikla atitraukta į gilesnę perspektyvą. Autorius jau pradinę situaciją prisodrina etinio turinio, įveda Mažvydą į vargingą, užguitų, anaiptol ne dorybėmis pasižyminčių špitolninkų tarpą, ryškina jį kaip tauriausių humanistinių idealų skelbėją, geradarį.
Lietuvių kalba  Analizės   (2 psl., 5,39 kB)
Užuovėja - novelių romanas. Visos novelės tarpusavyje yra susijusios ne tik išorinėmis, bet ir idėjinėmis jungtimis. Čia vaizduojamas tarpukario metų Aukštaitijos kaimas, žmonės, ūkio darbai per keturis metų laikus. Užuovėjos probleminis centras - lietuvis ir žemė. Čia slypi mūsų savitumo, savęs atpažinimo ir išlikimo galimybė. M. Katiliškio prozoje paprastumas yra apgaulingas. Katiliškiui svarbiausia parodyti jausmą. Jį išreiškia per daikto ir gamtos apraiškas. Atrodo, kad jausmas ne žmogaus, o gamtos ir jį apibūdinti neįmanoma. Jausmas ateina iš išorės.
Lietuvių kalba  Pagalbinė medžiaga   (5 psl., 14,4 kB)
Draminis Antano Škėmos (1911-1961) palikimas nėra didelis -devynios įvairaus dydžio ir nevienodo brandumo pjesės. Kai kurios jų ("Živilė", "Vieną vakarą", "Pabudimas", "Šventoji Inga", "Vienas ir kiti", "Žvakidė") yra vaidintos išeivių scenos terpėse, labai prieštaringai vertintos ir vėliau kiek primirštos. Autorius labiau garsėjo romanu "Balta drobulė", apysakomis ir apsakymais, nei savo draminiais veikalais, tačiau jie vis dėlto tiek savo problematika, tiek parašymo stiliumi yra vieni iš iškiliausių 20 a. vidurio veikalų.
Lietuvių kalba  Referatai   (6 psl., 10,14 kB)
“B. M. T. Broadway line. Ekspresas sustoja. Antanas Garšva išeina į peroną. Šešios iki keturių popiet. Jis žingsniuoja apytuščiu peronu”. Taip prasideda A. Škėmos romanas “Balta drobulė”, taip prasideda romano protagonisto (svarbiausio vaidmens atlikėjo) poeto Antano Garšvos paskutinė sąmoningo gyvenimo diena. Nes kitą rytą Garšvos sąmonę užlies nesulaikomas beprotybės potvynis, ir pradėtas rašyti eilėraštis taip ir liks nebaigtas.
Lietuvių kalba  Referatai   (4 psl., 6,22 kB)
Lietuva-dainų šalis. Lietuviams daina-antroji kalba, jos gaida. Kai žmonės pradėjo kalbėti, pradėjo ir dainuoti. Dainos Lietuvos kaime skambėdavo nuo amžių.,, Dainuodavo būriais traukdami į darbą ir grįždami iš darbo vyrai ir moterys. Niūniuodavo motinos, supdamos kūdikį, ir jaunos marčios, sukdamos girnų akmenį, susimąsčiusios apie savo sunkią dalią. Dainuodavo jauni broleliai, tėvynės ginti ar naktigonėn išjodami.
Lietuvių kalba  Referatai   (8,79 kB)
Mes žinome daug lietuvių liaudies dainų, bet galbūt nepagalvojame, kokios jos paslaptingos, atskleidžiančios mūsų protėvių gyvenimą. Šiomis dainomis žmogus išreikšdavo savo džiaugsmą, liūdesį, jausmus... Liaudies dainų yra labai daug, jos skirstomos į vaikų, jaunimo, apeigų, darbo, meilės, vestuvių, karo ir k.t. Senolių dainos mus domina todėl, kad per jas kiekvienas galime kur kas geriau pažinti save, savo tautą, jos kultūrą, netgi žmoniją, tik reikia į šias dainas pažiūrėti giliau, šiek tiek jausmingiau.
Lietuvių kalba  Referatai   (4,22 kB)
Balys Sruoga
2009-07-09
XX a. lietuvių literatūros panoramoje Balys Sruoga – viena iš pastebimiausių figūrų. Savo reikšme literatūros raidai jis neabejotinai prilygsta patiems įžymiausiems šio laikotarpio lietuvių rašytojams, o interesų platumu, kūrybos gausa ne vieną jų ir pranoksta. Akivaizdžių jo įvairiapusio talento pėdsakų randame daugelyje mūsų literatūros sričių, ir visur jie – pastebimi, gilūs, nevienadieniai.
Lietuvių kalba  Referatai   (5,21 kB)
Jonas Basanavičius gimė 1851 metų lapkričio 23d. Ožkabalių kaime, Bartninkų valsčiuje, Sūduvos krašte. Basanavičiai buvo pasiturintys ūkininkai, todėl mažasis Jonas augo be vargo. Gražiose Ožkabalių apylinkėse buvo daugybė piliakalnių, kur mažasis Jonas mėgdavo vienas arba su vaikais bėgioti. Įdomūs pasakojimai apie garbingus Lietuvos laikus, kuriuos girdėdavo iš savo tėvų ir kitų senesnių žmonių, ugdė jame tautiškumo bei tėvynės meiles jausmą.
Lietuvių kalba  Referatai   (2,03 kB)
Šiame referate norėčiau papasakoti apie Joną Basanavičių. Jis, būdamas gydytoju ir gyvendamas iš medicinos praktikos, beveik visą savo laisvalaikį skyrė lituanistikai: lietuvių kalbai, literatūrai, etnografijai, ir ypač istorijai, bei pasakoms. Šis žmogus gimė 1851 metais lapkričio 23 dieną Ožkabalių kaime. Basanavičiui visą jo gyvenimą rūpėjo kelti tautinį lietuvių sąmoningumą ir savigarbą.
Lietuvių kalba  Referatai   (2,1 kB)
Jonas Jablonskis – lietuvių bendrinės kalbos kūrėjas, normintojas ir ugdytojas, neretai vadinamas bendrinės lietuvių kalbos tėvu. Jis padėjo tvirtą pagrindą mūsų bendrinei kalbai. J. Jablonskis – pirmasis mokytas lietuvis kalbininkas praktikas. Pasak Z. Zinkevičiaus, „visa Jablonskio veikla – tai ištisa epocha lietuvių bendrinės kalbos istorijoje“ (Zinkevičius 1992: 155).
Lietuvių kalba  Referatai   (8,97 kB)
Atmintis
2009-07-09
Šiame darbe pateikiama analizė dviejų atminties pakopų – užkodavimo ir atkūrimo. Taip pat supažindinama ir su atminties apibrėžimu. Psichologijoje įvairūs atminties ypatumai yra tyrinėti daugiau, nei kitų psichinių procesų. Atmintis užima ypatingą padėtį asmenybės psichinių reiškinių sistemoje. Ne tik mokslininkus ir tyrinėtojus domina šis psichinis reiškinys. Atminties savybių aktualumas būdingas kiekvienam visuomenės nariui.
Lietuvių kalba  Referatai   (4,98 kB)
Pagal kūrinių tematiką Romualdas Granauskas yra tradiciškiausias lietuvių kaimiškosios prozos kūrėjas, vaizduojantis žemdirbio pasaulį ir jo saulėlydį. Rašytojas sukūrė paminklą nykstančiam senajam kaimui, atskleidė agrarinės kultūros esmę, užčiuopė giliausias jos šaknis. Apysaka "Gyvenimas po klevu" nėra moralizuojantis kūrinys, tačiau juo R. Granauskas parodė, jog stagnacijos metais kūrusiam rašytojui rūpėjo mūsų egzistencijos pradai, praeities nuoskaudos bei miglota ateities vizija.
Lietuvių kalba  Rašiniai   (3,38 kB)
Žemė - žmogaus namai. Žmogus gerokai toliau pažengęs už bet kokią gyvybės formą egzistuojančią žemėja. Pakolkas, erdvė kurioje veikia žmogus tai tik nedidelė planeta Žemė ir dalelė kosmoso (žiūrint visos visatos mastu) tai ar nemanot, kad manyti jog žmogus tai vienintelė protinga būtybė - tiesiog didybės manija? Praeito šimtmečio pradžioje žmogus pradėjo labai domėtis nežemiškų civi­li­za­ci­jų fe­no­me­nu.
Lietuvos muziejai
2009-07-09
XIX a. pirmos pusės kultūrinio Lietuvos gyvenimo būdingas bruožas - domėjimasis savo šalies praeitimi, kultūra, siekimas suvokti tai krašto senienų pagalba. To meto inteligentijos sąmoningas Lietuvos kultūros paveldo aktualizavimas žymėjo ir naują kolekcionierių kartą, kuri siekė kryptingai rinkti ir sisteminti, propaguoti bei išsaugoti šį paveldą ateities kartoms.
Laisvės siekia daugybė žmonių. Ji turi daug reikšmių. Vieniems tai pilietinė laisvė, kitiems ekonominė, bet visų svarbiausia mano manymu yra asmeninė laisvė. Tai įrodo Vinco Mykolaičio – Putino poema "Vergas". Kūrinio spalvos yra tamsios, niūrios, slogios, o kai kuriose posmeliuose net pereinančios į juodumą: "Nusvirau aš į vargingą savo guolį, Kaip žmogus, kuriam vistiek – gyvent ar mirti, Kaip žmogus kurio paniekinta gyvybė, Tartum liūtas tūno alkio lūkesy".
Lietuvių kalba  Rašiniai   (2,38 kB)
Kiekvienas supranta ir atsako į šį klausimą savaip: vienas galvoja apie ištikimybę profesijai, darbui, kitas – apie ištikimybę šeimai ir mylimam žmogui, trečiais – apie ištikimybę sau ir savo siekiams. Ši tema, manau, yra amžina – klausimas retorinis, o atsakymo nė vienas iš mūsų nežinome, bet diskutuoti galima. Tad ką ji mums duoda? O gal kažką atima? Ar galime mes kažką pakeisti, kad mus suptų kuo mažiau melo ir neištikimybės?
Lietuvių kalba  Rašiniai   (1,7 kB)
Pasaulyje gyvena milijardai žmonių, o aš esu vienas iš jų. Esu maža, smulki viso pasaulio dėlionės detalė. Esu pilietis kaip ir visi kiti, esu lygiavertis su visais pasaulio žmonėmis. Man galioja tos pačios taisyklės, turiu laikytis tų pačių įstatymų norint, kad būčiau geras pilietis.
Lietuvių kalba  Rašiniai   (2,07 kB)
Visi žmonės vienaip ar kitaip yra išpuikę. Vieni puikuojasi savo išvaizda, kiti turtais, treti taip pat nelieka nuošaly ir randa kuo pasipuikuoti prieš kitus. Žinoma, didžiuotis tuo, ką turi, galima, bet per įkyrus pranašumo rodymas ir dažnas gyrimasis perauga į puikybę. Dažnai žmonės nejaučia ribų ir rodydami savo pranašumą įskaudina kitus. Taigi, galima teigti, kad puikybė iš dalies yra nuodėmė. Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės išpuiksta, yra juos supanti aplinka.
Lietuvių kalba  Rašiniai   (2,13 kB)
Žmonės meną supranta skirtingai, nes kiekvienas turi savo kriterijus, pagal kuriuos vertina visą jį supančią aplinką. Niekada nerasime vienodos nuomonės nei apie patį meną, nei apie jo reikšmę, ar įtaką jaunam žmogui. Aš manau, kad menas turi įtakos ir ne tik jauniems žmonėms, bet ir tiems, kuriuos įprasta laikyti jau subrendusiomis asmenybėmis. Žinoma, toji įtaka ne visiems vienoda, vieniems ji didesnė, kitiems mažesnė.
Lietuvių kalba  Rašiniai   (2,23 kB)
Žmogus ir menas
2009-07-09
Žmonės meną supranta skirtingai, nes kiekvienas turi savo kriterijus, pagal kuriuos vertina visą jį supančią aplinką. Taigi, niekada nerasime vienodos nuomonės nei apie patį meną, nei apie jo reikšmę žmogui, nei apie tai, ar jis apskritai yra reikalingas. Aš pritariu teiginiui, kad žmogus negali gyventi be meno. Net jei kalbėsime apie "didįjį" meną, kurį kuria įžymūs dailininkai, kompozitoriai ar režisieriai, negali būti žmogaus, kuris visiškai su šiuo menu prasilenktų.
Lietuvių kalba  Rašiniai   (2,18 kB)
Čia viskas aiškiai, detaliai išdėstyta, paaiškinta kaip ir kodėl, puiki priemonė ruošiantis egzaminams, ar šiaip besimokantiems, kurie tingi ieškoti krūvos knygų. Epas – plačios apimties, dažniausiai eiliuotas paakojamasis kūrinysapie legendinų ar istorinių herojų žygius. Gali būti mitologinis (aiškina pasaulio sandarą, gamtos reiškinius pagal senovės žmonių supratimą) arba herojinis (vaizduoja tautos istorijai svarbius periodus, aiškina žmonių (ir tik jų), herojų poelgius, nuopelnus, bet ne jausmus).
Žiniasklaida
2009-07-09
Šiandien Lietuvos socialinė komunikacija (spauda, radijas, televizija, internetas) yra įtraukusi palyginti nedaug žmonių, bet jų pakanka, kad niekintų asmenis, demoralizuotų tautą, kiršintų valstybę, griautų Bažnyčią. Sunku didžiojoje spaudoje dirbti žmogui, turinčiam tikėjimą ir principus. Žurnalistas yra paverčiamas ne kūrybingu tiesos ieškotoju, o duoneliautoju, vykdančiu duondavių norą, nors jo širdis ir sąžinė tam nepritaria.
Meninio teksto skaitymas ir interpretacija buvo ir bus viena svarbiausių teorinių ir praktinių literatūros mokslo problemų, kadangi interpretacijos metodologija (teksto/kūrinio prasmių sistemos aiškinimo principai) visuomet remiasi į filosofinę literatūros kūrinio koncepciją ir si
Antika
2009-07-09
Antika (pranc. antique, lot. antiquus – senovinis) – tai senovės graikų ir romėnų pasaulis, senovės istorijos dalis. Šis laikotarpis apima IV tūkst.. pr. Kr. – 500m. Jo teritorija geografiškai apima Viduržemio jūros regiono kraštus. Tradiciškai antikos istorija dalijama į senovės Graikijos ir senovės Romos istoriją. Kadangi jas sieja daugybė panašumų, kai kurie mokslininkai linkę jas laikyti viena civilizacija, vadinama helenistine.
Antanas Smetona
2009-07-09
Antanas Smetona gimė 1874m. rugpjūčio 10d. Taujėnų valsčiaus Užulėnio kaimo neturtingo valstiečio šeimoje. Protėviai buvo kunigaikščių Radvilų baudžiauninkai. Smetona pasižymėjo savo lėtu būdu ir ramiu galvojimu, palinkimu į atitrauktinį bendrų klausimų nagrinėjimą, drąsa reikšti nuomones, kad ir priešingas daugelio, sugebėjimu apie save spiesti žmones, svarbiose savo ar tautos valandose ne kartą pasireiškė nelauktu tvirtumu ir ryžtingumu.
Menininkas yra gražių daiktų kūrėjas. Atskleisti meną, o menininką paslėpti - štai meno tikslas. Kritikas yra tas, kuris grožio sukeltus įspūdžius sugeba išreikšti kitu būdu ar nauja forma. Tiek aukščiausia, tiek ir žemiausia kritikos forma - savotiška autobiografija. Tie, kurie gražiuose daiktuose įžvelgia bjaurią prasmę, yra be žavesio pagedę žmonės. Tai yda. Tie, kurie gražiuose daiktuose įžvelgia gražią prasmę, yra išprusę žmonės.
XVIIIa. Kristijonas Donelaitis parašė epinę didaktinę poemą "Metai". Šio kūrinio tikslas – pavaizduoti tuometinį būrų gyvenimą, buitį, socialinę padėtį. Keturi metų laikai visa tai leidžia aprėpti, todėl poema skirsto", "Rudenio gėrybės" ir "Žiemos rūpesčiai". Visose dalyse vaizduojama žmogaus ir gamtos paralelė.
Kalbos funkcijos: komunikacinė, ekspresinė (kalbos gebėjimas padėti žmogui išreikšti jausmus), gnoseologinė (pažintinė – pasaulio pažinimas per kalbą), estetinė ir reprezentacinė. "Kalba sukuriama visuomenės, tarnauja visuomenės poreikiams ir plėtojasi glaudžiai susijusi su visuomenės gyvenimo raida" (J.Palionis "Kalbos mokslo pradmenys" 1985) Valstybinės lietuvių kalbos įstatymas reikalauja, kad viešoji kalba būtų taisyklinga.
Vytautas Mačernis – filosofinės lyrikos kūrėjas, gyvenęs ir rašęs II-ojo pasaulinio karo metais, tačiau dėl savo ankstyvos mirties nepatyręs išeivio likimo. Didžiausias Vytauto Mačernio palikimas – "Metų sonetų" ciklas bei "Vizijos", vienintelis jo baigtas didelės apimties kūrinys. "Vizijose" V.Mačernis grįžta į savo idealizuojamą praeitį, į vaikystę, protėvių namus, kurie yra milžiniškas kontrastas jį supančiai aplinkai.
Jonas Biliūnas – vienas žymiausių XX a. pr. lietuvių klasikų, prozininkas. Jis laikomas lyrinės novelės pradininku lietuvių literatūroje. Daugiausia J. Biliūnas rašė noveles, yra sukūręs ir vieną apysaką "Liūdna pasaka“". Savo kūriniuose, dažnai vadinamuose psichologiniais, autorius itin didelį dėmesį skiria moralinėms ir egzistencinėms problemoms, atstumtojo, nelaimingo žmogaus gyvenimui ir jo vidiniam pasauliui.
Viljamas Šekspyras, gimęs 1564 metais, o miręs 1616 metais, buvo naujųjų laikų dramaturgijos pradininkas, anglų rašytojas ir poetas. Jo kūryba įvairių žanrų, apima ilgą laikotarpį. Ją būtų galima analizuoti pagal suskirstytus V. Šekspyro kūrybos laikotarpius : ankstyvąjį, brandųjį ir vėlyvąjį.. Ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu V.Šekspyras rašo ir dramines kronikas ir komedijas.
"Kalbėdamas apie miškus, užsimena apie ypatingą pagarbą briedžiui, šeivamedžiui, ko nemini nei Petras Dusburgietis, nei Piccolomini. Tikriausiai daugelį žinių apie senąją prūsų religiją Erazmas Stella paėmė iš dar gyvų liaudies tikėjimų. Jis pirmą karta paminėjo briedžių, gyvenančių šventuose miškuose, garbinimą, ožio aukojimą, ypatingą dėmesį šeivamedžiui, džiaugsmingą laidotuvių šventimą, tikint pomirtinį gyvenimą" (BRMŠ II, 2001, p. 12).
Henrikas Radauskas - vienas žymiausių XX a. lietuvių poetų ir ryškiausias visos lietuvių lyrikos estetizmo atstovas. Tai poetas, kurio kūryboje atsiskleidžia ir lyrizmas, ir antilyrizmas, drauge puikiai derėdami ir išreikšdami grožį. Dauguma H. Radausko eilėraščių gamtiniai, juose vaizdingai aprašomi gamtos, aplinkos vaizdai, akcentuojamas tam tikros akimirkos fiksavimas.
Antanas Vaičiulaitis- vienas žymiausių lietuvių rašytojų, novelistų, priklausantis ir teigiantis neorealistinę literatūrą. Jo kūrybai būdinga realaus ir mistinio, magiško pasaulio paralelė, puošnus stilius, rėmimasis pasaulinės kultūros šaltiniais, stilizacija. Žinomiausias jo noveles - "Rogės", "Pelkių takas", "Tavo veido šviesa"- nedvejojant galima priskirti neorealistinei literatūrai. Pats žinomiausias A. Vaičiulaičio kūrinys - poetinis romanas "Valentina".
Viljamas Šekspyras – didysis anglų dramaturgas, renesanso atstovas, svarstęs visiems opias valdovo ir tautos, žmogaus laisvės ir atsakomybės, valdžios ir dorovės problemas. Vieną žymiausių savo dramų ,,Hamletą“ jis sukūrė brandžiuoju kūrybos laikotarpiu. Tai penkių veiksmų tragedija, kurioje susipynę meilė, kerštas ir išdavystė. Šios tragedijos pagrindinis veikėjas jaunasis Danijos princas Hamletas yra kupinas dvejonių, sielvarto ir skausmo.
Henrikas Radauskas – moderniosios literatūros atstovas, estetinės poezijos meistras, siekęs meninio tobulumo, susikūręs savitą stilių bei poetinį pasaulėvaizdį. Jo eilėraščių centre – daiktų ir reiškinių pasaulis, išreiškiantis asmenybės nerimą, atsiribojimą nuo pasaulio, realaus gyvenimo problemų. Būtent toks ir yra H. Radausko eilėraštis „Laiškai sau pačiam“ Šis eilėraštis- tai vidinis monologas, kuris atskleidžia lyrinio subjekto vienatvę, skepticizmą, atsiribojimą, užsisklendžiant savyje nuo realybės ir žmonių.
J. Biliūnas – jauniausias likęs lietuvių literatūros klasikas, sutelkęs žvilgsnį į išskirtines žmogaus gyvenimo situacijas: skriaudą, nuoskaudą, kaltę. Visažinį epinį pasakotoją pakeitęs jautriu kūrinio dalyviu, sugebančiu užjausti, suvokti, prisiimti atsakomybę, o kartais – net atlikti išpažintį, rašytojas tapo lietuvių psichologinės prozos pradininku. Visiškai pasiligojęs, vis labiau silpdamas, aiškiai suvokdamas laiko ir būties trapumą, egzistencijos baigties neišvengiamumą, savo svarbiausiam kūriniui pasirinko skausmo, praradimo motyvus.
K. Donelaičio kūrinys "Metai" neturi aiškios pradžios ir pabaigos, nėra jame kokio nors svarbiausio įvykio, vieningo siužeto, intrigos, sunki jo kalba, tačiau tai pirmasis didesnės apimties grožinės literatūros kūrinys lietuvių kalba. K.Donelaitis pasakoja apie lietuvių valstiečio gyvenimą, jo džiaugsmus ir rūpesčius. "Metus" sudaro keturios didelės dalys: "Pavasario linksmybės", "Rudenio gėrybės", "Vasaros darbai" ir "Žiemos rūpesčiai".
Jonas Biliūnas – lietuvių realistas, gyvenimo tikroviškumą ir realumą įžvelgęs ne išoriniame pasaulyje ar aplinkoje, o žmogaus viduje, asmenybėje. J. Biliūno apsakymai psichologiniai, nes juose keliami klausimai: ką žmogus jaučia, ką išgyvena? Apsakymuose vaizduojamas kasdieninis, paprastas gyvenimas, tai ir yra rašytojo kūrybos pagrindai.
Reklama
2009-07-09
Ar galima pažinti ir perprasti reklamos meną, perskaičius kelis šimtus knygos puslapių bei daugmaž išmokus, kas joje parašyta? Tokius uždavinio dar niekada nėra sau kėlęs niekas iš rašiusiųjų apie reklamą, ir tai niekada netaps jokio vadovėlio ar šiaip knygos apie reklamą tikslu. Visų pirmą, patirčiai reklamos versle negali prilygti jokia teorija, o antra net labai gali būti, kad dauguma norenčųjų susipažinti su rekamosa pasauliu niekada nedirbs reklamos agentūrose.
Poetas Marcelijus Martinaitis gimė 1936 m. balandžio 1 d. Paserbentyje. Baigė Vilniaus universitetą. Nuo 1980 m. Vilniaus universitete dėsto tautosaką ir literatūrą. M. Martinaitis savo gimimo metais ir kūrybos tendencijomis įsiterpia tarp dviejų poetų kartų – 30-ųjų metų gimimo Justino Marcinkevičiaus, Alfonso Maldonio, Algimanto Baltakio ir dešimtmečiu už pastaruosius jaunesnių Jono Strielkūno, Sigito Gedos.
Žiniasklaida
2009-07-09
Visuomenės istorija rodo, kad paprastai išradimai padaromi ir pritaikomi tada, kai pribręsta tam tikros socialinės, ekonominės ir techninės sąlygos, kai jie tampa būtina visuomenės tolesnės pažangos reikšme. XXI amžius žmogaus gyvenimą paįvairina palengvina ne tik informacinės technologinės priemonės, bet ir žiniasklaida. Ji žmogaus gyvenimą padaro įdomesnį bei skaidresnį, padeda atitrūkti nuo kasdienybės ir žinoma praplečia žmogaus akiratį. Šiandien žiniasklaida — gerai visiems žinomas žodis.
Lietuvių kalba  Referatai   (3,55 kB)
Lietuvių literatūros klasikas Kristijonas Donelaitis gyveno ir kūrė XVII amžiuje Mažojoje Lietuvoje. Susilaukė savo kūryba daug dėmesio literatūros moksle ir kritikoje. Pirmasis mokslinį straipsnį, leisdamas "Metus" 1818 metais, įdėjo L. Rėza. Vėliau Donelaičio kūrybą tyrinėjo J. Mapelis, M. Biržiska, P. Gailiūnas ir kiti XX amžiaus pirmos pusės literatūrologai. Ypač išaugo K. Donelaičio asmens ir kūrybos populiarumas, kai 1964 metais buvo minimos 250-osios jo gimimo metinės.
Lietuvių kalba  Referatai   (9,7 kB)
Skaitmeninis ryšys
2009-07-09
Gražus ir stilingas mobilusis telefonas tapo mūsų kasdienio gyvenimo dalimi. Neturėdamas šalia savęs mobiliojo ryšio telefono žmogus jaučiasi nesaugus, nutolęs nuo aplinkinių. Šis keistas jausmas atsiranda, todėl, kad šiuolaikinis žmogus nori pastoviai būti įvykių sūkuryje: jis nenori praleisti nei vienos progos gauti naujos informacijos, nenori praleisti nei vieno skambučio.
Lietuvių kalba  Referatai   (12,6 kB)
Laisvalaikis
2009-07-09
Šio referato tema - "Laisvalaikis", todėl plačiai kalbėsime apie laisvalaikį, jo praleidimo būdus. Remiantis 10D klasėje atlikto tyrimo rezultatais, bei kitais atliktais tyrimais sužinosime: kur, su kuo, ir kaip jaunimas praleidžia laisvalaikį. Susidursime su šių dienų problemomis. Aiškinsimės dėl ko jos atsiranda. Kodėl jaunimas tiek daug laiko praleidžia prie kompiuterio ar televizoriaus? Kodėl mažėja skaitančių knygas paauglių?
Lietuvių kalba  Referatai   (4,28 kB)
Jonas Biliūnas
2009-07-09
Jonas Biliūnas - lyrinės lietuvių prozos pradininkas. Jis gimė 1879m. balandžio 11d. Niūronių kaime Anykščių valsčiuje, pasiturinčių ūkininkų šeimoje. Gimnazijai J.Biliūną paruošė kaimo daraktorius (mokytojas). 1891-1899m. mokėsi Liepojos gimnazijoje. Čia įsitraukė į visuomeninę, politinę veiklą. 1893m. mirė J.Biliūno tėvai. J.Biliūnas, atsisakęs stoti į kunigų seminariją, neteko giminių materialinės paramos.
Lietuvių kalba  Referatai   (2,73 kB)
Simbolizmas
2009-07-09
XIX a. pabaigoje kaip romantizmo laikais bandyta bėgti nuo pilkos kasadienybės į dvasinę jausmų, fantazijų ir paslapčių sritį. Savo paveikslams, pilniems slaptų prasmių, tapytojai suteikdavo simbolinį turinį. Simbolizmas nesudarė vientisos meno krypties. Tai ne naujų plastikos principų paieškos, o XIX a. pabaigoje sustiprėjusio jausmingumo ir pesimizmo išraiška.
