Referatai, kursiniai, diplominiai

   Rasti 47 rezultatai

Merkurijus
2010-12-12
Arčiausiai Saulės skriejanti planeta. Aplink Saulę skrieja ištęsta elipsine orbita. Saulės apšviestas paviršius įkaista iki 700 K (430 °C) perihelyje ir iki 560 K afelyje. Planeta susiformavo maždaug prieš 4 milijardus metų.
Astronomija  Pateiktys   (14 psl., 1,13 MB)
Kelionė dangumi
2010-05-09
Saulės sistemos sudėtis. Įdomūs faktai. Saulė – mūsų motina. Saulė - tai žvaigždė, kuri yra arčiausiai žemės. Saulė palaiko gyvybę Žemėje. Ji teikia žemei šiluma ir šviesą. Ji susideda iš helio, vandenilio ir kitų elementų. Ten vyksta cheminės reakcijos, kurių metu išsiskiria milžiniškas energijos, šilumos ir šviesos kiekis. Lietuvių tautosakoje Saulė buvo vadinama motule. Moksliniai faktai. Saulė yra viena iš maždaug 200 milijardų mūsų Galaktikos žvaigždžių. Visatos mastu Saulės vaidmuo nereikšmingas – ji viso labo tik geltona G 2 spektrinės klasės žvaigždė.
Astronomija  Referatai   (95 psl., 3,74 MB)
Merkurijus
2010-05-07
Iliustruotas testas su atsakymais.
Fizika  Pateiktys   (21 psl., 3,19 MB)
Saulė
2010-04-20
Saulė simbolizuoja visa ko motiną, tiesos šviesą, dienos valdovę, didybę, auksą. Saulė - tai žvaigždė, kuri yra arčiausiai žemės. Saulė palaiko gyvybę žemėje. Ji teikia žemei šilumą ir šviesą. Ji susideda iš helio, vandenilio ir kitų elementų. Saulėje vyksta cheminės reakcijos, kurių metu išsiskiria milžiniškas energijos, šilumos ir šviesos kiekis.
Astronomija  Pateiktys   (8 psl., 849,48 kB)
Saulės sistemą sudaro centrinis jos kūnas Saulė ir aplink ją skriejantys įvairūs kosminiai kūnai: 8 planetos ir 3 nykštukinės planetos su savo palydovais, asteroidai, kometoidai, įvairios tarpplanetinės dulkės bei dujos ir kt. Nors saulės sistema galima vadinti bet kurią sistemą turinčią vieną arba kelias žvaigždes (saules), šiame straipsnyje „Saulės sistema“ reiškia mūsų Saulės sistemą.
Geografija  Pateiktys   (13 psl., 2,31 MB)
SAULĖS SISTEMA Saulė, aplink ją skriejančios planetos ir aplink jas skriejantys palydovai, asteroidai, kometoidai, meteroidai, tarplanetinė medžiaga, šių objektų gravitaciniai ir magnetiniai laukai, elektromagetiniai spinduliai sudaro saulės sistemą. Saulės sistema tai: Saulė, devynios didžiosios planetos ir įvairūs kiti mažesni kūnai: 60 palydovų, daugiau kaip 2000 mažųjų planetėlių – asteroidų, skriejančių tarp Marso ir Jupiterio orbitų, bei apie 1000 kometų, nardančių įvairiomis kryptimis. Visus šiuos kūnus valdo Saulė, kuri yra daug kartų už juos masyvesnė ir tik viena spinduliuoja. Kiti Saulės sistemos kūnai šviečia tik atspindėta Saulės šviesa, ir, nors sunku patikėti, kad visatoje jie toli gražu nėra tokie svabūs, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. XVII a. teko galutinai atsisakyti teiginio, kad Žemė yra pasaulio centras, ir pripažinti, kad tai tik eilinė Saulės sistemos planeta. O Niutonui įrodžius, kad danguje, kaip ir Žemėje, galioja tie patys mechanikos dėsniai, fizikams iškilo problema moksliškai paaiškinti Saulės sistemos kilmę. XVIII a. antroje pusėje filosofas I. Kantas ir matematikas bei fizikas P.S. Laplasas išplėtojo hipotezę, kad Saulė ir jos planetos susidarė iš pirminio besisukančio dujų debesies. Veikiant visuotinės traukos jėgai, debesis traukėsi, o dėl sukimosi jis susiplojo. Debesies centre susidarė centrinis kamuolys, iš kurio išsivystė Saulė, o likęs aplinkinis diskas, traukdamasis ir sukdamasis, sutrūkinėjo į dujų bei dulkių žiedus, kurie ilgainiui virto planetomis. Kanto ir Laplaso idėjos išliko ligi šių dienų. Vėlesni astronomijos ir fizikos tyrimai įgalino tiksliau