Visuotinė istorija. Datos ir savokos. Nuo Romos, Graikijos, iki Napaleono

Istorija  Konspektai   (11 psl., 29,77 kB)

Frankų valstybė. Pirmąją germanų valstybę Romos imperijos buvusioje teritorijoje įkūrė 418 m. V a. antroje pusėje savo valstybes sukūrė Frankai, Burgundų gentys. 476 m. germanų vadas Odoarchas nuvertė paskutinį Romos imperatorių Romulą Augustulą ir tokiu būdu Romos teritorijoje susikūrė barbarų valstybės. V a. pabaigoje frankų gentys užgrobė didžiulę Romos teritorijos dalį ir 486 m. ties Suasono miestu galutinai nugalėjo paskutinius romėnus ir sukūrė frankų valstybę. Įkūrėjas – karalius Chlodvigas. Jis pradėjo Merovingų dinastiją (486 – 768m.) .

Istorija  Kita   (16 psl., 2,02 MB)

Tai savokos, kurios pagelbes ruosiantis egzaminams bei kontroliniams darbams. Jos pades suprasti nagrinejamus tekstus, saltinius ir kt.

Etika  Namų darbai   (28 psl., 72,92 kB)

Pagindinės istorijos datos.

Istorija  Pagalbinė medžiaga   (28 psl., 59,35 kB)

Viduramžiai, feodalizmas Metai • 476 m. - Vakarų Romos imperijos žlugimas.Bizantijos įkūrimas. Vidutinių amžių pradžia • 496 m. - Krikštą priima Frankų karalius Chlodvigas • 500 m. - Frankų vadas Chlodvigas vainikuotas Frankų karaliumi • 528 m. • 529 m. - Justiniano kodeksas • 622 m. - Islamo atsiradimas. Islamiškojo metų skaičiavimo pradžia • 732 m. – Rekonkista - frankai prie Puatjė sutriuškino arabus • 768 m. - Frankų imperiją ėmė valdyti Karolis Didysis • 787 m. - Normanų laivai pasirodė prie Didžiosios Britanijos krantų • 800 m. - Frankų imperijos susikūrimas. Karolis Didysis tapo imperatoriumi • 882 m. - Karvedys Olegas užėmė Kijevą ir pradėjo jį valdyti. Jis tampa pirmuoju Kijevo Rusios valdovu • 843 m. - Verdeno sutartimi Frankų imperija padalijama į 3 dalis • 853 m. - Vikingai užpuolė Apuolę • 870 m. - Vikingai atrado Islandiją • 910 m. - Kliuni vienuolyno įkūrimas • 962 m. - Vokietijos karalius Otonas I buvo paskelbtas Šventosios Romos imperatoriumi • 966 m. - Lenkijos krikštas • 972 m. - Kunigaikštis Sviatoslavas kovojo su Bizantija • 977 m. - Prancūzijos karalius su normanų vadu sudarė sytartį, kuria jam leista pasilikti užimtose žemėse (Normanadijoje) • 982 m. - Vikingai atrado Grenlandiją • 988 m. - Kijevo kunigaikštis Vladimiras Sviatoslavovičius priėmė krikščionybę stačiatikybės forma • 1000 m. - Erikas Rudasis išsilaipino Amerikoje • 1040 m. - Jaroslovas žygiavo prieš Lietuvą (lietuvius) • 1054 m. - Krikščionių bažnyčia suskyla į rytų (stačiatikių) ir vakarų (katalikų) bažnyčias • 1066 m. - Normandijos hercogas Vilhelmas užkariavo Angliją ir tapo jos karaliumi • 1071 m. - Turkai seldžiukai sumušė bizantiečių kariuomenę • 1073 m. - Katalikų bažnyčią pradėjo valdyti popiežius Grinius VII, kuris ėmė vykdyti Krikščionių bažnyčios reformas • 1077 m. - Vokietijos imperatorius Henrikas IV buvo priverstas eiti į Kanosą maldauti popiežiaus atleidimo • 1095 m. - Popiežius Urbonas II pakvietė tikinčiuosius išvaduoti Kristaus karstą iš musulmonų • 1096 m. - Pirmasis Kryžiaus žygis • 1099 m. - Vakarų Europos riteriai užėmė Jeruzalę • 1113 m. - Lietuvos, Žiemgalos, Kuršos, Neromos (Žemaitijos) žemės mokėjo Kijevo Rusiai duoklę • 1122 m. - Tarp popiežiaus ir Vokietijos imperatoriaus pasirašyta sutartis - konkordas • 1132 m. - Prasidėjo Kijevo Rusios susiskaldymas • 1201 m. - Livonijoje buvo įkurtas Kalavijuočių ordinas • 1204 m. - Ketvirtojo Kryžiaus žygio metu buvo užimtas Konstantinopolis • 1230 m. - Į Prūsiją atsikraustė Vokiečių ordinas • 1236 m. - Žemaičiai prie Šiaulių sutriuškino Kalavijuočių ordiną (Saulės mūšis) • 1291 m. - Krikščionys neteko paskutinio miesto Šventojoje žemėje • 1401 m. - Žalgirio mūšis