Lietuvių kalba  Referatai   (8,13 kB)
Rengimasis kalbai
2009-07-09
Rengimasis kalbai prasideda nuo temos pasirinkimo. Labai svarbu, kad gerai išmanytume tą dalyką, apie kurį kalbėsime. Jis turi būti įdomus mums patiems: tik apie tai, kas mums svarbu, kas mus jaudina, galima kalbėti įdomiai, patraukiant klausytoją. Kaip pasirinkti tema? Geriems oratoriams, įdomiems žmonėms temą paprastai pasiūlo kokio nors renginio organizatoriai: jie žino to žmogaus gebėjimus, kompetenciją, jaučia, kas būtų įdomu susitikimo dalyviams.
Lietuvių kalba  Referatai   (8,47 kB)
K. Donelaitis
2009-07-09
Kodėl sunku skaityti “Metus”? Neturi šis kūrinys aiškios pradžios ir pabaigos, nėra jame kokio nors svarbiausiojo įvykio, vieningo siužeto, intrigos, sunki jo kalba, daug archaizmų. Tačiau tai pirmasis didesnės apimties grožinės literatūros kūrinys lietuvių kalba, savo turiniu – nauju požiūriu į valstietį- reikšmingas ir Europos literatūros istorijoje.
Lietuvių kalba  Referatai   (13,78 kB)
Onomasiologija
2009-07-09
Bendriniai žodžiai konotuoja esminius pavadinamų dalykų požymius, ir jų ryšys su pavadinamais dalykais išryškėja tik per sąvoką, pvz., sąvokas išreiškiantys žodžiai stalas, namas, medis ir kt. sukelia žinomų daiktų asociacijas, žmogus, juos išgirdęs, sąmonėje fiksuoja diferencinius žodžiais pavadintų objektų požymius.
Lietuvių kalba  Referatai   (8,39 kB)
Feminizmas
2009-07-09
Feminizmą galima apibrėžti įvairiai. Kiekvienas žmogus jį supranta skirtingai. Feministes kai kurie keikia (dažniausiai vyrai), tačiau ištikrųjų net nežino, ką reiškia būti feministe. Čia pateikiami įvairūs feminizmo apibūdinimai trumpai, kad galėtumėte susipažinti su šiuo judėjimu: Feminizmas, kaip visuomeninis judėjimas, kovojo dėl moterų emancipacijos ir siekė įtvirtinti moterų veiklą.
Lietuvių kalba  Referatai   (20,95 kB)
Ragana – moteriška pasakų ir sakmių būtybė, turinti stebuklingų galių. Raganos buvo seniausių laikų žiniuonės, magijos veiksmų atlikėjos, kosmoso, gyvūnų tvarkytojos. Su krikščionybės atėjimu jas imta sieti su velniais ir demonais. Nuo XVII a. sąvoka ragana pradėta taikyti raganų teismuose moterims, kur daug dažniau buvo vartojami žodžiai "kerėtoja", "blogdaris".
Lietuvių kalba  Referatai   (7,73 kB)
M. K. Čiurlionis
2009-07-09
Lietuvių dailininko ir kompozitoriaus Čiurlionio (1875 – 1911 m.) vardas ir jo darbai, garsėję Rusijoje, Lenkijoje, Vokietijoje prieš pirmąjį pasaulinį karą, vėliau buvę lyg ir primiršti, pastaraisiais dešimtmečiais vėl žadina didelį susidomėjimą. M.K. Čiurlionio gyvenimas buvo trumpas, bet intensyvus. Per trisdešimt penkerius metus jis sukūrė daugiau kaip 200 muzikos kūrinių ir apie 300 tapybos paveikslų, iš kurių beveik nei vieno nebuvo parduota autoriui gyvam esant.
Lietuvių kalba  Referatai   (9,77 kB)
Lietuvų dainuojamoji tautosaka labia turtinga ,įvairi ir turi didelę poetinę bei muzikinę vertę. Ne bent pagrindo liaudies dainos laikomos vertingi mūsų tautosakos dalimi. Jos yra pelniusios Lietuvai dainų salies varda, isgarsinusios ją toli už mūsų krašto ribų.Liaudies dainos turejo esminio poveikio lietuvių rasytinei literatūrau, ypač poezijai, profesinei muzikai, jos yėjo ir į kitas kultūros sritis kaip reiksmingas idejinis ir meninis komponetas.
Lietuvių kalba  Referatai   (9,4 kB)
Lietuva
2009-07-09
Lietuvos Respublika (Lietuva), valstybė pačiame geografinės Europos centre (Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje) ir Vakarų Europos civilizacinio arealo rytiniame pakraštyje. Lietuvos teritorija suskirstyta į 10 apskričių. Apskritis sudaro 60 savivaldybių – 9 miestų, 43 rajonų ir 8 naujai sudarytos 2001 metais.
Lietuvių kalba  Namų darbai   (3,26 kB)
Sutartinis (sąlyginis) reiškinio, daikto, ypatybės apibūdinimas. Dažniausiai tai viso posakio ar net kūrinio (pasakėčia) perkeltinė reikšmė. Vartojame, kai norime pasakyti išraiškingai, emocingai. Ne kiekvienas, kuris tau padeda, yra tavo draugas ir ne kiekvienas, kuris tave peikia yra tavo priešas. Metonimija. Tropas, kai daikto ar reiškinio pavadinimas perkeliamas kitam, jam giminiškai artimam daiktui. Vartojame, kai norime sugretinti tiesioginę ir netiesioginę reikšmę.
Auklėjimas
2009-07-09
Auklėjimas – tai procesas, kurio tikslas ugdyti dorovines asmenybės savybes. Dorovinis vaiko auklėjimas, tai formavimas tokių vidinių asmenybės savybių, kuriuos padeda apspręsti, priimti teisingus sprendimus ir pasireiškia vaiko veiksmuose bei elgesyje.
Lietuvių kalba  Namų darbai   (4,22 kB)
Mikalojus Daukša
2009-07-09
Mikalojus Daukša – ryški asmenybė pradiniame lietuvių raštijos formavimosi etape ( žr. priedas Nr.1). Švietėjas, humanistinių idėjų reiškėjas, gimtosios kalbos teisių XVI a. Gynėjas, vienas pirmųjų lietuvių literatūrinės kalbos kūrėjų, padėjęs pagrindus raštijai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Jis iškili ir didelė asmenybė Lietuvos istorijoje. Nagrinėjama asmenybė įsipina į Renesanso epochos visumą. Tuo laikotarpiu didelių laimėjimų pasiekia katalikų bažnyčia. Iškyla stambiausia lietuvių raštijos figūra Renesanso epochoje – M. Daukša.
Lietuvių kalba  Namų darbai   (17,26 kB)
Lietuvių kalba
2009-07-09
Pasaulyje yra apie 3 000 kalbų. Įvairias kalbas vartoja skirtingas skaičius žmonių. Pavyzdžiui, kinų kalba šneka daugiau kaip 1 mlrd., anglų - 320 mln., ispanų - 280 mln. žmonių. Kai kuriomis kalbomis šneka tik po kelis tūkstančius ar tik šimtus žmonių. Tokios yra viena kita Afrikos genčių, Amerikos indėnų, Kaukazo aūlų kalbos. Tarptautiniam bendravimui šiuo metu dažniausiai vartojamos anglų, vokiečių ir prancūzų kalbos. Jų mokosi daugelio šalių žmonės.
Lietuvių kalba  Testai   (5,1 kB)
Vertybės yra tikslo suvokimas, pagrindiniai įsitikinimai, prasmės atskleidimas, veiklos tikslai ir toks gyvenimo turinys, kokio atskiros žmonių grupės ar sluoksniai trokšta ir siekia. Pagrindinės vertybės yra: laisvė, atsakomybė, lygybė, išsimokslinimas, darbas, draugystė, nuosavybė, taika, tolerancija, laimė, meilė… V. Sezemanas teigia, jog vertybių pažinimas sudaro etikos, estetikos, religijos, filosofijos objektą (plg. 8, 299). "Vertybės – tai tie bendri pradmenys, kurie realizuojasi atskiruose konkrečiuose kultūros reiškiniuose ir padariniuose ir nuo kurių pareina šių konkrečių fenomenų reikšmė ir vertė" (t.p. 299).
Lietuvių kalba  Namų darbai   (10,42 kB)
Mikalojus Daukša
2009-07-09
Daukšų giminės pirmtakas buvo Veliuonos valsčiaus bajoras Vaidila. To krašto karių (bajorų) pareiga buvo ginti panemunės pilis nuo kryžiuočių. Protėvis Vaidila gavo bajorystę iš didžiojo kunigaikščio Vytauto, tikriausiai, už karinę tarnybą. Duomenys leidžia teigti, kad Vaidila turėjo sūnų Sirputį, Sirputis Daukšą, Daukša Mikalojų, Mikalojus Baltramiejų, o Baltramiejus - rašytoją Mikalojų Daukšą (1527/1538-1613 02), pakrikštytą senelio vardu ir gavusį prosenelio vardą kaip pavardę. Pavardė Daukša ir iš jos padaryti vietovardžiai paplito visoje Lietuvoje.
Lietuvių kalba  Konspektai   (11,79 kB)
Simbolizmas, kaip naujo meno kryptis, iškyla apie 1870 metus Prancūzijoje ir pamažu pasklinda po vokiečių, rusų, lenkų, lietuvių literatūras. Simbolizmas daug ką paveldėjo iš romantizmo, o ypač - pasaulio vaizdą ir pasaulio jutimą, pastangą simboliais išreikšti pasaulio paslaptį.
Lietuvių kalba  Konspektai   (23,8 kB)
Didžiausios problemos, su kuriomis susiduria jauni žmonės, yra žalingų įpročių plitimas, nedarbas bei mokamas mokslas. Jaunimas labiausiai vertina šeimą bei darbą, mažiausiai jam reikšminga - politika. Tai paaiškėjo po Valstybinės jaunimo reikalų tarybos (VJRT) užsakymu bendrovės "RAIT" atlikto 2004-ųjų m. jaunimo situacijos Lietuvoje tyrimo.
Lietuvių kalba  Konspektai   (2,82 kB)
J. APUTIS – XXa. Modernistas. Prozininkas, novelistas. Atskleidžia vertybių kaitą, kaimo nykimas. Kaip žmogui kovoti su smurtu ar būti abejingu. Ieškoma atramos vertybių skalėje. Svarbiausios vertybės: dvasingumas ir žmogiškumas. Svarbi atminties galia, meilė, vaikystės ir jaunystės išgyvenimai. Svarbu tai, kas egzistuoja dabar, nesidomi istorija.
Lietuvių kalba  Konspektai   (4,29 kB)
Kalbotyros įvadas
2009-07-09
Kalbotyra – mokslas apie kalbą.Kalba yra ženklų sistema.Kalba buvo tyrinėjama nuo labai seniai, ypač tose šalyse, kur turėjo aukštą kultūrą: graikai. Palninis-Indų kalbininkas (parašė Sanskrito kalbos gramatiką), preciziškai aprašė sanskrito kalbą (2 tūkst.p m.e). Platonas– pradėjo klasifikuoti žodžius, atskryė daik. nuo veiks. Aristotelis– detaliau skirstė žodžius į kalbos dalis, bandė aiškintis žodžių santykius sakinyje.
Lietuvių kalba  Konspektai   (23,03 kB)
Kalbos bendrumas yra ne tik svarbiausias kalbos požymis, bet ir tautinės valstybės sėkmingo gyvavimo sąlyga. Valstybinė kalba leidžia sutelkti visus piliečius bendrom darbui ir kūrybai, saugoti ir ginti jų teises visoje krašto teritorijoje, Antra vertus, tiktai sukūrusi valstybę, tauta gali nevaržomai ugdyti savo kalba, saugoti ją nuo kenksmingų įtakų, taikyti ją visoms mokslo, kultūros ir apskritai visuomenės gyvenimo sritims. Nepriklausomybės praradimas – didžiausia grėsmė kiekvienos tautos kalbai ir kultūrai.
Lietuvių kalba  Konspektai   (23,46 kB)
Rašyba
2009-07-09
Prieš keletą metų nosinių raidžių rašymas žodžių šaknyse buvo viena opiausių rašybos problemų. Matyt, šiam dalykui mokyklose imta skirti daugiau dėmesio, nes dabar beveik kiekvienas rašantysis jau žino, kur ir kokiais atvejais rašomos nosinės raidės, arba labai greitai to išmoksta. Dabartinėje lietuvių kalboje nosinių garsų nėra – nosinėmis raidėmis ą, ę, į, ų žymimi ilgieji garsai, kilę iš mišriųjų dvigarsių an, en in, un. Tad rašydami nosines raides, remiamės tradiciniu rašybos principu, t. y. jas rašome ten, kur iš seno esame įpratę šitaip rašyti.
Lietuvių kalba  Konspektai   (22,36 kB)
Jaunimas sudaro nedidelę visuomenės dalį, bet jo svarba visuomenei yra akivaizdi. Juk tai naujoji karta, kuri kurs Žmonijos ateitį ir tęs senesnės kartos pradėtus darbus. Į klausimą, ar sunku būti jaunam, vienareikšmiškai atsakyti neįmanoma. Jaunuolio gyvenimas nėra lengvas. Jo kelyje iškyla daug sudėtingų ir sunkiai įveikiamų problemų, kurių pasekmės kai kada gali būti tragiškos. Visų laikmečių jaunimo problemos panašios, skiriasi tik detalės.
Aštuntajame dešimtmetyje atlikti tyrimai parodė, kad atsirado naujas reiškinys - į žiniasklaidą orientuotas terorizmas. Paaiškėjo, kad teroristų atakos dažnai surežisuojamos taip, kad patrauktų tarptautinės žiniasklaidos dėmesį. Terorizmo drama tampa ypač reikšminga, kai paimami įkaitai. Patys įkaitai teroristams nieko nereiškia: teroristinis veiksmas yra orientuotas į naujienas stebinčius žmones, o ne į aukas.
Antanas Škėma
2009-07-09
Škėma – modernus vakarietiškas rašytojas, vienas įdomiausių išeivijos prozininkų ir dramaturgų. Jau pirmosios jo novelės liudijo, kad šis autorius pasuks kitokiu, savitu, kūrybos keliu ir įneš daug naujovių į pokario lietuvių literatūrą. Jo kūrybos kelias trumpas, tetrukiąs tik gerą dešimtmetį, o talentas skleidėsi labai nepalankiomis aplinkybėmis – Nepriklausomybės praradimo, karo, viena kitą keičiančių okupacijų metais.
Lietuvių kalba  Analizės   (3,51 kB)
Pasirinkau šią temą, nes ji man aktuali. Esu visuomenės narys ir galinga populiarioji kultūra mane taip pat liečia, nesu jai abejingas: dažnai ji mane piktina, tiesa, kartais domina. Rinkdamasis šią temą buvau nusprendęs svarstyti vien neigiamas populiariosios kultūros puses, tačiau įsigilinęs supratau, jog esama ir teigiamų pusių. Tai supratęs sumišau, kurį laiką nežinojau į ką gilintis, ar grįsti temos teiginį, ar jam prieštarauti.
Lietuvių kalba  Analizės   (5,18 kB)
Antanas Škėma - žymiausias katastrofinio modernizmo atstovas XXa. vidurio lietuvių literatūroje, išsakęs didžiuosius Vakarų civilizacijos sukrėtimus išgyvenusio žmogaus dvasinę patirtį ir suradęs meninę kalbą, tinkamą išreikšti suskilusiam žmogaus pasauliui, nevilties, grėsmės, baimės ir aistringo prarastų vertybių ilgesio išgyvenimams. Škėmos kūryba labai autobiografiška, jis atsisako klasikinių prozinio pasakojimo bei draminės kalbos formų. Tematika, žmogaus samprata ir savo kūrinių forma Škėma yra vienas reikšmingiausių XXa. lietuvių literatūros novatorių.
Lietuvių kalba  Analizės   (3,03 kB)
Vaikų kalba
2009-07-09
Šiame darbe, pasitelkiant šaltiniais, aprašomi ir nagrinėjami vaikų kalbos raidos ypatumai. Be to, trumpai aptariamas kalbos ir mąstymo ryšys bei pateikiamos vaikų kalbos lavinimo galimybės. Tiriama ikimokyklinio amžiaus vaikų kalba. Tyrimas vyksta pokalbio forma. Bendraujama su penkerių, šešerių ir septynerių metų vaikais. Parenkama jiems artima pašnekesio tema. Pokalbis užrašomas.
Nijolė Miliauskaitė - viena iš bene pačių savičiausių moderniosios lietuvių poezijos atstovių, literatūros padangėn atsinešusi originalų kūrybos stilių ne vien raiškos, bet ir turinio požiūriu. Tie, kurie domisi autentiška šios poetės kūryba, žino ir N. Miliauskaitės biografijos - gana liūdnos, pilkos ir kasdieniškos- aspektus. Gimusi ir augusi daugiavaikėje šeimoje, vėliau, kad baigtų mokslą, buvo priversta gyventi Marijampolės mokykloje - internate. Šį laikotarpį atskirai nuo šeimos be galo skaudžiai išgyveno.
Lietuvių kalba  Analizės   (8,26 kB)
Marcelijus Martinaitis- vienas iš šiuolaikinės (XXa. VII-VIII deš.) lietuvių poezijos atstovų. Šio laikotarpio poezijai būdinga intelektuali, metaforizuota, ezopinė kalba, ryškūs pasaulinės literatūros kontekstai, polifoninis neangažuotas kalbėjimas. M. Martinaitis savitas ir originalus tuo, kad jo poezijoje vyrauja valstietiška pasaulėjauta, tautosakos motyvai, ryškūs mitologinio mąstymo pėdsakai, poetinis, paradoksalus ir ezopinis pasakojimas.
Lietuvių kalba  Analizės   (3,75 kB)
Mums jau nuo mažumės yra žinoma garsaus Renesanso epochos menininko Viljamo Šekspyro drama „Romeo ir Džuljeta“. Šio kūrinio žanras – tragedija. Kaip žinome, dramos, o ypač žanro tragedijos esminis bruožas yra konfliktas. Be konflikto nebus ir nelaimės, be nelaimės nebus ir mirties, ir skausmo, ir ašarų. Bet kokia prasmė yra mirtį ir trumpą, bet tyrą meilę, katastrofišką kūrinio pabaigą vaizduoti mene, kaip galima tokiu kūriniu žavėtis ir gėrėtis?
Lietuvių kalba  Analizės   (2,07 kB)
Taikos ir konfliktų studijos – tai kursas, skirtas magistro programos pirmojo kurso studentams. Šiame kurse detaliai apžvelgiamos taikos ir konfliktų teorijos, karo paplitimo problematika bei karų priežastys, jų geografinis pasiskirstymas, trumpai pristatoma karų istorija. Ypatingas dėmesys bus skiriamas įvairioms prievartos formoms, agresyvumo ir konfliktų priežastims, konfliktų sprendimams ir prevencijai. Kursas turėtų padėti klausytojams geriau suprasti karo ir taikos, tarptautinių ir vidinių konfliktų problematiką. Išklausę kursą studentai turėtų mokėti pateikti prievartos ir grėsmių analizę, suprasti karo ir konfliktų priežastis, grėsmių poveikį skirtingų lygių subjektams, interpretuoti konfliktų sprendimų ir prevencijos galimybes.
Lietuvių kalba  Analizės   (6,79 kB)
Lietuvių tautosaka
2009-07-09
Liaudies dainos. Pasakos. Smulkioji tautosaka. Tautosaka – tai vienas reikšmingiausių tautos kultūros reiškinių, jos sielos veidrodis. Perteikiama iš kartos į kartą ji ištisus šimtmečius išlieka gyva. Tautosaka yra visų pirma žodžio menas, bet joje susipina muzika, poezija, judesių menas, vaidyba ir kiti menai. Ji nuo amžių kuriama ne raštu, o žodžiu.
Lietuvių kalba  Konspektai   (4 psl., 6,36 kB)
Vilnius
2009-07-09
Miestas alsuojantis romantika. Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009. Tikriausiai kiekvienas vilnietis žino šį teiginį ir su nekantrumu laukia tam tikrų pokyčių mieste. Verta pasidžiaugti šiuo pasiekimu ir smagu matyti,kad pažadai virsta darbais. Siūlau trumpai peržvelgti tam tikrus istorinius faktus, kurių dėka sostinė tapo žinoma visai Europai ir pasauliui. Kaip žinome 2009 metų data pasirinkta neatsitiktinai.
Lietuvių kalba  Rašiniai   (2,66 kB)
Kazys Binkis
2009-07-09
Kazys Binkis - XX a. pradžios poetas, futuristas. Jo avangardiniuose eilėraščiuose dominuoja vėjavaikiškumas. Išsakytas jaunatviškas požiūris , kuriamas judraus pasaulio vaizdas. Minėti Binkio poezijos bruožai būdingi ir eilėraštyje "Vėjavaikis". Teksto pavadinimas nurodo kūrinio nuotaiką ir nusako tai, apie ką bus kalbama. Vėjavaikiškas- tai nerimta, nenustygstantis vietoje, padūkęs linksmas, nepastovus, smarkus. Toks turbūt bus ir eilėraščio lyrinis aš. Analizuojamas tekstas pradedamas lyrinio aš minčių išsakymu , savęs apibūdinimu.
Lietuvių kalba  Rašiniai   (1,62 kB)
Sąžinė... manau, tai pats svarbiausias kriterijus vertinant save. Sąžinė neleidžia žmogui nuklysti iš doros kelio. Todėl, kai žmogus kažką padaro vyrauja posakis: „Tai jo sąžinės reikalas“. Atliekant nemalonius darbus,kurie gali įskaudinti kaitus ar kitaip jiems pakenkti, aš pirmiausia pagalvoju, ar paskui manęs negrauš sąžinė. Jeigu taip atsitinka, tų darbų nedarau.
Lietuvių kalba  Rašiniai   (2,06 kB)
Stebuklų pasakos – neįtikinmiausios istorijos. Prieš akis sumirga į slėpingą maišelį varoma kariuomenė, šmėkšteli nepaprasta dėžutė, iš kurios iššoka puikiausi rūmai, išnyra karieta važiuojanti našlaitė, paskui kurią seka aukso...
Pirmiausia, gal reikėtų pradėti kalbėti apie tai, kas apskritai yra individas, kokią reikšmę jis turi visuomenės formavimuisi. Individas nėra paprastas gamtos padaras. Daugybė ryšių jį sieja su kitais žmonėmis, sudarydami visuomeninio gyvenimo pamatą. Jie veikia ir išoriškai reiškiasi per žmonių kuriamas bei ugdomas kultūros institucijas. Tad kultūra plačiausia šio žodžio prasme ir yra tai, kas mūsų gyvenimą padaro tikrai žmogišką ir atskiria jį nuo gyvūnijos pasaulyje tvyrančios tvarkos. Kiekvienas individas turi savo teises ir laisves.
Viduramžiais Kornvalyje viešpatavo karalius Markas. Rivalenas, Lonua karalius, sužinojęs, jog prieš karalių Marką sukilo jo priešai, atskuba iš už jūrų tarnauti savo karaliui kalaviju bei patarimu, kaip tikras vasalas. Atsidėkodamas Rivalenui už atsidavimą, karalius Markas už jo išleido savo seserį gražuolę Blanšeflerę kurią jisai labai pamilo. Po tuoktuvių karalių Rivaleną pasiekia žinia, jog jo buvęs priešas Morganas įsibrovė į Lonua ir siaubia pilis bei kaimus.
Lietuvių kalba  Rašiniai   (3,92 kB)
Įsigilinkite ko reikalaujama. Jei Jūsų prašo referato jo sandara vienokia, jei kursinio darbo – kitokia. Trumpai apie darbų tipus.Referatas – mažos apimties darbas, kuriame praktiškai nėra jokių taisyklių. Svarbu, kad atskleistumėte Jums užduotą temą. Referatas nereikalauja jokių išnašų ir savarankiškumo. Trumpai tariant, referatui, jus galite drąsiai naudotis (net rekomenduotina!!!!) klaviatūros teikiama funkcija ctrl+c, ctrl+v.
Lietuvių kalba  Rašiniai   (5,04 kB)
Žmogus ir menas
2009-07-09
Menas žinomas jau nuo senų senovės, kuomet pirmieji žmonės pradėjo naudoti įvairius simbolius, norėdami nurodyti gentainiams savo buvimo vietą medžioklės metu ar veiksmų planą medžiojant laukinius gyvūnus. Menas atsirado netgi ankščiau nei kalba. Meno kūriniais galime vadinti ir pirmąjį ieties antgalį, akmeninį plaktuką, ugnies panaudojimą ar paprasčiausius jausmus – kaip meilė, atlaidumas, supratimas ir sąžinė.
Kalba yra svarbiausia žmonių bendravimo priemonė. Be jos negali būti pažangos, visuomenės, kultūros. Buvo laikai, kai žmonės nemokėjo rašyti. Pasaulio istorijoje žinomi amžiai, kai nebuvo valstybių. Tačiau nėra buvę laikų, kuriais...
Populiarumas XX amžiaus, 6-7 dešimtmečiai. Sumueris sakė, kad tai nykstantis kursas. Sociologinės problemos: visuomenė individas. Kaip visuomenė veikia individą: 1. Totalitarinė visuomenė – nurodo žmogui, ką jis turi daryti. 2. Išprotėjusių individų visuomenė – savo norus iškelia aukščiau visuomenės. Norai. Norų skaičius nebaigtinis Poreikiai. Suskaičiuojama apie 40. Visuomenė gali išlikti jeigu turi pakankamą kiekį aktorių, kurie gerai atlieka savo vaidmenį. Reikalavimai. Tam tikras kiekis jausmų moteriai ir tam tikras jausmų kiekis vyrams. Gamtinė žmogaus prigimtis.
1. Pagrindinės grožinės literatūros savybės 2. Literatūrinio vaizdavimo įvairovė 3. Spalva ir garsas vaizdo struktūroje 4. Kūrinio struktūra 5. Loginis kūrinio sluoksnis Tema Problema Idėja Emocinis turinys 6. Vaizdinis (konkretusis) kūrinio sluoksnis Veikėjai Fabula Fabulos elementai Nefabuliniai kūrinio komponentai Kūrinio kompozicija Kompozicijos formos (komponavimo modeliai) Kūrinio laikas ir erdvė 7. Grožinės literatūros kalba (materialusis sluoksnis – raiškos planas) Bendros pastabos Fonetinė kalbos organizacija Poetinė leksika Poetinė sintaksė Intonacija Tekstas
Skyrybos taisyklės
2009-07-09
Privalomosios skyrybos taisyklės nustato privalomą sakinio dalių arba sudėtinių sakinių dėmenų atskyrimą ar išskyrimą, teksto skyrybą, taip pat svarbiausius neskyrimo atvejus (jie teikiami pastabomis). Skyrimo taisyklės išdėstytos pagal sakinio sandarą, sakinio dalis ir kitus sintaksinius požymius, skyrimas grindžiamas taip pat pirmiausia sintaksiniais požymiais. Jei galima skirti keliais ženklais, jie arba vardijami apytikrio dažnumo tvarka, arba rečiau vartojamas skyrybos ženklas nurodomas skliaustuose.
Nesunkiai suradęs savo žemiškąjį kelią, lietuvių romantikas Jonas Mačiulis – Maironis visą gyvenimą ieškojo ir kito kelio, daug reikšmingesnio – vedančio į pažinimą ir žmogaus vertės suvokimą. Pats savo kūryba daugeliui padėjo suvokti gyvenimo prasmę. Savo vienintelį poezijos rinkinį „Pavasario balsai“ (1895m.) antruoju leidimu (1905m.) papildė keliais eilėraščiais, tarp kurių buvo mano nagrinėjamas „Vakaras ant ežero Keturių kantonų“. Šiame eilėraštyje poetas atskleidžia gamtos grožį ir tėvynės ilgesį. Eilėraštis grafiškai išsiskiria į dvi dalis. Pirmose trijose strofose piešiama vaizdinga Šveicarijos gamta.
