5a grupės elementams būdingesnis teig. oks. laips. Perioduose oks. savybės stiprėja iš kairės į dešinę, didėjant elektro neigiamumui. AZOTAS Tai įnertiška vieninė medž. Molekulinis atomų ryšys koval. nepol. Ore 78% tūrio. Azotas reaguoja labai sunkiomis sąlygomis. 1. Aukštoje t reaguoja su metalais. 3Ca + N - Ca N 2. Žaibo metu , kai t = 2000 , jungiasi su deguonimi. N + O - 2NO Nuod. rudos sp. dujos : 2NO + O - 2NO 4NO + O +2H O - 4HNO 3. Esant dideliam slėgiui ir t , +kat. , jungiasi su vand. N + 3H - NH - amoniakas. 4. Ozono sl. gadinimas NO + O - NO + O Didėjant azoto oks. laipsniui azoto junginių oks. savybės stiprėja , red. silpnėja. AMONIAKAS Gaunamas Jonavos "Achemoje" . Pramonėje N + 3H - 2NH ( sàlygos ) Lab. NH Cl + NaOH - NaCl + NH OH Tai yra amonio drus. kokybinė reakcija !!! 1. Stiprus red. Įrodome su oksidatoriais : 4NH + 3O - 2N + 6H O - be kat. 4NH + 5O - 4NO + 6H O - su kat. 2. Pasižymi bazinėmis savybėmis. NH + HCl - NH Cl - balti dūmai. MAISTINIO ELEMENTO APSK. N - N (skaičiuoti atomus) P - P O (pagal oks.) K - K O ( pagal oks.) Medžiagos, kurių molekulėse yra viena ar kelios nitrogrupės, tiesiogiai susijusios su angliavandenilio radikalu, vadinamos nitrojunginiais. Aminai Amonio dariniai, kurių molekulėse vienas ar keli vandenilio atomai pakeisti angliavandenilių radikalais, vadinami aminais: CH3-NH2 metilaminas. Grupė NH2 vadinama aminogrupe. Cheminės savybės. Amino molekulių sandara primena amoniako molekulės sandarą, todėl šių medžiagų savybės panašios. Aminai turi stiprių bazinių savybių. Anilinas C6H5-NH2 Gavimas Fe + 2HCl  FeCl2 + 2H(atominis deguonis) C6H5-NO2 + 6H  C6H5-NH2 + 2H2O Fizikinės s. Anilinas - bespalvis aliejaus pavidalo skystis, mažai tirpus vandenyje. Cheminės s. Anilinas reaguoja su rūgštimis ir sudaro druskas. Priklausomai nuo aminogrupės: reaguoja su rūgštimis, sudarydamas druskas: C6H5-NH2 + HCl  C6H5-NH3Cl (fenilamonio chloridas) gautos druskos reakcijoje su šarmais gaunamas anilinas C6H5-NH3Cl + NaOH  C6H5-NH2 NaCl + H2O; Priklausomai nuo benzeno žiedo lengvai dalyvauja pavadavimo reakcijose. C6H5-NH2 + 3Br2 C6H5-NH2Br3 3HBr Naudojimas. Dažų gamyboje, sintetinami vaistai Aminorūgštys. Aminor. - tai organiniai junginiai, kurių molekulėse yra aminogrupės - NH2 ir karboksigrupės - COOH. Gavimas. Cl-CH2COOH + NH3  NH2CH2COOH + HCl Fizkinės s. Aminor. - bespalvės kristalinės medžiagos, gerai tirpios vandenyje. Cheminės s. Karboksigrupė suteikia rūgštines savybes, o aminogrupė suteikia bazinių s. 1. Amino r. Reaguoja tiek su bazėmis, tiek su rūgštimis, jos yra amfoteriniai junginiai NH2CH2COOH + NaOH  NH2CH2COONa + H2O NH2CH2COOH + HCl  NH3Cl-CH2COOH 2. Amino r. Reaguoja su alkoh., sudarydamos esterius: NH2CH2COOH +ROH  NH2CH2COOR + H2O 3. Dažnai aminor. molekulėse yra vienodas skaičius aminogrp. ir karboksigrp., jos neutralizuoja viena kitą ir susidaro vidinės druskos 4. Aminor. reaguoja tarpusavyje: NH2CH2COOH + NH2CH2COOH  susidaro peptidinė jungtis -C-N-(ties C 2guba jung. su O, o virš N papr. jung. H) Naudojimas Būtinos baltimų sinetzei organizme. Baltymai - sudėtingi aminor. stambiamolekuliai junginiai, randami gyvuosiuose organizmuose. Linijinės polipeptido grandinės aminor. grandžių eilė vadinama baltymo molekulės pirmine struktūra. Baltymo molekulės erdvinė konfiguracija, primenanti spiralę, susidaro daugelio vandenilinių ryšių tarp grupių -CO- ir -NH- dėka. Tokia baltymo struktūra vadinama antrine.//Susisukusi į spiralę polipeptidinėgrandinė erdvėje įgija tretinę baltymo struktūrą. Ji įtvirtinama įvairių polipeptidinės grandinės funkcinių grupių sąveika. Pvz.: tarp karboksir. ir hidroksilo grupės - esterinis tiltelis, tarp sieros atomų dažnai susidaro disulfidinis tiltelis, o tarp karboksigrupės ir amonio grp. gali atsirasti druskos tiltelis. Sutvirtina struktūrą ir atsiradę vandeniliniai ryšiai. Tretinė baltymo struktūra lemia jo specifinį biologinį aktyvumą.//Dariniai iš kelių baltymų molekulių vadinami ketvirtinėmis struktūromis. Fizikinės s. Yra vand. Tirpių ir netirpių baltymų. Kai kurie baltymai vand. sudaro koloidinius tirpalus. Cheminės s. 1. Baltymai, veikiami daugeliu cheminių reagentų, iškrinta nuosėdomis(apie denatūraciją grįžtamą ir negrįžtamą) Baltymai su lengvųjų metalų ir amonio druskomis sudaro nuosėdas, kurias vėliau galima vėl ištirpinti. Sunkiųjų metalų druskos, priešingai, - baltymus denatūruoja. Tas pats vyksta, veikiant juos koncentruota sieros r. ar kaitinant. 