Referatai, kursiniai, diplominiai

   Rastas 51 rezultatas

S. Nėries biografija ir kūrybos bruožai.
Lietuvių kalba  Analizės   (16 psl., 26,59 kB)
Neoromantizmas
2012-11-26
15 skaidrių. Terminas ,,neoromantizmas” lietuvių literatūros tyrinėtojų vartojamas apibūdinti dviem reiškiniams – XX amžiaus pradžios literatūrai, visų pirma prozai (Vaižganto, Vinco Krėvės, Šatrijos Raganos, Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės ir kt.), bei 3-iojo dešimtmečio pabaigos – 4-ojo dešimtmečio poezija. Ryškiausi pastarojo neoromantizmo atstovai – Jonas Aistis, Salomėja Nėris, Antanas Miškinis, Bernardas Brazdžionis.
Lietuvių kalba  Pateiktys   (15 psl., 459,22 kB)
Skaidrės, S. Nėries eilėraščio "Tėvynei" trumpa analizė.
Lietuvių kalba  Analizės   (9 psl., 1,72 MB)
Lietuvių literatūros interpretacijų įžangos. Pagal autorius: B. Radzevičius, Kazys Bradūnas, Vincas Mykolaitis – Putinas, Juozas Grušas, Just. Marcinkevičius, Balys Sruoga, Vincas Krėvė, Henrikas Radauskas, Vytautas Mačernis, Kristijonas Donelaitis, Maironis, Antanas Vaičiulaitis, Jonas Biliūnas, Salomėja Nėris, Antanas Škėma, Janina Degutytė, Juozas Aputis, Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana, Romualdas Granauskas
Literatūra  Interpretacijos   (6 psl., 15,63 kB)
Salomėja Nėris- didelio talento lyrikė, lietuvių tautos pasididžiavimas, ryškiausia romantinės pasaulėjautos kūrėja. Kurti pradėjo labai jauna ir išleido penkis gražius eilėraščių rinkinius: „Pėdos smėly“, „Diemedžiu žydėsiu“ ir kitus ir taip įsitvirtino geriausių gretose. Eilėraštis „Troškulys“- tai vienas gražiausių poetės kūrinių, kuriame atspindi lyrinio subjekto ir tėvynės ryšys. Eilėraščio pavadinimas „ Troškulys“- tai tarsi raktas į kūrinį. Šiame kūrinyje troškulys turi kiek kitokią-perkeltinę reikšmę.Tai –ne noras atsigerti vandens ir taip numalšinti troškulį, tai- dvasios troškulys, kada žmogus neturi to, ko ilgisi-gimtinės, ko trokšta jo širdis. Tokį troškulį sunku numalšinti. Jis praeitų tik tada, kai dvasia gautų to, ko trokšta. Eilėraštis pradedamas lyrinio subjekto dvasine būsena. Sieloje žaizda, išdeginta žarijomis. Tai reiškia, kad jos dvasinis pasaulis sužeistas, kenčiantis. Krūtinę maudžia skausmas- tai prarastos tėvynės ilgesys, liūdesys ir begalinis skausmas. Visa tai eilėraščio žmogui trukdo gyventi, būti tikru, pilnaverčiu žmogumi. Antroje strofoje įterpiamas pasakos motyvas apie avinėlio pėdą, iš kurios atsigėręs Joniukas pavirto avinėliu. Kaip tik to trokšta lyrinis subjektas: „Jei atrasčiau avinėlio pėdą/ Gimtajame takelyje išmintą...“. Tada lyrinis subjektas galėtų numalšinti troškulį, kuris maudžia jo krūtinėj, nes jis „atsigertų“ iš pėdos, esančios jo gimtinėje. Tėvynė yra vaistas žmogaus sielai, tik ji gali ją išgydyti „Troškulį galėčiau nuraminti“. Eilėraštyje aprašomas gimtinės vaizdas, kurį prisimena lyrinis subjektas. Tai – kalneliai, pievos, miškai. Viskas gražu ir miela ne tik akiai, bet ir širdžiai. Šie vaizdai- tai tarsi prarastos, bet mylimos tėvynės simboliai. Eilėraščio žmogus prisimena vandens šaltinį žalią, kada sėmė vandenį būdamas gimtinėje. Atmintyje iškyla margas ruduo, krintančiais geltonais beržo lapais. Kalbant apie tėvynę išryškėja žalia ir geltona spalva. Tai galėtų simbolizuoti ramybę, šviesą ir šilumą. Šios spalvos paryškina lyrinio subjekto jausmus ir prisiminimus