Istorija  Konspektai   (6,11 kB)

Viduramžiai, feodalizmas Metai • 476 m. - Vakarų Romos imperijos žlugimas.Bizantijos įkūrimas. Vidutinių amžių pradžia • 496 m. - Krikštą priima Frankų karalius Chlodvigas • 500 m. - Frankų vadas Chlodvigas vainikuotas Frankų karaliumi • 528 m. • 529 m. - Justiniano kodeksas • 622 m. - Islamo atsiradimas. Islamiškojo metų skaičiavimo pradžia • 732 m. – Rekonkista - frankai prie Puatjė sutriuškino arabus • 768 m. - Frankų imperiją ėmė valdyti Karolis Didysis • 787 m. - Normanų laivai pasirodė prie Didžiosios Britanijos krantų • 800 m. - Frankų imperijos susikūrimas. Karolis Didysis tapo imperatoriumi • 882 m. - Karvedys Olegas užėmė Kijevą ir pradėjo jį valdyti. Jis tampa pirmuoju Kijevo Rusios valdovu • 843 m. - Verdeno sutartimi Frankų imperija padalijama į 3 dalis • 853 m. - Vikingai užpuolė Apuolę • 870 m. - Vikingai atrado Islandiją • 910 m. - Kliuni vienuolyno įkūrimas • 962 m. - Vokietijos karalius Otonas I buvo paskelbtas Šventosios Romos imperatoriumi • 966 m. - Lenkijos krikštas • 972 m. - Kunigaikštis Sviatoslavas kovojo su Bizantija • 977 m. - Prancūzijos karalius su normanų vadu sudarė sytartį, kuria jam leista pasilikti užimtose žemėse (Normanadijoje) • 982 m. - Vikingai atrado Grenlandiją • 988 m. - Kijevo kunigaikštis Vladimiras Sviatoslavovičius priėmė krikščionybę stačiatikybės forma • 1000 m. - Erikas Rudasis išsilaipino Amerikoje • 1040 m. - Jaroslovas žygiavo prieš Lietuvą (lietuvius) • 1054 m. - Krikščionių bažnyčia suskyla į rytų (stačiatikių) ir vakarų (katalikų) bažnyčias • 1066 m. - Normandijos hercogas Vilhelmas užkariavo Angliją ir tapo jos karaliumi • 1071 m. - Turkai seldžiukai sumušė bizantiečių kariuomenę • 1073 m. - Katalikų bažnyčią pradėjo valdyti popiežius Grinius VII, kuris ėmė vykdyti Krikščionių bažnyčios reformas • 1077 m. - Vokietijos imperatorius Henrikas IV buvo priverstas eiti į Kanosą maldauti popiežiaus atleidimo • 1095 m. - Popiežius Urbonas II pakvietė tikinčiuosius išvaduoti Kristaus karstą iš musulmonų • 1096 m. - Pirmasis Kryžiaus žygis • 1099 m. - Vakarų Europos riteriai užėmė Jeruzalę • 1113 m. - Lietuvos, Žiemgalos, Kuršos, Neromos (Žemaitijos) žemės mokėjo Kijevo Rusiai duoklę • 1122 m. - Tarp popiežiaus ir Vokietijos imperatoriaus pasirašyta sutartis - konkordas • 1132 m. - Prasidėjo Kijevo Rusios susiskaldymas • 1201 m. - Livonijoje buvo įkurtas Kalavijuočių ordinas • 1204 m. - Ketvirtojo Kryžiaus žygio metu buvo užimtas Konstantinopolis • 1230 m. - Į Prūsiją atsikraustė Vokiečių ordinas • 1236 m. - Žemaičiai prie Šiaulių sutriuškino Kalavijuočių ordiną (Saulės mūšis) • 1291 m. - Krikščionys neteko paskutinio miesto Šventojoje žemėje • 1401 m. - Žalgirio mūšis