Kirčiavimas
2009-07-09
Trumpųjų skiemenų kirčiavimas Balsiai a, e kirčiuotame skiemenyje yra trumpi, jei yra: 1)žodžio gale diena, dienas, dienoje, dienose, paskaita,paskaitose, ilga, ilgose, ilgoje, penkta, penktose, kita, kitoje.. 2)dviskiemenėse veiksmažodžių bendratyse ir jų išvestinėse formose rasti, kasti, tapti, šlapti, plakti, mesti, vesti, nešti, kepti, degti, vežti, megzti, segti, sekti... rasdavo, rasiu, rastų, rask, rasdamas, kasdavo, kask, kasdamas, kasiu...
Jurgis Savickis
2009-07-09
- Viskas būtų gerai, kad mano mamanka nebūtų tokia graži! Jo "mamanka" buvo išties per graži. Vaikas džiūsna ėjo miesto ištuštėjusiomis gatvėmis; jo batai buvo dideli, vos pavelkami: tapu tapu! Milinė, irgi nuo svetimų pečių užmesta ant jo įdubusios krūtinaitės, buvo sunki, vos pavelkama. It iš cirko išleistas į gatvę pajacas. Iš po sutrauktų vaiko antakių žybčiojo dvi gudrios akys. Beždžionės gudrumo. Priešais gatve praėjo senas rabinas, kažką murmėdamas ir savo nereikalingai staigiu šnabždesiu išgąsdindamas vaiką.
Lietuvos rašytojai
2009-07-09
"Tyliųjų sprogdintojų" laikas ir situacija, avangardo poetika, individualios programos. Gintaro Patacko ir Antano Jonyno poezijos rinktinės šiandien. Juozo Erlicko kūrybos fenomenas: proza, poezija, dramos. Totalitarinės ideologijos ir literatūrinio sąstingio parodijos, absurdo poetika, karnavalo stilistika.
Aplinkybės susiklostė taip, kad man teko laimė dalyvauti formuojantis speleologiniam judėjimui Lietuvoje ir pagal išgales prisidėti prie jo plėtros. Tada aš negalėjau tikėtis, kad kada nors teks rašyti Lietuvos speleologijos istoriją. Todėl nei aš, nei kas nors kitas jokios medžiagos specialiai nerinko ir nekaupė. Paprasčiausia tvarka apsprendė įvykių dokumentavimą ir protokolų rašymą. Ilgainiui tų “popierių” susikaupė tiek daug, kad reikėjo kažką su jais daryti.
Vincas Krėvė-Mickevičius — XXa. pirmos pusės lietuvių rašytojas, prozininkas ir dramaturgas. Jis rašė įvairių žanrų kūrinius: romantinio, realistinio, orientalistinio, biblinių mitų pobūdžio kūrinius, kuriuose iškėlė herojinį bei dvasinį tautos egzistencijos aspektus. Vienas žymiausių V. Krėvės-Mickevičiaus kūrinių – tragedija „Skirgaila“, vaizduojanti Lietuvą istorijos kryžkelėje ir žmogų dvasinių vertybių krizės pasaulyje. Ši ištrauka – iš ketvirtosios „Skirgailos“ dalies „Bedugnė“.
XX a. prozininkas, dramaturgas ir eseistas Romualdas Granauskas yra menininkas lyg dviem veidais – ir archajiškas, ir modernus. „Gyvenimas po klevu“ (1988) – pats svarbiausias ir įdomiausias R.Granausko kūrinys, kuriame vaizdingai ir jausmingai nušviesti sovietinės santvarkos padariniai lietuvių tautai. Pagal tematiką Granauskas būtų tradiciškiausias lietuvių kaimiškosios prozos kūrėjas, vaizduojantis žemdirbio pasaulį ir jo saulėlydį.
Rašytojas Jonas Biliūnas buvo lietuvių psichologinės ir lyrinės prozos pradininkas. Šio rašytojo kūryba buvo labai autobiografiška: kūriniuose dažnai buvo vaizduojama jo vaikystės aplinka, gimtinės kraštovaizdis. Taip pat žmogaus santykiai su kitu žmogumi, buvo svarbi sąžinės ir atsakomybės tema. Žymiausi Jono Biliūno kūriniai: novelės „Vagis“, „Laimės žiburys“, „Kliudžiau“, „Ubagas“ , apysaka „Liūdna pasaka“.
Ištrauka: “Reikia paminėti, kad Petras Sabaliūnas labai mylėjo bites....E gal ir jie kada nors taip varys iš namų savo tėvą... - Ir senelio akyse vėl pasirodė ašaros.” J. Biliūnas – jauniausias lietuvių literatūros klasikas. Įsimintiniausiuose kūriniuose “Kliudžiau”, “Lazda”, “Brisiaus galas”, “Laimės žiburys” rašytojas ne tik pasakoja, bet ir reaguoja į pačias situacijas, jaučia gėdą ir kaltę, sąžinės graužatį, kalba apie nelygybę, skriaudą, užuojautą.
Jonas Biliūnas – žymus XX a. pradžios lietuvių rašytojas, psichologinės prozos pradininkas. Jo kūriniuose svarbiausias yra ne pats įvykis, o to įvykio sukeltas išgyvenimas, pėdsakas, paliktas žmogaus sieloje. Šis aspektas atsiskleidžia ir paskutiniame bei didžiausiame J.Biliūno kūrinyje – apysakoje „Liūdna pasaka“. Analizuojamoje „Liūdnos pasakos“ ištraukoje (nuo žodžių: „Tą patį vakarą...“ iki „Juozapota sapnavo...“) aprašomas paskutinis lietuvių valstietės Juozapotos ir jos vyro Petro vakaras drauge.
(Nuo „keltuvas kyla, keltuvas sminga“ iki „Norėčiau būti akmeniu“) Antanas Škėma- vienas žymiausių XXa. lietuvių rašytojų, Antrojo pasaulinio karo metais emigravusių iš Lietuvos. Šio rašytojo, poeto, dramaturgo ir publicisto kūryba priklauso egzodui. Vienas žinomiausių ir gal net reprezentacinių A. Škėmos darbų yra romanas „Balta drobulė“. Tai ypač modernios specifikos, filosofinis romanas, kuriame skleidžiasi Antano Garšvos, pagrindinio veikėjo, charakteris, vidinis pasaulis, racionaliai vertinami jo poelgiai ir išgyvenimai. Temos, besiskleidžiančios šiame romane, įvairios: mirties, dievoieškos, emigracijos, meilės, kūrybos.
Mano pasirinkta rašto darbo tema – Žiniasklaidos reglamentavimas Lietuvos Respublikoje. Šią tema yra aktuali kiekvienam visuomenės nariui, kadangi bet kuris asmuo susiduria su visuomenės informavimo priemonių platinama informacija, kuri ne visada atitinka tikrovę. Kadangi Lietuva jau yra demokratinė valstybė, todėl laisvas ir visuotinis keitimasis informacija, nevaržomas jos skleidimas yra ypač svarbus demokratinių procesų veiksnys.
Jau Antikos laikais pastebėta, kad vienos tautos žmonės toje pačioje teritorijoje gali kalbėti nevienodai. Lietuvių kalba taip pat ne visur vienoda. Keliaujant per Lietuvą, nesunku įsitikinti, kad žmonės įvairiose vietose šneka vis kitaip, ir kuo toliau jie vienas nuo kito gyvena, tuo sunkiau tarp savęs susikalba 1 Tiksliai nustatyti, kada viena ar kita tarmė atsirado, yra sudėtinga.
Maironis ( Jonas Mačiulis) – XVII a.pabaigos – XIX a.pradžios poetas,rašytojas,siekęs pagerinti visuomeninį, politinį Lietuvos gyvenimą. Ši asmenybė betobulėjant savyje kurė du žmogiškuosius pradus : dvasininko – idealisto ir poeto – romantiko: jis gana anksti tapo dvasininku ,jam buvo aktualios tokios visuomeninės problemos, kaip antai, meilė tėvynei,šviesesnės tėvynės ateities kūrimas,bet taip pat ir nepaprastas jautrumas gamtai (Lietuvos kraštovaizdžiui) ,gimtosios šalies istorijai. Manau tai bus naudinga daugiausiai tiems mokiniams,kurie apibendrintai nori apžvelgti vieną ar kitą poeto kūrybos laikotarpį ar kitiems asmeniniams tikslams. P.S.patariu aklai nenusirašinėti, nes didelė tikimybė, kad paklaustas mokytojo pakomentuoti...
Vincas Mykolaitis Putinas – pirmojo Lietuvoje intelektualinio psichologinio romano autorius. Romanas “Altorių šešėly” atspindi jaunos meniškos prigimties sielos blaškymąsi tarp kūrybos ir kunigijos. Duotoji ištrauka yra iš antrosios romano dalies “Eina gyvenimas”. Ją būtų galima pavadinti “Meilės scena baronienės dvare”. Baronienės Rainakienės rodomas dėmesys Liudui Vasariui visoje ištraukoje kelia pagrindinę temą – kokius jausmus baronienė jaučia kunigui? Duotojoje meilės scenos ištraukoje nuo pradžios iki pabaigos vyrauja dviejų žmonių dialogas. Duotoji ištrauka yra iš antrosios romano dalies “Eina gyvenimas”. Ją būtų galima pavadinti “Meilės scena baronienės dvare”. 386 žodžiai, įvertinimas bendras 8, o už turinį 9.
Donelaičio “Metai” – nepaprastas ir reikšmingas lietuvių literatūros faktas. Tai pirmas tokio masto, lygio bei žanro kūrinys mūsų literatūros istorijoje, turėjęs žymią reikšmę netgi Europos literatūros istorijoje. K. Donelaitis gyveno ir kūrė baudžiaviniais laikais – XVIII amžiuje. Būrai – tai baudžiauninkai. Jie, regis, nelaisvi žmonės, tačiau ir tarp jų gausu įvairiausių personažų. Šiuos charakterius autorius ir aprašo savo poemoje “Metai”.
Atrieda rytas traukiniais nerimstančiais. Jo žvilgiai spindi bėgiu geležim. Dangus ir miškas ir peronas gimsta čia, Kur buvo vien tik tamsuma graži. Iš nebuvimo, iš nakties, iš nerimo Išėmęs mėto tolius ir medžius. Pajutę spindulius, į pievą beriamus, Pravirksta rasos, kad reikės nudžiūt. Stoty būdėtojas bučiuoja sužadėtinę (Sapne, po laikrodžiu, kur rodo tris [po keturių). Ant stalo juokiasi saldainis mėtinis Ir Morzė mirksi mirgančiu variu. Ant žydro stiebo rytas kelia inkilą- Raudoną dėmę tarp žalių beržų. Du žvirbliai pešasi ant geležinkelio Dėl saulės avižų. H.Radauskas- žymus XXa.vidurio poetas modernistas, lietuviško eilėrasčio poetas.
Kiekviena tauta turi savo sukauptą literatūrinį kanoną. Ar nestebina tai, kad kiekviename kūrinyje yra savotiškai paliečiama meilės tema? Dažnas poetas, rašytojas savo jausmus “išlieja” rašydamas. Net ir kare meilė valdo žmonių protus bei sielas. Iš tiesų paslėpti ar nepaslėpti jausmai, jie dažniausiai geriausiai pastebimi kūryboje. Tereikia tik pažvelgti į istorijos aušrą, kurioje buvo pradėtos vertinti dvasinės vertybės, kuomet į pasaulį žvelgiama realiau nei antikos kūrėjai, bet vis dar neatsisakoma fantazijos detalių. Čia iškyla riteriai, Širdies Damos kultas. Viduramžių literatūra labai turtinga ir įvairi meilės tema.
Salomėja Nėris
2009-07-09
Dramatiškų vidinių lūžių poetė, sukūrusi sugestyvios potekstės ir trapaus melodinio virpesio eilėraštį, kuriam keletą dešimtmečių teko reprezentuoti prieškario poetinę kultūrą (išėmus iš bibliotekų A.Miškinio, J.Aisčio, B.Brazdžionio knygas) ir legalizuoti jos tąsą sovietinėje Lietuvoje. Vienintelė iš neoromantikų, ateitininkė ir „Šatrijos" auklėtinė, sukilo prieš valstybiškai nusistovėjusių vertybių skalę (Tėvynė + Dievas), ieškodama išganingų pasaulio raidos perspektyvų socializmo teorijoje ir praktikoje.
Mokslas ir pažanga
2009-07-09
Atsižvelgiant į tai, kad mūsu planeta Žemė yra vieninteliu žmonijos namu, daugelis prieštaravimų, konfliktų, problemų gali peraugti lokalines ribas ir įgyti globalinį, pasaulinį charakterį. Šios problemos tokios: naujo pasaulinio karo pavojus, konfliktas tarp civilizacijų, konfliktas tarp skirtingai ekonomiškai išsivysčiusių šalių, globalinis gamtonaudos konfliktas ir kt. Manau, tokioje situacijoje, abejingumas nebus geras pagalbininkas. Žmonija turi spręsti šias problemas, vardan savo Planetos išgyvenimo.
Lietuvių kalbą sudaro įvairios jos apraiškos – tai bendrinė kalba, tarmės, profesinė kalba, žargonas it kt . Svarbiausias ypatumas, skiriantis bendrinę kalbą nuo kitų tautos kalbos apraiškų yra sąmoninga raiškos priemonių atranka, palaikymas, ugdymas ir puoselėjimas. Bendrinės kalbos pagrindą sudarė gyvoji liaudies kalba, tautosaka, grožinė literatūra: tereikėjo iš jų atsijoti tai, kas sava, atitinka bendruosius lietuvių kalbos dėsnius ir polinkius. Tobulinant ir toliau kuriant bendrinę kalbą ( pavyzdžiui kad ir naujus terminus) taip pat yra žiūrima jau esamų normų ir taisyklių). Kalbos normos yra diegiamos į vartoseną – pirmiausia per mokyklą, paskui – per viešąsias informacijos priemones.
Ne tiek jau daug galima būtų pasakyti apie rašytojo-dramaturgo-kritiko Kosto Ostrausko gyvenimą. Patikimiausias būdas nenukrypti nuo tiesos - padaryti tai paties menininko žodžiais, pasakyti tiek, kiek jis pats nori, kad apie jį žinotume. Nuo čia ir prasideda savitas dramaturgo pasaulis: „Nors jau senstelėjęs, bet dar nesu toks senas, kad griebčiausi autobiografijos. Taibūtų, manau, nerimtas užsiėmimas. Autobiografija pateisinama nebent tik tada, kai jau jokio rimtesnio darbo nebesugebi. (O aš dar vis mat galvoju,- tikiuos tai ne iliuzija, - jog dar šį tą galiu.)
Žodis yra žinojimo, mokslo pradžia, nes jis atspindi tikrovę. Kalba žmogui duota, kad jis ir apie save pasakytų, save išreikštų, kad suprastų kitus ir jį supančia aplinką. Tačiau viskas nėra labai paprasta. Mes, norėdami gerai išmokti gimtąją ar svetimą kalbą, turime išmokti vartoti žodžius, suprasti jų reikšmę. Nuo seniausių laikų žodžiai kaupiami specialiose knygose – žodynuose, kur surašoma informacija apie tuos žodžius. Darbas buvo pristatytas universitete, gavau 9. Jis gali būti panaudotas atskirai paskaitų medžiagai, kursiniui ar referatui.
Reikalas turėti bendrą visų rašomąją kalbą ypač aktualus pasidarė tautinio atgimimo pradžioje. Terminas „bendrinė kalba“ atsirado maždaug 1927 metais, o pasiūlė jį Pranas Skardžius. Pagrindinis jos požymis yra bendrumas visai tautai. Kalba yra svarbiausioji žmonių bendravimo priemonė, visuomenės „kovos ir vystymosi įrankis“. Kuo turtingesnė, kuo labiau ištobulinta ir kuo geriau žinomos ir aiškios jos paslaptys, tuo geriau ji tarnauja žmonėms.
Gamta ir žmogus
2009-07-09
Seniai, seniai žmogus buvo labai susijęs su gamta. Čia jis uogaudavo, grybaudavo, medžiodavo, atsipalaiduodavo, rinkdavo įvairiausias žoleles. Dabar gamtai iškilo grėsmė nuo to paties žmogaus. Senovėje, kai dar pramonė ir jos gaminiai nebuvo tokia neatsiejama mūsų gyvenimo dalis, žmogus gyveno visiškoje harmonijoje su gamta.
Daug gražių jaunystės dienų prabėga mokykloje. Ar visos jos tinkamai išnaudojamos? Ar visos užpildomos prasmingu darbu? Ar padeda rengtis savarankiškam gyvenimui? Mokykloje įgyjama didelė dalis tų svarbių žinių, kurias žmonija sukaupė per savo istoriją. Mes gyvename tokiame amžiuje, kai didžiuliais šuoliais vystosi mokslas ir technika, kai kiekvieną dieną vis sukuriama, atrandama kas nors nauja. Mokytis taip, kaip seniau, nebegalima. Reikia išmokti dirbti savarankiškai, sugebėti iš tos gausybės turtų atsirinkti ir įsiminti, kas svarbiausia ir reikalingiausia. Mokymas – tai tik gyvenimo pradžia, mokslo ir darbo pradžia. Joje tartum padedami pamatai būsimam ateities pastatui, kuris bus kuriamas, išėjus į visai savarankišką gyvenimą.
Lyčių lygybė
2009-07-09
Visų pirma norėčiau pakalbėti, kas yra individas ir kąs yra laikoma visuomene. Ar galėtų ji egzistuoti be žmonių ir ar mes išgyventume kaip pavieniai asmenys šiame pasulyje. Individas nėra paprastas gamtos padaras. Daugybė ryšių jį sieja su kitais žmonėmis, sudarydami visuomeninio gyvenimo pamatą.
Lietuvių kalba  Referatai   (2,78 kB)
Skoliniai lietuvių kalboje yra nevienalytis leksikos sluoksnis: vienas iš jų yra svetimybės, turinčios lietuviškų bruožų bei kalbininkų taisomi jau seniai, kiti - atėję į mūsų kalbą kaip tarptautiniai žodiai. Mano tiriamasis darbo objektas yra skoliniai biznis, biznesmenas, biznirius. Tai svetimybės (kitaip barbarizmai), kurios neatitinka lietuvių kalbos normų ir lieka už jos ribų. Biznis, biznesmenas, biznierius turi adekvačius pakaitalus, t.y. verslas, verslininkas. Dėl to dabartinėje lietuvių bendrinėje kalboje barbarizmų vartojimo sfera yra labai ribota.
Pagrindiniai literatūrinio ir kultūrinio lavinimo medžiaga – grožiniai kūriniai ar jų ištrauko ir negrožiniai kūriniai. Moksleiviams yra atskleidžiama įvairi (žmogaus egzistencijos, meno, psichologijos, filosofijos, istorijos, šiuolaikinės visuomenės) problematika bei literatūrinio kalbėjimo įvairovė (stilius, tipai, žanrai, rūšys). Literatūrinio ugdymo procese siekiama, kad moksleiviai per literatūrą patirtų savo estetinių jausmų ir mąstymo galias, galėtų džiaugtis ir suprastų, kad pastangos įžvelgti, suvokti ir išgyventi literatūros kūrinio prasmes, pajusti ir atskleisti kalbos raiškos galias yra asmeniškai vertingos, intriguojančios.
Tautosakos kūriniai – dainos, pasakos, sakmės, mįslės ir kt. – dar ne taip seniai buvo žmonių gyvenimo dalis: jie buvo reikalingi sunkaus darbo ir trumpo poilsio valandomis, rūpesčiuose ir džiaugsmuose, šventėse ir netekties gėloje. Tautosaką, arba folklorą (angl. „liaudies išmintis“), suprantame kaip daugelio amžių liaudies dvasinę patirtį, kasdieninę išmintį. Įsiterpę į įprastinės buities tėkmę, į šiokiadienius ir šventes, darbus, žaidimus, ilgas vakaronių valandas, tautosakos kūriniai nėra tik tos buities trupiniai.
Lietuvių kalba  Referatai   (7,02 kB)
Papročiai yra įprasti žmonių poelgiai, kurie ilgainiui tampa visuomenės ar jos didesnės dalies gyvenimo norma. Žmogus auga tam tikroje aplinkoje, todėl perima jos papročius ir nedaug tegali jos pakeisti. Papročiai, kurie perduodami iš kartos į kartą, virsta tradicijomis. Tradicijų niekas specialiai nekuria, jos gimsta ir rutuliojasi per ilgus dešimtmečius ar net šimtmečius. Tradicijos pasireiškia tam tikromis apeigomis, atliekamomis įvairių švenčių proga.
Lietuvių kalba  Referatai   (3,94 kB)
Rašytojai
2009-07-09
Škėmos kūriniams būdinga kūrybos būdų maišatis, apimanti postmodernizmo niuansus, siurrealizmo pasąmonės vaizdinių šėliones, ,,sąmonės srauto” antilogiką, kurie visi drauge kuria melodramatiškai kontrastingą ir kompoziciškai nevientisą, tačiau itin autentišką ir ekspresyvų stilių. Romanas ,,Balta drobulė”- vienas geriausių Škėmos kūryboje, tad nenuostabu, kad čia atsispindi visa rašytojo ypatumų gama.
Lietuvių kalba  Referatai   (6,73 kB)
Sąvoka „Antika“ reiškia senovės graikų ir romėnų pasaulį bei šių abiejų tautų kultūrą ir apima laikotarpį nuo Mikėnų laikų (apie 1250m. pr. Kr.) iki Vakarų Romos imperijos žlugimo (476m. po Kr.). Antikinė kultūra garsėja savo rašytiniais paminklais, architektūros statiniais, tapyba, skulptūra, mozaika. Teatras – tai vieta, kur kasdieniai įvykiai tampa vaidyba. Tiek dabartinis, tiek antikinis teatrai mus nukelia į kitą pasaulį, kur nėra žodžių – tik mimika, judesiai ir jausmai.
Lietuvių kalba  Referatai   (7,48 kB)
Lietuvos šventės
2009-07-09
Nutirpus sniegui ir pradėjus dygti žolei, balandžio pabaigoje žemdirbiai švęsdavo pavasario atėjimo šventę, kurios metu garbindavo deivę Žemyną - Žiedkelę. Šią šventę 325m. Katalikų bažnyčia susiejo su Velykomis. Jos esti ne vienu laiku, nes Nicos bažnytinis susirinkimas VIIIa. nusprendė Velykas švęsti praėjus 14d. nuo pavasario pradžios, t.y. pirmą sekmadienį po vasarinio mėnulio pilnaties. Kadangi mėnulio pilnatis kiekvienais metais būna skirtingu laiku, tai ir Velykos kasmet švenčiamos vis kitą dieną.
Lietuvių kalba  Referatai   (24,08 kB)
Mažasis princas
2009-07-09
Antuanas de Sent-Egziuperi (1900-1944) – įdomus 20 a. pirmosios pusės prancūzų rašytojas. Jis buvo lakūnas, todėl patyrė daug nuotykių, pavojų, pabuvojo daugelyje kraštų. Jo asmenybė ryški, turtinga, veržli, o kūryba labai savita. Vaizduodamas savo paties arba draugų gyvenimo įvykius, A. de Sent-Egziuperi suteikia jiems filosofinės prasmės.
Tai jauna reto grožio moteris. Liekna, aukšta, ji žengia lengvai, grakščiai, išdidžiai pakėlusi galvą. Jos plaukai – įmantriai sušukuoti ir suvingiuoti, o ausyse kabo brangūs pašveitalai, kurie ją labai puošia. Rengiasi visada labai elegantiškai ir puošniai. Ponia baronienė – lenkaitė ir katalikė, išauklėta religijos formose.
Lietuvių kalba  Namų darbai   (1,53 kB)
Kalbos kultūra
2009-07-09
Norėdami išugdyti visapusiškai išsilavinusį žmogų, turime nuolat rūpintis jo kalbos kultūra. Būtina saugoti savo kalbos namus, kad jų nesiaubtų svetimų kalbų vėjai, kad niekuomet nepritrūktume reikalingo žodžio, rastume pačią tinkamiausią sintaksinę konstrukciją, kad kalba būtų skambi lyg muzika. Tai padaryti stengėsi kalbininkas J. Jablonskis.
Lietuvių kalba  Referatai   (5,13 kB)
Gandro šventė
2009-07-09
Senovės tradicijos, mums, kasdien įsukamiems į naujausių įvykių ir rūpesčių verpetą, padeda nepamiršti tautos šaknų. Jos turėtų būti įsismelkusios į mūsų dvasią su motinos lopšine, močiutės pasakomis, visu kūrybiniu tautos paveldu ir tėviškės gamta. (Libertas Klimka) Liaudies (ir bažnytiniame) kalendoriuje turime dvejopas šventes – kasmet švenčiamas tą pačią metų dieną ir kilnojamąsias. Svarbiausia kalendorinių švenčių mintis yra rūpestis tuo, kokie bus žemdirbiui ateinantys metai – palankūs jo veiklai ar ne, ir ruošimasis tai veiklai.
Lietuvių kalba  Referatai   (1,96 kB)
Paauglystė
2009-07-09
Paauglystės tarpsnis yra laikomas rizikos amžiumi, nes tada pradeda sparčiai formuotis asmenybė, aktyviai vykti jos socializacija, atitinkamų vaidmenų prisiėmimas, kt. Labai tikėtina, kad šiame procese gali pasitaikyti įvairių elgesio defektų, įtakojančių deviantiškos asmenybės susiformavimą. Todėl verta aptarti tam tikrus dėsningumus, kurios patiria paaugliai šiame vystimosi tarpsnyje.
Lietuvių kalba  Referatai   (5,16 kB)
TAUTOSAKA – tai žodinė meninė liaudies kūryba. Tautosaka dar vadinama folkloru. Tik jo prasmė šiek tiek platesnė. Tautosaka skirstoma į rūšis ir žanrus. Ji turi dvi rūšis: pasakomąją ir dainuojamąją. Pasakojamosios tautosakos žanrai – pasaka, sakmė, padavimas, anekdotas. O dainuojamosios – daina, sutartinė, rauda. Tai pat išskiriama trečioji tautosakos rūšis – smulkioji tautosaka, jai priskiriami šie žanrai – mįslės, patarlės, priežodžiai, gamtos garsų pamėgdžiojimai.
Lietuvių kalba  Referatai   (2 psl., 2,56 kB)
Lietuvai apsisprendus tapti Europos Sąjungos nare, mums vis aktualesnis tampa mirties bausmės baudžiamuosiuose įstatymuose egzistavimo klausimas. Šiuo metu dauguma žymesnių teisininkų Lietuvos Respublikoje pritaria būtinybei panaikinti mirties bausmę. Teisininkų diskusijos, kuriose sprendžiama ar verta panaikinti šią bausmę pamažu virsta svarstymu, kaip tai geriausia padaryti.
Lietuvių kalba  Namų darbai   (12,32 kB)
Leksika
2009-07-09
Leksika – tai kurios nors kalbos žodžių visuma. Lietuviškai tarptautinį žodį „leksika“ galėtume pakeisti žodžiu „žodynas“, nors jis turi kiek platesnę reikšmę. Didžioji lietuvių kalbos leksikos dalis yra norminė, vartotina. Tačiau pasitaiko ir nevartotinų žodžių. Jų iš esmės yra trys grupės: - Nevartotinos svetimybės, kurias vadinsime barbarizmais, kad atskirtume nuo vartotinų svetimybių.