apibrėžti šią hipotezę, nors ji ligi šiol nėra virtusi griežta, vienareikšmiška teorija, netgi egzistuoja įvairūs jos variantai. Saulės sistemoje susidarė dvi grupės planetų. Pirmąja grupę sudaro palyginti mažos planetos: Merkurijus, Venera, Žemė ir Marsas, kurių skersmenyas yra nuo 12 756 km iki 4878 km . Šios planetos turi daug bendų bruožų. Pavyzdžiui, jos visos turi kietą paviršių, sudarytos iš panašių medžiagų, tiktai Žemės ir Merkurijaus vidutinis tankis didesnis nei Marso ar Veneros. Šių planetų orbitos beveik nesiskiria nuo apskritimų, tik Merkurijaus ir Marso keliai aplink Saulę ištęsti labiau negu Žemės ir Veneros. Merkurijus ir Venera vadinami vidinėmis planetomis, nes jų orbitos yra Žemės orbitos viduje. Jos, kaip ir Mėnulis, keičia fazes nuo jaunaties iki pilnaties, ir danguje visada matomos netoli Saulės. Merkurijus ir Venera neturi palydovų. Žemė turi vieną palydovą – Mėnulį. Marsas – du palydovus – Fobą ir Deimą, kurie yra labai maži ir kitokios kilmės negu Mėnulis. Už Marso yra platus tarpas, kuriame skrieja tūkstančiai mažų kūnų,vadinamų asteroidais, arba mažosiomis planetomis. Toli už asteroidų zonos skrieja didžiosios planetos – Jupiteris, Saturnas, Uranas, Neptūnas ir Plutonas. Jos labai skiriasi nuo Žemės grupės planetų: tai veikiau skysti negu kieti kūnai su labai tankia atmosfera. Jų masės tokios didelės, (išskyrus Plutoną) kad sugebėjo išlaikyti apie save didžiulius pirminio vandenilio kiekius. Saulės sistemos nariai taip pat yra kometos. Jos susideda iš dulkių, lakiųjų medžiagų ir labai retų dujų. Dauguma kometų skrieja labai ištęstomis orbitomis. Su kometomis susiję kai kurie meteorų srautai. Pagaliau yra daugybė asteroidų, dažnai vadinamų Saulės sistemos nuolaužomis. Kadangi Saulė yra eilinė žvaigždė, o planetos susidarė ne atsitiktinio susidūrimo, o dėsningos evoliucijos keliu, tai labai tikėtina, kad ir daugelis kitų vienišų žvaigždžių turi planetas. Deja, netgi artimiausios žvaigždės yra nutolusios nuo mūsų per keturis ir daugiau šviesmečių, tad kol kas netgi didžiausios skiriamosios gebos teleskopais neįmanoma įžiūrėti šalia jų mažų tamsių objektų (kosminiu Hablo teleskopu buvo tik pastebėta rudoji nykštukė, skriejanti aplink raudonąją milžinę. Planeta periodiškai trikdo žvaigždės spinduliavimą, tuos pokyčius ir buvo mėginta pastebėti. Prieš keletą dešimtmečių buvo paskelbta, kad aptikta planeta prie vienos iš artimiausių žvaigždžių - Barnardo žvaigždės, tačiau paaiškėjo, kad tie stebėjimai buvo netikslūs. Atradimas, kaip dažnai būna, įvyko ne ten, kur buvo tikimasi. 1994 m. buvo aptiktos trys Žemės dydžio planetos, skriejančios aplink pulsarą - neutroninę žvaigždę. Neįmanoma patikėti, kad jos buvo susidariusios prieš žvaigždės kolapsą ir išlikusios sprogimo metu, tačiau jų susidarymą po sprogimo irgi sunku paaiškinti; tai kol kas mįslė astrofizikams. Netrukus buvo pakankamai patikimai įrodyta, kad planetos egzistuoja ir prie keleto įprastinių žvaigždžių; tai pasirodė besančios didelės, kaip Jupiteris, planetos, skriejančios arti savo žvaigždžių (kas visai nebūdinga Saulės sistemai). Taigi planetų sistemos, matyt, gali būti labai skirtingos, ir jų susidarymo teoriją teks dar tikslinti ir pildyti. Referate, bandysime aptarti vieną iš mažųjų vidinių planetų – Venera. Jos sandarą, atmosferą, paviršių, dydį. Taip pat paanalizuosime Veneros istoriją, magnetinį lauką, tempratūrą ir jos pokyčius, naujausius duomenis apie šią planetą. Kartu pateikiame Veneros modelį, testą ir kryžiažodį. Tikimės, kad šis referatas suteiks daug naudingų žinių apie planetą ir visą Saulės sistemą.