Istorija  Konspektai   (6,11 kB)

Prancūzijos Respublika yra didžiausia Vakarų Europos valstybė. Vakaruose ji prieina prie Atlanto vandenyno Biskajos įlankos. Lamanšo ir Pa de Kalė sąsiauriai šiaurėje ją skiria nuo Didžiosios Britanijos. Sausumoje ji ribojasi su Belgija, Liuksemburgu, Vokietija, Šveicarija, Italija, Monaku. Pietuose Prancūziją skalauja Viduržiemio jūra, o Pirėnų kalnai ją skiria nuo Ispanijos ir Andoros. Viduržiemio jūroje Prancūzijai priklauso Korsikos sala. Prancūzija suskirstyta i 96 departamentus, ji turi valdų Amerikoje, Afrikoje, Okeanijoje. Žinomiausios užjūrio teritorijos ir departamentai yra Naujoji Kaledonija, Prancūzijos Polinezija, Martinika, Prancūzijos Gviana. Bendras jų plotas – 127 000km², o jose gyvena apie 1,5mln. žmonių. Daug praeities ir dabarties gijų sieja Prancūziją su Lietuva. ISTORINĖ PRAEITIS. Daugiau kaip prieš 2000 metų dabartinės Prancūzijos žemėse įsikūrė gentys, kurias graikai vadino keltais, o romėnai – galais. Kaip tik galai ir sudarė prancūzų tautos pamatą , o jų kraštas senovėje vadinosi Galija. I a. Galiją užkariavo romėnai ir valdė ją penkis šimtmečius. Per tokį ilgą laiką galai ir romėnai, jų papročiai ir kultūra sumišo, Galijoje įsivyravo lotynų kalba. Vėliau į Galiją veržėsi gretimos germanų gentys, bet galiausiai ją VI a. užkariavo frankai, atėję iš šiaurės. Dabartinės Prancūzijos teritorija tapo Frankų valstybės centru, taigi frankai davė vardą tautai ir šaliai. IX a. ta valstybė suskilo. Kalba, kuri formavosi lotynų kalbos pagrindų, vakarų frankų gyvenamoje dabartinės Prancūzijos teritorijoje vadinosi romanų. Tarp rytų frankų įsigalėjo germanų kalba. Frankų gyvenamas kraštas buvo suskilęs į daugelį karalysčių ir kunigaikštysčių. XII – XIII a. vyko Prancūzijos žemių savanoriškas ir priverstinis vienijimas. Bet netrukus kilo Šimtametis karas (1337 - 1453) su Anglija. Šiaurės Prancūzijos žemės buvo užkariautos. Prancūzai priešinosi. Sukilėlius suvienijo valstietė mergina Žana d' Ark, kurios drąsa ir išradingumas padėjo pasiekti pergalę. Paryžiuje stovi paminklas legenda virtusiai prancūzų didvyrei. Prancūzijos vienijimasis baigėsi XV a., o XVI a. krašto istorijoje išliko kaip Renesanso, arba Atgimimo, laikotarpis. Karaliau Liudviko XIV valdoma Prancūzija buvo stipriausia Europos valstybe – joje klestėjo amatai, mokslas, menai. Vėliau atėjo nuosmukio laikai. GAMTA. Prancūzijos kraštovaizdžio įvairovė siejasi su jos turtingumu. Prancūzai sako, jog jų šalis yra tarytum visos Europos modelis. To krašto paviršiui būdingos visos trys pagrindinės Europos paviršiaus formos: nuosėdiniu uolienų pripildytos lygumos, senų kalnų masyvai ir jauni aukšliniai kalnai. Prancūzijos paviršiui būdingas didelis aukščių skirtumas, bet maždaug pusę krašto ploto užima žemesnės kaip 200 m virš jūros lygio žemumos, ir tik pietryčiuose apie 20% ploto yra aukščiau ne 500m. Žemumos tęsiasi nuo Belgijos sienos iki Pirėnų kalnų. Didžiausia jų – Paryžiaus baseinas (Šiaurės Prancūzijos žemuma), esantis tektoninėje įduboje ir primenantis dubenį nuo Senos slėnio pamažu kylančiais kraštais, prisipildžiusį nuosėdinių uolienų. Vienur kitur esama artezinių vandenų išeigų. Vakaruose plyti Lauros, o pietvakariuose – Garonos žemuma. Abi jos irgi užima tektonines įdubas. Viduržiemio jūros pakrantėje yra Ronos – Sonos žemuma ir Langedoko lyguma. Pačiame pajūryje gausu lagūnų, pelkių, ežerų, smėlynų. Iškasus kalnus ir nusausinus didelius plotus, buvo išnaikinta pražūtinga liga – Maliarija. Dabar ten poilsio ir turizmo zona. Tarsi tam tikras laiptas iš Prancūzijos žemumų juostos į aukštąsias Alpes yra grandinė senų hercininės kalnodaros iškeltų kalnų masyvų. Didžiausias iš jų – Prancūzijos pietuose esantis Centrinis masyvas, užimantis apie 1/6 krašto ploto. Jį sudaro daugiausia kristalinės uolienos. Kalnai pakyla iki 1800 m ir stačiai nusileidžia į Ronos slėnį. Banguotą reljefą paįvairina užgesusių ugnikalnių kūgiai, kurių krateriuose tyvuliuoja ežerai, lavos laukai, gilūs tektoniniai slėniai. Pietinę šio masyvo dalį sudaro klinčių storybė su karstinėmis įdubomis, urvais, giliai įsirėžusiais upių tarpekliais. Prancūzijos šiaurės rytuose stūkso dar du herciniai masyvai – Vogėjai ir Ardėnai. Vogėjai – daugiausia iš kristalinių uolienų sudaryti kalnai, lėkštais šlaitais vakaruose, bet stačiai nusileidžiantys prie Reino upės rytuose. Ardėnai – prasideda Prancūzijoje ir nusidriekia į Belgiją. Šiaurės vakaruose Bretanės ir Kotanteno pusiasaliuose yra Armonikos aukštuma , kurios smarkiai apirusios viršūnės pakyla iki 300 m.