Lietuvių kalba  Namų darbai   (5,16 kB)
Laisvė - aktuali tema ne tik šiais laikais. Apie ją jau buvo kalbama ir antikoje. Žymiausias senovės graikų filosofas Epiktetas turėjo iškėlęs žmogui tikslą - „išsiugdyti vidinę dvasinę laisvę ir būti nepriklausomam nuo išorinių sąlygų“. Todėl teigė, kad „laisvė pasiekiama ne išsipildant troškimams, o nugalint troškimus“. Tą pačią mintį kitais žodžiais perteikia dar vienas žymus visuomenės veikėjas P. Dž Heizas, tvirtindamas, kad „galimybė daryti viską, ką tik norime, ne laisvumas ir ne laisvė“. Anot šių mąstytojų, galima susidaryti nuomonę, kad žmogus tampa laisvės vergu.
Lietuvių kalba  Namų darbai   (2,08 kB)
A. Matelio dokumentinis filmas „Prieš parskrendant į žemę“ - tikriausiai pats įspūdingiausias lietuvių sukurtas kino šedevras. Neveltui tai vienintelis mūsų šalies režisieriaus sukurtas filmas, pretenduojantis į šių metų oskarą. Pritariu, kad toks kūrinys turi būti nominuotas už kino kalba tobulai išreikštus žmonių jausmus. Filmas yra apie jaunų žmonių, vaikų, kovą su viena pavojingiausių ligų – kraujo vėžiu.
Lietuvių kalba  Namų darbai   (2,34 kB)
Orlaivis
2009-07-09
1897-ieji buvo "orlaivių" metai. Balandžio mėn. lėtai skridęs orlaivis sudužo Auroros miestelyje, esančiame į šiaurės vakarus nuo Worth forto (ir iškart į vakarus nuo Rhoma link Bridgeport), - atsitrenkęs į vėjo malūną. Apieškojus jo nuolaužas buvo, tariamai, rastas mažo ūgio ateivio kūnas. Pilotas iš pradžių buvo vadintas "marsiečiu" ir palaidotas vietos kapinėse. Taip pat nuolaužose rasta hieroglifų rašmenų. Ši istorija prisimenama ir po 100 m. 1986 m. pagal ją buvo susuktas filmas "The Aurora Encouter", kuriame vaidino Jack Elam.
Lietuvių kalba  Testai   (4,92 kB)
Literatūra, atstovaujanti bet kurį laiko tarpsnį, tradiciją, yra neatsiejama nuo kultūrinių, socialinių gyvenamosios aplinkos kontekstų, tad neabejotinai egzistuoja tamprūs ryšiai tarp kūrėjo, jo kūrinio ir bendrųjų gyvenamojo laikotarpio kultūrinių tendencijų. Anot Dominique Maingueneau, literatūrinio kūrinio gimimui svarbus kontekstas: „Literatūros kūrinys neišdygsta tiesiog apskritai visuomenėje, jis gimsta iš gryno literatūros lauko įtampos. (...)
Lietuvių kalba  Namų darbai   (12,85 kB)
Tuo metu, kai helėnų pasaulyje plito Homero poemos, senovės žmonių Italija vadinamo Apeninų pusiasalio vidurio vakaruose įsikūrė Romos miestas. Tai įvyko apie 753 m. Pr. Kr. Nuo pradžių pradžios romėnai buvo žemdirbiai, kariai, piliečiai ir labiausiai vertino valstiečio, valstybės vyro ar kario užsiėmimą. Rašytojo kūryba buvo ilgai laikyta nereikšmingu laisvalaikio, likusio nuo rimtų vyriškų darbų, užsiėmimu.
Lietuvių kalba  Testai   (5,56 kB)
Mikalojus Daukša
2009-07-09
Pirmieji M. Daukšos gyvenimo metai ir studijos Mikalojus Daukša gimė tarp 1527-1538 m., atrodo, Babėnuose, netoli Kėdainių, smulkiųjų bajorų šeimoje. Nežinoma, kurią mokyklą lankė, bet išmokti skaityti ir rašyti, pramokti kalbų (lotynų, lenkų, rusų) galėjo Žemaičiuose, nepertoliausiai nuo savo tėviškės (Krekenavoje, Ariogaloje arba Kražiuose, Varniuose), taip pat ir Kaune, Vilniuje.
Lietuvių kalba  Testai   (5,36 kB)
Žolinės
2009-07-09
Kalendoriniai ir agrariniai papročiai bei apeigos yra vieni ankstyviausių žmonijos dvasinės kultūros kūrinių; jie atsirado dėl dabartinės veiklos, pirmiausia verčiantis medžiokle ir maisto rankiojimu, vėliau – žemdirbyste ir gyvulininkyste. Seniausios žmonių apeigos išplaukė iš nepažinimo juos supančios gamtos dėsnių, nesupratimo, kodėl periodiškai kiekvienais metais keičiasi metų laikai: žiemą keičia pavasaris, pavasarį – vasara, vasarą – ruduo, o su jais ir darbo sezonai: baigiantis vienam darbo sezonui ir prasidedant kitam, buvo švenčiamos šventės ir atliekamos apeigos, paprastai susietos su išgalvotomis antgamtinėmis būtybėmis (totemais, gyvulių ir augmenijos “šeimininkais”), nuo kurių tariamai priklausęs žmonių apsirūpinimas maistu.
Lietuvių kalba  Testai   (3,73 kB)
Skaitydami Kristijono Donelaičio “Metus”, pastebime, kad nemažą kūrinio dalį sudaro Lauro, Selmo ir šaltyšiaus Pričkaus pamokančios bei patariančios kalbos, kuriose, be abejonės, regime paties autoriaus pozicją. Todėl galime spręsti, kad vienas iš Donelaičio tikslų buvo parodyti žmonėms, kaip reikia teisingai elgtis, o tas, kuris teisingai elgiasi, yra ir išmintingas. Ne tik Pričkaus kalbomis, bet ir nedorų būrų bei ponų gyvenimo aprašymu Donelaitis parodo, kaip turėtų elgtis doras, moralus bei išmintingas žmogus. Idealų žmogų mes gautume sudėję kiekvieno iš viežlybųjų būrų savybes(Lauro bei Pričkaus išmintį, Selmo religingumą, Krizo darbštumą).
Lietuvių kalba  Testai   (5,47 kB)
19 amžiaus mokslo galimybės yra beribės. Senaisiais amžiais net nebuvo minčių apie klonavimą, o dabar jau yra klonuota avis, vardu Doli, ir pelė. Mokslas daro didelę pažangą ir kuo toliau, tuo daugiau mūsų svajonių tampa realybe. Tačiau ar visada mokslininkų išrastas daiktas yra žmogaus laimė, daiktas, pasauliui nešantis naudą? Senaisiais amžiais mokslas plėtė civilizaciją ir suteikė žmogui daug naudos bei palengvino jo gyvenimą.
Lietuvių kalba  Testai   (2,07 kB)
Daugelio tyrinėtojų nuomone, graikų stebuklo priežastimi galėtų būti ir jų politinė santvarka. Antikinis demokratinis polis – tai nedidelė visateisių piliečių bendruomenė, kurios visi nariai galėjo prisidėti prie valstybės valdymo. Visi gyventojai turėjo vienodas pilietines teises, visi stovėjo vienoje falangoje petys į petį, visi kartu gynė savo giraites, pastatus, mitus ir legendas. Polyje piliečiai buvo laisvi ir saugūs. Nors visi turėjo besąlygiškai paklusti įstatymams, bet supratimas, jog visų teisės vienodos, kad garantuotos kiekvieno piliečio turto ir asmens neliečiamumas, graikams kėlė didžiavimosi demokratine santvarka ir pasitikėjimo savimi jausmus.
Lietuvių kalba  Testai   (24,75 kB)
Chorinis dainavimas kaip žodžių ir muzikos sintezė – viena labiausiai preinamų ir žinomų meno sričių. Jis, kaip kolektyvinio atlikimo menas, savo prigimtimi yra masinis menas. Chorinis dainavimas organiškai įsilieja į visuomeninį gyvenimą ir yra neatskiriama visos mūsų kultūros sudėtinė dalis. Chorai mobilizuoja ir jungia žmones aktyviai kūrybinei veiklai, vienija jų mintis, jausmus ir valią. Jie nuo senų laikų buvo galingas ginklas prieš išnaudojimą, politinę ir socialinę priespaudą.
Lietuvių kalba  Testai   (11,28 kB)
Kiekvieno menininko kūrybą lemia keletas faktorių, vienas jų – tai ta aplinka, kurios apsuptas jis užaugo, pradėjo pažinti pasaulį ir kur formavosi menininko asmenybė. Justino Marcinkevičiaus lyrikoje gimtieji namai užima svarbią vietą, nes jų pavyzdžiu kuriamas visas jo poezijos pasaulis. Pats poetas tėviškę prisimena taip (“Dienoraštis be datų” 61psl.) Iš čia suprantame, kokia pasaulėjauta formavosi J. Marcinkevičiaus viduje ir kodėl savo poezijoje jis kaimo kasdienybėje atskleidžia šventumą, gilią prasmę ir įžvelgia apeigiškumą, pvz.: jo eilėraščiuose dažnas rugio, sėjimo motyvas (“Štai ir nemoku parodyti / širdy pražydusio rugio”, “Iš kur ta akių galia, kas užsimerkęs regiu / žmones, suniai linguojančius, šviesiam vakare prie rugių, prie rugių.” ).
Lietuvių kalba  Konspektai   (2,53 kB)
Homonimai – tai žodžiai, turintys vienodą garsinę struktūrą, bet skirtingą leksinę reikšmę, pvz.: baras „lauko ruožas“ ir baras „nedidelis restoranas“, kasa „plaukų pynė“ ir kasa „pinigų saugojimo vieta“, nerti „lįsti į vandenį“ ir nerti „megzti“; angl. bank „bankas“ ir bank „upės krantas“; vok. lesen „skaityti“ ir lesen „rinkti“; pranc. cousin „pusbrolis“ ir cousin „uodas“. Homonimai gali būti įvairiai klasifikuojami.
Lietuvių kalba  Konspektai   (14,24 kB)
Epika
2009-07-09
Epika – tai pasakojamoji bei aprašomoji literatūros rūšis. Joje yra įvykių, kurie jungiasi į grandinę (fabulą), dalyvauja veikėjai, kuriami jų portretai, yra aprašoma veiksmo vieta. Vaizduojamą pasaulį perteikia pasakotojas. Dažniausiai parašyta prozine kalba.
Lietuvių kalba  Konspektai   (4,23 kB)
-ietis Reikšmė, vartojimas 1. Dažniausiai reiškia asmenų pavadinimus pagal gyvenamąją vietą. Yra tam tikras darybos dėsningumas: jeigu šalies ar krašto pavadinimas baigiasi -ija, gyventojų pavadinimas neturi priesagos -ietis. Pvz.: airis (nes Airija), anglas (nes Anglija), estas (nes Estija), graikas (nes Graikija) ir kt. Išimtys: 1) Vartojama dvejopai: australas ir australietis, brazilas ir brazilietis, kinas ir kinietis.
Lietuvių kalba  Konspektai   (22,59 kB)
Homeras "Odiseja"
2009-07-09
Odisėjas su savo vyrais atplaukė į kikonų žemę, užėmė Ismarą. Išžudė visus jo vyrus, moteris paemė į nelaisvę, o patį miestą sugriovė. Išlikę kikonai pasikvietė kitą kikonų gentį, kuri išvijo Odisėją ir jo vyrus iš savo žemės. Odisėjas neteko po šešetą vyrų iš kiekvieno laivo. Išplaukus į atvirą jūrą, Dzeuso pasiųstas Borėjas sukėlė didelę audrą, kuri nurimo tik po trijų dienų. Dešimtąją dieną priplaukė lotofagų salą.
Lietuvių kalba  Konspektai   (4,14 kB)
Poetinė leksika: Vaizdingi veiksmažodžiai nėra perkeltinės reikšmės žodžiai (tropai), jie priklauso sisteminių sinonimų grupei: „Ore (...) šmaikščiojo kregždutės“... (Šatrijos Ragana) „Grioveliais jau gurgia vanduo“ ... (M. Sluckis) „Šakom risnojo voveraitė“ (E. Mieželaitis). Vaizdingi veiksmažodžiai konkretina veiksmą ir jo atlikėją, tikslina vaizdą. Deminutyvai – mažybiniai, maloniniai žodžiai.
Lietuvių kalba  Konspektai   (5,32 kB)
Simbolizmas
2009-07-09
Simbolizmas – XIX a. pab. – XX a. pr. modernistinė Europos l –ros, teatro ir dailės kryptis, ryškiausia Prancūzijoje ir Belgijoje. Simbolistai (s – tai) teigė, kad būties esmę žmogus galįs tik nujausti, o ne protu suvokti.
Lietuvių kalba  Konspektai   (3,59 kB)
Klasicizmas
2009-07-09
Klasicizmas (lot. classicus - ,,pavyzdingas, tobulas“) – meno ir literatūros kryptis, atsiradusi XVI a. Italijoje, ištobulinta XVII a. Prancūzijoje. Vėliau klasicizmas paplito kitose Europos šalyse ir Šiaurės Amerikoje. Šios krypties apraiškos tapyboje, architektūroje, teatre išsilaikė iki XIX a. pradžios. Klasicistiniam menui būdinga simetrinė kūrinio kompozicija ir taisyklinga forma, saikingos puošybinės detalės, griežtas literatūros ar tapybos žanrų skirstymas, rėmimasis antikinėmis formomis. Klasikiniame kūrinyje išlaikomas nuotaikos vienumas, ramus paprastumas.
Lietuvių kalba  Konspektai   (4,46 kB)
Impresionizmas
2009-07-09
XIX a. paskutiniojo trečdalio ir XIX a. pradžios meno kryptis, susiformavo pirmiausia prancūzų tapyboje kaip priešprieša tikrovės idealizavimui, vėliau reiškėsi daugelio Europos šalių dailėje, literatūroje, muzikoje, teatre.
Lietuvių kalba  Konspektai   (3,07 kB)
Barokas
2009-07-09
XVII a. Vakarų Europoje išryškėja dvi literatūros ir meno kryptys: barokas ir klasicizmas. Kryptis – tam tikro laikotarpio daugelio autorių kūriniai, kuriuos jungia bendrybės. Pirmiausia, kryptis turi bendrą filosofinį pagrindą, panašų gyvenimo reiškinių vertinimą. Antra, ryški savita estetinių pažiūrų sistema (t. y., panašiai suvokia literatūros esmę bei paskirtį), ankstesnių literatūrinių tradicijų vertinimas. Be to, kryptis išsiskiria tematika, žanrais, kūrinių konfliktais, herojų elgesiu, stilistiniais ypatumais.
Lietuvių kalba  Konspektai   (6,36 kB)
Valstiečio sūnus, 1954 m. baigęs Vilniaus universiteto Istorijos - filologijos fakultetą, natūraliausiai sujungė savo kūryboje lietuvių literatūros artimumą žemei su romantiniu dvasingumo pradu. Nuo pat pirmojo eilėraščių rinkinio Prašau žodžio (1955), kurį E.Mieželaitis pasitiko džiaugsmingu šūksniu: „Jis gimė poetu", pastovi jo lyrikos versmė buvo kaimo vaiko psichika, besigręžianti į savo pradžią ir plastiškai jaučianti daiktų realumą.
Veikiausiai kiekvienas yra girdėjęs bent vieną pasakojimą iš biblijos. Tai vienintelis istorijos šaltinis kuriuo remiantis būtų galima „tiksliai“ nustatyti žemės gyvenimą nuo pat jos gimimo. Pasak Biblijos kadaise atsirado žmogus, kuris užuot gyvenęs ramioje harmonijoje su kitais gyvūnais, ėmė mąstyti savaip. Jis mąstė kaip jam gyventi: ar taip, kaip numatyta gamtoje, ar taip kaip atrodė geriau ir įdomiau pačiam žmogui.
I. Šeiniaus romane „Kuprelis“ gamta ir žmogus yra susieti glaudžiais ryšiais. Čia gamta žmogų lydi visur, atspindi jo vidinę būseną, jausmus, nuotaiką. Pagrindiniam romano veikėjui Kupreliui gamta labai svarbi. Dar besimokydamas pas Šionfeltą Kuprelis gamtoje rasdavo ir džiaugsmą, ir sielvartą, ir nusiraminimą. „Vasaros vakarais mėgau sėdėti prūdo krašte. Žiūrėdavau tuomet į ramų vandens ribuliavimą, į giliai paskendusius debesis. Skaičiau žvaigždes danguje. Dabojau, kuri didesnė, kuri mažesnė. Sekiau jų kelią.
B. Radzevičius
2009-07-09
B. Radzevičius yra iškiliausias penktojo dešimtmečio kartos rašytojas. Suėmęs tradicinius epopėjinius romano elementus (gausūs aprašymai, dienoraščių citatos), B. Radzevičiaus kūrinys juda į vieną magnetinį centrą – kaip kaimo aplinkoje, kolektyviniame žmonių buvime, nuo pat kūdikystės dienų formuojasi būsimo literato asmenybė, jo pažinimo resursai, pojūčiai jautrumas, vertybių nuovoka, perskaitytų knygų atverti horizontai , noras pačiam prabilti. Herojus siekia pajusti save kaip tėvynės, gimtinės, giminės žmogų ir kaip autonomišką asmenybę, laisvą kūrėją.
Gimtoji kalba
2009-07-09
Pasaka - tai pasakojamosios tautosakos rūšis. Jų pagrindą sudaro pramanyti įvykiai, veikėjai - "gražus melas", kuris patinka ir mažiems, ir dideliems. Lietuvių liaudies pasakos žanriniu atžvilgiu labai įvairios: stebuklų, žvėrių, legendų, kvailo velnio, juokų, melų pasakos. Jos skiriasi veikėjais ir kompozicija, temomis ir stiliumi, bet visas jungia bendra nuostata - tai, kas vaizduojama, yra pramanyta, netikra. Atsirado jos labai seniai, tada, kai žmonių kalba pasidarė pakankamai žodinga, lanksti, tinkama mintims bei įspūdžiams išreikšti.
Aliteracija - vienodų ar panašiai skambančių priebalsių kartojimas kalboje Paralelizmas - dviejų reiškinių sugretinimas, pavaizduojant juos lygiagrečiai. Jis artimas palyginimui, tik čia tartum brėžiamos dvi lygiagretės linijos. Metafora - tropas, grindžiamas kokiu nors panašumu, paslėptas palyginimas. Frazeologizmas - pastovus vientisos reikšmės vaizdingas žodžių junginys.
Virtualus pasaulis
2009-07-09
Virtualus pasaulis Šių dienų žmogui vis sunkiau įsivaizduoti gyvenimą be kompiuterio.kompiuteris namuose ankščiau buvo laikomas prestižo ženklu, dabar tai įprasta ir normalu. Daugelį senų išradimų nukonkuravęs kompiuteris, užkariavo žmoniją. Daugelyja įmonių kompiuteriai ir internetas yra naatskirema jų dalis...Įvairios kompiuterinės programos leidziadaryti viską.
Pirmoji lietuvių kalbos gramatika — 1653 m. išleista „Grammatica Litvanica". Ją lotynų kalba parašė Karaliaučiaus universiteto filosofijos magistras, Tilžės lietuvių parapijos klebonas Danielius Kleinas (1609 — 1666). Gramatika pradedama dedikacija kunigaikščiui Frydrichui Vilhelmui, toliau eina pratarmė, du Kleino nuopelnus iškeliantys eilėraščiai ir pati gramatika.
Mokslas ir pažanga
2009-07-09
Dažnai pasaulio spaudoje juntamas nepasitikėjimas mokslu. Dėl to mokslininkai nėra vertinami, jie net kaltinami dėl visų negerovių. XIX a. žmonija tikėjosi, kad mokslas išgelbės žmones nuo visokių negerovių ir kad XX a. žmonija pasieks visokeriopą gerovę. Tačiau šis šimtmetis atnešė du pasaulinius karus, sunaikinusius kone visą Vakarų Europą, Japoniją ir dalį Ramiojo vandenyno šalių, pražudžiusius milijonus žmonių. Šis šimtmetis pasižymėjo masinėmis žmonių žudynėmis: apie 13 milijonų žmonių nužudyta Hitlerio koncentracijos stovyklose, apie 19 milijonų - Stalino gulaguose ir NKVD kalėjimuose, milijonai žmonių žuvo Pietryčių Azijoje, vienas milijonas - genčių žudynėse Afrikoje.
Lietuvių kalba  Analizės   (23,91 kB)
Vincas Mykolaitis - Putinas - lyrikas, prozininkas, dramaturgas, literatūros profesorius.”Altorių šešėly”- žinomiausias psichologinis – intelektualinis romanas. Šios ištraukos tema- žmogaus ir gamtos ryšys. Segmento pradžia -aiškus veiksmo laikas:” Pagaliau pasibaigė pirmieji mokslo metai, laimingai praėjo egzaminai. Analiė įvertinta 8 balais.
Lietuvių kalba  Analizės   (2,88 kB)
H. Radauskas į lietuvių poeziją atėjo kartu su neoromantikais Salomėja Nėrimi ir Bernardu Brazdžioniu.Jis – Nepriklausomos Lietuvos augintinis , ryškiausiais estetizmo reiškėjas. Poetas atsiribojęs nuo visuomeninių idėjų ir pasitelkęs poetinio žodžio galimybes, atrodo, iš nieko sukuria savitą pasakišką pasaulį. Kiekviena poeto pasakojama istorija prisodrinta netikėtų metaforų, palyginimų, neretai atskleidžia paties autoriaus požiūrį į kūrybą.
Lietuvių kalba  Analizės   (2,82 kB)
Analizė iš R.Granausko apysakos "Gyvenimas po klevu". Įvertintas darbas 10 balų. Prozininkas ir dramaturgas R. Granauskas autentiškai vaizduoja lietuvišką kaimą ir jo žmogų. Kaip ir J. Apučiui ,jam svarbūs senosios kartos dvasiniai rūpesčiai dėl agrarinės kultūros žlugimo. J. Apučio novelėse akcentuojamos amžinosios vertybės: žmogiškumas ir dvasingumas, kurias būtina perduoti ateities kartoms. R. Granausko pasaulis paveiktas istorinių sukrėtimų, šias vertybes jau negrįžtamai prarado.
Lietuvių kalba  Analizės   (3,23 kB)
Baltai
2009-07-09
Baltų terminą pirmąkart pavartojo vokiečių kalbininkas F. Neselmanas knygoje Die Sprache der alten Preusen (Berlin, 1845). Terminas padarytas iš Baltijos jūros vardo, kuris gali būti susijęs su šaknimi balt-, nors dėl Baltijos vardo kilmės yra keletas hipotezių, iš jų tik viena sieja šį vardą su minėta baltiška šaknimi.
Lietuvių kalba  Analizės   (11,18 kB)
V. Gėtė "Faustas"
2009-07-09
Skaitant kūrinį į akis krinta kompozicinis ir stilistinis kūrinio nevientisumas. Sudėtinga išorinė struktūra: du prologai, dvi didžiulės dalys, pirmąją sudaro 25 scenos, antrąją - 5 veiksmai. Kūrinyje randame lyriškų, komiškų ir tragiškų scenų, filosofinės poezijos ir meilės lyrikos, dramatiškų dialogų ir monologų, prozos intarpų, dainų ir baladžių. Gėtė nevaržo veiksmo laiko ir vietos dėsniais, meninio pasaulio kontūrai nuolat kinta. Kaip vadinti tokį kūrinį?
Lietuvių kalba  Analizės   (9,33 kB)
V. Mačernis žemaitis, didžiavęsis savo sena žemdirbių gimine, retos, itin jautrios prigimties poetas. Tai žemininkas, likęs savo žemėje. Negausi poeto kūryba, bet įvairi ir turiniu, ir formomis, ir žanrais. Likimas anksti nutraukė jo gyvenimo siūlą ir užbaigtas teliko vienintelis kūrinys "Vizijos".
Lietuvių kalba  Analizės   (2,02 kB)
Liudas Vasaris savo gyvenime turėjo keturias moteris. Liucę, Nepažįstamąją, Baronienę ir, žinoma, Auksę. Būdamas dar jaunas kunigėlis jis pažino Liucę, pas kleboną gyvenusią mergaitę. Tuo metu Liucė jam įkvėpė pirmuosius , moterišku žavesiu sužadintus , jausmus. Liucė nebuvo eilinė mergaitė, ji buvo vėjavaikiška, drąsi, pašėlusi laukinukė, kuri jautė potraukį kunigams. Jos praeitis Vasariui buvo nežinoma, bet jam tai ir nerupėjo. Krito jie vienas kitam į akį.
Lietuvių kalba  Analizės   (2,15 kB)
Kristijonas Donelaitis – XVIII amžiaus lietuvių grožinės literatūros pradininkas, sukūręs pirmąjį meninį tekstą - didaktinę, epinę poemą ,,Metai“. Šiame kūrinyje stilių dominantė sukuria epinį būrų gyvenimo paveikslą. Sutinkame iš antikos atkeliavusį hegzametrą, klasicizmo pamėgtą didaktiką, baroko šiurkščius, grubius posakius, hiperbolizuotą būrų gyvenimo scenų vaizdavimą, švietimo pamokymus bei renesanso humanistines idėjas. Remdamasis keturių metų laikų kaita, K.Donelaitis aptaria Mažosios Lietuvos socialinių skirtumų nagrinėja temas nuo tikėjimo iki paprasčiausių žmonių ydų.
Lietuvių kalba  Analizės   (2,68 kB)
H. Radauskas - estetas, vienišasis poetas, „grynosios poezijos” kūrėjas. Svarbiausias įkvėpimo šaltinis - menas ir gamta. H. Radauskas atsiriboja nuo politinių įvykių, istorijos ir sureikšmina meno funkciją žmogaus gyvenime, kūryboje („Menas - pats sau tikslas”). Poetas skelbia formos kultą, vertina spalvą, garsą, muziką, menus. Eilėraštis „Laiškai sau pačiam” yra iš tūkstantis devyni šimtai penkiasdešimtaisiais metais pasirodžiusio rinkinio „Strėlė danguje”.
Vincas Krėvė - Mickevičius - XX amžiaus pradžios prozininkas ir dramaturgas, Lietuvos legendos kūrėjas, teikės stiprių impulsų lietuvių nacionalinės kultūros ir valstybingumo kūrybai. Drama ,,Skirgaila" rašytojas priminė tautai jos karių ir valdovų laikus, išnykusius Lietuvai nepalankioje istorijoje. Meniškai, įtaigiai ir talentingai pavaizduota tautos praeitis kūrinyje, kuriame atsispindi XIV-XV amžių kavos dėl Lietuvos valstybingumo. Kūrinio ištraukoje naudojamas dialogas.
Lietuvių kalba  Analizės   (2,12 kB)
Antanas Baranauskas - žymiausias XIXa. vidurio lietuvių poetas,kalbininkas, klasikinės poemos "Anykščių šilelis" ir kitų eiliuotų kūrinių autorius. Kurti jis pradėjo dar vaikystėje. Ganydamas bandą jis kūrė žaismingus eilėraštukus, išreiškiančius piemenuko mintis, vaikiškus jo dżiaugsmus ir rūpesčius.
Lietuvių kalba  Analizės   (2,53 kB)
A. Mickevičius
2009-07-09
Romantizmas yra meninis ir intelektualinis sąjūdis susiformavęs XVIII a. pabaigoje, kuris pabrėžė stiprias emocijas, vaizduotę, individualumą, subjektyvumą, iracionalumą, spontaniškumą, laisvę nuo klasikinių griežtų meno formų ir maištavo prieš socialines konvencijas. Tipiškos romantizmo charakteristikos: žavėjimasis gamtos grožiu; bendras emocijų pakylėjimas virš proto ir jausmų virš intelekto; posūkis į save ir žmogaus asmenybės, jo nuotaikų ir protinių sugebėjimų nagrinėjimas; genijaus, didvyrio ir kitų ypatingų figūrų naudojimas ir dėmesio sutelkimas į jų jausmus ir vidinę kovą. Nerasdami idealo savo meto visuomenėje, romantikai susidomi folkloru, istorija, bibliniais mitais, tuo, kas paslaptinga, nepaprasta, žmogaus protui neprieinama, jaučiama tik intuityviai.
