Referatai, kursiniai, diplominiai

   Rasti 6 rezultatai

Anot žemininkų, visavertė egzistencija įmanoma tik gimtinėje, atsidūrus svetur širdį spaudžia nuliūdimas. Egzodo poeto Kazio Bradūno kūryboje žemė reiškia ne tik prarastą Lietuvą, bet yra svarbiausias prasmingo gyvenimo tikslas. Praradęs šį pasaulį žmogus jaučia ilgesį ir skausmą. Visos eilėraščio ,,Svetimas vakaras“ strofos prasideda vaizdu, kurį, neperskaitę kūrinio, galėtume palaikyti vakarėjančio gimtinės kaimo realijomis, tačiau kiekvienąkart dalelyte ,,tik“ mūsų pirminė prielaida paneigiama – pasirodo, tai – svetima žemė, išoriškai panaši į gimtąją, tačiau emociškai negalinti jos atstoti. Finalinės visų strofų eilutės beveik vienodos – skiriasi tik paskutinieji žodžiai – tai poeto gimtųjų vietų pavadinimai: Kiršai, Širvinta, Alvitė. Šios eilutės – atsidūsimas, apgailestavimas, kad tai kas matoma, nėra tai, ką trokštama regėti. Taigi, Kazys Bradūnas, kaip ir kiti žemininkai (Nagys, Nyka – Niliūnas, Mačernis), leidžia suvokti gimtinės svarbą lietuvio širdžiai ir atskleidžia liūdesį praradus svarbiausią vertybę – tėvynę, gimtuosius namus. Dar giliau jaučiama ne į egzilę pasitraukusio, o koncentracijos lageryje kalinamo lietuvio širdgėla. Ši emocija tiesiogiai nenusakoma, tačiau akivaizdžiai nujaučiama Balio Sruogos memuariniame romane ,,Dievų miškas“. Čia lietuvis patenka į absurdo pasaulį, kuriame vertybės ir antivertybės apsiverčia ,,aukštyn kojomis“. Romane pateikiamas prastas knygos vertinimas, paneigiama jos svarba ir būtinumas.
Lietuvių kalba  Rašiniai   (2 psl., 13,31 kB)
"Kalba.lt" parengtas išsamus planas su komentarais, skirtas ruoštis kalbėjimo įskaitai.
Lietuvių literatūros interpretacijų įžangos. Bronius Radzevičius. Kazys Bradūnas. Vincas Mykolaitis – Putinas. Juozas Grušas. Just. Marcinkevičius. Balys Sruoga. Vincas Krėvė. Henrikas Radauskas. Vytautas Mačernis. Kristijonas Donelaitis. Maironis. Antanas Vaičiulaitis. Jonas Biliūnas. Salomėja Nėris. Antanas Škėma. Janina Degutytė. Juozas Aputis. Marija Pečkauskaitė. Romualdas Granauskas.
Lietuvių kalba  Interpretacijos   (4 psl., 15,04 kB)
1904 m. gegužės 7 d. Rusijos caro dekretu buvo panaikintas lietuviškos spaudos draudimas. Lietuva - vienintelis Europos kraštas, kur už knygą gimtąja kalba buvo tremiama į Sibirą, - tik XX a. pradžioje įžengė į viešo visuomeninio gyvenimo ir viešos kultūrinės veiklos kelią. Nesant kitų demokratijos institucijų, legali spauda tapo svarbiausia krašto interesų tribūna, lemtingu besiformuojančios pilietinės visuomenės savęs pažinimo ir susitelkimo veiksniu. Idealoginė cenzūra neleido visiškai atsiskleisti menininkams. Tuo metų kultūrą ir švietima griežtai kontroliavo valstybės saugumo organai. Atbudusios tautos dvasinės jėgos, ilgai slopintos, veržėsi į viešumą, kad tartų savo žodį visose srityse. Pirmasis atgautos lietuviškos spaudos dešimtmetis paženklintas staigiu kūrybinės energijos proveržiu ir stambių individualybių debiutais, kurie bus lemtingi visai šio šimtmečio lietuvių kultūros raidai.
Literatūra  Referatai   (37 psl., 100,25 kB)
Pateikiama šių autorių įžangos interpretacijoms: B. Radzevičiaus, Kazio Bradūno, Vinco Mykolaičio Putino, Juozo Grušo, Justino Marcinkevičiaus, Balio Sruogos, Vinco Krėvės, Šatrijos Raganos, Romualdo Granausko, Juozo Apučio, Janinos Degutytės, Antano Škėmos, Salomėjos Nėries, Jono Biliūno, Antano Vaičiulaičio, Maironio, Kristijono Donelaičio, Vytauto Mačernio, Henriko Radausko
Lietuvių kalba  Paruoštukės   (1 psl., 12,3 kB)
B. Radzevičius
2009-07-09
B. Radzevičius yra iškiliausias penktojo dešimtmečio kartos rašytojas. Suėmęs tradicinius epopėjinius romano elementus (gausūs aprašymai, dienoraščių citatos), B. Radzevičiaus kūrinys juda į vieną magnetinį centrą – kaip kaimo aplinkoje, kolektyviniame žmonių buvime, nuo pat kūdikystės dienų formuojasi būsimo literato asmenybė, jo pažinimo resursai, pojūčiai jautrumas, vertybių nuovoka, perskaitytų knygų atverti horizontai , noras pačiam prabilti. Herojus siekia pajusti save kaip tėvynės, gimtinės, giminės žmogų ir kaip autonomišką asmenybę, laisvą kūrėją.