Geografija  Rašiniai   (8,68 kB)

Teisės, užsienio teisės istorijos pagrindai, ruošiantis egzaminams.

Teisė  Paruoštukės   (7 psl., 100,41 kB)

Karolis Didysis vienas iš nedaugelio Europos valdovo gavusių “Didžiojo” prievardį, tokių išties būta nedaug. Savo titulą jis sugebėjo pelnyti savo žygių, užkariavimų, Europos suvienijimo, krikščionybės kaip visuotinės religijos įvedimu Europoje.

Istorija  Referatai   (11 psl., 19,33 kB)

Pasaulio istorių datų rinkinys nuo 40 000 m. pr. Kr. iki 2001 metų.

Istorija  Pagalbinė medžiaga   (75 psl., 34,6 kB)

Istorijos konspektas nuo priešistorės iki Didžiosios Prancūzijos revoliucijos.

Istorija  Konspektai   (26 psl., 64,5 kB)

Įvairūs istorijos konspektai: Didieji geografiniai atradimai, reformacija ir kontrreformacija Europoje, Renesansas, Didžioji Prancūzijos revoliucija, JAV susikūrimas, Švietimo epocha, Napoleonas Bonapartas, Renesansas, reformacija ir kontrreformacija Lietuvoje, žmonijos raida paleolito laikotarpiu, Liublino unija, pramonės perversmas, politinių doktrinų susiformavimas XIXa., JAV pilietinis karas, Tautų pavasaris, svarbiausių istorinių įvykių lentelė.