2. Spalvinės baltymų reakcijos: 1.su konc. Sieros r. azoto r. sudaro geltonas nuosėdas 2. Su Na šarmu ir Cu sulfatu susidaro violetinės nuosėdos. 3. Baltymai hidrolizuojasi kaitinant su šarmais ar su rūgštimis. Reakcijos metu gaunamos dvi ar daugiau amino r. Žodis “polimeras” reiškia “daug dalių”. Šiuo metu polimerai yra viena iš svarbiausių liaudies ūkiui stambiamolekulių junginių klasė. Vandens molekulinė masė 18, benzono – 78, kreidos – 100, polimerų nuo dešimties tūkstančių iki milijonų. Polimerų gigantiškos molekulės sudarytos iš atomų grupių, chemiškai sujungtų į ilgas grandines. Vieno iš struktūriniu požiūriu paprastesnių ir labai paplitusių polimerų polietileno struktūrinė formulė: [ -CH2-CH2-]n Polietilenas susidaro jungiantis etileno CH2=CH2 molekukulėms. Tam tikromis sąlygomis ir vartojant katalizatorių, dviguboji jungtis suįra, ir gaunama grandinė, sudaryta iš –CH2-CH2- grupių. Pradinė molekulė, iš kurios susidaro polimeras, vadinama monomeru. Polimerų grandinę sudarančių monomerų skaičius vadinamas polimerizacijos laipsniu. Iš maisto produktams tinkamų polimerų labai svarbūs grandininiai poliesteriai, kurių grandyse yra aromatinių ir alifatinių grupių, pavyzdžiui, polietilentereftalatas arba polietilenglikoltereftalatas: [ -OCH2-CH2OOC-  -CO ]n Polimerinės medžiagos, kurios tiesiogiai liečia maisto produktus, turi būti chemiškai patvarios, turėti tam tikras fizikines, chemines, mechanines bei technologines savybes, patenkinti higieninius reikalavimus. Polimerai gaunami ne tik cheminiais būdais. Jų apstu gamtoje. Tai celiuliozė, krakmolas, natūralusis kaučiukas, šilkas, įvairios dervos. Cheminiu būdu galima pagaminti ne tik įvairius natūralius polimerus (sintetinis kaučiukas), bet ir sukurti naujas, liaudies ūkiui reikalingas medžiagas. Cheminiais būdais galima pakeisti gamtinius polimerus, pavyzdžiui, celiuliozę, t. y. suteikti jiems naujų savybių. Trumpai panagrinėsime plačiausiai polimerams gaminti vartojamų medžiagų (monomerų, katalizatorių, iniciatorių, stabilizatorių, plastifikatorių) biologinį aktyvumą. Monomerai. Polistirolas gaunamas iš stirolo (vinilbenzolo). Tai savito kvapo skystis, verdąs 146 0C temperatūroje. Epichlorhidrinas – bespalvis, skaidrus, erzinančio savito kvapo skystis. Biologiškai aktyvus. Šį aktyvumą lemia molekulėje esantis chloras. Vinilo chloridas – bespalvės, bekvapės dujos. Verda 13,8 0C temperatūroje. Katalizatoriai, iniciatoriai. Daugelis polimerizacijos katalizatorių pasilieka produkte. Neorganinių medžiagų kiekį polimere nusako pelenai. Net ir nedidelis katalizatoriaus kiekis gatavame dirbinyje spartina polimero senėjimą. Iniciatoriai kaitinami skyla ir sudaro laisvuosius radikalus. Iniciatoriais vartojami organiniai ir neorganiniai peroksidai, hidroperoksidai ir diazojunginiai. Plastifikatoriai. Iš viso žinoma apie 2000 plastifikatorių, bet plastmasių maisto pramonei gamyboje jų vartojama labai nedaug: glicerinas, parafino aliejus, etanolaminai, ftalio, sebacino, adipino ir citrinos rūgšties esteriai bei mažamolekuliai poliesteriai. Užpildai. Tai daugiausia nenuodingos medžiagos: silicio dioksidas, kreida, celiuliozė, mediena, titano dioksidas ir kt. Tirpikliai. Polimerizacijai ar polikondensacijai tirpale vartojami organiniai tirpikliai: toluolas, benzolas, etilo acetatas, heksanas, benzinas, metileno chloridas ir kt. Pasibaigus reakcijai, blogai išdžiovintoje gautoje medžiagoje lieka tam tikra dalis šių tirpiklių: chloro organinių, aromatinių junginių, alkoholių. Tirpiklių dalelės, migravusios į maisto produktus, gali pakeisti jų skonį, kvapą, padaryti juos nuodingus. Polimerinės medžiagos ilgainiui sensta, t. y. keičiasi jų fizikinės, cheminės ir mechaninės savybės. Polimerų senėjimas priklauso nuo destrukcijos reakcijų. Vykstant šioms reakcijoms, polimero makromolekulės skyla, todėl dirbiniai deformuojasi, skilinėja, kol pagaliau suyra. Kai kurių destrukcijos reakcijų metu kinta dirbinių išvaizda: jie pageltonuoja, susidrumsčia, atsiranda tamsių dėmių, susiraukšlėja ir kt.