Lietuvių kalba  Analizės   (4,06 kB)
Viduramžiai, arba viduriniai amžiai, reiškia epochą, kuri atsiduria viduryje tarp kitų epochų – tarp antikos ir Renesanso. Ankstyvieji viduramžiai – (apie IV – XI a. ), brandieji (XI – XIII a. Pirmoji pusė) ir vėlyvieji (XIIIa. antroji pusė – XVI a. pirmoji pusė. Viduramžių mentalitetas ir pasaulėvaizdis. Mentalitetas - individui ar žmonių grupei būdingas mąstymas, suvokimo būdas, galvosena.
Lietuvių kalba  Analizės   (2,3 kB)
Vincas Krėvė gimė Dzūkijoje, Subartonių kaime. Augo tarp žalių Dzūkijos pušynų, šviesių smėlynų, tarp mėlynų upių ir ežerų. Tėvas buvo nagingas, sumanus, darbštus, bet kartais ir suktas, ir neteisingas. Motina – jautri, geraširdė. “Vincukas buvo labiau motinos moralės”,- teigė atsimenantieji. Bet paveldėjo jis ir tėvo bruožų: ambicingumą, valingumą. Kaimiškieji V. Krėvės veikėjai turi bruožų, paimtų iš Subartonių gyventojų.
Lietuvių kalba  Pagalbinė medžiaga   (2 psl., 5,38 kB)
“Metus” Kristjonas Donelaitis kūrė sukaupęs didelę gyvenimo ir poetinio darbo patirtį. Rašė ilgai ir įdėjo į šį darbą savo sielos dalelę. “Metai” - keturių dalių poema, vaizduojanti to laikmečio būrų gyvenimą ir buitį. Manau, kad Kristijonas Donelaitis tapė šį margaspalvį paveikslą remdamasis tikrais įvykiais. Gali būti, kad autorius glaudžiai bendravo su baudžiavos prispaustais lietuviais valstiečiais, todėl jam puikiai pavyko perteikti to meto žmonių gyvenimo atspalvius: rūpesčius ir linksmybes, darbus ir gėrybes, būdą ir buitį.
Lietuvių kalba  Interpretacijos   (1 psl., 6,35 kB)
Žmogaus gyvenimo kelias nutviekstas pažinimo šviesos. Nepažįstamas pasaulis vilioja paslaptimis, atsiveriančiomis atsakymais, kuriuos padiktuoja ne tik dabartis, bet ir praeities žmonės. Kartais jų darbų prasmės neieškai, tačiau kitąsyk, dar kartą grįžęs, suvoki: turiu pažinti, turiu suvokti, man įdomu. Tada mintimis imi ieškoti tų, kuriems jautiesi esąs dėkingas, kad šiandien esi lietuvis, kalbi ir rašai lietuviškai. Žvilgsniu keliauju Lietuva, mūsų tautinio atgimimo tėvo dr. Jono Basanavičiaus tėviškėn, į senos praeities sūduvių kraštą.
Lietuvių kalba  Rašiniai   (3 psl., 6,88 kB)
“Gyvenimas po klevu”. Romualdas Granauskas apie save ir savo kūrybą. Romualdas Granauskas gimė 1939 m. balandžio 18 d. Mažeikiuose. Baigė Sedos darbo jaunimo mokyklą, dirbo Skuodo laikraščio “Mūsų žodis” ir žurnalo “Nemunas” redakcijose, statybininku, šaltkalviu, radijo korespondentu, mokytojavo Mosėdyje. Apsakymus pradėjo spausdinti 1954 m. Rinkiniuose “Medžių viršūnės” (1969), “Duonos valgytojai” (1975) kalba apie senąją žemdirbių kartą, jos papročius, buitį, moralinį kodeksą. Bene svarbiausias Granausko kūrinys buvo apysaka “Gyvenimas po klevu” (1988), kuri atkreipė visos visuomenės dėmesį.
Lietuvių kalba  Pagalbinė medžiaga   (3 psl., 7,52 kB)
Šatrijos Ragana
2009-07-07
Svarbiausi gyvenimo faktai. Kūryba. Marija Pečkauskaitė, slapyvardžiu Šatrijos Ragana, į lietuvių literatūrą atėjo nesunkiai, tarsi savaime. Marija – Šatrijos Ragana. Šis vardas suartina priešybes ir jas sujungia. Tokia rašytojos forma gal ir niekieno nebuvo pavartota. Buvo – vien Ragana. Raganėle Mariją meiliai vadino Povilas Višinskis, kuris mokė ją lietuvių kalbos, padėjo žengti pirmuosius žingsnius į literatūrą ir labai Mariją mylėjo, bet nesulaukė iš jos tokio pat jausmo.
Lietuvių kalba  Konspektai   (3 psl., 8,33 kB)
Jonas Jablonskis
2009-07-07
Jonas Jablonskis (1860-1930) buvo žymus lietuvių kalbininkas. 1885 metais baigęs Maskvos universitetą, jis dėl to pusketvirtų metų negavo darbo. Nuo 1889 metų vargais negalais įsikūrė Mintaujoje, bet 1896 metais, įtartas ryšiais su lietuvių nelegaliuoju, anticariniu veikimu, iškeliamas dar toliau nuo savo krašto – į Taliną. O 1900 metais jam sudaroma byla, ir caro aktu ištremiamas dvejiems metams i Pskovą.
Lietuvių kalba  Pagalbinė medžiaga   (2 psl., 6,75 kB)
Jonas Jablonskis – tai nepaprastai šviesi asmenybė lietuvių tautos kultūros istorijoje. Ilgus metus blaškomas iš vienos vietos į kitą, tremiamas ir persekiojamas, sunkios ligos kamuojamas, nuolatinio skurdo ir vargo lydimas, jis visą savo gyvenimą su didžiausiu atkaklumu ir pasišventimu dirbo kilnų lietuvių liaudies švietimo darbą, kovojo dėl liaudies teisių, dėl jos gražesnio rytojaus.
Lietuvių kalba  Referatai   (4 psl., 8,68 kB)
Diskurso analizė
2009-07-07
Diskurso samprata. Pokalbio analizė. Diskursą labai sunku apibrėžti ir apibūdinti kaip vienos mokslo šakos objektą. Diskursas – tarpdisciplininis dalykas, maža to – jis yra visur. Diskursas vyksta visur ir visada, jis apima visus gyvenimo atvejus. Lingvistiniu požiūriu diskursas suprantamas kaip teksto lingvistika plačiąją prasme. Jis apima visas keturias kalbinės veiklos rūšis: kalbėjimą, skaitymą, rašymą ir klausymą. Šiame darbe didžiausias dėmesys bus kreipiamas į kalbėjimą, t.y. į sakytinį diskursą.
Lietuvių kalba  Referatai   (12 psl., 19,02 kB)
Aforizmai
2009-06-30
Balzako, Čechovo, Egziuperi, Getės, Hugo, Ruso, Šekspyro ir kitų autorių aforizmai.
Lietuvių kalba  Pagalbinė medžiaga   (1 psl., 6,15 kB)
Dvi moteris rašytojas Žemaitę ir Šatrijos Raganą jungia Povilas Višinskis, atvedęs abi į literatūrą. Jas jungia ir tai, kad jų kūrinių herojai dažniausiai moterys. Žemaitė - realizmo srovės atstovė. Šatrijos Ragana - psichologinio realizmo krypties rašytoja. Žemaitė galėjo didžiuotis tik savo kilme, mokytis būsimajai rašytojai neteko. Šatrijos Ragana tėvų namuose guvernančių lavinta prancūziškai ir vokiškai, energingai siekdama išsimokslinimo, studijavo Ciuriche ir Friburge. Klausė pedagogikos, estetikos, filosofijos, literatūros paskaitų.
Lietuvių kalba  Pagalbinė medžiaga   (1 psl., 5,25 kB)
Getė ir jo aplinka
2009-06-29
Tais laikais, kai gyveno Getė dar nebuvo griežtų ribų tarp atskirų disciplinų, viena mokslo šaka lengvai pereidavo į kitą ir ne specialistai dažnai sėkmingai įsijungdavo į didįjį atradimų srautą. Toks Pristlis, su kuriuo Getė susidūrė per savo optinius darbus, teologas, pamokslininkas disidentų parapijose savo mažytėj privačioj laboratorijoj atranda deguonį, amoniaką, chloro vandenilį, anglies dvideginį ir tampa žymiausiu Lavuazje pirmtaku. Ruso rašo savo botaniką. Optikas praktikas Dolondas Londone padaro svarbų atradimą — iš įvairių stiklo rūšių sudėtus achromatinius lęšius — ir tuo padeda žengti visai naują žingsnį astronomijoj.
Lietuvių kalba  Pagalbinė medžiaga   (9 psl., 14,53 kB)
Tėvynė. Ypatingą reikšmę šis žodis įgyja tų širdyse, kurie ją buvo priversti palikti. Poetai išeiviai “išrauti” iš gimtosios žemės, atplėšti nuo namų, jautė vis didėjančią meilę gimtajam kraštui, kasdien stiprėjantį tėvynės ilgesį. Būtent meilė ir ilgesys pagimdė gražiausius posmus, apdainuojančius gimtosio žemės grožį bei jos didingą praeitį, išsakančius skausmą dėl jos netekties, skelbiančius tikėjimą, tautos laisvę, nes tėvynė – visa ko pradžia ir prasmė.
Lietuvių kalba  Interpretacijos   (1 psl., 4,43 kB)
Literatūros studijos atsiskleidžia kaip tam tikrų mąstymo apie literatūrą formų pavyzdys, keliantis teksto perskaitymo galimybės klausimą. Tačiau ar įmanoma konkretizuoti, t.y. apibrėžti tas galimybes? Jeigu orientuosimės į klasikinius filosofijos modelius, turbūt atsakysime, kad kiekviena galimybė yra savaime apibrėžta ir nurodo tam tikrą teksto analizės aspektą. Tokiu atveju tampame modelio, arba sukonkretintos galimybės, nurodymų vykdytojais. Tiesa, tikriausiai turėtume džiaugtis galimybe pasirinkti, juk filosofai pateikė ne vieną, o daugybę teksto mąstymo būdų. Taigi, bet kuriuo atveju mūsų laisvę ar nelaisvę išsako tai, kaip mes šias sąvokas suvokiame.
Lietuvių kalba  Analizės   (4 psl., 10,17 kB)
Pasakos
2009-06-26
Pasakos – vieni ryškiausių ir žinomiausių tautosakos kūrinių. Pasakos yra skirstomos į daugelį tipų. Vienas žinomiausių ir įdomiausių tipų yra stebuklinės pasakos, kuriose pasakojamos neįtikinamiausios istorijos. Pasakų veikėjai yra skirstomi į teigiamus ir neigiamus personažus. Dažniausiai pasakų personažai yra idealizuojami. Kiekvienas jų pasižymi tik jiems vieniems būdingomis savybėmis ir charakterio bruožais. Pasakose vaizduojamos gėrio ir blogio kovos, kurios dažniausiai pasibaigia teigiamų, gerųjų personažų pergale. Išsamiausiai gerąsias ir blogąsias žmogaus savybes atskleidžia pasakos apie pamočių ir našlaičių kovas.
Lietuvių kalba  Analizės   (3 psl., 5,03 kB)
Kazys Binkis gimė 1893 m. lapkričio 4 d. šiauriniame Lietuvos pakrašty – netoli Papilio miestelio esančiame Gudelių sodžiuje. Palei pat jį vinguriavo Rovėjos upeliūkštis, kurio pelkėtomis pakrantėmis driekėsi šilas. Vėliau poetas sakėsi, kad jo vaikystė iki keturiolikos metų prabėgusi parovėjy ir šilely. Naktigonių laužai, spiečiais į juodą nakties dangų lekiančios žerplėjančios kibirkštys, duslus supančiotų arklių šuoliavimas ir prunkštimas, drebulį varantys kaimo bernų pasakojimai apie velnius, raganas ir nutrūktgalviškas numirėlių išdaigas ilgam įsmigo į guvų berniuko protą. Vėliau su ironija poetas pastebėjo, kad vaikystėje “be galo mėgdavau gaisrus ir vaiduoklius”. Slėpininga vasaros naktų vėsa, garsai ir spalvos ryškia gija vėliau nusidriekė per visą K. Binkio lyriką.
Lietuvių kalba  Referatai   (9 psl., 110,36 kB)
H. Radauskas visą laiką stengėsi nebūti toks kaip kiti. Jis siekė, kad jo kūryba būtų originali, savita, o ne ką nors kopijuojanti. Jo eilėraščius sunku priskirti konkrečiai srovei. H. Radausko kūryba tarsi atskira srovė, įvairių srovių samplaika. Ne išimtis ir eilėraštis ”Rytas geležinkelio stoty”. Jame naudojant simbolius sukuriama poetui taip artima laisvės dvasia, išreiškiamos H. Radausko idėjos, jo filosofija. Eilėraštyje labai aiškiai jaučiama permainų, naujovių, laisvės dvasia. Vaizduojamas naujos eros, naujo pasaulio gimimas, veržlus naujovių atėjimas.
Lietuvių kalba  Interpretacijos   (2 psl., 5,09 kB)
"Žemininkų" dvasinė patirtis susiformavo dar Lietuvoje. Jau išeivijos sąlygomis brendo tie poetai, kurie iš gimtinės nedaug ką teišsivežė. Jie vadinami "bežemių", kartais ir "neornamentuotos" kalbos karta. Pagrindinis jos atstovas yra Algimantas Mackus. Šie poetai jau nebegali atsiremti nei į namus, nei į gimtąją žemę, nes nebejaučia jų realumo. Suabejojama, ar žmogus apskritai turi kokį nors dvasinės atramos tašką, ar gyvenimas tik nykuma ir beprasmybė. Labiausiai Mackaus pasaulėjautą pakeitė staigus besiformuojančio pasaulio sugriuvimas, tėvynės praradimas. Jo pasaulėjauta skaudi, dramatiška, o kartais ir tragiška. Nėra lietuviškų raidžių.
Lietuvių kalba  Analizės   (5 psl., 9,16 kB)
M. Meterlinko “Nekviestoji viešnia” – tai bene žymiausias visų laikų simbolistinis dramos kūrinys. Kiekviename reiškinyje, veikėjų veiksmuose, pačiose veikėjų asmenybėse galima įžvelgti simbolinę prasmę. Vienas iš pagrindinių kūrinio personažų yra neįvardintas. Jo niekas nemato, o tik girdi ir jaučia. Jam įžengus į sodybą nustoja čiulbėjusios lakštingalos, pasibaido gulbių pulkas, įsivyrauja visiška tyla. Tai – mirtis, arba giltinė.
Lietuvių kalba  Analizės   (2 psl., 4,96 kB)
Komizmas mene ir literatūroje turi daug pavidalų bei pasireiškimo formų. Kanadiečių literatūrologas V. Frajus teigia, kad literatūroje egzistuoja keturi pasakojimą orientuojantys poliai, platesni ir aktyvesni už literatūros žanrus. Kiekvienai literatūros temai ir fabulai galima rasti vietą savotiškame konceptualiniame žemėlapyje, kuriame pažymėtos keturios pagrindinės kompaso kryptys: “romantinė”, “tragiška”, “komiška”, “ironiška” arba “satyrinė”. Bene išsamiausiai komizmą kaip literatūrologinį reiškinį yra tyrinėjęs ir aptaręs A.Kalėda savo studijoje “Komizmas lietuvių tarybinėje prozoje”. Ši knyga skirta komizmo sampratai, komizmui literatūroje, šio reiškinio raidai lietuvių literatūroje, aptariant konkrečius kūrinius.
Lietuvių kalba  Referatai   (8 psl., 14,83 kB)
Daugelis romantikų savo kūriniuose nemažai dėmesio skiria jausmų atskleidimui, išaukštinimui. Tai būdinga Maironio, Simono Daukanto, Adomo Mickevičiaus, Viktoro Hugo, Džordžo Bairono ir kitų autorių kūrybai. Išaukštinami tyri, kilnūs, gražūs jausmai: jautrumas, ilgesys, švelnumas, gerumas. Tačiau daugiausiai dėmesio skiriama meilei. Romantikų kūryboje egzistuoja dvi meilės rūšys. Vieną jų, meilę žmogui, aukština V.Hugo romane “Paryžiaus katedra”. Kitokią meilę savo poezijoje vaizduoja Maironis. Tai- meilė tėvynei. Maironis, būdamas tikras patriotas, savo eilėraščiuose dažnai prisimena didingą Lietuvos praeitį, senovę.
Lietuvių kalba  Analizės   (1 psl., 4,2 kB)
Petro Cvirkos romanas “Meisteris ir sūnūs” puikiai parodo, kokia kūrybinė galia slypi paprastuose kaimo žmonėse. Kaime išugdomi tikri menininkai. Tokiais galima laikyti siuvėją Krizą ir meisterį Deveiką. Tačiau ne vien jie yra liaudies meno atstovai. Kiekvienas liaudies žmogus yra savotiškas menininkas. Juk kaime galima pamatyti tiek nuostabių meno kūrinių. Pavyzdžiui, kiekvienoje kaimo sodyboje seniau galima buvo rasti kryžių su rūpintojėliu. Kryžius išraižytas nuostabiais ornamentais, o rūpintojėlis tarsi gyvas sėdi, parėmęs galvą.Dar ir dabar kai kur tie kryžiai tebestovi.
Lietuvių kalba  Analizės   (2 psl., 5,97 kB)
Viktoras Hugo romane “Paryžiaus Katedra” vaizduoja gyvenimą viduramžių Paryžiuje, jo sunkumus ir, šių laikų žmogaus požiūriu, gana niūrią realybę. Jis sukuria ištisą pasaulį, atskleisdamas pagrindinius gyvenimo principus per romano veikėjus. Norėdamas dar labiau paryškinti didžiausias vertybes, V.Hugo visus personažus kuria kontrasto principu.Turbūt kontrastingiausias yra Kvazimodas - Katedros varpininkas. Autorius nupiešia labai aiškų išorinį jo paveikslą.Jis vaizduojamas bjaurus, išsigimęs. Visi miestiečiai juo bjaurisi. Kvazimodas yra kuprotas, šlubas, kurčias, mato tik viena akimi.
Lietuvių kalba  Analizės   (2 psl., 5,52 kB)
E. Hemingvėjaus gyvenimo istorija prasidėjo ties ženklia riba – baigėsi devynioliktas amžius ir aušo dvidešimtas. Tuomet kaip ir dabar ginčytasi, kada geriau sutikti naująjį amžių – 1899–ųjų gruodžio 31 d. ar 1900–ųjų gruodžio 31 d. Likimo buvo lemta, kad tokiame miestelyje kaimynystėje gyveno, o vėliau susituokė Greisė Hol ir Klarensas Edmundas Hemingvėjus. Tai buvo be galo skirtingi žmonės. Greisė Hol buvo iš turtingos ir labai religingos šeimos, pasižymėjo neeiliniais muzikiniais gabumais ir svajojo tapti dainininke. Klarensas Edmundas Hemingvėjus buvo gydytojas. Meilę medicinai jis derino su meile gamtai, medžioklei ir žvejybai. Jis nemėgo miesto ir svajojo gyventi gamtoje.
Lietuvių kalba  Pagalbinė medžiaga   (8 psl., 63,34 kB)
Aforizmai apie kalbą. Sunaikink ją [kalbą] – sunaikinsi santaiką, vienybę ir gerovę. Sunaikink ją – užtemdysi saulę danguje, sumaišysi pasaulio tvarką, atimsi gyvybę ir garbę. Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą.
Lietuvių kalba  Pagalbinė medžiaga   (5 psl., 8,32 kB)
Informacija - tai žinios, kurias galima perduoti, priimti, įsiminti. Pastaruoju metu jos kiekiai smarkiai išaugo, tad nebeužtenka įprastų priemonių jai išsaugoti. Anksčiau ir dabar naudojamos knygos jau prarado dominuojantį vaidmenį duomenų kaupimo technologijose. Jos tapo nebe vienintelis informacijos šaltinis, o laisvalaikio praleidimo būdas. Taip įvyko dėl dviejų priežasčių - knygos turi blogą ypatybę, senti ir informacija jose pateikta nesuklasifikuotai, sunku atsirinkti būtent tai, ko reikia. Nieko panašaus nesutiksite kompiuteryje.
Lietuvių kalba  Rašiniai   (1 psl., 4,38 kB)
Daiktavardis. Veiksmažodis. Būdvardis. Skaitvardis. Įvardis. Prieveiksmis. Prielinksnis. Jungtukas. Jaustukas. Ištiktukas. Dalelytė.
Lietuvių kalba  Pagalbinė medžiaga   (1 psl., 6,47 kB)
Kiekviena epocha ir kiekviena tauta turi nuomonę - stereotipus, koks turėtų būti žmogus. Tačiau kiekvienam žmogui būdingi bendri bruožai: jis turi būti gražus ne tik išore, bet ir vidumi, turi turėti gerą širdį. Šis Kalokagatijos idealas seniau buvęs labai aktualus ir dabar nesvetimas. Faustiškojo tipo žmogus labai intelektuali, bet ne mažiau prieštaringa asmenybė. Kiekvieno žmogaus krūtinėje gyvena dvi sielos, kurios viena nuo kitos nori atsiskirti.
Lietuvių kalba  Interpretacijos   (1 psl., 3,59 kB)
K. Donelaitis buvo temperamentingas, jautraus charakterio žmogus. Tai atsispindi ir jo kūryboje, ir archyviniuose dokumentuose. Poetas buvo aukštos moralės žmogus. Senatvėje jis rašė vokiškai “žinias” apie parapiją būsimajam Tolminkiemio klebonui, kur save taip apibūdino: “Aš iš prigimties buvau gyvo temperamento ir mokėjau dainuoti bei skambinti savo fortepijonu ir klavesinu, bet skambindamas ir dainuodamas būdavau moralus”.
Lietuvių kalba  Pagalbinė medžiaga   (1 psl., 3,79 kB)
13-tos dalies analizė. Balta drobulė - tai spalva, simbolizuojanti pasidavimą ir susitaikymą. Šis audeklas artimas žmogui, juo apgobtas žmogus palieka gyvųjų pasaulį. Tad kas gi ta balta drobulė? Gal tai netekusio gyvenimo vilties žmogaus atsidavimas mirčiai? O gal jo pasidavimas gyvenimo upės tėkmei? Tryliktoji dalis pradedama pokalbiu tarp Garšvos ir Elenos. Elena norėtų išvykti į Vilnių, pakeisti aplinką, dirbti. Ji galvoja apie ateitį. O Antanas neturi ateities. Gyvendamas šia diena jis kovoja su vienišumo ir meilės, mirties ir amžinybės problemomis.
Lietuvių kalba  Analizės   (2 psl., 5,05 kB)
“Lokys” (“Lokis”) – paskutinioji Prospero Merimee novelė, išspausdinta autoriui dar esant gyvam – 1869 metų rugsėjo 15 dieną žurnale Revue des Deux Mondes. Ji sumanyta 1867 metų pavasarį. Imperatorienės Eugenijos, Napaleono III žmonos, salone buvo mėgstama balsu skaityti baisias istorijas. Laiške savo artimai draugei Jenny Dacquin (1868, rugsėjo 2) jis aptaria novelės turinį, aiškiai jį parodijuodamas: veiksmas vyksta Lietuvoje – šalyje, kurią jūs gerai pažįstate. Ten kalbama beveik grynu sanskritu. Vienai įžymiai tos šalies damai medžiojant atsitinka nelaimė – ją sučiupęs nusineša beširdis lokys, ir dėl to ji išeina iš proto; bet vis dėlto ji pagimdo puikaus sudėjimo berniuką, kuris išauga į žavų vyriškį – tik jį kamuoja juodos mintys ir keisti nesuprantami įgeidžiai.
Lietuvių kalba  Referatai   (12 psl., 32,5 kB)
Egzistencializmas susiformavo po II pasaulinio karo. Svarbiausia egzistencialistų mintis – paaiškinti žmogaus buvimą ir vietą pasaulyje. Egzistencialistai teigia, kad chaotiškas daiktų pasaulis yra priešingas žmogaus sąmonei. Aplinka žmogui neturi jokios prasmės. Individo likimas ir charakteris priklauso nuo pačio žmogaus, žmogus pats apsisprendžia ir atsako už savo poelgius, tačiau žmogus turi atskomybės ir pareigos jausmą. Žmonių santykiai yra tokie, kad juose nėra tarpusavio supratimo.
Lietuvių kalba  Konspektai   (1 psl., 3,33 kB)
H. Hesė – intelektualiosios prozos kūrėjas. Jo kūriniai rodo, kad intelektuali asmenybė negali išvengti vidinių krizių. Svarbiausi romanai: “Kleinas ir Vagneris”, “Paskutinė Klingzoro vasara”, “Sidharta”, ”Stepių vilkas”, ”Narcizas ir Goldmundas”, ”Žaidimas stikliniais karoliukais”. Autoriaus kūrinių centre – asmenybė, kuri negali pritapti visuomenėje, bet negali gyventi be jos. Taip susidaro psichologinė vidinė drama, kurios pagrindinis teiginys – “Žmogus turi būti savimi”.
Lietuvių kalba  Analizės   (1 psl., 4,08 kB)
Rolando giesmė
2009-06-10
“Rolando giesmėje” pasakojama apie septynerius metus trukusį Karolio Didžiojo žygį į Ispaniją. Jis “Lig jūros šalį užėmė kalnuotą. Neatsilaikė miestai nei tvirtovės, neliko mūrų jo kely nei kuorų.” Persigandęs saracėnų karalius Marsilis nusprendė siūlyti prancūzams taiką, pasiųsti jiems begalę turtų, prisiekti Karoliui draugystę ligi grabo. Tačiau prancūzams pasiuntus vyčiu Ganeloną, jis išdavė savo posūnį Rolandą bei visą Prancūziją.
Lietuvių kalba  Analizės   (3 psl., 5,54 kB)
Tristanas ir Izolda
2009-06-06
Legendoje apie Tristaną ir Izoldą pasakojama, kaip be galo narsus jaunikaitis Tristanas, nukovęs nenugalimąjį Morholtą Airį ir padovanojęs Kornvalio žemėms laisvę, išvykęs ieškoti karaliui Markui auksaplaukės karalaitės, nugalėjęs baisųjį slibiną, įsimyli dieviško grožio Airijos karalaitę Izoldą Auksaplaukę. Jisai buvo prisiekęs savo motinos atminimu, kad be auksaplaukės karalaitės negrįš gyvas į Kornvalio žemes, tačiau tik išvydęs Izoldą Auksaplaukę jisai be galo ją pamilo.
Lietuvių kalba  Pagalbinė medžiaga   (2 psl., 3,51 kB)
Lyriniai kūriniai. Lyrikos žanrai. Lyrikos tipai. Epiniai kūriniai. Epo žanrai. Draminiai kūriniai. Dramos žanrai. Grožinės literatūros kalba. Poetinė leksika. Poetinė sintaksė. Poetinė fonetika. Eilėdara. Literatūros rūšių skirtumus lemia pasakotojo santykis su tikrove. Jei kūrinio pasakotojas tarsi iš šalies stebi įvykius, žmones, turime epinį kūrinį. Jei pasakotojas vienaip ar kitaip išreiškia savo vidinius nusiteikimus, laikome lyriniu. Kūriniai, kuriuose nėra pasakotojo, o veiksmo įvykiai perteikiami veikėjų poelgiais ir pokalbiais, yra draminiai.
Lietuvių kalba  Konspektai   (5 psl., 37,82 kB)
Daiktavardis. Pradinė daiktavardžio forma (vns. vard.). Kalbos dalis (daiktavardis). Skyrius (bendrinis ar tikrinis). Giminė (mot. ar vyr.). Linksniuotė, skaičius, linksnis. Kuo eina sakinyje. Būdvardis. Pradinė forma (vns. vard.). Kalbos dalis (būdvardis). Paprastasis ar Įvardžiuotinis. Linksniuotė. Laipsnis. Giminė, skaičius, linksnis. Kuo eina sakinyje.