Istorija  Konspektai   (16 psl., 937,58 kB)

Viskas ko reikia pasikartojimui prieš istorijos egzaminą. Absoliučiai visos temos: nuo Mezopotamijos civilizacijų iki SSRS. Svarbiausi įvykiai, datos, sąvokos.

Istorija  Konspektai   (108 psl., 160,74 kB)

Politiškai geriau organizuotos už kitas, lietuvių gentys, būdamos baltų etninio masyvo viduryje, kur kas vėliau pateko į kaimynų ir apskritai Europos tautų akiratį. Germanų tautų informatoriai iki Vulfstano imtinai konkrečioms baltų gentims apibūdinti dar Tacito laikais vartojo apibendrinamąjį "estų (aisčių)" terminą. Adomas Bremenietis, rašęs dviem kartoms išgyvenus po šv. Brunono ir šį bei tą galėjęs pasakyti apie Kuršą, paminėjo atskiras prūsų gentis (sembus), tačiau apie lietuvius neužsiminė.

Istorija  Rašiniai   (5,19 kB)

330 m. Bizantijos sostine tapo Konstantinopolis(buvęs Bizantijas) 395m Romos imperija suskilo į Vakarų Romos imperiją ir Rytų Romos imperiją(Bizantiją,kuri įsikūrė Balkanų,Mažosios Azijos pusiasalius,Siriją ir Egiptą) 476m žlugo Vakarų Romos imperija 527-565m Bizantiją valdo imperatorius Jutinianas,kuris bandė atkurti Romos imperiją. Juo valdymo metu Bizantija paskutinį kartą pasiekė klestėjimo galybę. Užgrobė vandalų imperiją, Šiaurės Afrikoje, rytų gotų valstybę Italijoje bei vakarų gotų valstybę Ispanijoje, nukariavo slavus bei persus.Vidinį susiskaldymą įveikė teisine reforma.Didžiausias jo nuopelnas-Romos teisės kodifikavimas.

Istorija  Namų darbai   (5,61 kB)

Feodalizmas – visuomeninė santvarka, kurios pagrindas – silpnesniojo pasidavimas stipresniojo globai. feodalas turi žemės nuosavybę ir gali ribotai disponuoti nuo jo priklausomais valstiečiais. Feodalizmo bruožai: imunitetinės teisės, vasaliniai ryšiai, valstiečių įbaudžiavinimas, stambios feodalinės žemėvaldos susidarymas. feodalizmo pradžia datuojama VIII a.

Istorija  Konspektai   (1,88 kB)

Aš stuijuoju Vilniaus Gedimino Technikos Universitete, trečiame kurse. Šis darbas buvo, kaip leidimas laikyti egzaminą. Viskas atlikta labai gerai, įvertinimas nebuvo rašomas.

Teisė  Analizės   (5,09 kB)

Viduramžių epocha tęsėsi nuo IV iki XVII amžiaus. Nuo IV a. Vakarų bažnytinę muziką buvo galima laikyti savarankiška krikščioniškosios muzikos atšaka. Po imperijos žlugimo Rytų Romos valstybė, virtusi Bizantijos imperija, gyvavo dar apie tūkstantį metų, kal ją galutinai sutriuškino turkai 1453m. Ankstyvieji viduramžiai: nuo V iki IX a. Juos pradeda krikščioniškosios kultūros formavimasis. Jų pabaigą byloja vadinamasis "Karolingų renesansas" (VIII- IX a.).

Muzika  Konspektai   (7,36 kB)

Oficialus pavadinimas – Vokietijos Federacinė Respublika (Bundesrepublik Deutchland); pažodžiui Deutchland – mūsų tautos žemė. Sostinė – Berlynas. Istorija. VI – VIIa. frankai sujungė germanų gentis alemanus, bavarus, tiuringus, saksus į Frankų valstybę. 768 – 814m.m. – Karlo Didžiojo Frankų valstybė apėmė beveik visą dabartinę Vokietiją (dabar – 356 910 kv.km).