Astronomija  Referatai   (102,68 kB)
Planetos
2009-12-23
MERKURIJUS Svylantis pasaulis Merkurijus - artimiausia Saulei planeta, pavadinta romėnų prekybos, keliautojų dievo vardu. Jis aplink Saulę skrieja ištęsta orbita: planetos priartėja prie Saulės iki 46 mln. km ir nutolsta iki 70 mln. km. Merkurijus Saulę apskrieja per 88 žemiškas paras, o apie savo ašį, kuri beveik nepasvirusi lyginant su Žeme, apsisuka per 59 paras. Saulinė para Merkurijuje trunka 176 žemiškas paras. Kitaip sakant, Merkurijaus para trunka dvejus jo metus! Merkurijus - maža planeta, tik tolimasis Plutonas dar mažesnis. Net didieji Jupiterio ir Saturno palydovai savo tūriu didesni už Merkurijų, kurio spindulys 2440 km, t. y. 2,6 karto mažesnis už Žemės spindulį ir vos 1,4 karto didesnis už Mėnulio spindulį. Merkurijaus masė 18 kartų mažesnė už Žemės, tačiau jo vidutinis tankis yra didelis ir artimas Žemės tankiui - 5430 kg/m3. Planetos modelis, paremtas šiais skaičiais ir palyginimu su Žemės sandara, rodo, kad Merkurijaus vidų turėtų sudaryti didelis, maždaug 1600 km spindulio geležies ir nikelio lydinio branduolys ir virš jo esanti palyginti plona silikatų mantija. Merkurijaus paviršius išmargintas daugybe apskritų įvairaus dydžio smūginių kraterių. Yra kraterių, kurių skersmuo siekia 200 km. Nuo kai kurių stambių kraterių spinduliais eina mažų, antrinių, kraterių grandi¬nės. Paviršiuje matyti daugiau negu 20 didelių įdubų - negilių žemumų, kažka¬da išmuštų stambių meteorinių kūnų ar asteroidų ir užlietų prasiveržusios lavos. Įdubos taip pat nusėtos vėlesnio laikotarpio smūginių kraterių, jas juosia iki 2 km aukščio kalnų žiedai. Didžiausios įdubos, vadinamos Kaitros jūra, skersmuo net 1300 km. Merkurijaus reljefui savitumo teikia nuo 20 iki 500 km ilgio ir iki 3 km aukščio statūs skardžiai. Tai, matyt, planetos paviršiaus raukšlės, atsiradusios planetai vėstant ir traukiantis. Apskritai Merkurijaus paviršius panašus į Mėnulio, tačiau Mėnulyje nėra ilgų skardžių, o Merkurijuje krateriai retesni ir palyginti mažiau smulkių kraterių. Vadinasi, bombarduojančių kūnų dydžių pasiskirstymas ties Merkurijum buvo kitoks negu Mėnulio aplinkoje. Kai Merkurijus priartėja prie Saulės, jo paviršius ties pusiauju vidurdienį įkaista iki 430 C, o vidurnaktį temperatūra krinta iki -170 C. Tai didžiausia parinė temperatūros kaita, kokia yra žinoma Saulės sistemoje. Taip negalėtų būti, jei planeta turėtų šilumą sulaikančią