Anot žemininkų, visavertė egzistencija įmanoma tik gimtinėje, atsidūrus svetur širdį spaudžia nuliūdimas. Egzodo poeto Kazio Bradūno kūryboje žemė reiškia ne tik prarastą Lietuvą, bet yra svarbiausias prasmingo gyvenimo tikslas. Praradęs šį pasaulį žmogus jaučia ilgesį ir skausmą. Visos eilėraščio ,,Svetimas vakaras“ strofos prasideda vaizdu, kurį, neperskaitę kūrinio, galėtume palaikyti vakarėjančio gimtinės kaimo realijomis, tačiau kiekvienąkart dalelyte ,,tik“ mūsų pirminė prielaida paneigiama – pasirodo, tai – svetima žemė, išoriškai panaši į gimtąją, tačiau emociškai negalinti jos atstoti. Finalinės visų strofų eilutės beveik vienodos – skiriasi tik paskutinieji žodžiai – tai poeto gimtųjų vietų pavadinimai: Kiršai, Širvinta, Alvitė. Šios eilutės – atsidūsimas, apgailestavimas, kad tai kas matoma, nėra tai, ką trokštama regėti. Taigi, Kazys Bradūnas, kaip ir kiti žemininkai (Nagys, Nyka – Niliūnas, Mačernis), leidžia suvokti gimtinės svarbą lietuvio širdžiai ir atskleidžia liūdesį praradus svarbiausią vertybę – tėvynę, gimtuosius namus. Dar giliau jaučiama ne į egzilę pasitraukusio, o koncentracijos lageryje kalinamo lietuvio širdgėla. Ši emocija tiesiogiai nenusakoma, tačiau akivaizdžiai nujaučiama Balio Sruogos memuariniame romane ,,Dievų miškas“. Čia lietuvis patenka į absurdo pasaulį, kuriame vertybės ir antivertybės apsiverčia ,,aukštyn kojomis“. Romane pateikiamas prastas knygos vertinimas, paneigiama jos svarba ir būtinumas.

Lietuvių kalba  Rašiniai   (2 psl., 13,31 kB)

Išeivijos rašytojo patirtis yra unikali. Kai prarandamas ryšys su gimtąja žeme, istoriją turinčiais namais, pagaliau netgi su įprastu peizažu, lieka vienintelė tikrovė – žmogus. Pagrįskite šį teiginį, remdamiesi pasirinktų išeivijos poetų kūryba

Kita  2011 m. įskaitų kalbėjimo temos   (2 psl., 9,75 kB)

"Kalba.lt" parengtas išsamus planas su komentarais, skirtas ruoštis kalbėjimo įskaitai.

Lietuvių kalba  2011 m. įskaitų kalbėjimo temos   (1 psl., 8,95 kB)

Henrikas Nagys gyvenęs 1920-1997 metais. Kauno univeraitete studijavo lituanistiką, germanistiką ir filosofiją, vėliau germanistiką ir meno istoriją Freiburgo ir Insbruko universitetuose. 1949 m. apgynė daktarinę disertaciją apie G.Traklio kūrybos evoliuciją, dėstė literatūrą Monrealio universitete ir gimnazijose, redagavo savaitraštį „Nepriklausoma Lietuva“ (1968-1969), savo pirmąjį lyrikos knygą „Eilėraščiai“ 1946 m. išleido Insbruke. „Žemės lankų“ kritikas, reikalavęs antikonformistinės menininko laikysenos standartizuotoje civilizacijoje ir pasiryžimo „kalbėti už tuos, kurie tildomi ir kurie amžiams nutildyti“ gimtajame krašte.