Geografija  Kursiniai darbai   (5,31 kB)

Prancūzija – didžiausia pagal plotą Vakarų Europos valstybė. Jos forma primena kompaktišką šešiakampį; du pajūrio „frontai“Atlanto vandenyno (Biskajos įlanka, Lamanšo ir Pa de Kales sąsiauriai) 2500 km ir Viduržemio jūros 625 km. Prancūzijos geografinė padėtis labai patogi. Tačiau ne tik vandenyno ir jūrų artumas lemia Prancūzijos geografinę padėtį. Svarbu ir tai, kad ši šalis ribojasi su ekonomiškai stipriomis valstybėmis: Belgija, Liuksemburgu, Vokietija, Šveicarija, Italija, Monaku, Andora ir Ispanija.

Geografija  Referatai   (20,65 kB)

Sakoma, pinigai nekvepia. Tai viena priežasčių, dėl ko juos reikia saugoti ypač akylai, jie visiems reikalingi vienodai, be to, skrtingai nuo kokių nors pramonės įrengimų ar specifinių atsargų, visuomet „ parengti vartoti“. Universaliausias ir likvidžiausias – piniginis – turtas ypač reikšmingas kiekvienai įmonei, nors jo lyginamoji dalis paprastai nelabai didelė: norint racionaliai ūkininkaui, pinigai nuolat turi būti apyvartoje, t.y. nuolat „daryti kitus pinigus“. Lietuvoje daugelis įmonių disponuoja ne tik vietine valiuta – litais, bet ir vienokia ar kitokia užsienio valiuta.

Apskaita  Kursiniai darbai   (13,11 kB)

Integracija – tai atskirų dalių sujungimas į vieną sistemą. Santykiai tarp tų dalių ir jų funkcijos yra koordinuoti bei subordinuoti ir reguliuojami visos sistemos interesų atžvilgiu. Pagal savo mąstą ir sprendžiamų klausimų sudėtingumą integracija gali būti globalinė (pvz., JTO) ir regioninė (pvz., Europos Sąjunga). Integracijos procese gali dalyvauti valstybės, viršnacionalinės institucijos, įmonės, visuomeninės organizacijos.

Politologija  Konspektai   (21,77 kB)

Ostgotų valstybė, Pietų Prancūzijoje ir Ispanijoje- vestgotų, Šiaurės Afrikoje- vandalų, o Via. Italijoje- langobardų valstybė. Beje, ypač iškalbinga viena data: paskutinės Olimpinės žaidynės įvyko 395 metais. Iš senovės kultūros išliko tiek, kiek jos išsaugojo Bažnyčia ir Bizantija. Tuo metu krikščionybės religija plito visoje Europoje.

Istorija  Namų darbai   (5,78 kB)

30 klausimų testas apie viduramžius. 1.Kas nebūdinga viduramžiams? a)Didelis bažnyčios vaidmuo b)Aukštas gyventojų raštingumo lygis c)Mažai miestų d)Viduramžių visuomenė-žemdirbių visuomenė

Istorija  Testai   (2,99 kB)

V.Vid. c-jos susiformavimas yra siejamas su vakarų Romos imperijos žlugimu. 476 m., barabarų karalyščių įsikūrimu jos teritorijoje ir tų barbarų vienijimusi. Barbarų puldinėjimai iki 3 a. buvo gana permainingi, nekėlė didelės grėsmės. 4a. prasidėjo masinis barbarų puolimas, jų veržimasis į imperiją iš visų pusių. 4a. prasidėjo didysis tautų kraustymasis, kuris tęsėsi 7a. per šį laikotarpį pasikeitė šalių socialinė, politinė, etninė, kultūrinė padėtis. Iš rytų – chunai, avarai, iš Irano – sarmatai, skilai. Didžiausias pavojus- iš germanų tautų.

Istorija  Konspektai   (5,33 kB)

Krikščionybės atsiradimo priežastys ir padariniai. Trumpai apžvelgiami viduramžių civilizacijos bruožai ir krikščionybės įtaka jai. Šviečiamoji epocha ir jos įdėjų nulemti politiniai pokyčiai.