Lietuvių kalba  Pagalbinė medžiaga   (1 psl., 4,13 kB)
Dešimt R. M. Rilke laiškų jaunam rašytojui. Jūsų laiškas pasiekė mane vos prieš kelias dienas. Noriu padėkoti Jums už jame pareikštą didelį ir mielą pasitikėjimą. Daugiau ne ką ir tegaliu. Negaliu gilintis į Jūsų eilėraščių pobūdį; mat bet kokie kritiko ketinimai man pernelyg svetimi. Nėra nieko, kas paliestų meno kūrinį menkiau nei kritinis žodis: pabaiga čia visuomet būna tik daugiau ar mažiau pavykęs nesusipratimas. Daiktai nėra tokie apčiuopiami ir nusakomi, kaip mes dažniausiai esame įtikinėjami; dauguma įvykių yra nenusakomi, jie vyksta erdvėje, kurion žodis niekados nėra įžengęs, o labiau už viską nenusakomi yra meno kūriniai, slėpiningi padarai, kurių gyvenimas tveria greta mūsų laikino gyvenimo.
Lietuvių kalba  Pagalbinė medžiaga   (16 psl., 35,71 kB)
V.M.Putino romanas "Altorių šešėly" yra psichologinio pobūdžio. Čia autorius nagrinėja žmogaus asmeninės laisvės , kūrybos problemas. Jo pagrindinis veikėjas Liudas Vasaris ieško kelio į žmogaus laisvę. Galima išskirti tris etapus, kuriuos Vasaris praėjo, ieškodamas kelio į asmeninę laisvę. Pirmasis etapas atitinka I-ąją romano dalį - "Bandymų dienos". Joje sužinome, kad Liudas įstojo į seminariją dėl tėvų noro, dėl baimės prarasti religinį tikėjimą ir dėl noro tarnauti Lietuvai.
Lietuvių kalba  Analizės   (1 psl., 4,06 kB)
Eilėraščio skaitymo planas. Eilėraščio situacija ( erdvė, laikas, vieta). Lyrinis "Aš". Poezija – eiliuotinė, grožinė literatūra (eilėraščiai, baladės, poemos, odės). Lyrika yra poezijos dalis, tai siauresnė sąvoka. Lyrika – poezijos rūšis, kuri betarpiškai išreiškia žmogaus jausmus ir mintis. S. Nėries eilėraščius vadiname lyrika, o K. Donelaičio “Metų” lyrika nepavadinsi. Eilėraštyje dažnai žodis įgyja papildomą reikšmę. Negalima nagrinėti eilėraščio pažodžiui, nes yra daug poetinių figūrų (meninių priemonių), kurias kiekvienas skaitantysis suvokia savaip.
Lietuvių kalba  Pagalbinė medžiaga   (2 psl., 4,77 kB)
Viena dažniausiai pasitaikančių poezijoje temų yra žmogaus santykis su pasauliu. Poetas, atskleidžiantis šią temą, dažnai apipina ją alegorijomis ar palyginimais, tuo paslėpdamas pagrindinę mintį ir taip dažnai sustiprindamas eilėraščio įspūdį. Eilėraščio mintį slepia ir Justinas Marcinkevičius savo eilėraštyje „Prisipažinimas”, tuo lyg ir skatindamas kuo įvariapusiškiau interpretuoti kūrinį ir kantriau ieškoti tikrosios reikšmės.
Lietuvių kalba  Analizės   (2 psl., 4,57 kB)
Jono Biliūno apsakyme „Ubagas“ pavaizduotas labai svarbios šiuolaikiniam pasauliui būdingos problemos. Pagrindinis kūrinio veikėjas – Petras Sabaliūnas, savo išgyvenimais ir rūpesčiais panašus į daugelį iš mūsų senos kartos žmonių. Petras Sabaliūnas – žilas, geros širdies senelis, kaip ir daugelis senų žmonių, turintis savo pomėgį – bites. Senelis labai jas mėgo, gerai jomis rūpinosi ir visada kalbėjo, kad bitės geros ir paklusnios tik tada, kai „bičiuoliai nešykštūs ir vienybėj gyvena“. Dėl to jis kiekvienam pasitaikiusiam žmogui nepamiršdavo medaus duoti.
Lietuvių kalba  Analizės   (2 psl., 4,09 kB)
Antanas Škėma - vienas iškiliausių dvidešimtojo amžiaus lietuvių literatūros modernistų išeivių, pasirinkęs gana savitą kūrybos kelią. Jis griežtai neigė egzodo literatūros konservatyvų uždarumą, stengėsi meninį žodį paremti Vakarų mentalitetu, taip išgaudamas radikalių modernumo apraiškų spektrą, nuspalvinusį ir lietuvių literatūros dramą, ir prozą. Škėmos kūriniams būdinga kūrybos būdų maišatis, apimanti postmodernizmo niuansus, siurrealizmo pasąmonės vaizdinių šėliones, "sąmonės srauto” antilogiką, kurie visi drauge kuria melodramatiškai kontrastingą ir kompoziciškai nevientisą, tačiau itin autentišką ir ekspresyvų stilių.
Lietuvių kalba  Analizės   (2 psl., 5,87 kB)
J. Savickio "Vagis"
2009-05-26
Jurgis Savickis – XX a. epochos europinės kultūros žmogus, siekiantis kūrybinės išraiškos modernumo, originalumo. Jo kūrybos principas – estetiškumas, efekto psichologijos siekimas, perdėta elegancija, subtilus individualizmas. J.Savickio proza yra moderni, potekstėje smerkianti bet kokias kaukes, nusistovėjusius įpročius ir papročius. Todėl dažnas jo kūrinių veikėjas yra vaikas, išlaikęs natūralų pasaulio suvokimą. Kūryba, menas J.Savickiui – saviraiškos priemonė, kaukių teatras, iliuzija.
Lietuvių kalba  Analizės   (1 psl., 4,17 kB)
Mergaitės mintys ir svajonės. Mergaitės ir tėvo santykiai. Nuomininko ir motinos dvasinis pasaulis. Kas lemia žmogaus dvasingumą. Lyrinio pasakojimo impulsyvumas Sauliaus Šaltenio novelių ir apysakų knygose perkoštas ironijos, kuri numuša nusistovėjusią pokario situacijų patetiką ir degraduoja politinės frazeologijos štampus. Tai mes galime pastebėti ir jo novelėje „Amžinai žaliuojantis klevas“.
Lietuvių kalba  Interpretacijos   (1 psl., 4,26 kB)
"Dainuok,širdie,gyvenimą" - jau pavadinimas – raktas į viso kūrinio prasmės suvokimą. Eilėraštis gimė,susimaišius išgyventiems karo įvykiams su Tėvynės ilgesiu. Jis tarsi neturi pradžios, yra tos pačios nuotaikos tąsa, o kartu ir priešprieša. Poetė atveria savo širdį , išlieja susikaupusius jausmus: liūdesį, džiaugsmą. Išgirstame kreipinį, kuriuo pasakoma, kad bus kalbama apie jausmus, kurie žinomi ir suprantami tik pačiam lyriniam subjektui.
Lietuvių kalba  Analizės   (2 psl., 4,49 kB)
J.Apučio novelistika. Vienos arba kelių novelių analizė pasirinktu aspektu. B. Radzevičiaus “Priešaušrio vieškelių” (1d.) analizė pasirinktu aspektu. A. Škėmos romanas "Balta drobulė" pasirinktu aspektu. Naujausioji poezija. Vieno poeto kūrybos aptarimas. R. Granausko apysakos “Gyvenimas po klevu” analizė pasirinktu aspektu. H. Radausko poezija. Pasirinktų eilėraščių analizė. H. Nagio, A. Nykos – Niliūno, A. Mackaus, L. Sutemos poezija. Vieno autoriaus pasirinktų eilėraščių analizė.
Lietuvių kalba  Analizės   (5 psl., 15,58 kB)
Kelias ir takas yra savotiški mūsų kultūros ženklai, randami visuose žmogaus pasaulėjautos lygmenyse. Aukščiausias lygmuo be abejonės – religinis pasaulio suvokimas. “Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas” – skelbia Kristus Evangelijoje pagal Joną. Taigi krikščionybė “kelio” įvaizdžiui suteikė didžiulę apibendrinančią reikšmę. “Aš kelaliu keliavau kaip žiedelis rybavau” – dainuojama senovinėje liaudies dainoje. Čia “kelalis” – tai gyvenimas, į kurį sena motulė išleido dukrelę. “Takeliu sugrįški, laistytu krauju” – taip šis motyvas nuskamba “partizaniškoje” dainoje. “Pabaigė savo gyvenimo kelią”, - prie kapo duobės mūsų žmonės sako ir akademikui ir artojui. Dažni šie įvaizdžiai ir dailėje, literatūroje. Jie įaugę į mūsų sąmonę ir priimami nė nesusimąsčius.
Lietuvių kalba  Analizės   (6 psl., 9,58 kB)
B.Radzevičius – rašytojas, kuris fiksavo akimirkos laikinumą. Jis stengėsi rašyti kasdien, taip į popieriaus lapą perkeldamas savo tos dienos mintis. Jo vaizduojami veikėjai vis atsimena, lygina praeitį su dabartimi. Jo kūryboje, ypač romane „Priešaušrio vieškeliai“, dažnas saulėlydžio įvaizdis, kelio motyvas. Kūrinio veikėjas prisimena vieną savo vaikystės dieną, kuomet jis su savo tėvais nuo ką tik išartų vagų rinko bulves. Tada tėvo pasakytą sakinį „šiąnakt bus šalna“ jis atsimena ir dabar, nes kaimo žmogus jaučia gamtą kitaip, nei miesto.
Lietuvių kalba  Interpretacijos   (2 psl., 4,35 kB)
Alfonsas Čipkus lyg tikrąjį savo paties ženklą pasirinko Alfonso Nykos – Niliūno pavardę. Šis žmogus į lietuvių literatūrą įėjo kaip poetas, kritikas ir vertėjas. Tiksli jo gimimo data nežinoma, bet manoma, kad A.Nyka-Niliūnas gimė 1919 metais (kai kurioje literatūroje galima rasti 1920 m.) Nemeikščių kaime, Utenos apskrityje. Eilėraščio “Ryto akimirkos” interpretacija. Šis trumpas, trijų stulpelių eilėraštis priverčia atkreipti mūsų dėmesį į sustingusios gamtos kasdienybę. Kasdienybę, akimirkas, kurias retas žmogus tepamato. Jis parašytas A.Nykai-Niliūnui būdingu kalbiniu eilėraščio modeliu, panašiu į kai kuriuos Rytų tautų literatūros stilius.
Lietuvių kalba  Interpretacijos   (6 psl., 8,82 kB)
Svarbiausi biografijos bruožai. Kūryba. Visuomeninė veikla. V.Krėvės apsakymuose žmonės glaudžiai susiję su gamta. Gamta kaimo žmogui atrodė gyvas ir protingai sutvarkytas pasaulis, tik mokėk jį stebėti, mylėti ir juo džiaugtis. Be gamtos, ypač be miško, dzūkas neįsivaizdavo savo gyvenimo. Lapinas stebisi: “Kaip gali būti gera, kur nėra miško! Be miško suskursta žmogus.” Suskursta jo siela, bunka estetinis jausmas, mažėja jautrumas grožiui. Todėl Lapinas taip dažnai pasakoja vaikams apie senovės miškus, tankius šilus, klampius raistus.
Lietuvių kalba  Konspektai   (4 psl., 11 kB)
Poetinė drama "Mažvydas" – Justino Marcinkevičiaus draminės trilogijos ("Mindaugas", "Mažvydas", "Katedra") antroji dalis. Dramoje veiksmas vyksta XVI a., kai gimė lietuviška raštija. Veikalo centre – pirmosios lietuviškos knygos kūrėjas Martynas Mažvydas. Šioje dramos ištraukoje Mažvydas trokšta atpirkti savo kaltę, kurią suvokė, parodęs savo “Katekizmą” kunigaikščiui.
Lietuvių kalba  Analizės   (2 psl., 4,26 kB)
Jonas Biliūnas savo apsakyme „Kliudžiau“ norėjo pavaizduoti svarbiausius humanizmo trūkumus: nesupratingumą ir šaltakraujiškumą kitai būtybei. Šie trūkumai ypač išryškėja šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame laikui bėgant jau neliko tolerancijos, pagarbos ir užuojautos vienas kitam.
Lietuvių kalba  Pagalbinė medžiaga   (1 psl., 3,13 kB)
H. Radauskas – ypač originalus ir individualus poetas, netelpantis jokiame XX a. lietuvių poezijos raidos laikotarpyje. Be to, jo kūryboje tėra vos keli tiesioginiai atgarsiai tų tragiškų įvykių, užgriuvusių Lietuvą per keletą paskutinių dešimtmečių – poetas panašus į tą neįvardintą esybę, kuri jo eilėraštyje “Trys eilutės” kuria savo eiles žmonėms juokiantis, prekiaujant, pranašams klykaujant apie pražūtį. Jo poezija yra lyg atskirta , ypatinga, daugialypė ir daugiabriaunė visata, sudaryta iš “mūsų” pasaulio daiktų, tačiau vaizduotės pertvarkyta, o kartais ir iš esmės perkurta. “Mūza”. Rinkiniai “Fontanas “ ir “Strėlė danguje“. “Poetai”. Eilėraščio „Lietus“ analizė.
Lietuvių kalba  Analizės   (4 psl., 9,28 kB)
Romualdas Granauskas savo kūriniuose aprašo senojo Lietuvos kaimo žmones, jų papročius, buitį. Novelėje “Duonos valgytojai” rašytojas pasakoja apie duonos kepimo ritualą. Šioje ištraukoje rašoma: kaip ateina kaimynai į svečius, kaip ruošiamasi valgyti duoną. Veiksmas vyksta tuo metu, kai Lietuva buvo SSRS okupuota ir joje buvo steigiami kolūkiai. Viskas buvo atimta iš žmonių.tačiau liko darbštumas, įpročiai ir papročiai, kuriuos išsaugojo senieji žmonės. Abu senukai Rimkai nuo ryto dirbo – kepė duona. Tai buvo ilgas ir nelengvas darbas. Tačiau kaip jie džiaugėsi, kai pamatė į savo kiemą ateinančius svetelius.
Lietuvių kalba  Analizės   (1 psl., 4,84 kB)
Jonas Biliūnas – naujos kartos rašytojas realistas. Iš kitų realizmo epochos lietuvių rašytojų jis skiriasi tuo, kad dėmesį kreipia ne į išorę, o į vidinį žmogaus gyvenimą. Jo kūriniuose dominuoja emocingumas, o ne vaizdingumas. Įvykis vaidina antraeilį vaidmenį. Kūrinys “Kūdikystės sapnai” sudarytas iš trijų dalių. Pirmojoje pasakojama apie senute Baltruvienę, kuri berniukui parodė “lėlę”, paskutiniojoje dalyje pasakojama apie krikštamotę, kuri numirė.
Lietuvių kalba  Analizės   (2 psl., 5,13 kB)
Vylės ir Noros gyvenimas, jų dvasinis pasaulis (novelė „Draugystės anatomija“). „Jos“ gyvenimo būdas, dvasinė būsena novelėje "Namai". Bitė Vilimaitė yra ryškiausia lakoniškos novelės atstovė. Jos novelėse mes galime pamatyti labai kasdieniškas situacijas, daug iš pirmo žvilgsnio nereikšmingų gyvenimo momentų. Viena iš B.Vilimaitės novelių, „Draugystės anatomija“, pasakoja mums apie dvi moteris, Vilę ir Norą, kurias suartino panaši šeimyninė padėtis: abi artėjo prie skyrybų ribos ir abiejų šeimos buvo nelaimingos. Skaitant kūrinį atrodo, kad jos yra labai panašios: abi lanko prancūzų kalbos kursus (kad turėtų priežastį vakarais nebūti namie), abi pradėjo remontuoti savo butus, kiekviena turi sūnų.
Lietuvių kalba  Interpretacijos   (2 psl., 4,25 kB)
12 lietuvių literatūros autorių pristatymas. A.Vaičiulaitis - didysis lietuvių literatūros estetas,poetinio realizmo atstovas, neoromantikas. Vertybė - gamtos grožis. Jam nerūpi kasdienė buitis, dėmesys sutelktas i didžiuosius būties klausimus. Gilinasi į veikėjų jausmus, jų santykį su gamta. Romanas "Valentina" - kūrinys apie tragišką, neissipildžiusią meilę.
Lietuvių kalba  Paruoštukės   (3 psl., 6,02 kB)
Tragikomedijos “Meilė, džiazas ir velnias” veikėjų charakteriai. "Herkus Mantas". “Meilė, džiazas ir velnias” kūrinio analizė. “Meilė, džiazas ir velnias” kūrinio analizė pasirinktu aspektu. “Meilė, džiazas ir velnias” - tai J.Grušo tragikomedija, parašyta 1967 metais. Tragikomedijoje grumiasi du nesutaikomi priešai: gėris ir blogis, meilė ir velnias. Dramoje rašytojas mąsto apie amžinas vertybes, žmogaus gerumą, nužmogėjimo priežastis. Pagrindiniai dramos veikėjai - trys jaunuoliai - džiazistai - Andrius, Julius, Lukas - groja, šoka, geria, mušasi, nesutaria su tėvais, vulgariai elgiasi su drauge Beatriče.
Lietuvių kalba  Analizės   (3 psl., 16,44 kB)
Trys motinos R.Granausko apysakoje “Gyvenimas po klevu”. R.Granausko “Gyvenimas po klevu” kūrinio analizė. R.Granausko apysakos “Gyvenimas po klevu” analizė pasirinktu aspektu. Apysakoje “Gyvenimas po klevu” autorius parodo jau žūstantį kaimą, jo tragišką likimą. Rašytojas nori pabudinti lietuvio sąmonę, suvokimą, kad tik pats žmogus yra sau šeimininkas. Tik žmogus gali susikurti sau aplinką ir namus, kuriuose jam būtų malonu gyventi. R.Granauskas - tai rašytojas žemaitis, kuriam “gyvenimas” - tai ne tik egzistavimas, plaukimas pasroviui ar prieš srovę, bet ir jo sodyba, vienkiemis.
Lietuvių kalba  Analizės   (2 psl., 12,72 kB)
“Mindaugas”. “Mažvydas”. “Katedra”. Drama "Mindaugas" pradedama dviejų metraštininkų - juodojo ir baltojo, dialogu. Jie diskutuoja apie istoriją ir kokią ją reikia rašyti. Juodasis atsižvelgia tik į faktus, o baltasis metraštininkas jaučia didžiulę atsakomybę rašydamas istoriją, atsižvelgia į jausmus. Jam rūpi žmonės, o ne faktai. Baigus kalbėti metraštininkams, veiksmas vyksta Vismanto pilyje, kur susitinka kunigaikščiai. Diskutuoja apie neramumus Lietuvoje ir kaip užpuldinėjamos jų pilys. Mindaugas sako, ką Lietuvai reikia žmogaus, kuris paimtų viską į savo rankas, suvienytų Lietuvos valstybę. Visi nusprendžia, kad tą darbą geriausiai galėtų atlikti Mindaugas.
Lietuvių kalba  Konspektai   (2 psl., 7,5 kB)
Baltai
2009-05-25
Indoeuropiečių šeimos baltų šakai priklauso lietuviai, latviai ir jau išnykusieji prūsai, jotvingiai, kuršiai, sėliai, žiemgaliai. Senovėje šios gentys bendro pavadinimo neturėjo. Romėnų istorikas Tacitas savo veikale “Germanija“ juos pavadino aisčiais. Šį vardą vartojo ir mūsų kalbininkai Jaunius ir Būga. Pirmasis baltų vardą pavartojo kalbininkas Neselmanas. Baltų vardas išverstas iš Baltijos jūros pavadinimo, jis išstūmė aisčių vardą. Baltų vardu kartais vadinamos visos tautos, gyvenančios prie Baltijos jūros: lietuviai, latviai, estai, suomiai. Tiktai kalbos moksle baltais vadinami lietuvių, latvių ir prūsų protėviai.
Lietuvių kalba  Konspektai   (1 psl., 4,67 kB)
Lietuvių šventės
2009-05-25
Lietuvių papročiai, tradicijos ir su jomis susijusios apeigos susiformavo labai seniai, dar pagonybės laikais. Tradicijos pasireiškia tam tikromis apeigomis, atliekamomis įvairių švenčių proga. Kūčios ir Kalėdų šventės senajame liaudies kalendoriuje buvo senųjų metų palydėjimas ir naujųjų sutikimas. Gruodžio 24 - osios naktis pati ilgiausia, o nuo 25- osios dienos ima ilgėti, sugrįžta saulė. Kūčias lietuviai šventė dar iki krikščionybės įvedimo. Šios šventės vardas kilęs iš ritualinio patiekalo pavadinimo. Yra gramatinių klaidų, nerodo lietuviškų raidžių.
Lietuvių kalba  Konspektai   (1 psl., 6,82 kB)
Lietuvių tautosaka
2009-05-25
Tautosaka - tai poetinė liaudies kūryba. Žmonės nuo neatmenamų laikų mėgsta dainuoti dainas, sekti pasakas, minti mįsles, savo kalbą paįvairina patarlėmis, priežodžiais. Tokie kūriniai vadinami tautosaka. Kartais jie vadinami folkloru ( iš anglų kalbos - liaudies išmintis, liaudies žinios). Tautosakos kūriniai veikia vaizduotę, žadina mintis, jausmus. Svarbiausias tautosakos bruožas yra kolektyviškumas. Yra gramatinių klaidų.
Lietuvių kalba  Konspektai   (1 psl., 3,95 kB)
Lietuviai garbino įvairias namų ir miškų dvasias: medeines, krūmines, ežerines. Jie tikėjo, kad šalia žmonių gyvena aitvarai ir kaukai, kurie žmonėms neša laimę ar nepasisekimą, laumės ir raganos , kurios visur žmogų sekioja, kartais padeda jam, o kartais ir kenkia. Lietuviai stengėsi nesupykinti aplink gyvenančių dvasių, todėl joms aukodavo aukas, kūrendavo šventą ugnį.
Lietuvių kalba  Paruoštukės   (1 psl., 3,26 kB)
Lietuvoje švietimo užuomazgų reikia ieškoti dar 14 a. Vytauto valdymo laikais valstybiniai raštai, seniausi Lietuvos raštijos paminklai- metraščiai buvo rašomi senąja slavų kalba. Lietuvoje nebuvo jokio švietimo, tęsėsi religinės kovos. Reikėjo ruošti apsišvietusius žmones, mokančius lotynų kalbą ir raštą. Jogaila 1397 m. įsteigė 1-ąją dvasinę seminariją lietuviams Prahoje. Panašiu metu Krokuvoje buvo įkurta dvasinė seminarija, kurioje nemokamai mokėsi neturtingų lietuvių vaikai. Yra gramatinių klaidų.
Lietuvių kalba  Paruoštukės   (1 psl., 3,38 kB)
K.Donelaitis “Metai”. Išminčiai K.Donelaičio “Metuose”. K. Donelaičio asmenybė, vertybių sistema “Metuose”. Gamta ir žmogus K.Donelaičio “Metuose”. Skaitydami Kristijono Donelaičio “Metus”, pastebime, kad nemažą kūrinio dalį sudaro Lauro, Selmo ir šaltyšiaus Pričkaus pamokančios bei patariančios kalbos, kuriose, be abejonės, regime paties autoriaus pozicją. Todėl galime spręsti, kad vienas iš Donelaičio tikslų buvo parodyti žmonėms, kaip reikia teisingai elgtis, o tas, kuris teisingai elgiasi, yra ir išmintingas.
Lietuvių kalba  Konspektai   (10 psl., 36,73 kB)
"Trakų pilis" . "Išnyksiu kaip dūmas". Tėvynės praeitis ir dabartis Maironio lyrikoje. “Seniai aš laukiu išsiilgęs…”. Maironio biografija. Kūryba. Poeto vaidmuo ir samprata. Dievo globa. Dramatizmo šaltiniai. Poetas ir tauta. Tautos kultūra ir kalba. Istorijos vyksmas. Meilė. Liaudies ir tautos kultūra. Mokslo vaidmuo. Požiūris į pagonybę ir krikščionybę. Požiūris į sulenkėjusią dvarininkiją. Lyrikos formos. Poemos. Dramos. Poeto lemtis. “Trakų pilies” žanras - eilėraštis. Tai vienas žinomiausių Maironio eilėraščių. Šiame kūrinyje aktuali laiko tema. Pasak autoriaus laikas yra viską griaunantis ir naikinantis. Eilėraščio nuotaika gana liūdna, nes kalbama apie laiko sugriautą pilį. Eilėraštį sudaro penki šešiaeiliai posmai. Jie vientisos, išbaigtos struktūros (posmo pabaiga sutampa su sakinio). Eilėraščio rimas – kryžminis (ababcc). Kiekvieno posmo paskutinės dvi eilutės apibendrina posmą, padaroma išvada.
Lietuvių kalba  Konspektai   (14 psl., 49,61 kB)
Po reformų ir baudžiavos panaikinimo Lietuvos valstiečiai buvo nepatenkinti. Dvarininkai kaip ir anksčiau išnaudojo mažažemius valstiečius. Valstiečiai buvo nepatenkinti ir valdžios uždėtais dideliais mokesčiais, piketinių laisvių apribojimu, carinės administracijos savivaliavimu. Lietuvių tautos tautiniam atgimimui nemažą įtaką turėjo ir lenkų tautos tautinis- nacionalinis judėjimas. Yra gramatinių klaidų.
Lietuvių kalba  Paruoštukės   (1 psl., 3,24 kB)
Žemaitė
2009-05-22
Žemaitė- žymi lietuvių liaudies rašytoja klasikė, kritinio realizmo atstovė. Julija Beniuševičiūtė- Žymantienė gimė 1845 m. gegužės 31d. Plugės valsčiuje Bukantės dvarelyje( tėvas buvo ūkvedys, motina šeimininkė). Tėvai mėgo didžiuotis bajoriška kilme, draudė dukterims bendrauti su baudžiauninkų vaikais. Mokėsi dėdienės mokykloje. Atliekamu metu skaitė Mickevičiaus, Kraševskio ir kitų lenkų poetų kūrinius, pati mėgino kurti lenkiškai eilėraščius. Yra gramatinių klaidų.
Lietuvių kalba  Konspektai   (1 psl., 4,06 kB)
Antanas Vienuolis
2009-05-22
A. V. Žukauskas vienas iš įžymiausių lietuvių rašytojų realistų, savo kūriniuose vaizdavęs įvairius gyvenimo reiškinius. Jis ryškiai atskleidė kaimo žmonių psichologiją, rašė kūrinių apie istorinę lietuvių tautos praeitį, nemaža kūrinių paskyrė kitų šalių gyvenimui ir gamtai pavaizduoti, domėjosi tautosaka, jos pagrindu kūrė legendas. Gimė 1882 m. Anykščių valsčiuje: Užuožerių km. valstiečių šeimoje. Yra gramatinių klaidų.
Lietuvių kalba  Konspektai   (1 psl., 4,24 kB)
Salomėja Nėris
2009-05-22
Salomėja Nėris - didelio talento poetė, dažnai vadinama mūsų krašto lakštingala. Jos lyrika pasižymi giliu humanizmu, kilniais estetiniais idealais, formos meistriškumu. Gimė 1904 m. Kiršų km. Vilkaviškio raj. pasiturinčių valstiečių šeimoje. Jos tikroji pavardė Salomėja Bačinskaitė Bučiene. Augdama būsimoji poetė nepatyrė vargo, buvo aprūpinta ir mokslo metais. Buvo nepaprastai jautri, uždara, nelinkusi bendrauti. Yra gramatinių klaidų.
