Apklausa
Kokią specialybę rengiatės studijuoti?
Referatai, kursiniai, diplominiai
Fizikos paruoštukė
2009-07-09
Pagrindiniai vienetai, jų etalonai, standartai, apibrėžimai. Žymėjimas Matavimo vnt. Etalonas (kaip nustatoma) Masė m kg Cilindriukas Platina(90%)+Iridis, kurio d = 30mm, h= 30mm, kopijos paklaida 2*10-9 kg Ilgis l m I. iš atominio spinduliavimo: 1m= 1650763,73 , -vakuume spinduliuoja Kriptono atomas, kai elektronas peršoka iš 5d5 į 2p10, paklaida – 5*10-9m
Elektromagnetiniai virpesiai
2009-07-09
Elektromagnetiniai virpesiai – periodiškas elektrinio ir magnetinio lauko kitimas dideliu dažniu.Jie gali būti slopinamieji ir neslopinamieji. Slopinamieji sukeliami virpesių konture, neslopinamieji lempiniame arba tranzistoriniame generatoriuje.
Spinduliuotė
2009-07-09
Alfa dalelę sudaro du protonai ir du neutronai. Tai yra pati sunkiausia, didžiausią krūvį turinti ir mažiausiu skvarbumu pasižyminti dalelė. Šias daleles sulaiko popieriaus lapas, ore jos tenuskrieja keletą centimetrų. Žmogaus kuną apsaugo oda. Tačiau patekusi į organizmą pro kvėpavimo takus, burną ar sužeistą odą, vidinė spinduliuotė labai kenkia, nes sukuria daug jonų.
Gyvenamosiose patalpose vidutinė spinduliuotės dozė per metus yra maždaug 2 mSv. Rentgeno spinduliai buvo pradėti vartoti medicinoje 1895 m. Rentgeno spinduliai tamsina fotografinį filmą. Ši savybė panaudojama, diagnozuojant kaulų lūžius, nes spinduliai lengvai praeina per raumenis, bet ne per kaulus. Rentgeno spinduliais nustatoma auglių lokalozacija, o naudojant specialų rentgeno tyrimą – tomografiją, kompiuteriu galima nustatyti auglius smegenyse.
Spinduliuotė patalpose
2009-07-09
Getinakso, tekstolito, stiklo tekstolito, folijuotas armuoto teflono aprašymai ir savybės. Gyvenamosiose patalpose vidutinė spinduliuotės dozė per metus yra maždaug 2 mSv. Dozės gali svyruoti ir priklauso nuo radono kiekio patalpose. Jis gali pažeisti kvėpavimo takus, plaučius ir sukelti vėžį.
Sluoksniuoti plastikai
2009-07-09
VGTU, 3 kursas. Sluoksniuoti plastikai sudaro ypatingą plastmasių grupę, gaunamą iš pluoštinio pagrindo, impregnuoto sintetinėmis dervomis. Plačiai sluoksniuoti plastikų gamyboje naudojamas fenolio-formaldehido dervos. Getinaksas. Pramonė išleidžia elektrotechninį lakštinį getinaksą (GOST 2718-66).
Išplėstinis pamokos planas. Tema: Elektros energijos perdavimas ir gamyba Tipas: mišrus. Tikslai: a) supažindinti su kintamosios srovės generatoriaus veikimo principu; b) paaiškinti transformatoriaus sandarą ir veikimo principą;
"Visuotinės traukos jėga" pamokos planas
2009-07-09
Išplėstinis pamokos planas. Išeita: Tamprumo jėga, Huko dėsnis Užduota: Tamprumo jėga, Huko dėsnis Užduodama: 30, 31 „ Visuotinės traukos jėga ir visuotinė traukos konstanta“. Pamokos eiga. Skiriamas laikas. Mokytojo veikla Mokinių veikla 5 min.
"Bangų interferencija" pamokos planas
2009-07-09
Išplėstinis pamokos planas. Nauja tema „Bangų interferencija“ Bangų sudėtis. Iki šiol susidurdavome su viena banga, sklindančia iš šaltinio. Tačiau labai dažnai aplinkoje vienu metu sklinda kelios skirtingos bangos. Pavyzdžiui, kai kambaryje kalbasi keletas žmonių, kelios garso bangos pereina viena per kitą. Kas tada įvyksta?..
"Bangų difrakcija" pamokos planas
2009-07-09
Nauja tema „Bangų difrakcija“ kalbėdami apie bangų atspindį,įsivaizdavome, kad at¬spindintis paviršius turi būti labai didelis. Tačiau gana dažnai banga savo kelyje sutinka mažas (palyginti su bangos ilgiu) kliūtis. Bangos ilgio ir kliūties matmenų santykis iš esmės nulemia bangos sklidimą. Bangos gali aplenkti kliūtį.