atmosferą. Merkurijus jos neturi, nes per ilgą dieną dujos įkaista taip, kad net sunkiausios molekulės įgyja didelius greičius ir išsisklaido kosmose. Tiesa Merkurijuje aptinkama vandenilio ir helio dujų, galbūt pagrobtų iš Saulės vėjo, bei natrio ir kalio garų, išlaisvintų iš uolienų veikiant Saulės ultravioletiniams spinduliams. Pagal šiluminį radijo spinduliavimą nustatyta, kad jau keliadešimties centimetrų gylyje ir dieną, ir naktį Merkurijaus temperatūra beveik ta pati. Taigi jo paviršinis sluoksnis yra labai blogas šilumos laidininkas. Kaip ir Mėnulyje, jį greičiausiai sudaro smulki sutrupintų uolienų medžiaga. Merkurijaus paviršius yra labai tamsus - atspindi vos 7% Saulės šviesos. Aptiktas ir Merkurijaus magnetinis laukas. Jis yra maždaug 200 kartų silpnesnis negu Žemės. Dipolio ašis su planetos sukimosi ašimi sudaro 12° kampą. Labai neaiški šio lauko kilmė. Žemės magnetinis laukas siejamas su karštu, skystu metaliniu branduoliu ir palyginti greitu sukimusi apie ašį. Merkurijuje metalinis branduolys yra, bet, tikriausiai, jis šaltas ir kietas (maži kūnai greitai vėsta), be to, Merkurijus sukasi labai lėtai. Panašu, jog reikia ieškoti kitokio šios planetos magnetinio lauko atsiradimo šaltinio. O galbūt Merkurijaus branduolys (ar jo dalis) yra dar skystas?
Astronomija  Referatai   (368,37 kB)
Merkurijus
2009-12-23
Nuotolis nuo saules (vid.) - 57,9mln.km Skriejimo greitis - 47,9km/s Apskriejimo periodas - 87,97d. Apsisukimo periodas - 58,78d. Matomumas Didžiausias spindesio ryškis - 1,9 Matomas 1h prieš saulėtekį arba 1h po saulėlydžio. Pamatyti sunku, nes nelabai ryškus, skendi ryto žaroje arba vakaro prieblandoje. Planetos sandara Natris, kalis, alavas, švinas, kadmis, siera, gyvsidabris ir kt.sudaro planetą. Natrio ir kalio garai, bei vandenilio, helio, deguonies, neono, argono dujomis sudaro planetos atmosferą. Merkurijus turi didelį 3600km skersmens geležies ir nikelio branduolį. Planetos dydis Pusiaujo skersmuo - 4880km Ašigalinis skersmuo - 4880km Temperatūra Dieną, kai Merkurijus būna arčiau Saulės,tuomet Saulė jo paviršių įkaitina iki 450laips.C. Naktį - temperatūra nukrinta iki -170 laipsnių C. Taip atsitinka todėl, kad Merkurijus turi labai retą atmosferą. Ties ašigaliais yra vietų, kur beveik visada temperatūra būna neaukščiau kaip -160laips.C. Metų laikų kaita Nėra,nes orbitos posvyris į ekliptiką nedidelis. Magnetinis laukas 200-300 kartų silpnesnis nei žemės. Palydovai Neturi.