apie gimtinę. Bet visa, kas gražu ir miela, visus malonius išgyvenimus užgožia juodoji širdgėla. Tai- tėvynės praradimas, skausmas, ilgesys. Juoda spalva dar labiau visa tai pabrėžia, nes juk ji simbolizuoja mirtį, vienatvę, netekimą. Bet apie šią nelaimę lyrinis subjektas net nežinojo, tai jam buvo netikėta ir kartu labai skausminga, nes juk nėra nieko baisiau ir skaudžiau, kaip būti atskirtam toli nuo tėvynės. Eilėraščio žmogus išgyvena ilgesį dėl tėvynės, bet jaučia, kad ir tėvynėje jo ilgisi „Dūsauja saulėlydžiu motulė...“. Nors lyrinis subjektas toli nuo Lietuvos, tačiau jis ne tik prisimena tėvynės vaizdus, jo atmintyje išlikę ir paukščių, gervių skridimo garsai. Tai tik patvirtina, koks stiprus ryšys sieja jį su gimtąja žeme. Jo atmintyje išlikę vaizdai apie rytmečio šalną, kuri būna ankstyvą rudenį, kada visa žolė baltuoja. Visi šie vaizdai- tai rudenio motyvai, kurie jungia lyrinį „aš“ su gimtine, jos gamta. Kaip ir visas eilėraštis, taip ir jo pabaiga liūdna. Lietuvoje likęs berželis liūdi, verkia šaltomis ašaromis. Tai reiškia, kad kenčia ne tik žmogus, netekęs tėvynė, bet ir visa gamta tai išgyvena. Ji – tarsi žmogus, ji turi jausmus, sielą ir širdį. Todėl galime sakyti, jog gamtą ir žmogų jungia stiprus ryšys, nes kai žmogus jaučiasi gerai, yra laimingas, tada ir gamta yra gyva, tarsi džiaugtųsi kartu su žmogumi, o jeigu žmogus liūdnas, vienišas, gamta tarsi apmirusi, jaučiamas liūdesys, vyrauja tamsios spalvos. Šiame eilėraštyje yra daug meninių priemonių. Labai gražios metaforos „maudžia troškulys krūtinėj“, „Dūsauja saulėlydžiu motulė“. Yra ir daugybė vaizdingų veiksmažodžių: maudžia, dūsauja, byra. Visa tai eilėraščiui suteikia vaizdingumo, labiau išryškinami jausmai ir išgyvenimai. Tėvynė- didžiausias kiekvieno žmogaus turtas, o ypač to, kuris jos neteko. Šis eilėraštis yra tarsi lyrinio subjekto monologas, kuriuo jis iškalba savo jausmus, troškimus ir išgyvenimus dėl prarastos tėvynės. Tačiau gimtinė visada gyvuos lyrinio subjekto širdyje, nors jis yra toli nuo Lietuvos. Eilėraščio veikėjas patriotas, mylintis ir gerbiantis savo tėvynę.
Literatūra  Analizės   (2 psl., 7,94 kB)
simbolizmas
2011-05-18
viskas apie simbolizma
Lietuvių kalba  Dokumentai   (21 psl., 42,27 kB)
Čia aprašyta kelių lietuvių rašytojų biografija ir kūrybos bruožai
Literatūra  Pagalbinė medžiaga   (24 psl., 64,44 kB)
Darbas apie Nijole Miliauskaitę
Lietuvių kalba  Pagalbinė medžiaga   (21 psl., 99,92 kB)
meilės samprata
2011-04-11
tema Literatura potemė ''Dažnai literatūroje kalbama apie meilę. Remdamiesi konkrečiais kūriniais pasvarstykite, kokia meilės samprata dažniausia lietuvių literatūroje''.
TEMA: Literatūra, 11 potemė. POTEMĖ: XX a. pradžios Lietuvos rašytojų moterų kūryboje vyrauja šeimos problematika. Pagrįskite šį teiginį konkrečiais pavyzdžiais.
Kuo patraukli memuarinė literatūra?
Lietuvių rašytojų konspektai: biografija ir kūrybos bruožai.
Lietuvių kalba  Konspektai   (20 psl., 54,77 kB)
Salomėja Nėris – žymiausia Lietuvos poetė, neoromantizmo atstovė, už eilėraščių rinkinį“Diedmežių žydėsiu“ gavusi valstybinę premiją. Jos moderniai kūrybai būdinga paprasta, jausmų jūroje paskendusi mintis. Daug menininkės išgyvenimų bei troškimų atsiskleidzia rinkinyje „Pėdos smėly“. Jame galima rasti eilėraštį“Tu taip toli“, puikiai parodantį poetės kūrybos ypatumus.