Atomo branduolio sandara ir jo charakteristika. Branduolio masės ryšio energija. Branduolių stabilumas. Branduolinės jėgos. Radioaktyvumas. Spinduliai ir vidinė elektronų konversija.
Fizika
2009-07-09
Lietuvoje standartinės linijinės įtampos: 330kV; 110kV; 35kV; 10kV; 6; 0,4kV; Perdavimo tinklai yra 330kV, gali būti ir110. Skistomieji tinklai gali būti 110; 35; 10; 6kV Jie naudojami stambioms įmonėms, galingiems varikliams, siurbliams. Sistema valdoma taip kad būtų: 1)minimalūs nuostoliai elektros tinkle 2)patikimas elektros tiekimas 3)ekonomiškas valdymas.
Filtravimas
2009-07-09
Filtravimas – suspensijų perskyrimas, kai akytos medžiagos sluoksnis sulaiko kietasias daleles ir praleidžia skaidrų skystį (filtratą). Šis metodas taikomas, kai kietos dalelės (dispersinė fazė), veikiamos sunkio jėgų, blogai sėda arba kai reikia atskirti kietąją fazę taip, kad joje liktų mažai drėgmės.
Fizikos formulių rinkinys
2009-07-09
Mechanika. Slenkamojo ir sukamojo judesio kinematika. Slenkamojo judėjimo dinamika. Sukamojo judėjimo dinamika. Mechaninė energija. Skysčių mechanika. Reliatyvistinė dinamika. Svyravimai ir bangos. Molekulinė fizika ir termodinamika. Idealiųjų dujų molekulinės kinetinės teorijos pagrindinės lygtys. Termodinamikos dėsniai. Realiosios dujos. Elektromagnetizmas. Elektrostatinis laukas vakuume. Dielektrikai ir laidininkai elektrostatiniame lauke. Nuolatinė elektros srovė. Magnetinis laukas. Elektromagnetinė indukcija. Magnetinis laukas medžiagoje.
Kintamoji elektros srovė, jos efektinė vertė
2009-07-07
Jeigu vienalyčiame magnetiniame lauke pastoviu kampiniu greičiu sukamas vielinis rėmelis, tai gaminama kintamoji elektros srovė. Pro besisukantį kontūrą praeinantis magnetinis srautas visą laiką keičiasi.
Televizija
2009-07-07
Televizija (gr. tele – toli + lot. visio – matymas) – judančių vaizdų ir paveikslų perdavimas laidais arba radijo bangomis. Moksle ir technikoje televizija taikoma įvairiems tyrimams, pramonėje – gamybos procesams stebėti. Ypač plačiai televizija naudojama kultūros reikalams: jos programos iš vieno televizijos centro perduodamos radijo bangomis daugybei abonentų, turinčių specialius imtuvus – televizorius.
Izaokas Niutonas
2009-07-07
Izaokas Niutonas (Isaac Newton) yra bene įtakingiausia istorinė asmenybė Vakarų moksle. Savo laikais jis buvo laikomas didžiu intelektualu; beje, mokslininkų bendruomenė vis dar tebekeliaklupsčiauja prieš jį, nors šiek tiek mažiau negu prieš tris šimtus metų. Priežastis labai paprasta: fizinis pasaulis, kai Niutonas atėjo į jį, buvo vos suprantamas, o tuo metu, kai jisai mirė, pažvelgus į jo darbus, žinota, kad gamtą valdo nepaprastai tikslūs matematiniai dėsniai.
Deformacijos rūšys. Huko dėsnis
2009-07-03
Kūno formos arba tūrio pasikeitimą vadiname deformacija. Deformacijos, kurios visiškai išnyksta nustojus veikti išorinėms jėgoms, vadinamos tampriosiomis. Deformacijos, kurios neišnyksta nustojus veikti išorinėms jėgoms, vadinamos plastinėmis. Jeigu ilgai veikia nors ir mažos išorinės jėgos, tamprioji deformacija gali virsti plastine. Taip atsitinka dėl to, kad ilgai trunkantis apkrovimas pergrupuoja kūno kristalinę gardelę.
Sotieji garai
2009-07-03
Skysčio virsmas dujomis vadinamas garavimu. Garavimo sparta priklauso nuo: skysčio rūšies, temperatūros, skysčio paviršiaus ploto ir vėjo. Iš garuojančio skysčio išlekia pačios greičiausios molekulės (didžiausią energiją turinčios), todėl skystis garuodamas aušta. Kondensacija - garų virtimas skysčiu. Kondensuodamiesi garai išskiria energiją.
Šiluminio variklio veikimo principas
2009-07-03
Šiluminis variklis - tai įrenginys, vidinę degalų energiją paverčiantis mechanine. Kad variklis atliktų darbą, reikia abiejose stūmoklio arba turbinos menčių pusėse sudaryti skirtingą slėgį. Šiluminiuose varikliuose, sudegant kurui pakyla variklio darbinės medžiagos temperatūra, todėl ir susidaro skirtingas slėgis.