Lietuvių kalba  Konspektai   (1 psl., 4,01 kB)
Antano Škėmos "Apokaliptinės variacijos" - intertekstualus kūrinys, kurio pagrindinis ir, beje, vienintelis atramos taškas yra Biblija. Jau pats kūrinio pavadinimas istoriškai primena senuosius laikus, kai žydų bendruomenėje buvo paplitusi vadinamoji "apokaliptinė" (iš graikiško žodžio apokalypsis - "apreiškimas") literatūra. Šios literatūros funkcija - "padrąsinti Dievo tautą, tikinti ją, kad Dievas valdo istorijos vyksmą ir kad jo galutinė pergalė neišvengiama. Tuose tekstuose aprašyti visi simbolių ir neįprastų vaizdų regėjimai".
Lietuvių kalba  Analizės   (8 psl., 16,95 kB)
Pasaulis, kuriame gyvena A. Škėmos žmogus („Balta drobulė”). Škėmos kūrybos savitumas, poetika. Draminis Antano Škėmos (1911-1961) palikimas nėra didelis-devynios įvairaus dydžio ir nevienodo brandumo pjesės. Kai kurios jų ("Živilė", "Vieną vakarą", "Pabudimas", "Šventoji Inga", "Vienas ir kiti", "Žvakidė") yra vaidintos išeivių scenos terpėse, labai prieštaringai vertintos ir vėliau kiek primirštos. Autorius labiau garsėjo romanu "Balta drobulė", apysakomis ir apsakymais, nei savo draminiais veikalais, tačiau jie vis dėlto tiek savo problematika, tiek parašymo stiliumi yra vieni iš iškiliausių 20A. vidurio veikalų.
Lietuvių kalba  Analizės   (4 psl., 21,28 kB)
Kūrinio analizė
2009-05-22
Veikėjai. Fabula. Fabulos elementai. Nefabuliniai kūrinio komponentai. Kūrinio kompozicija. Kompozicijos formos. Kūrinio laikas ir erdvė. Loginis kūrinio turinys „įsikūnija" vaizdiniame pasaulyje ir taip konkretėja. Šį sluoksnį sudaro veikėjai, jų veiksmai, fabula, įvairaus turinio aprašomieji vaizdai, pasakotojas, lyrinis „aš", kūrinio erdvė ir laikas. Meninio pasaulio centre yra žmogus - kūrinio veikėjas. Veikėjas gali būti ne tik žmogus, bet ir daiktas, augalas (K. Borutos „Javų varžybos", sakmė „Uosis"), gyvūnas (P. Cvirkos „Šyvio gyvenimas", A. Čechovo „Kaštone"), negyvosios gamtos reiškiniai (K. Ušinskio „Vėjas ir saulė") ir t.t. Tačiau literatūros teorija pirmiausia kreipia dėmesį į veikėją žmogų
Lietuvių kalba  Pagalbinė medžiaga   (7 psl., 18,06 kB)
R. Granauskas – modernus XX a. pabaigos lietuvių rašytojas, savo kūryboje vaizdavęs kaimo žmogų, senojo kaimo irimą, tradicijų, vertybių nykimą pokario metais. Ryškus kontrastas tarp senosios ir naujosios kartų atsiveria ne tik apysakoje „Gyvenimas po klevu“, bet ir smulkesniuose apsakymuose. Novelėje „Duonos valgytojai“ rašytojas vaizduoja ne tik kartų konfliktą, bet labai subtiliai, jautriai atskleidžia gražų senųjų gyvenimą, pagrįstą tradicija, tikėjimu, šventumu.
Lietuvių kalba  Analizės   (2 psl., 4,81 kB)
Kalbėjimas kaip įsikūnijimo modusas. Juslinio suvokimo samprata. Praeities dalyvavimas suvokimo dabartyje ir stiliuje. Koegzistencija jusliškai suvokiamoje erdvėje ir stiliuje. Kalbant apie kūno fenomenologiją literatūros tekste, kūną galima aptarti ne vien kaip įsispaudžiantį į tematinį lygmenį, bet ir į kūrinių formą. Literatūrinis stilius, tropai gali būti svarstomi ne tik kaip savarankiška literatūros tradicija, bet kaip iš kūno kylantis, juslinės patirties ugdomas ir į ją apeliuojantis fenomenas.
Lietuvių kalba  Analizės   (12 psl., 42,38 kB)
"Jaučio aukojimas" ištraukos „ir veltui stengiesi įžvelgti ką nors trijų lydinčių vyrų veiduose, kai sustojat ratu ant upeliūkščio kranto, rinkdami nakvynei vietą..." interpretacija. Dvidešimtojo amžiaus pradžioje pasaulį palytėjusi egzistencializmo banga amžiaus viduryje įsigalėjo ir Lietuvoje. Po didžiųjų pasaulio nelaimių, tokių, kaip karai ar totalitariniai režimai, pakitusi mąstysena, amžinųjų moralinių vertybių reliatyvumo klausimo iškėlimas, šventais laikytų dalykų sunykimas sudarė prielaidą paplisti literatūrai, bandančiai ieškoti atsakymo į šiuos abstrakčius klausimus. Vienas iš egzistencialistinės kūrybos atstovų, Romualdas Granauskas, savo apysakoje „Jaučio aukojimas“ būtent ir nagrinėja šventumo, garbės ir išdidumo klausimą bei jo subjektyvumą ir abstrakčią vertę.
Lietuvių kalba  Interpretacijos   (2 psl., 9,42 kB)
Žymiausias Europos Renesanso dramaturgas Williamas Shakespeare'as (Viljamas Šekspyras; 1564-1616) gimė balandžio 23 d. pasiturinčio pirklio ir amatininko šeimoje Stratforde prie Eivono. Jis mokėsi vietos gramatinėje mokykloje, 1582 m. labai jaunas vedė aštuoneriais metais už save vyresnę moterį ir 1587 m. persikėlė gyventi į Londoną. Šekspyro komedijos ir tragedijos. Hamletas. Medžiaga „Hamleto" siužetui buvo paimta iš danų viduramžių metraštininko Sakso Gramatiko lotynų kalba parašytos kronikos „Danų žygiai". Shakespeare'as turbūt buvo susipažinęs su šios istorijos prancūzišku atpasakojimu, parašytu novelės forma.
Lietuvių kalba  Konspektai   (6 psl., 17,11 kB)
Johanas Volfgangas Gėtė (Johann Wolfgang Goethe, 1749-1832) gimė laisvajame imperijos mieste Frankfurte prie Maino. 1765-1768 metai - teisės studijų Leipcige laikotarpis. Strasburgo periodas (1770-1771 metai). „Jaunojo Verterio kančios". „Egmontas". Veimaro periodas. Gėtė Italijoje. "Torkvatas Tasas". „Vilhelmo Meisterio mokymosi metai". Filosofinė poema „Faustas".
Lietuvių kalba  Konspektai   (14 psl., 37,23 kB)
Gimė Lazdynėliuose netoli Gumbinės. Kilęs iš laisvųjų valstiečių. Turėjo 3 brolius ir 3 seseris. Poetas dirbo įvairius instrumentus - termometrus, barometrus, laikrodžius, optinius stiklus, fortepijonus. Lazdynėliuose iki 1709-1710 m. maro gyveno vien lietuviai, bet vėliau buvo kolonizuoti, ir ten atsirado apie pusė gyventojų vokiečių. Nuo 1732 m. mokėsi Karaliaučiaus ketvirtaklasėje katedros mokykloje ir gyveno beturčių bendrabutyje. Už gaunamą išlaikymą turėjo giedoti bažnyčios chore.
Lietuvių kalba  Konspektai   (1 psl., 5,15 kB)
Sigitas Geda yra Dzūkijos krašto, jos ežerų, jos pušynų vaikas. Krašto, iš kurio išėjo ir į kurį suvisam sugrįžo Subartonių Vincas Krėvė. Krašto, kuris iki šiol tebeturi gamtiškiausią kalbą ir gyviausią tautosaką. Krašto, kuris teberegimas M.K.Čiurlionio akimis – realybė ir vizija kartu. Troba, trobelė – lietuviui kaimiečiui yra pasaulio pradžios vaizdinys. S.Gedai taip pat. Save poetas apibūdina kaip išėjusį “iš labai mažos trobelytės ant Teiraus ežero kranto”. Trobelė, net laikini vasaros namai, yra vieta, iš kur gražiai matyti miškai ir vandenys, dangus ir žemė, kur kaip brolis ir sesuo susitinka gyvenimas ir mirtis.
Lietuvių kalba  Analizės   (3 psl., 8,33 kB)
Kristijonas Donelaitis. Maironis. V.Krėvė - Mickevičius. V. M. Putinas. Balys Sruoga. S. Nėris. H. Radauskas. A. Škėma. Just. Marcinkevičius. R. Granauskas. J. Aputis. A. Mickevičius. J.Savickis. J. Vaičiūnaitė. Kristijonas Donelaitis (1714-1780) – didis Mažosios Lietuvos dainius, ne tik padėjęs pamatus grožinei lietuvių literatūrai, bet ir padaręs didelį indėlį į Lietuvos istoriją. Grožinės lietuvių literatūros pradininkas, didžiausias 18a. lietuvių poetas klasikas. Jis laikomas ir realistinės krypties pradininku lietuvių literatūroje. Yra gramatinių klaidų.
Lietuvių kalba  Paruoštukės   (1 psl., 8,08 kB)
“Metus” Kristijonas Donelaitis kūrė sukaupęs didelę gyvenimo ir poetinio darbo patirtį. Rašė ilgai ir įdėjo į šį darbą savo sielos dalelę. “Metai” - keturių dalių poema, vaizduojanti to laikmečio būrų gyvenimą ir buitį. Manau, kad Kristijonas Donelaitis tapė šį margaspalvį paveikslą remdamasis tikrais įvykiais. Gali būti, kad autorius glaudžiai bendravo su baudžiavos prispaustais lietuviais valstiečiais, todėl jam puikiai pavyko perteikti to meto žmonių gyvenimo atspalvius: rūpesčius ir linksmybes, darbus ir gėrybes, būdą ir buitį. Štai šias tradicijas ir vaizdavo K. Donelaitis savo kūrinyje “Metai”.
Lietuvių kalba  Analizės   (1 psl., 6,13 kB)
R.Granauskas parašė romaną "Duburys", Rašytojų sąjungos leidykla išleido. Nuo septinto dešimtmečio (rašytojas debiutavo 1969 m.) jo kūryba buvo lietuvių prozos dėmesio centre. Su pasigėrėjimu skaitėme jo noveles, apysakas, dramą, eseistiką. Šį rašytoją laikėme ir laikome vienu pačių pajėgiausių kelių pastarųjų dešimtmečių prozininku. Romano pratarmėje autorius atsigręžia į labiausiai pamėgtą savo kūrybos herojų - seną, suvargusį kolūkietį. Seni žmonės mėgsta pasiguosti: "Ooo!.. Jeigu kas surašytų mano gyvenimą - į tris knygas nesutilptų!.." Jau beveik patikime, kad ir šis romanas bus apie tokį žmogų. Tačiau greitai tampa akivaizdu, kad ši užuomina - tik rašytojo būdas suformuluoti savo estetines nuostatas, esminį atspirties tašką, nuo kurio bus žengiama į dar neišbandytą prozos žanrą.
Lietuvių kalba  Analizės   (4 psl., 10,73 kB)
Šiandien sunku įsivaizduoti dabartinę mūsų poeziją be Juditos Vaičiūnaitės knygų. Įpratome prie poetės balso, atpažįstamo iš kelių eilučių. Bet kai iš jų nuspėjame visą eilėraštį, jau priekaištaujame dėl kartojimosi, vienodumo. Per tą įpratimą net pamirštame, ką nauja, niekad nebūta davė mums poetė, nebesistengiame bendrame poezijos žygyje išskirti būtent jos pastangų, kurias vėliau pratęsė kiti.
Lietuvių kalba  Analizės   (6 psl., 11,44 kB)
Broniaus Radzevičiaus romanas “Priešaušrio vieškeliai” yra vienas iš originaliausių ir reikšmingiausių kūrinių lietuvių literatūroje. Romanas yra savitas ne vien savo pasakojimo forma, kada charakteriai atskirai sukuriami, o pavaizduoti atskirų įvykių, aplinkos detalių dėka, bet yra įdomūs ir patys veikėjai, jų gyvenimai, mintys. Beveik pusė romano veikėjų yra vaikai - besiformuojančios, augančios asmenybės. Jų charakterių raidą nulemia vyresnieji žmonės - jų tėvai, giminės, kaimynai. Dar augančiam vaikui yra svarbu viskas, ką jis mato aplink save. Kas nėra aktualu suaugusiam žmogui, tas dažniausia užsifiksuoja jį stebinčio mažo vaiko pasąmonėje. Tai būna pačios smulkiausios detalės, įvykiai.
Lietuvių kalba  Analizės   (3 psl., 17,43 kB)
Antanas Vaičiulaitis gimė 1906m. birželio mėn. 23d. Didžiųjų Šelvių kaime ,netoli Vilkaviškio geležinkelio stoties ,gausioje šeimoje. Mokslo poreikis Vaičiulaičių šeimoje ruseno visą laiką. 1919 – 1927m. A.Vaičiulaitis mokėsi Vilkaviškio “Žiburio”gimnazijoje. Čia pradėjo rašyti poeziją. 1927m. įstojo į Kauno universiteto Teologijos – filosofijos fakultetą, kur studijavo lietuvių literatūrą ,prancūzų literatūrą, pedagogiką ir psichologiją.
Lietuvių kalba  Konspektai   (2 psl., 5,73 kB)
Kukutis važiuoja pilnu troleibusu. Ašara. Ruduo inscenizuoja tuštumą. Jau pats baladės pavadinimas “Kukutis važiuoja pilnu troleibusu” intriguoja. Taigi Kukutis (liaudies šnekamojoje kalboje kukutis - baugus, atsargus paukštis) atsiduria mieste. Ką lems ši situacija - “suspaustas iš visų pusių”? Kukutis stebi aplinkinius ( tuo pačiu stebi pasaulį), apmąsto savo gyvenimą ir pajunta žmonių susvetimėjimą.Pasaulis begaliniu greičiu lekia pro šalį, tad “Niekas nepasižiūri,/kiek tau metų, / kokia tavo akių spalva...” O galiausiai - koks paradoksas (kažkas netikėta, neatitinka įprastų normų): “iš viso: / ar tu gyvas, / ar šiaip sau važiuoji?”
Lietuvių kalba  Analizės   (1 psl., 8,04 kB)
Jonas Aistis pratęsė tyriausias lietuvių lyrikos tradicijas, į viršūnes iškėlė mūsų eleginę (eleginis - graudus, liūdnas) poeziją, suteikė jai formos preciziškumą, lankstumą ir spindėjimą, pagilino lietuvių poezijos kalbinį meistriškumą, parodė mums kuklų, o drauge pasakiškai gražų Lietuvos peizažą, šalia savo individualios gėlos atverdamas kosminę tragediją ir sielvartą. ( A. Vaičiulaitis ).
Lietuvių kalba  Analizės   (2 psl., 8,09 kB)
Vaiko pasaulis Satrijos Raganos kūryboje. “Irkos tragedija”. Šatrijos Ragana. Apysaka “Sename dvare". Rašytojos gyvenimas suformavo krikščionišką pasaulėžiūrą: labdara, asketiškas gyvenimas ir kūryba, paremta krikščioniška morale. Amžinos vertybės - menas, muzika, knygos. Viena realybė jos gyvenime - žmogaus siela. Pats meistriškiausias apsakymas - "Dėl ko tavęs nėra?" Apysaka "Sename dvare". Pasakotojos sieloje išsakytas praradimo jausmas. Pagrindinė veikėja – mamaitė. Ji - dvaro ponia, 3-jų vaikelių motina, pavyzdinga, pareiginga žmona. Vargšų globėja ir mokytoja. Subtilios dvasios moteris.
Lietuvių kalba  Konspektai   (3 psl., 14,12 kB)
Salomėja Nėris. Judita Vaičiūnaitė. Maironis. Vincas Mykolaitis - Putinas. Henrikas Radauskas. Nijolė Miliauskaitė. Romualdas Granauskas. Jurgis Savickis. Juozas Aputis. Jonas Biliūnas. Bitė Vilimaitė. Vanda Juknaitė. Marcelijus Martinaitis. Antanas Vaičiulaitis.
Lietuvių kalba  Paruoštukės   (1 psl., 6,29 kB)
Vincas Kudirka, pasirašinėjęs daugiausia V. Kapso slapyvardžiu, yra vienas iš žymiausių XIX a. paskutiniojo dešimtmečio lietuvių rašytojų bei kritinio realizmo atstovų. V. Kudirkos kūryboje plačiai atsispindėjo nacionalinė lietuvių tautos priespauda, liaudies neapykanta carizmui, atskiri nacionalinio išsivadavimo reiškiniai (kova dėl lietuviškos spaudos, dėl gimtosios kalbos teisių ir kt.). V. Kudirka buvo žymus lietuvių nacionalinio judėjimo srovės (“varpininkų”) ideologas bei vadovas, vienas iš talentingiausių to meto lietuvių publicistų, propagavęs kylančios lietuvių buržuazijos siekimus įsitvirtinti krašto ekonominiame ir kultūriniame gyvenime.
Lietuvių kalba  Pagalbinė medžiaga   (3 psl., 8,74 kB)
Įvadas. Klaidos. Nevartotinos svetimybės (barbarizmai). Vertalai. Semantizmai. Žodžių daryba: su priešdėliais, būdvardžių priesagos. Skaitvardžiai. Įvardžiai. Linksnių vartojimo klaidos. Padalyvis. Išvados.
Lietuvių kalba  Namų darbai   (9 psl., 20,31 kB)
Alfonsas Nyka – Niliūnas. Eilėraščio “Ryto akimirkos” interpretacija. Alfonsas Čipkus lyg tikrąjį savo paties ženklą pasirinko Alfonso Nykos – Niliūno pavardę. Šis žmogus į lietuvių literatūrą įėjo kaip poetas, kritikas ir vertėjas. Tiksli jo gimimo data nežinoma, bet manoma, kad A.Nyka-Niliūnas gimė 1919 metais (kai kurioje literatūroje galima rasti 1920 m.) Nemeikščių kaime, Utenos apskrityje. Šis trumpas, trijų stulpelių eilėraštis priverčia atkreipti mūsų dėmesį į sustingusios gamtos kasdienybę. Kasdienybę, akimirkas, kurias retas žmogus tepamato. Jis parašytas A.Nykai-Niliūnui būdingu kalbiniu eilėraščio modeliu, panašiu į kai kuriuos Rytų tautų literatūros stilius.
Lietuvių kalba  Referatai   (6 psl., 9,31 kB)
Tuojau po 1863 m. sukilimo numalšinimo caro valdžia uždraudė lietuvišką spaudą, ir šis draudimas truko ligi 1904 m. Vilniaus generalgubernatorius M. Muravjovas, pasižymėjęs nepaprastu žiaurumu malšinant sukilimą, 1864 m. birželio 5 d. įsakė Vilniaus cenzūros komitetui neleisti spausdinti lietuviškų knygų lotyniškais rašmenimis, kurie lietuvių raštijoje buvo vartojami jau kelis šimtmečius.
Lietuvių kalba  Referatai   (3 psl., 8,74 kB)
Vincas Kudirka – įžymus lietuvių nacionalinio judėjimo liberalinės srovės ideologas bei vadovas, vienas iš žymiausių XIX a. paskutiniojo dešimtmečio lietuvių rašytojų bei kritinio realizmo atstovų, talentingas publicistas. Aktyvus lietuvių literatūros kritikas, kitų tautų rašytojų kūrinių vertėjas į lietuvių kalbą. “Būdą turėjo švelnų” – taip apie V. Kudirką sakė visi jį pažinoję XIX a. šviesuoliai.
Lietuvių kalba  Analizės   (2 psl., 8,17 kB)
Retorinis kreipinys. Retorinis klausimas. Retorinis sušukimas. Inversija. Išvardijimas. Laipsniavimas. Kartojimas. Anafora. Epifora. Simploka. Asindetonas. Polisindetonas. Paralelizmas. Antitezė. Periodas. Elipsė. Nutylėjimas. Palyginimas. Tropai. Metafora. Metonimija. Įasmeninimas. Hiperbolė. Litotė. Alegorija. Simbolis. Ironija. Epitetas. Sinonimai, antonimai. Deminutyvas. Naujadarai. Tarmybės. Onomatopėja. Aliteracija. Asonansas.
Lietuvių kalba  Pagalbinė medžiaga   (4 psl., 14,93 kB)
Petras Kurmelis - pats sudėtingiausias, pats dinamiškiausias charakteris to meto lietuvių literatūroje. Jo charakteryje matomas ir gėris, ir blogis. Čia darbštumas susipynęs su šykštumu, gudrumas su švelnumu. Tai tikrai įdomus charakteris. Žemaitė įdomiai ir savitai kuria Petro Kurmelio paveikslą. Patį apsakymą rašytoja pradeda Žolinės aprašymu. Iš kaimynų pokalbių mes dabar sužinome apie Petrą. Vieni Kurmelį giria, kiti peikia.
Lietuvių kalba  Rašiniai   (1 psl., 4,59 kB)
Nesunku suvokti: kiekvienas mūsų esame asmenybė, atskiras jausmų ir minčių “kamuolys”. Mes gyvename sau ir kitiems, tik dažnai pamirštame, kad nuo mūsų priklauso ir kitų, aplinkinių žmonių, gyvenimas. Beje, ir mūsų šeimos narių laimė… Žemaitės apsakymo “Sutkai” pradžioje pristatomi du jauni ir nepatyrę “žmogeliai”. Tai Magdelė ir Juozapas, tarp kurių įsiliepsnojusi jaunatviška meilė.
Lietuvių kalba  Rašiniai   (1 psl., 5,32 kB)
V. Krėvės dramoje “Skirgaila” vaizduojami istoriniai įvykiai ir asmenys,- keturiolikto amžiaus pabaigos Lietuva, kova dėl jos savarankiškumo, kova tarp senosios, pagoniškosios religijos, ir ką tik atėjusios krikščionybės. Skirgaila - dramatiškas, istorinis asmuo, Jogailos brolis, paliktas valdyti Lietuvos Didžiąją kunigaikštystę. Rašytojas kūrinyje siekė parodyti “dviejų pasaulių kryžkelėje” stovinčio žmogaus ir valdovo konfliktą. “Skirgailos” fabulos pagrindas - įvykiai Vilniaus pilyje.
Lietuvių kalba  Rašiniai   (1 psl., 5,65 kB)
Vinco Krėvės apysaka “Raganius” - tai tarsi santrauka visų jo kūrinių, nagrinėjančių lietuvio nacionalinio charakterio bruožus. “Raganius” - puikus šešių novelių rinkinys. Kazys Gugis - kaimo skerdžius, tikras senosios pasaulėžiūros šešėlis, vis dar slankiojantis po kaimus, skleisdamas senąją išmintį, sukauptą per ilgus metus. Gugį galima pavadinti senosios, pagoniškos Lietuvos siela: visada duos gerą patarimą, niekada neapgaus, nesumeluos.
Lietuvių kalba  Rašiniai   (1 psl., 5,23 kB)
V.Krėvė apsakymų rinkinyje "Šiaudinėj pastogėj" pavaizdavo XIXa. pabaigos - XXa. pradžios ūkininkų gyvenimą Lietuvos kaime. Rašytojas su didžiu talentu atskleidžia jų rūpesčius, išgyvenimus, darbus, apmąstymus. Viename apsakyme mes sutinkame seną žydą Kušlių, besistengiantį kuo pelningiau parduoti savo silkes, kitame -mažąjį Antanuką, smalsiai klausinėjantį mielosios senelės apie jį supantį pasaulį, tokį keistą ir nepažįstamą… Tačiau ypač mėgstami V.Krėvės personažai - seni žmonės.
Lietuvių kalba  Rašiniai   (1 psl., 5,44 kB)
Veronikos tragedija
2009-05-14
Vaižgantas žmoguje visada ieškojo užslėptų “deimančiukų”, ieškojo geriausių žmogiškų savybių. Todėl dabar, perskaičiusi A.Vienuolio “Paskenduolę”, prisiminiau šiuos žodžius, nes dabar aš turiu nuspręsti, ar Veronika kalta. Aš, skaitytojas, - jos teisėjas, ir man reikės paskelbti nuosprendį. Išteisinti ar pasmerkti? Kaip pasielgti? Gal išklausyti visų praeities liudytojų, kurių nuomonė ir nulems Veronikos likimą? Ir taip - kalba “Paskenduolės” veikėjai, gyvi ir mirę, žmonės ir gamta.
Lietuvių kalba  Pagalbinė medžiaga   (1 psl., 4,65 kB)
Vaižgantas sakė, kad pirmieji jo norai - tai sukaupti į vieną vietą lietuvių tautos “deimančiukus”, kurių daug yra pilkame gyvenime. Vaižgantui “deimančiukai “- tai meilė gamtai, gerumas, kūrybiniai sugebėjimai, jautrumas. Ir nesvarbu, kokiomis sąlygomis jie išsaugoti, svarbu, kad jie užauga, išsikeroja žmoguje. Vienas tokių Vaižganto “deimančiukų” yra menas, kuris padeda žmogui gyventi. Vienas lietuvių nacionalinio charakterio bruožų - meniniai sugebėjimai.
Lietuvių kalba  Rašiniai   (1 psl., 5,01 kB)
Trečioji dalis.1944 metai. Vyksta mobilizacija į tarybinę armiją. Atsiranda žmonių, kurie priešinasi rusams ir jie nutaria pereiti per fronto liniją. Išvykstant miršta Adomo Vainoro motina. Ketvirtoji dalis. Rašoma apie tuos pačius žmones, kurie 3 dalyje norėjo bėgti per fronto liniją. Po jų užpuolimo, likusieji gyvi susiburia į būrį ir apsigyvena miške iškastame bunkeryje. Jų vadas tampa Adomas Vainoras. Būryje be Paugos, Gelažiaus, Valiušio, Grėnliūno ir kt. yra ir moteris Almonė.
Lietuvių kalba  Konspektai   (1 psl., 5,58 kB)
Ant kuklaus knygos pavidalo jos antkapio Marijampolės kapinėse iškaltas paprastas, bet labai prasmingas užrašas: “Liaudies rašytoja Žemaitė”. Tokiu vardu vadinti Žemaitę turime visišką teisę: ji iš tiesų taip sutapusi su liaudimi, su jos gyvenimu, kasdieniniais rūpesčiais ir kova už šviesesnę ateitį, kaip joks kitas lietuvių rašytojas. Iš jos kūrinių iškyla anuometinis etnografinis kaimas, niūrios tamsos ir giedros šviesos reiškiniai, išnyra nacionaliniai žmonių tipai su savo rūpesčiais ir lūkesčiais.
Lietuvių kalba  Rašiniai   (1 psl., 6,16 kB)
Žemaitė vieną geriausių kūrinių “Petras Kurmelis” pradeda pakilia nuotaika. Žmonės linksmai traukia į bažnyčią. Tuoj pasirodo ir pirmieji pašnekovai. Prie bažnyčios atrieda naujutėlaitė, daili karieta, kuria žmonės negali atsistebėti. Zolys, lyg negalėdamas nepasidžiaugti karietos savininku, ima girti naują pirkinį, bet greitai sužino, kad tai jo giminaičio rankų darbas.
Lietuvių kalba  Rašiniai   (1 psl., 5,28 kB)
Pats Vaižgantas gerai pažinojo lietuvių tautodailę, etnografiją, buitį, tautosaką, papročius ir tradicijas. Taip pat gerai suprato žmonių psichologiją, jų būdo savybes, pasaulėžiūrą. Jis pabandė atrinkti "geruosius" lietuvių charakterio bruožus. Vaižgantą stebino, kad papročiai ir tradicijos per ilgus amžius gerai išsilaikę, taigi lietuviai prisitaikę prie gyvenimo. Daugelis lietuvių nacionalinio charakterio bruožų ir slypi "Dėdžių ir dėdienių" personažuose.