Lietuvių kalba  Analizės   (2 psl., 8,94 kB)
Salomėja Nėris
2010-11-30
Rašytojos Salomėjos Nėries tikrasis vardas buvo Salomėja Bačinskaitė- Bučienė. Ji gimė 1904 11 17 Vilkaviškio rajone, Kiršų kaime. 1911 m. pradėjo lankyti Alvito pradinę mokyklą, o 1918 m. išlaikė egzaminus į Marijampolės gimnazijos antrąją klasę. 1921-22 m. mokydamasi Vilkaviškio gimnazijos vyresnėse klasėse, Salomėja Nėris bendradarbiavo šapirografuotame laikraštėlyje ,, Ateities žiedai “. Ten ji spausdinamus savo eilėraščius pasirašinėdavo slapyvardžiais Jūratė ir Liūdytė. Tuo metu ji mokosi skambinti mandolina ir rojaliu, svajojo būti dailininke. 1920 ar 1921 m. birželio mėnesio pabaigoje Salomėja, būdama penktosios klasės gimnazistė, su moksleivių ekskursija nuvyko į Palangą ir pirmą kartą pamatė jūrą, kuri padarė jai didžiulį įspūdį. 1923 m. lapkričio mėnesį Nėris išspausdino pirmąjį savo eilėraštį periodinėje spaudoje. Nuo to laiko, o ypač nuo 1924 m., jos eilėraščiai, pasirašyti Nėries, o vėliau Salomėjos Nėries slapyvardžiais, pradeda dažnai rodytis spaudoje. 1924-28 m. ji studijavo Kauno universiteto Teologijos ir filosofijos fakultete (lietuvių literatūros istoriją, vokiečių kalbą ir literatūrą, pedagogikos specialybes). 1927 m. pavasarį, dar būdama studentė, išleido savo pirmąjį eilėraščių rinkinį – ” Anksti rytą “. Tais pačiais metais išleistas antrasis, sterotipinis, rinkinio leidimas. Tų pačių metų vasarą Salomėja Nėris išvyko į Palangą atostogauti.
Lietuvių kalba  Referatai   (4 psl., 37,01 kB)
Salomėja Nėris.Visuomeninė veikla ir kūryba 1940-1941metais. Apie poetes S. Nėries kūrybą ir visuomeninę veiklą II-jo pasaulinio karo metu.Panaudota 11-tokų surengtoje popietėje "Salomėja Nėris". Įvertinimų nebuvo. Praverstų nagrinėjant Nėries kūrybą, biografiją. (APIMTIS 1 PSL)
Kita  Straipsniai   (5,4 kB)
Lietuvių literatūros interpretacijų įžangos. Bronius Radzevičius. Kazys Bradūnas. Vincas Mykolaitis – Putinas. Juozas Grušas. Just. Marcinkevičius. Balys Sruoga. Vincas Krėvė. Henrikas Radauskas. Vytautas Mačernis. Kristijonas Donelaitis. Maironis. Antanas Vaičiulaitis. Jonas Biliūnas. Salomėja Nėris. Antanas Škėma. Janina Degutytė. Juozas Aputis. Marija Pečkauskaitė. Romualdas Granauskas.
Lietuvių kalba  Interpretacijos   (4 psl., 15,04 kB)
1904 m. gegužės 7 d. Rusijos caro dekretu buvo panaikintas lietuviškos spaudos draudimas. Lietuva - vienintelis Europos kraštas, kur už knygą gimtąja kalba buvo tremiama į Sibirą, - tik XX a. pradžioje įžengė į viešo visuomeninio gyvenimo ir viešos kultūrinės veiklos kelią. Nesant kitų demokratijos institucijų, legali spauda tapo svarbiausia krašto interesų tribūna, lemtingu besiformuojančios pilietinės visuomenės savęs pažinimo ir susitelkimo veiksniu. Idealoginė cenzūra neleido visiškai atsiskleisti menininkams. Tuo metų kultūrą ir švietima griežtai kontroliavo valstybės saugumo organai. Atbudusios tautos dvasinės jėgos, ilgai slopintos, veržėsi į viešumą, kad tartų savo žodį visose srityse. Pirmasis atgautos lietuviškos spaudos dešimtmetis paženklintas staigiu kūrybinės energijos proveržiu ir stambių individualybių debiutais, kurie bus lemtingi visai šio šimtmečio lietuvių kultūros raidai.
Literatūra  Referatai   (37 psl., 100,25 kB)
Salomėja Nėris – ryškiausia nepriklausomybės laikais išaugusi poetė, pasiekusi meno aukštumas, talentinga lyrikė, neoromantizmo atstovė. Eilėraštis ,,Dideliam name“ yra iš poezijos rinkinio ,,Prie didelio kelio“. rinkinys ,,Prie didelio kelio“ laikomas fragmentiniu. Šiam rinkiniui poetė atrinko svarbiausius kūrinius, atsisakė svetimų idėjų, čia apmąstomas gyvenimas, padarytos klaidos, klystkeliai.