Astronomija  Pateiktys   (70,49 kB)
Raidos etapai antikoje: saulės kalendorius, mėnulio užtemimas, paros padalijimas į 24 h.Pitagoro nuomonė apie plokščią žemę, geocentrinis pasaulio modelis. Atradimai viduramžį: teleskopai,suformuotas visuotinis traukos dėsnis, aptikta, kad veneroje yra atmosfera, atrasta urano planeta, atrasti Saturno žiedai ir palydovas. Astronomija pradėta dėstyti liet mokyklose 1753, universitetuos 1863 Vilniaus observatorija pastatyta 1753. saulės sistema: saulė žemės gr didž plutonas maž saulės planetos planetos sistemos kūnai merkurijus jupiteris asteroidai venera saturnas kometos žemė uranas meteroidai marsas neptūnas meteoritai Žemės grupės savybės: sudarytos iš silikatų ir metalų, skiriasi planetų matmenys ir tankis,yra mažesni, lėčiau sukasi aplink savo ašį, turi nedaug palydovų arba išvis neturi, gaubia retesnė atmosfera. Didžiųjų planetų savybės: sudarytos iš lengvųjų dujų( vandenilio, helio) bei trupučio sunkesnių medž. didesni matmenys, mažesnis tankis.greičiau sukasi aplink savo ašį, turi daugiau palydovų. Veneros sukimosi ašis beveik statmena orbitos plokštumai, todėl joje nesikeičia metų laikai. Veneroje labai karšta, nes yra šiltnamio reiškinys- atmosfera praleidžia regimuosius saulės spindulius, planetos paviršius įkaista, tačiau jos siunčiamus infraraudonuosius spindulius sulaiko atmosferos anglies dioksidas. Merkurijus neturi palydovų Ekliptika-kai sukimosi ašis sudaro statmenį su sukimosi plokštuma, 23,5˚ kampą ir visą laiką nekeičia savo padėties. Mėnulis- gamtinis žemės palydovas, jame pabuvojo žmonės. Matome tik vieną mėnulio pusę, nes apskriejimo aplink žemę periodas (27,3 paros),sutampa su apsisukimo apie ašį periodui( 27,3) Pirmasis astronautas menulyje pabuvojo : gagarinis ir amstrongas(69) Marso palydovai- fobas ir deima Marse yra vandens molekulių ir geležies Didž palneta- jupiteris Šios planetos turi žiedus: saturnas, uranas Didžio raudonoji dėme- jupiteryje Plutono palydovas – charonas Tarp Marso ir Jupiterio yra asteroidų žiedas Asteroidas- tai saulės sistemos kūnas, skersmuo didesnis negu 1 km, sudarytas iš kietų uolienų, pats nešviečia, plika akimi nematoma, aplink saule skrieja elipse. Kometa- keisto pavidalo, su uodega, mažo asteroido dydžio dangaus šviesulys, uodeguota žvaigždė Kometos būna: trumpaperiodės ir ilgaperiodės( vienkartinės) Halio kometa kas 76m Kometos dalys: branduolys , galva, ir uodega Kometos uodega nukreipta nuo saulės, nes ją kreipia saulės vėjas ( iš saulės vainiko srūvanti plazma) ir šviesos slėgis Meteoroidas - kūnas skriejantis aplink saulę ar aplink planetas, mažesnis negu 1km skersmens Meteoras- tas pats meteoroidas tik jau patekęs į atmosferą ir dėl trinties degantis Meteoritas- pasiekęs žemės paviršių, nesudegęs meteoroidas. Skirstomi: akmeniniai; geležiniai; akmeniniai geležiniai; Astroblemomis- atsitrenkdami į žemę, dideli meteoritai, išmuša kraterius Metų laikų kaitą lemia: 1. pastovus 25,3˚ kampas tarp žemės sukimosi ašies ir statmens jos orbitos plokštumai ; 2. žemės skriejimas aplink saulę ; 3. nekintama žemės ašies padėtis erdvėje; Pavasario lygiadienis- kovo 20-21 d rudens lygiadienis- 09 22-23 d 06 21-22d – ilgiausia diena, trumpiausia naktis gruodžio 22-23d - trumpiausia diena, ilgiausia naktis Saulės dėmės- karštos vietos, kurias skiria viena nuo kitos vėsesni tarpai. Vėsesni tarpai ima didėti ir susidaro saulės dėmės, tai vyksta dėl temperatūros nelygumų Šiaurinė žvaigždė išsiskiria tuo, kad žvaigždės sukasi apie ašį, kuri nukreipta į ją. Mėnulio fazės: jaunatis, priešpilnis, pilnatis ir delčia Pilnas mėnulio užtemimas vyksta kai į žemės šešėlį pasineria visas mėnulis, o jei dalis- dalinis Visiškas saulės užtemimas vyksta kai jaunas mėnulis meta šešėlį į žemę. Kai ant žemės krinta mėnulio pusšešėlis matomas dalinis. Žvaigždės- tai didelės masės ir didelio skersmens įkaitusios plazmos rutuliai, sudaryti daugiausia iš vandenilio ir helio su nedidele sunkesnių elementų priemaiša. Galaktikos- erdvinė žvaigždžių sistema. Ją sudaro 250milijardų žvaigždžių.