Chemija  Konspektai   (94,53 kB)

1. Į visų organinių junginių sudėtį įeina: a) vandenilis; b) vandenilis ir anglis; c) anglis. 2. Reiškinys, kai egzistuoja kelios medžiagos, turinčios vienodą sudėtį ir tą pačią molekulinę masę, bet skirtingą molekulinę struktūrą, vadinamas: a) hibridizacija; b) izomerija; c) radikaliniu mechanizmu. 3. Visi organiniai junginiai, sudaryti tik iš dviejų elementų - anglies ir vandenilio, vadinami: a) sočiaisiais angliavandeniliais; b) alkenais; c) angliavandeniliais. 4. Bendrą formulę C¬nH2n+2 turi: a) alkanai; b) alkinai ir alkadienai; c) aromatiniai angliavandeniliai. 5. Hibridizacija, kurioje dalyvauja vienas s elektronas ir trys p elektronai, yra sutinkama: a) ten, kur tarp anglies atomų yra tik viengubos jungtys; b) tik alkadienuose; c) ten, kur yra nors viena vienguba jungtis tarp anglies atomų. 6. Sudarant angliavandenilio pavadinimą, pirmiausia reikia: a) formulėje surasti pačią trumpiausią anglies atomų grandinę; b) formulėje surasti pačią ilgiausią anglies atomų grandinę; c) a ir b atsakymai klaidingi. Visai nereikia nieko ieškoti, bet žymėti iš kairės į dešinę. 7. Reakcija CH4 + Cl2  CH3Cl + HCl vadinama: a) mainų; b) pavadavimo; c) tokia reakcija negalima. 8. Vandenilio atskėlimo reakcijos dar vadinamos: a) dehidrinimo reakcijomis; b) oksidacijos reakcijomis; c) dehidratacijos reakcijomis. 9. Dega: a) viskas, kas yra chemijos kabinete; b) tik visi sotieji angliavandeniliai; c) visi angliavandeniliai. 10. Chlormetanas yra: a) CH3Cl b) CH4Cl c) Cl-CH2-Cl 11. Reakcijos, kurių metu vyksta nuoseklių pakitimų seka, vadinamos: a) nuosekliosiomis; b) grandininėmis; c) polimerizacijos. 12. Cikloheksanas ir metilciklopentanas yra: a) nesotieji angliavandeniliai; b) izomerai; c) ta pati medžiaga. 13. Etileno homologinei eilei priklausantys angliavandeniliai išreiškiami bendra formule: a) C2H4 b) CnH2n c) kitokia formule. 14.  ryšys yra ten, kur yra: a) anglis ir vandenilis ir jokio deguonies; b) nors viena dviguba jungtis; c) mažiausiai dvi dvigubos jungtys. 15. Kuris teiginys teisingas (etileno eilės angliavandeniliams reaguojant su vandenilio halogenidais): a) Mažiausiai hidrintas anglies atomas prisijungia vandenilio, o labiausiai hidrintas - halogeno atomą. b) Labiausiai hidrintas anglies atomas prisijungia vandenilio, o mažiausiai hidrintas - halogeno atomą. c) Prie to anglies atomo, kur daugiausiai vandenilių, nieko neprisijungia, o kur mažiausiai - prisijungia halogeno atomas. 25. Parašykite, kaip acetilenas išblukina bromo vandenį. 16. cisizomeru vadinamas: a) geometrinis arba erdvinis izomeras; b) transizomeras; c) erdvinis arba vietos izomeras. 17. Izopreninis kaučiukas gaunamas polimerizuojant: a) CH2=CH—CH=CH2 b) CH2=C—CH=CH2 | CH3 c) CH2=C—CH=CH2 | Cl 18. Acetilenas yra: 26. Kiek litrų ir kiek kilogramų anglies dioksido susidarytų, sudeginus 5 molius oktano? a) C2H2 b) CnH2n-2 c) dieninis angliavandenilis. 19. Visiems aromatiniams angliavandeniliams būdinga: a) malonus kvapas; b) ciklinė molekulių sandara; c) sp3 hibridizacija. 20. Fenilo radikalu vadinama: a) atomų grupė C5H6 b) tolueno grupė c) C6H5 atomų grupė. 21. Krekingas - tai: a) toks žaidimas; b) ilgos grandinės angliavandenilių skaidymas į mažesnius, trumpesnius; c) sinonimas polimerizacijai. 22. Pirolizė - tai: a) organinių junginių skilimas aukštoje temperatūroje be oro; b) aukštesniųjų naftos frakcijų skaldymas; c) naftos degimas, kai reikia gauti aromatinius angliavandenilius. 23. Vulkanizacija - tai: a) prisijungimo reakcija, kai dalyvauja siera ir kaučiukas; b) mainų reakcija, kai dalyvauja siera ir kaučiukas; c) kaučiuko gavimo būdas. 24. Gamtinio kaučiuko erdvinė sandara vadinama: a) stereonereguliaria; b) geometriškai nepastovia; c) stereoreguliaria.