Literatūra  Referatai   (11 psl., 13,71 kB)

1904 m. gegužės 7 d. Rusijos caro dekretu buvo panaikintas lietuviškos spaudos draudimas. Lietuva - vienintelis Europos kraštas, kur už knygą gimtąja kalba buvo tremiama į Sibirą, - tik XX a. pradžioje įžengė į viešo visuomeninio gyvenimo ir viešos kultūrinės veiklos kelią. Nesant kitų demokratijos institucijų, legali spauda tapo svarbiausia krašto interesų tribūna, lemtingu besiformuojančios pilietinės visuomenės savęs pažinimo ir susitelkimo veiksniu. Idealoginė cenzūra neleido visiškai atsiskleisti menininkams. Tuo metų kultūrą ir švietima griežtai kontroliavo valstybės saugumo organai. Atbudusios tautos dvasinės jėgos, ilgai slopintos, veržėsi į viešumą, kad tartų savo žodį visose srityse. Pirmasis atgautos lietuviškos spaudos dešimtmetis paženklintas staigiu kūrybinės energijos proveržiu ir stambių individualybių debiutais, kurie bus lemtingi visai šio šimtmečio lietuvių kultūros raidai.

Literatūra  Referatai   (37 psl., 100,25 kB)

"Žemininkų" dvasinė patirtis susiformavo dar Lietuvoje. Jau išeivijos sąlygomis brendo tie poetai, kurie iš gimtinės nedaug ką teišsivežė. Jie vadinami "bežemių", kartais ir "neornamentuotos" kalbos karta. Pagrindinis jos atstovas yra Algimantas Mackus. Šie poetai jau nebegali atsiremti nei į namus, nei į gimtąją žemę, nes nebejaučia jų realumo. Suabejojama, ar žmogus apskritai turi kokį nors dvasinės atramos tašką, ar gyvenimas tik nykuma ir beprasmybė. Labiausiai Mackaus pasaulėjautą pakeitė staigus besiformuojančio pasaulio sugriuvimas, tėvynės praradimas. Jo pasaulėjauta skaudi, dramatiška, o kartais ir tragiška. Nėra lietuviškų raidžių.

Lietuvių kalba  Analizės   (5 psl., 9,16 kB)

Alfonsas Čipkus lyg tikrąjį savo paties ženklą pasirinko Alfonso Nykos – Niliūno pavardę. Šis žmogus į lietuvių literatūrą įėjo kaip poetas, kritikas ir vertėjas. Tiksli jo gimimo data nežinoma, bet manoma, kad A.Nyka-Niliūnas gimė 1919 metais (kai kurioje literatūroje galima rasti 1920 m.) Nemeikščių kaime, Utenos apskrityje. Eilėraščio “Ryto akimirkos” interpretacija. Šis trumpas, trijų stulpelių eilėraštis priverčia atkreipti mūsų dėmesį į sustingusios gamtos kasdienybę. Kasdienybę, akimirkas, kurias retas žmogus tepamato. Jis parašytas A.Nykai-Niliūnui būdingu kalbiniu eilėraščio modeliu, panašiu į kai kuriuos Rytų tautų literatūros stilius.

Lietuvių kalba  Interpretacijos   (6 psl., 8,82 kB)

Alfonsas Nyka – Niliūnas. Eilėraščio “Ryto akimirkos” interpretacija. Alfonsas Čipkus lyg tikrąjį savo paties ženklą pasirinko Alfonso Nykos – Niliūno pavardę. Šis žmogus į lietuvių literatūrą įėjo kaip poetas, kritikas ir vertėjas. Tiksli jo gimimo data nežinoma, bet manoma, kad A.Nyka-Niliūnas gimė 1919 metais (kai kurioje literatūroje galima rasti 1920 m.) Nemeikščių kaime, Utenos apskrityje. Šis trumpas, trijų stulpelių eilėraštis priverčia atkreipti mūsų dėmesį į sustingusios gamtos kasdienybę. Kasdienybę, akimirkas, kurias retas žmogus tepamato. Jis parašytas A.Nykai-Niliūnui būdingu kalbiniu eilėraščio modeliu, panašiu į kai kuriuos Rytų tautų literatūros stilius.

Lietuvių kalba  Referatai   (6 psl., 9,31 kB)