Pirmasis termodinamikos dėsnis
2009-07-03
Termodinamika - mokslas, tiriantis šiluminius reiškinius, neatsižvelgiant į atominę molekulinę kūnų sandarą. Termodinaminės sistemos vidinės energijos pokytis, jai pereinant iš vienos termodinaminės būsenos į kitą, lygus išorinių jėgų darbo ir gauto šilumos kiekio sumai. Kūno vidinę energiją galime pakeisti šiais būdais: perduodant šilumos kiekį arba atliekant darbą.
Kūnų pusiausvyros sąlygos
2009-07-03
Mechanikos skyrius, nagrinėjantis kūnų pusiausvyros sąlygas, vadinamas statika. Bet kurios formos kūnas turi tik vieną tašką, kuriame susikerta visos tiesės, išilgai kurių veikdamos jėgos verčia kūną slinkti. Tas taškas vadinamas kūno masės centru. Tašką, per kurį eina bet kurioje padėtyje esantį kūną veikiančių sunkių atstojamoji jėga, vadiname kūno sunkio centru. Kūno sunkio centras sutampa su jo masės centru.
Svoris
2009-07-03
Dėl visuotinės traukos visus kūnus veikia į Žemės centrą nukreipta traukos jėga, kurią vadiname Svorio jėga arba svoriu. Kūnų svoris verčia juos kristi žemyn, o kai jie paremti ar pakabinti, tai ši jėga slegia jų atramas arba pakabas. Kūno svoris lygus tai jėgai, kuria nejudantis žemės atžvilgiu kūnas, veikiamas jos traukos jėgos, veikia atramą ar pakabą. Kūno svorio jėgos veikimo taškas vadinamas svorio centru.
Kūno mechaninę energiją sudaro kinetinės ir potencinės energijų suma. Kinetinė energija atsiranda dėl kūno judėjimo, o potencinė dėl sąveikos. Kinetinė energija lygi Ek=mv2/2. Tampriai deformuoto kūno potencinė energija lygi Ep=mgh, h - aukštis nuo kūno iki laisvai pasirinkto nulinio lygio. Energija matuojama džauliais.
Mechaninis darbas atliekamas tada, kai jėgos veikiamas kūnas pasislenka jėgos veikimo kryptimi. Jei kūną jo judėjimo kryptimi veikia pastovi jėga F ir kūnas nueina kelią S, tai atliekamas darbas lygus A=FS.
Visuotinės traukos dėsnis, dirbtiniai žemės palydovai, kosminiai greičiai, nesvarumas. Žemė sukasi aplink saulę, kaip Mėnulis aplink žemę. Visos saulės sistemos planetos sukasi aplink saulę. Niutonas įrodė, kad jos juda veikiamos traukos jėgos, kuri nukrypsta į saulę ir mažėja atvirkščiai proporcingai atstumo iki jos kvadratui. Žemė traukia Mėnulį, Saulė - žemę, Saulė - Jupiterį. Niutonas nustatė, kad visi Visatos kūnai traukia vienas kitą.
Tiesiaeigis tolygiai kintamas judëjimas
2009-07-03
Tiesiaeigis tolygiai kintamas judėjimas. Kūno judėjimas tiese, kai per vienodus laiko tarpus kūno greitis pasikeičia vienodai, vadinamas tiesiaeigiu tolygiai kintamu judėjimu.
Jis skirstomas į: tolygiai greitėjantį ir tolygiai lėtėjantį.
Archimedo jėga
2009-07-03
Archimedo jėga. Kūnų plūduriavimas. Oreivystė. Jėga, stumianti kūną iš skysčio arba dujų, vadinama Archimedo jėga. Archimedo jėga lygi svoriui išstumto skysčio, kurio tūris lygus kūno tūriui. Skysčio masę, kurią išstumia kūnas, galima išreikšti skysčio tankiu ir panardinto į jį kūno tūriu, kuris lygus išstumto vandens tūriui. Archimedo jėga priklauso nuo skysčio, kuriame panardintas kūnas, tankio ir nuo šio kūno tūrio.
Spyruoklės standumo nustatymas
2009-07-02
Priemonės: laboratorinis stovas su movomis, sraigtinė spyruoklė, liniuotė, pasvarų rinkinys. Krovinio svoris moduliu lygus spyruoklės tamprumo jėgai. Keičiame spyruoklės apkrovą, ir liniuote matuojame spyruoklės pailgėjimą.
Darbo tikslas: įsitikinti, kad paprastojo mechanizmo (nuožulniosios plokštumos) atliktas naudingas darbas yra mažesnis už visą darbą. Prietaisai ir priemonės: lenta, dinamometras, matavimo juosta arba liniuotė, tašelis, stovas su mova ir laikikliu. Pritaikome “auksinę mechanikos taisyklę” nuožulniajai plokštumai.