Chemija  Testai   (11,86 kB)

Pavadavimo reakcijos Benzeno aromatinis žiedas labai atsparus prijungimo reakcijoms. Todėl aromatiniams angliavandeniliams būdingos pavadavimo reakcijos. Kai yra katalizatorių – trivalentės geležies druskų, – halogenai nesunkiai reaguoja su benzenu, pakeisdami jo vandenilio atomus: C6H6 + Br2 FeCl₃ C6H5Br + HBr benzenas brombenzenas Analogiškai benzenas reaguoja ir su chloru. Prie pavadavimo reakcijų priskiriama taip pat ir benzeno reakcija su azoto rūgštimi: C6H6 + HONO2 H₂SO₄ C6H5NO2 + H2O benzenas nitrobenzenas Sieros rūgštis čia katalizatorius ir vandenį atimantis reagentas. Dar lengviau pavadavimo reakcijose dalyvauja benzeno homologai. Pavyzdžiui, metilbenzenas (toluenas) C6H5–CH3 nitrinamas daug lengviau nei benzenas:

Anglų kalba  Pateiktys   (19,63 kB)

Aktivacijos energija – dalelėms suteikta energija, kurios reikia reakcijai prasidėti. Atominis masės vienetas – dydis, lygus 1/12 anglies izotopo ¹²C atomo masės. Atominis skaičius – protonų skaičius atomo branduolyje. Atomo branduolys – centrinė atomo dalis, susidedanti iš protonų ir neutronų. Atomo modelis – atomo samprata pagal atomo sandaros teoriją. Atomo sandara – atomą sudarančių dalelių visuma.

Chemija  Konspektai   (2,83 kB)

Tai C ir H junginiai, turintys bendrą formulę CnH2n+2 , o tarp C ir H atomų yra viengubi sigma ryšiai. Alkanuose C atomai yra sužadintoje būsenoje. Vyksta sp3 hibridizacija. Hibridinės orbitalės išsidėsto į tetraedro viršūnes 1090 kampais. Alkanai žymimi galūne "-anas". Gavimas : 1.Veikiant kietą Na acetatą kietu Na šarmu; 2. Viurco sintezė. Fizikinės savybės : C5-C15 - skysčiai, toliau visi angliav. -kietos medžiagos. Cheminės savybės : 1. Pavadavimo r. su halogenais (gali vykti keliais etapais); 2. Visi alkanai dega; 3. Alkanai kaitinami skyla.

Chemija  Konspektai   (3,37 kB)