Lietuvių kalba  Analizės   (1 psl., 4,13 kB)
Nė vieno žmogaus gyvenimo kelias nebūna lygus, vienpusiškas arba nuolatos ramiai sruvenantis kaip upė. Kiekviena diena vis kitokia, atnešanti naujų išgyvenimų, naujų jausmų, sąmonę audrina įvairios emocijos, todėl žmogus visą laiką tarsi keičia spalvotus akinius: skirtingose būsenose jis skirtingai vertina save, aplinką ir supančius žmones. Tai atsispindi ne tik mūsų gyvenimuose - poetų kūryboje ypač aiškiai galime pastebėti žmogaus sielos prieštaringumą, požiūrių į daiktus ar reiškinius skirtingumą.
Lietuvių kalba  Interpretacijos   (3 psl., 7,24 kB)
Lietus - žmogaus prisiminimai, kuriuos sukelia debesys. Daug aprašomas peizažas. Pagrindinis herojus Antaniukas(diedas). Jis nusprendžia mesti darbus ir aplankyti savo gimtąjį Gružiškių kaimą.Pasiima lazdą(kad apsigintų nuo šunų, nes ten šunys palaidi).Beeidamas jis atpažįsta gimtas, nors ir pasikeitusias vietas. Jį paveža senas pažįstamas Vaitiškis. Kalbėdami jie užsimena apie daugelį tolimesnių romano veikėjų.Atrodo, kad jie apšneka kiekvieno romano situacijas.
Lietuvių kalba  Konspektai   (2 psl., 14,64 kB)
Vytautas Mačernis (1921- 1944) visą trumpą savo gyvenimą paskyrė žmogaus egzistavimo prasmės ieškojimui. Jis gilinosi į tokius sudėtingus būties klausimus kaip: kodėl jis gyvena Žemėje, kokia žmonijos misija joje, kodėl egzistuoja pasaulis, kupinas kančios, skausmo ir neapykantos.
Lietuvių kalba  Analizės   (2 psl., 6,26 kB)
V.Mačernis ir J.Baltrušaitis - tai lietuvių egzistencialistai. Jų tikslas - pavaizduoti žmogaus būtį, surasti gyvenimo prasmę, pajusti transcendencijos atsivėrimą. Šių poetų eilėraščių prasmę dažnai mes galime tiktai pajusti, o šiuos jausmus geriausiai atspindi eilėraščio nuotaikos.
Lietuvių kalba  Analizės   (3 psl., 4,77 kB)
Kazio Borutos romane “Baltaragio malūnas” matome daug tautosakos motyvų, jo fabula pagrįsta antgamtinėmis jėgomis, kaip ir senieji nacionaliniai epai. Šiame kūrinyje dominuoja vienas lietuvių liaudies pasakų atstovas velnias Pinčukas, su kuriuo žmogus turi grumtis dėl savo laimės ir likimo. “Baltaragio malūnas” - tai ne tautosakos kopijavimo knyga, o individualus autoriaus mąstymo vaisius, pasiektas remiantis lietuvių liaudies kultūros elementais.
Lietuvių kalba  Referatai   (1 psl., 5,97 kB)
Baugiame pasaulyje Kazys Boruta ryžosi rašyti romaną, kuriame atsivertų lietuvių tautos dvasios, jos kūrybingumo gelmės. Jos turėjo būti slaptos, svetima akim neįžvelgiamos - tautosakinės, gimusios po šiaudine pastoge ir dabar po ja vėl ieškančios prieglobsčio. Tai turėjo būti gynybinė siena, pastatyta iš pasakos mitologinių vaizdinių, iš dainos sudvasinto lyrizmo ir švelnaus žodžio, iš senovės papročių ir žmogaus - gamtos susiliejimų, sauganti svarbiausias tautos dvasines ir kultūrines vertybes nuo pražūties.
Lietuvių kalba  Analizės   (2 psl., 7,35 kB)
Romanas “ Sakmė apie Juzą “ - tai poema lietuvių valstiečiui, sukūrusiam ir išsaugojusiam pagrindines nacionalinio charakterio vertybes. Juza atrodo lyg mitų herojus, kurio gyvenimas - tai beveik ritualinis aktas, siekiantis sutaikyti žmogų su žeme ir pačiu savimi, nešantis liaudiškojo humanizmo šviesą, darbu ir ištikimybe savo kraštui paženklintą sielą.
Lietuvių kalba  Rašiniai   (2 psl., 6,27 kB)
Kuprelis - neeilinė asmenybė. Jo jautri siela sugeba pajusti menkiausią žolelės šnarėjimą, mažiausio paukštelio skundą… Ir štai šią trapią sielą paliečia meilė Gundei. Iš pradžių tai tik švelnus, vos pastebimas jausmų sąmyšis, keliantis malonų sutrikimą ir nerimą Kuprelio sąmonėje.
Lietuvių kalba  Analizės   (2 psl., 8,16 kB)
Teksto suvokimas, mokėjimas skaitymą paremti kūrinio sandaros ypatumais, žanro stiliaus charakteristikomis.
Lietuvių kalba  Paruoštukės   (1 psl., 3 kB)
Vilius Karalius
2009-05-14
Simonaitytė kėlė socialines problemas. Mažosios Lietuvos ūkininkų degradacija. Namai ir turtai yra labai laikina. Nagrinėjama socialinė problematika, tautiškumo klausimas, religijos išlaikymas. Romane "Vilius Karalius"’ galime išskirti 3 pagrindines temas: meilė, namai, mirtis.
Lietuvių kalba  Analizės   (1 psl., 6,08 kB)
Herkus Mantas
2009-05-14
Herkus Mantas – prūsų vadas. Svarbiausias jo bruožas yra humanizmas. Šiuo bruožu jis ir skiriasi iš kitų prūsų. Mantas supranta, kad žmonių žudymas yra betikslis. Jis deda visas pastangas, kad ir kiti žmonės tai suprastų. Tačiau tai sukelia jo pavaldinių nepasitikėjimą. Jie mano, kad vadas nori kryžiuočius užstoti, apginti.
Lietuvių kalba  Analizės   (1 psl., 5,4 kB)
K.Donelaičio poemos ,,Metai“ meniniuose vaizduose atsispindi ir ano meto valstiečių materialinė kultūra. Poetas, vaizduodamas įvairius kaimo gyvenimo momentus, parodo, ir kokiose pirkiose gyveno valstiečiai, ir kokius turėjo darbo įrankius, koks buvo jų apdaras, maistas, kokie papročiai ir įpročiai. Visos tos realijos suteikia poemai spalvingą ano meto tikrovės koloritą, padaro ją ne tik didžiai vertingu grožinės literatūros kūriniu, bet ir reikšmingu šaltiniu žinių apie K.Donelaičio laikų lietuvių materialinę kultūrą.
Lietuvių kalba  Analizės   (2 psl., 6,89 kB)
Biliūno kūryba
2009-05-14
Socialinė ir moralinė skriauda J. Biliūno apsakymuose. Žmogaus dvasinis turtingumas J. Biliūno kūryboje. J. Biliūnas - “Liūdnos pasakos” rašytojas. Jį slėgė sunki gyvenimo našta: asmeninė skriauda, nepritekliai, liga. Aplink save rašytojas matė prislėgtus, išnaudojamus, niekinamus žmones. Visur ta “Liūdna pasaka” - ne pasaka, o reali tikrovė, kuriai J. Biliūnas žiūrėjo tiesiai į akis. Jis matė toje tikrovėje esantį blogį, nežmoniškumą.
Lietuvių kalba  Analizės   (2 psl., 8,34 kB)
Pagrindinis Vaičiulaičio kūrybos bruožas yra orientacija į amžinus, pastovius dalykus, nuvalytus nuo laiko apnašų, išgrynintus ir patikrintus. Romano “Valentina” žodis yra pakilus, poetiškas, kupinas meilės viskam, prie ko prisiliečiama, apgaubtas nerimo dėl visko, apie ką kalbama.
Lietuvių kalba  Pagalbinė medžiaga   (1 psl., 5,53 kB)
“Egzistencializmas - filosofijos kryptis, analizės išeities tašku laikanti žmogaus buvimą (egzistenciją) ir jo vietą bei vaidmenį pasaulyje.” “Egzistencialistų filosofavimo išeities taškas - kraštutinis individualizmas. Teigiama, kad tikrovė yra negrįžtamai suskilusi į dvi sritis: sąmonės ir daiktų. To neišvengiamas rezultatas - žmogaus susvetimėjimas.”
Lietuvių kalba  Pagalbinė medžiaga   (1 psl., 5,08 kB)
Antanas Škėma
2009-04-20
Trumpa Antano Škėmos biografija su nuotraukomis, kūryba ir keli faktai iš jo artimųjų bei kolegų apie jo sunku ir tragiškai pasibaigusi gyvenimą.
Lietuvių kalba  Referatai   (2 psl., 1,11 MB)
Vaižgantas
2009-04-09
Juozas Tumas-Vaižgantas - vienas ryškiausių XIX a. pabaigos-XX a. pirmosios pusės lietuvių rašytojų, savo kūryba ir asmenybe sujungęs tautinio atgimimo epochą, XX a. pradžioje lietuvių kultūros pakilimą ir nepriklausomą Lietuvą. Būsimasis rašytojas gimė Maleišių kaime, Svėdasų valsčiuje. Gražios pašvenčių apylinkės, apipintos poetiškais padavimais, darni gausi šeima, turtinga kaimo žmonių šnekta išugdė jo būdą ir literatūrinį talentą. Iš gimtųjų apylinkių, vaikystės ir jaunystės prisiminimų Vaižgantas pasisėmė daugelį savo kūrybos temų, veikėjų prototipų. Baigęs Kauno kunigų seminariją, Tumas pačiais sunkiausiais spaudos draudimo metais ėmėsi lietuviškosios raštijos darbo.
Lietuvių kalba  Konspektai   (3 psl., 14,43 kB)
Vienas žymiausių XIX a. pasaulio romanistų yra rusų rašytojas Fiodoras Dostojevskis. Tikras savo laiko kūdikis, persiėmęs savo epochos idėjomis, jis kartu nujaučia daugelį esminių XX a. problemų ir meno bruožų, yra šiuolaikinio psichologinio romano ir vadinamosios polifoninės prozos pradininkas, į literatūrą sugrąžina amžinųjų egzistencinių ir moralinių klausimų svarstymą. Svarbiausi jo kūrybos klausimai - gėrio ir blogio santykis, kančios, tikėjimo, dorovės principų prasmė ir vertė, žmogaus prigimties dvilypumas ir jo tobulėjimo galimybės. Dostojevskio kūryboje galima įžvelgti realizmo mokyklą, kai kuriais bruožais jis artimas natūralizmui, daugeliu esmingų savybių jo kūryba yra atrama ir XX a. modernistams.
Lietuvių kalba  Konspektai   (8 psl., 25,37 kB)
Sruoga - poetas, publicistas, literatūros mokslininkas, dramaturgas. Gimė Panevėžio apskrityje, Vabalninko valsčiuje, Baibokų vienkiemyje, gausioje ūkininkų šeimoje. Tėvai, šviesūs, laisvos dvasios valstiečiai, išleido į mokslus net keturis sūnus. Sruoga mokėsi Panevėžio gimnazijoje, nuo 1914 metų - Peterburgo, Maskvos universitetuose.
Lietuvių kalba  Konspektai   (15 psl., 42,21 kB)
Žmogaus dvasinis grožis J.Biliūno kūryboje. V.Krėvė “Perkūnas, Vaiva ir Straublys”. Ko šiandien nebėra?. J. Aputis “Horizonte bėga šernai”. J. Baltrušaitis “Būties psalmė”. Žmogus novelėje “Polaidis”. Lietuvių partizanų dainos. A. Škėma “Žilvinėėli”. Liaudies menininko paveikslas P.Cvirkos romane “Meisteris ir sūnūs”. Lietuva išeivijos poezijoje. K. Binkis “Atžalynas”. J. Grušas “Herkus Mantas”. J. Aputis “Erčia kur gaivus vanduo”. Moteris Žemaitės apsakyme “Marti”. V.Krėvė “Skerdžius” Pagrindinio veikėjo charakteristika. Lietuvių liaudies pasakos, jų analizė. Gamta ir žmogus K. Donelaičio “Metuose”. Miškas ir lietuvis A.Baranausko “Anykščių šilelyje”. Tėvynės praeitis ir dabartis Maironio lyrikoje. A. Vienuolis “Paskenduolė”. Kūrinio analizė. V. Krėvė “Skirgaila”. Kūrinio analizė. B. Sruoga “Dievų miškas” – žmogus prievartos pasaulyje. V.Mykolaitis – Putinas “Altorių šešėly”. Kūrinio analizė. I. Simonaitytės romano “Vilius karalius” problematika ir veikėjų charakteriai. B. Radzevičius “Priešaušrio vieškeliai”. Kūrinio analizė. R. Granausko “Gyvenimas po klevu”. Kūrinio analizė. J. Grušas “Meilė, džiazas ir velnias”. Kūrinio analizė. MAIRONIS “Seniai aš laukiu išsiilgęs…”. M. Martinaitis “Ašara”. M. Martinaitis “Kukutis važiuoja pilnu troleibusu”. S. Geda.Iš ciklo “6 Meilės ir nevities eilėraščiai”. V. Šekspyras. Sonetas (12). S. Geda “Strazdas “. Dalies “Šungalviai” analizė. S. Geda ” Strazdas”. Dalies” Tardymas” analizė. A. Mačėnas “Pavasario vėjas”. Kūrinio analizė. Meilės tema žemininkų kūryboje. M. Martinaitis “Ruduo inscenizuoja tuštumą…” interpretacija. S. Nėris “Krinta žvaigždės”. Analizė. “Žemė maitintoja” – socialinis romanas. Algirdas Pocius “Žilasis brolis”. Interpretacija.
Lietuvių kalba  Analizės   (38 psl., 75,18 kB)
Antanas Škėma
2009-04-09
Biografija. Kūryba. Asmenybė. Kūrybos ypatybės. Romanas „Balta drobulė". Įžanga. Žanras. Pavadinimas. Moto svarba. Temos ir problemos. Kompozicija. Laikas ir erdvė . Pasakotojas. Pasakojimo būdas. Garšvos charakteristika. Liftininkas. Poetas. Nevykęs šios žemės gyventojas (kalinys keltuve). Įsimylėjęs. Skeveldrų dėliotojas. Egzistencializmo žmogus. Apibendrinimas.
Lietuvių kalba  Konspektai   (16 psl., 197,53 kB)
Dėstytojos R. Kliukienės paskaitų fonetikos konspektas besirengiant laikyti fonetikos egzaminą.
Lietuvių kalba  Konspektai   (53 psl., 99,72 kB)
"Altorių šešely" konspektas
Lietuvių kalba  Konspektai   (20 psl., 43,63 kB)
Lietuvių liaudies dainų veikėjai. 8 klasės referatas, dar trūksta kokių priedų, pavyzdžiui lietuvių liaudies dainų.
Lietuvių kalba  Referatai   (5 psl., 14,54 kB)
Mačernis "Vizijos"
2008-12-03
Vytauto Mačernio "Antrosios" vizijos analizė
Lietuvių kalba  Analizės   (1 psl., 8,45 kB)
Liudas Vasaris ir jo moterys
Lietuvių kalba  Interpretacijos   (1 psl., 8,54 kB)
Jonas Biliūnas – XX a. humanistas, ryškiausias lietuvių moderniosios prozos rašytojas. Meniškiausiuose jo tekstuose siekiama atskleisti ir pasidžiaugti žmogaus sielos tyrumu ir šviesa, nėra moralizuojama, smerkiama ar teisiama. Rašytojas skaitytoją siekia paveikti pačiu kūriniu, jo situacijomis, žmonių likimais.
Lietuvių kalba  Interpretacijos   (1 psl., 3,89 kB)
Topic about reading
2008-11-06
Pagalba ruošiantis anglų kalbos egzamino kalbėjimo daliai.
Lietuvių kalba  Pagalbinė medžiaga   (2 psl., 44,81 kB)
Pagalba ruošiantis anglų kalbos egzamino kalbėjimo daliai.
Lietuvių kalba  Pagalbinė medžiaga   (8 psl., 19,36 kB)
Kontekstai. • A. Baranausko poema „Anykščių šilelis“ - vienas iš žymiausių lietuvių klasikinės poezijos kūrinių. Baranauskas sukūrė himną ne tik savo gimtajam Anykščių kraštui, bet ir liaudies žmogui, išaukštino ne tik Lietuvos žemės spalvų ir garsų grožį, bet ir kalbos, tautosakos bei tautodailės lobiais tą grožį įamžinusį liaudies genijų. Kūrinyje atsispindi liaudies žmogaus pasaulėjauta, jo kūrybinės galios, humanizmas, nepalaužiama laisvės meilė. Ir pro subjektyvias Baranausko nuotaikas, jo idėjinį ribotumą objektyvūs miško ir liaudies gyvenimo vaizdai poemoje leidžia pajusti baudžiavinės Lietuvos tikrovę.
Lietuvių kalba  Pagalbinė medžiaga   (5 psl., 11,96 kB)
„Lietuviais esame mes gimę“ – kas nežino tos frazės, ypač išpopuliarėjusios paskutinės Lietuvos nepriklausomybės metais? Ši frazė mus amžiams susiejo su kiekvieno lietuvio širdžiai mielu žodžiu – tėvynė. Vadinasi žmogui reikia tėvynės, o tėvynei – žmogaus.
Lietuvių kalba  Pagalbinė medžiaga   (2 psl., 4,66 kB)
Lietuvių autoriai
2008-10-29
Trumpi 11-12 klasių autorių kūrybos bruožai, diktuoti mokytojos ir rinkti internete.
Lietuvių kalba  Konspektai   (6 psl., 13,91 kB)
Jonas Biliūnas – garsus XX a. pradžios rašytojas, parašęs daug kūrinių, daugiausia novelių. Pagrindiniai autoriaus kūrybos bruožai – pasakojimas pirmuoju asmeniu ir autobiografiškumas. Nagrinėjamas kūrinys yra novelė „Kliudžiau“, kurioje irgi gausu šių rašytojo kūrybos bruožų. Novelė yra apie įvykį, kuris nutiko berniukui ir sukrėtė jį visam gyvenimui.
Lietuvių kalba  Analizės   (1 psl., 3,8 kB)
Šiais laikais pasaulyje yra labai opi problema – pabėgti ar pasilikti savo kasdienybėje, tėvų glėbyje, tame pačiame mieste. Kiekvienas turi savo nuomonę šiuo klausimu ir gali ją pagrįsti. Mano manymu, nėra blogai nei pabėgti, nei pasilikti. Kiekvienas juk pasirenkame savo kelią ir drąsiai juo žengiame.
Lietuvių kalba  Straipsniai   (1 psl., 4,09 kB)
Justinas Marcinkevičius – vienas žinomiausių Lietuvos poetų ir rašytojų. Jis gimė ir užaugo Važatkiemio kaime ir visuomet gyveno apsuptas Lietuvos gamtos. Galbūt būtent dėl to, o gal dar ir dėl meilės tėvynei, beveik visi jo kūriniai buvo parašyti patriotinėmis temomis. J. Marcinkevičiaus kūriniai šlovina Lietuvą, aprašo jos nuostabią gamtą ir aukština lietuvių kalbą.
Lietuvių kalba  Interpretacijos   (1 psl., 4,4 kB)
Kalbėjimo tema
Lietuvių kalba  Pagalbinė medžiaga   (1 psl., 5,08 kB)
Maironis yra ne vien mūsų literatūros klasikas, bet ir mūsų naujosios poezijos pradininkas. Jo kūryba žymi ankstesnės lietuvių literatūros raidos epochos pabaigą ir naujosios pradžią. Maironis niekada nebuvo vien literatūros, meno ar kultūros reiškinys. Jo meninės individualybės ir estetinės saviraiškos laukas buvo nepalyginti platesnis ir gilesnis.
Lietuvių kalba  Pagalbinė medžiaga   (6 psl., 16,26 kB)
Mačernio "Vizijos"
2008-10-28
"Vizijos" – reikšmingiausias Mačernio eilėraščių ciklas. Poetas jį rašė labai jaunas, vos aštuoniolikos – dvidešimt vienerių metų. Atkakliai ieškojo atsakymų į jaunystėje iškilusius klausimus: kodėl žmogus ateina į šį pasaulį, kokia gyvenimo prasmė? Mąstyti jam padėjo skaitytos knygos. „Vizijų“ ciklas sudarytas iš įžangos, septynių regėjimų ir pabaigos.
Lietuvių kalba  Analizės   (7 psl., 22,08 kB)
I.Šeiniaus talentas labiausiai atsiskleidė romanuose. Juose randame skvarbaus analitiko žvilgsnį į žmogų, savitą pasaulio sampratą, žodžio kultūrą.
Lietuvių kalba  Analizės   (1 psl., 4,04 kB)
Maždaug dešimtmetį (1765-1775 m.) K.Donelaitis rašė savo pagrindinį kūrinį "Metai", susidedantį iš keturių giesmių, atitinkančių metų laikus. "Metams" įtakos turėjo ir Europos literatūros tradicija, vietinė rytų Prūsijos literatūrinė aplinka. Gamtinė tematika, keturių metų laikų ciklo siužetas, švietėjiška medžiaga bei didaktiniai-moraliniai pamokymai "Metus" sieja su literatūros tradicija.
Lietuvių kalba  Pagalbinė medžiaga   (2 psl., 4,46 kB)
Maironis - poetas-lyrikas, reikšmingiausias jo indėlis į lietuvių literatūrą - tai lyrinė poezija. Maironio eilėraščiai istoriniais motyvais yra vieni populiariausių visoje jo kūryboje, ne vienas tapęs plačiai liaudyje paplitusia daina. Taip yra todėl, kad poetas iš gausybės istorinių faktų ima tik plačiausiai žinomus dalykus: tai Vilnius, Trakai, kovų su kryžiuočiais heroika, tai milžinkapiai, piliakalniai, girios - nebylūs garbingos praeities liudininkai. Lietuvos istorijos myslingumas buvo neišsenkantis poetinio įkvėpimo šaltinis, žadinęs vaizduotę, kėlęs jausmus. Kokia lietuvių tautos kilmė, kaip ji iškilo, sukurdama didžiulę valstybę, ir greit vėl paskendo nežinioje, koks jos laukia likimas?
Lietuvių kalba  Konspektai   (1 psl., 3,84 kB)
Maironio lyrikos branduolį sudaro eilėraščiai apie tėvynę. Jeigu šio poeto kūrybą įsivaizduosime kaip vientisą gyvą organizmą, tai tėvynės meilei jame teks širdies funkcijos. Iš jos sruvens gyvybės gijos į visas kitas Maironio kūrybos skaidulas, kol grįžusios vėl sueis į vieną ir tą patį centrą – Lietuvą tėvynę. Maironio lyrika ne gausi, bet gili.
Lietuvių kalba  Referatai   (6 psl., 12,37 kB)
Maironis
2008-10-28
Maironis, jo biografija, kūryba, veikla.
Lietuvių kalba  Referatai   (16 psl., 34,38 kB)
Apie Donelaitį
2008-10-28
K. Donelaičio asmenybė, lietuviškumo gynimas "Metuose“
Lietuvių kalba  Pagalbinė medžiaga   (1 psl., 4,47 kB)
Moralė
2008-10-27
Kalbėjimo įskaitos medžiaga.
Lietuvių kalba  Pagalbinė medžiaga   (86 psl., 176,51 kB)
Pavyzdys – siūlymas, kaip galima pasiruošti rašyti rašinio viduriniąją dalį (dėstymą) ir išvadas.
Lietuvių kalba  Pagalbinė medžiaga   (3 psl., 7,41 kB)
Ekspresionizmas
2008-10-27
Medžiaga egzamino pasiruošimui.
Lietuvių kalba  Pagalbinė medžiaga   (2 psl., 5,76 kB)
Kaip rašyti samprotavimo rašinį.
Lietuvių kalba  Pagalbinė medžiaga   (8 psl., 15,31 kB)
Tradicinio ir modernaus eilėraščio lyginimas, padės pasiruošt lietuvių kalbos egzaminui.
Lietuvių kalba  Pagalbinė medžiaga   (2 psl., 5,13 kB)
Maironio eilėraščio „Taip niekas tavęs nemylės“ interpretacija
Lietuvių kalba  Interpretacijos   (2 psl., 7,85 kB)
Rašinių įžangos
2008-10-27
Lietuvių kalbos 16 rašytojų įžangos, visos rašytos, kad tiktų valstybiniam egzaminui. Gramatinės klaidos ištaisytos ir patikrintos mokytojos.
Lietuvių kalba  Rašiniai   (3 psl., 8,28 kB)
Kalbėjimas
2008-10-24
Idėja 10 klasės kalbėjimui, galima pritaikyti ir 12 klasėje.
Kristijonas Donelaitis, Šatrijos Ragana, Maironis, Vincas Krėvė, Jonas Aistis, Romualdas Granauskas, Marcelijus Martinaitis, Juozas Grušas, Bronius Radzevičius, Antanas Škėma, Vincas Mykolaitis-Putinas.
Lietuvių kalba  Interpretacijos   (60 psl., 117,92 kB)
Kristijonas Donelaitis – “Metai”, Maironis – “Pavasario balsai”, “Jaunoji Lietuva” fragmentai, Šatrijos Ragana – “Sename dvare”, Vaižgantas – „Pragiedruliai“, Jonas Biliūnas – apsakymai, apysaka “Liūdna pasaka”, Vincas Krėvė – “Skirgaila”, Vincas Mylolaitis Putinas – “Altorių šešėly”, “Tarp dviejų aušrų”, Jurgis Savickis - novelės, Salomėja Nėris – “Diemedžiu žydėsiu”, “Prie didelio kelio”, Henrikas Radauskas – “Fontanas”, “Strėlė danguje”, Antanas Vaičiulaitis - novelės, Balys Sruoga – “Dievų miškas”, Antanas Škėma – “Balta drobulė”, Justinas Marcinkevičius – “Mažvydas”, Juozas Aputis, Romualdas Granauskas, Vanda Juknaitė, Saulius Šaltenis, Bitė Vilimaitė, Sigitas Geda, Marcelijus Martinaitis, Nijolė Miliauskaitė, Judita Vaičiūnaitė, Tomas Venclova.
Lietuvių kalba  Interpretacijos   (7 psl., 17,14 kB)
Antanas Škėma, Antanas Vaičiulaitis, Balys Sruoga, Bitė Vilimaitė, Henrikas Radauskas, Jonas Biliūnas, Judita Vaičiūnaitė, Juozas Aputis, Juozas Tumas Vaižgantas, Jurgis Savickis, Justinas Marcinkevičius, Kristijonas Donelaitis, Maironis, Marcelijus Martinaitis, Nijolė Miliauskaitė, Romualdas Granauskas, Salomėja Neris, Saulius Šaltenis, Sigitas Geda, Šatrijos Ragana, Tomas Venclova, Vanda Juknaitė, Vincas Mykolaitis Putinas, Vincas Krėvė.
Lietuvių kalba  Konspektai   (30 psl., 469,19 kB)
Interpretacijų apie lietuvių rašytojus įžangos: Antanas Škėma, Vincas Krėvė-Mickevičius, Šatrijos Ragana, Jonas Biliūnas, Vanda Juknaitė, Justinas Marcinkevičius, Romualdas Granauskas, Balys Sruoga, Kristijonas Donelaitis, Vincas Mykolaitis-Putinas.
Lietuvių kalba  Interpretacijos   (3 psl., 27,32 kB)
Studijos.lt rekomenduoja