Astronomija  Konspektai   (5,89 kB)
Globalizacijos veikiamų šalių ekonomikos konkurencingumas vis labiau priklauso nuo gabenimo ir paskirstymo sistemų išvystymo. Gebėjimas laiku sukaupti reikiamus išteklius ir operatyviai pateikti vartotojui gaminį ar paslaugą tampa svarbiausiu verslo sėkmės garantu. Lietuva siekia maksimaliai išnaudoti vis labiau ryškėjančias tarptautines prekybos galimybes, tačiau reikia įvertinti, kad pavieniai Lietuvos transporto mazgai, ar atskiros transporto kompanijos turi ribotaskonkurencijos galimybes globalizacijos procese.
Darbo ir civilinė sauga  Kursiniai darbai   (26 psl., 1,58 MB)
Žemė Visatoje
2009-08-11
Žmogus - Žemės planetos kūdikis. Jo atsiradimas ir raida priklausė nuo mūsų Žemės įvykių, o šie - nuo Visatos veiksnių. Mums atrodo, kad sistemoje Visata - Žemė - Žmogus svarbiausia vieta priklauso mums. Tačiau žinios apie Žemę rodo, kad planeta su visomis savo geosferomis yra labai sudėtingai organizuota, bet vientisa sistema. Ją palaiko energijos ir medžiagų dinaminė pusiausvyra. Ji nėra labai griežta, būna svyravimų ir nukrypimų. Žemės kitimai geologinėje praeityje vyko dėsningai, ritmiškai ir cikliškai. Vieni jų vyko ramiai, kiti šuoliškai ir katastrofiškai. Šių kitimų priežastys buvo įvairios.
Astronomija  Pagalbinė medžiaga   (20 psl., 190,47 kB)
Saulės sistemą sudaro pati saulė ir devynios didžiosios planetos - merkurijus, venera, žemė, marsas, jupiteris, saturnas, uranas, neptūnas, plutonas, taip pat daugybė mažų planetų (asteroidų), kometoidų, meteorinių kūnų, dulkių ir dujų.
Astronomija  Konspektai   (2 psl., 7,78 kB)
Nesvetingoji Venera
2009-07-09
Venera, kaip ir Merkurijus, atsiskleidė mums per paskutiniuosius 40 metų. Ilgą laiką mes nežinojome nei atmosferos slėgio planetos paviršiuje, nei jos radiuso. Astronominiai stebėjimai davė tik debesų sluoksnio, supančio planetą, radiusą. Aušrinė, Vakarinė, Saulės sistemos planeta, antra pagal nuotolį nuo Saulės. Artimiausia Žemei vidinė planeta. Trečias pagal spindesį (po Saulės ir Mėnulio) dangaus objektas; didžiausias spindesys yra -4.1 ryškio, didžiausias kampinis skersmuo 20".
Fizika  Referatai   (5,28 kB)
Planetos
2009-07-09
Saturnas - tolimiausia iš senovėje žinotų planetų, puikiai matoma plika akimi. Tiesa, iki teleskopo išradimo nebuvo galimybės pamatyti jo žiedų, kurie yra vienas gražiausių objektų visame danguje. Saturno vidutinis nuotolis nuo Saulės 1427 mln. km, apskriejimo periodas 29,46 metų. Jo opozicijos kartojasi kas 378 paros, taigi Saturną galima stebėti kelis mėnesius kasmet. Fizikinės charakteristikos Saturnas yra antroji pagal dydį planeta.
Geografija  Namų darbai   (3,92 kB)
Spalvos
2009-07-09
Spalvinį suvokimą įtakojančios savybės- gyvenimo patirtis, pozicija, vertinimų skalė, yra neapibrėžtos, t.y., jų negalima išmatuoti. Būtent šis neapibrėžtumas leidžia žodžiais nusakyti spalvos poveikį mūsų savijautai, tai išreikšti eilėmis. Ne tik psichologiniai faktoriai, bet ir simboliai įtakoja tai, kaip mes suvokiame spalvą. Taigi, mūsų spalvos vertinimas priklauso nuo to, kas mes esame šiame pasaulyje, kokią reikšmę mūsų kultūra suteikia spalvai. XX amžiuje daug tirtas spalvos poveikis žmogui.