Istorija  Analizės   (5,29 kB)

Graikijos kultūra. Vakarų civilizacija ankstyvaisiais viduramžiais. Viduramžių kultūra XI a. vid. - XIV a. pr. Mokslo, technikos pašauga XIXa. pirmoje pusėje. Konservatizmas, liberalizmas, romantizmas. Mokslo ir literatūros raida. Renesanso kultūra. Renesanso priežastys ir idėjų prasmė. Šiaurės renesansas. Renesanso kultūra Lietuvoje. Moderniųjų laikų Europos kultūra (1560 – 1660). Ekonominės, politines ir religines krizės sąvokos. Modernioji pasaulėžiūra. Kultūros raidos tendencijos. Švietimo epocha Europoje XVIIIa. Švietimo epochos bruožai, idėjų skleidėjai ir filosofijos reikšmė. Švietimo idėjų įtaka visuomeniniam gyvenimui. Švietimo idėjos Lietuvoje. Europos kultūra XIX a. Pramones revoliucija ir jos padaliniai. Konservatizmas ir liberalizmas. Kultūrinės srovės: klasicizmo ir romantizmo priešprieša. Racionalizmas ir pozityvizmas.

Istorija  Pagalbinė medžiaga   (9 psl., 28,56 kB)

Indoeuropiečių prokalbė. Baltai. Baltų vardas. Baltų kilmė. Baltų protėvynė. Baltų protautės ir prokalbės skilimas. Slavai. Germanai. Keltai. Italikai. Graikai. Trakai ir frigai. Ilyrai. Tocharai ir hetitai. Arijai. Indai. Iranėnai. Skitai. Prieš šešetą - aštuonetą tūkstančių metų dar nebuvo nei lietuvių, nei latvių, nei rusų, nei lenkų, nei vokiečių, nei daugelio kitų tautų. Tuomet egzistavo indoeuropiečių protautė, iš kurios ilgainiui atsirado daugelis dabartinių Europos ir Azijos tautų, priklausančių gausiai indoeuropiečių šeimai ir sudarančių dabar kone pusę visos žmonijos. Jeigu senų senovėje buvo indoeuropiečių protautė, tai, savaime suprantama, turėjo būti ir indoeuropiečių prokalbė, kuria jie susikalbėdavo. Šia prokalbe kadaise šnekėjo visų indoeuropiečių protėviai. Atskiros indoeuropiečių kalbos atsirado po labai sudėtingo anos prokalbės skaidymosi. Dabar indoeuropiečių kalbų šeimą galime skirstyti į dvylika šakų: graikų, italikų, keltų, germanų, tocharų, indų, iranėnų, baltų (aisčių), slavų, albanų, armėnų, hetitų.

Istorija  Konspektai   (20 psl., 226,06 kB)

Europos istorija nuo Frankų imperijos laikų iki NATO 1999 m. oro antpuolių nutraukimo Jugoslavijoje. Nuo XI a. Europoje prasidėjo skaldymosi laikotarpis. Pradžią tam davė Frankų Imperijos suirimas. Kol Karolis Didysis buvo gyvas, jam pavyko išlaikyti Imperiją, o po jo mirties kilo kovos dėl valdžios ir, negalėdami vienas kito įveikti, trys jo anūkai 843 m. pasidalijo valstybę į tris dalis: Italiją, Vokietiją ir Prancūziją. Kiekviena iš šių valstybių dar suskilo į daug dalių, tačiau Karolio Didžiojo mirties nereikia laikyti susiskaldymo priežastimi. Priežasčių reikia ieškoti feodalinės valstybės ir ūkio struktūroje.

Istorija  Konspektai   (53 psl., 111,21 kB)

29 bilietų konspektas. Senovės Rytų tautų pasiekimai. Apie graikus. Apie romėnus. Pokyčiai Europoje po Vakarų Romos imperijos žlugimo. Katalikų bažnyčios įtaka viduramžių kultūrai, politikai, visuomenei. Krėvos ir Liublino unijos. 17a. Anglijos ir 18a. Didžioji revoliucijos. Kas lėmė Lenkijos - Lietuvos valstybių žlugimą. Senovės Rytų tautų pasiekimai. Civilizacija (civ.) – tai žmonijos kultūros ir istorijos raidos rodiklis. Civilitas lot. piliečio teigiamų bruožų visuma. Nagrinėdami Senovės Rytų civilizacijas randame daugybę brandumo požymių, kuriais sėkmingai galėjo naudotis vėlesnės kartos.

Istorija  Konspektai   (13 psl., 36,94 kB)