Dailė  Referatai   (18,6 kB)
Saulės sistemą sudaro pati saulė, devynios didžiosios planetos (žemės grupės planetos: merkurijus, venera, žemė, marsas; didžiosios planetos: jupiteris, saturnas, uranas, neptūnas; prie šių tipų nepriskiriamas - plutonas), daugybė mažų planetų (asteroidų), kometoidų, meteorinių kūnų, dulkių ir dujų. Merkurijus. Skersmuo 2,6 karto mažesnis negu žemės, paviršius nusėtas daugybe įvairasių dydžių kraterių. Atmosfera labai reta, temperatūra: +430 iki -160. Magnetinis laukas maždaug 300 kartų silpnesnis negu žemės. Palydovų neturi.
Astronomija  Referatai   (4,71 kB)
Merkurijus
2009-07-09
Arčiausiai Saulės skriejanti planeta. Aplink Saulę skrieja elipsine orbita 47.9 km/s vid. greičiu (lent.). Palydovų Merkurijus neturi, metų laikų taip pat,nes orbitos posvyris į ekliptiką nedidelis,orbita gerokai ištęsta. Stebėti iš Žemės Merkurijų sunku, nes jis matomas ne ilgiau kaip 1 h prieš Saulės tekėjimą ar po nusileidimo ir yra nelabai ryškus, nes skendi ryto žaroje arba vakaro prieblandoje; geriausiai matomas, kai nutolsta nuo Saulės 25-28 kampu.
Astronomija  Referatai   (4,8 kB)
Saulės sistema
2009-07-09
Saulė, aplink ją skriejančios planetos ir aplink jas skriejantys palydovai, asteroidai, kometos, meteoroidai, tarpplanetinė medžiaga, šių objektų gravitacinis, spinduliavimo ir magn. laukai. Planetų sistemos matmenys, >matuojami tolimiausios Plutono planetos orbitos skersmeniu, vidutrniškai lygūs ~12 mlrd. km (80 av). Planetų sistemą už 35-200 av gaubia Koiperio kometoidų diskas, o už 20-200 tūkst. av - sferinis Orto kometų debesis. Šio debesies išorinis kraštas sutampa su nuotoliu, kuriame Saulės gravitacijos jėga susilygina su artimiausių žvaigždžių gravitacijos jėga.
Astronomija  Referatai   (3,79 kB)
Saulės sistema
2009-07-09
Saulė – tai viena žvaigždė milijardus žvaigždžių jungiančioje sistemoje, kuri vadinama Galaktika arba Paukščių Taku (Milky Way).Saulė – tai įkaitusių dujų kamuolys.Saulė teikia žemei šviesą ir šilumą.Saulės spinduliai Žemę pasiekia per 8 minutes Saulė yra daug didesnė už Žemę, į ją tilptų daugiau kaip milijonas Žemės dydžio kūnų, o masė 333 000 Žemės masių.Saulė turi ryškų išorinį sluoksnį, kuris vadinamas fotosfera. Jos temperatūra 5500 °C.
Astronomija  Referatai   (5,38 kB)
Geografija
2009-07-09
Manoma, kad Žemė susidarė prieš 4,5 – 4,6 mlrd. Metų, o gyvybė atsirado prieš 3,5 mlrd. metų. Jei Žemę palygintume su moterimi, tai: apie pirmuosius jos 7- ius metus biografai nieko nežinojo; 2) dabartinis vaizdas yra paskutinių 6- ių tos moters metų padarinys; 3) ji sužydėjo sulaukusi brandaus amžiaus; 4) kol jai nesukako 42 m., jos žemynai buvo be visiškos gyvybės; 5) žydintys augalai pasirodė tik 45- aisiais jos gyvenimo metais. Tuo metu vyko ir superžemyno skilimas į gabalus, o naminiai gyvuliai buvo dinozaurai; 6) dinozaurai išnyko prieš 8 mėnesius;
Geografija  Konspektai   (23,11 kB)
Buvo pristatytas statybos ir dizaino kolegijoje, komandos ir grupės palyginimai, bet daugiau buvo apie komandą ir nebuvo aiškiai pasakyta, kuo skiriasi komanda nuo grupės.
Rinkodara  Referatai   (8,77 kB)
Astronomija
2009-07-09
Saulės sistemą sudaro pati saulė, devynios didžiosios planetos (žemės grupės planetos: merkurijus, venera, žemė, marsas; didžiosios planetos: jupiteris, saturnas, uranas, neptūnas; prie šių tipų nepriskiriamas - plutonas), daugybė mažų planetų (asteroidų), kometoidų, meteorinių kūnų, dulkių ir dujų.
Astronomija  Referatai   (5,05 kB)
Žemė
2009-07-09
Kaip susidarė Saulės sistema? XVII a. teko galutinai atsisakyti teiginio, kad Žemė yra pasaulio centras, ir pripažinti, kad tai tik eilinė Saulės sistemos planeta. O Niutonui įrodžius, kad danguje, kaip ir Žemėje, galioja tie patys mechanikos dėsniai, fizikams iškilo problema moksliškai paaiškinti Saulės sistemos kilmę.
Astronomija  Referatai   (5,03 kB)
Saulės sistema
2009-07-09
Žvaigždėtas dangus nuo senų senovės traukė žmonių dėmesį. Stebėdami Saulę, mėnulį, planetas ir žvaigždes žmonės ilgainiui išmoko skaičiuoti laiką, orientuotis sausumoje ir jūroje.
Astronomija  Referatai   (22,97 kB)
Astronomija
2009-07-09
SAULĖS SISTEMA Sistemą sudaro Saulė, 9 planetos su 60 palydovų, daugiau kaip 2000 mažųjų planetėlių – asteroidų, skriejančių tarp Marso ir Jupiterio orbitų, bei apie 1000 kometų, nardančių įvairiomis kryptimis.
Astronomija  Referatai   (5,69 kB)
Kainų politikos esmė ir tikslai. Kainų politikos rūšys. Kainų nustatymo metodai. Įvairių kainų politikos metodų taikymo prielaidos. Nenuostolingumo metodas. Kainos nustatymas orientuojantis į paklausą. Kainų nustatymas orientuojantis į konkurencijos lygį. Konkurencinė situacija rinkoje. AB “Utenos trikotažas” ir jos konkurentų prekių kainų analizė.
Rinkodara  Kursiniai darbai   (22 psl., 32,2 kB)
Merkurijus. Venera. Žemė. Marsas. Saulės sistemą sudaro viena žvaigždė Saulė, devynios didžiosios planetos ir įvairūs mažesni kūnai, pvz.: kai kurių planetų palydovai. Visus šiuos kūnus valdo Saulė, kuri yra daug kartų už juos masyvenė ir tik viena spinduliuoja. Kiti Saulės sistemos kūnai šviečia tik atspindėta Saulės šviesa, ir, nors danguje atrodo ryškūs, sunku patikėti, kad Visatoje jie toli gražu nėra tokie svarbūs, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Astronomija  Referatai   (9 psl., 106,21 kB)
Planetos
2009-06-10
Merkurijus. Venera. Žemė. Marsas. Merkurijus: lietuviškai Vaivora. Artimiausia saulei planeta. Nuotolis kinta nuo 46 iki 70 mln. km. Orbita gerokai ištęsta. Skersmuo 2,6 karto mažesnis už Žemės, o masė 18 kartų. Aplink saulę apskrieja per 88 dienas, o aplink savo ašį – per 59 dienas. Saulinė para trunka 176dienas. Paviršius labai panašus į mėnulio – nusėtas gausybe įvairaus dydžio, apskritų kraterių, susidariusių krintant stambiems meteoritams.
Astronomija  Konspektai   (1 psl., 3,62 kB)
Žemė
2009-06-06
Žemė yra didžiausia ir masyviausia tarp vidinių planetų. Žemės masė yra 5,974 • 1024 Kg. Mažiausiai skiriasi Žemė ir Venera – jų masės santykis 1:0,82. Žemės tankis yra 5520 kg/m3, skersmuo – 12 756,3 km. Lyginant Žemę ir gretimas planetas, randama ne tik bendrų bruožų, bet ir žymių skirtumų. Pirmiausia Žemė iš kitų planetų išsiskiria savo atmosfera, kurioje gausu deguonies, azoto, ir temperatūra, tinkama mums žinomai gyvybės formai. Atstumas nuo Žemės iki Saulės yra vidutiniškai 149,6 mln. km. Jeigu Žemė būtų šiek tiek toliau nuo Saulės arba šiek tiek arčiau nuo jos, gyvybė nebūtų galėjusi plėtotis.
Astronomija  Referatai   (3 psl., 7,06 kB)
Astronomijos testas
2009-05-27
10 astronomijos klausimų su atsakymų variantais teisingais atsakymais.
Astronomija  Testai   (3 psl., 5,14 kB)