Lietuvių kalba  Interpretacijos   (2 psl., 4,04 kB)
Analizės
2010-03-09
Žmogaus dvasinis grožis J.Biliūno kūryboje. V.Krėvė „Perkūnas, Vaiva ir Straublys”. J.Aputis „Horizonte bėga šernai”. J.Baltrušaitis „Būties psalmė”. Žmogus novelėje „Polaidis”. A.Škėma „Žilvinėėli”. Lietuvių partizanų dainos. Liaudies menininko paveikslas P.Cvirkos romane „Meisteris ir sūnūs”. Lietuva išeivijos poezijoje. K.Binkis „Atžalynas”. J.Grušas „Herkus Mantas”. J.Aputis „Erčia kur gaivus vanduo”. Moteris Žemaitės apsakyme „Marti”. V.Krėvė „Skerdžius”. Lietuvių liaudies pasakos, jų analizė. Gamta ir žmogus K.Donelaičio „Metuose”. Miškas ir lietuvis A.Baranausko „Anykščių šilelyje”. Kalnai kelmuoti, pakalnės nuplikę!. Skujom, šakelėm ir šiškom nuklotą. Tėvynės praeitis ir dabartis Maironio lyrikoje. A.Vienuolis „Paskenduolė”. V.Krėvė „Skirgaila”. B.Sruoga „Dievų miškas” – žmogus prievartos pasaulyje. V.Mykolaitis – Putinas „Altorių šešėly”. I.Simonaitytės romano „Vilius karalius” problematika ir veikėjų charakteriai. B.Radzevičius „Priešaušrio vieškeliai”. R.Granausko „Gyvenimas po klevu”. J.Grušas „Meilė, džiazas ir velnias”. Maironis „Seniai aš laukiu išsiilgęs…”. M.Martinaitis „Kukutis važiuoja pilnu troleibusu”. M.Martinaitis „Ašara”. S.Geda.Iš ciklo „6 Meilės ir nevities eilėraščiai”. V.Šekspyras. Sonetas (12). S.Geda „Strazdas“. Dalies „Šungalviai” analizė. S.Geda „Strazdas”. Dalies „Tardymas” analizė. A.Mačėnas „Pavasario vėjas”. Meilės tema žemininkų kūryboje. M.Martinaitis „Ruduo inscenizuoja tuštumą…” interpretacija. S.Nėris “Krinta žvaigždės”. Analizė. „Žemė maitintoja” – socialinis romanas. Algirdas Pocius „Žilasis brolis”. Interpretacij.
Lietuvių kalba  Analizės   (33 psl., 87,16 kB)
Salomėja Nėris – viena ryškiausių neoromantizmo atstovių Lietuvoje. Daugiausia ji rašė eilėraščius, bet išleido ir keletą poemų. Visą S. Nėries kūrybą galima suskirstyti į tris etapus: Jaunystės, brandžiąją ir karo metų lyriką. Ankstyvojoje lyrikoje ji atskleidė jaunystės polėkį, brandžiojoje kūryboje įkūnijo būties trapumo jausmą, o karo metų lyrikoje – gimtinės ilgesį, skausmą ir netektį.
Anglų kalba  Analizės   (1 psl., 4,09 kB)
Kazys Bradūnas
2010-02-17
Visu savo gyvenimu ir darbais įrodęs ištikimybę savo tėvynės žemei, pagal poetinės kūrybos kredo žemininkų grupuotei priskiriamas poetas2007m. vasario 9 d. atgulė Antakalnio kapinių žemelėj amžinojo poilsio. Mirtis pasiėmė šį visai mūsų tautai brangų žmogų belikus tik 2 dienom iki 92-ojo gimtadienio (poetas gimęs 1917-02-11). Kad jo kūryboje deklaruojama ištikimybė gimtajai žemei nėra tik tušti žodžiai, labiausiai turbūt byloja poeto grįžimas iš JAV į Lietuvą 1995-aisiais – labai nedaug žmonių, pagyvenusių Vakarų civilizacijos pasaulyje, ryžtasi su šeimomis sugrįžti.
Literatūra  Projektai   (1 psl., 148,97 kB)
Salomėja Nėris
2010-02-02
Salomėja Nėris gimė 1904 metais lapkričio 17 dieną Kiršų kaime, pasiturinčių suvalkiečių ūkininkų šeimoje. Šeimoje ji buvo vyriausias vaikas, turėjo du brolius - Bronių ir Viktorą, bei seserį Onutę. Tėvas buvo apsišvietęs žmogus, jaunystėje palaikė ryšius su knygnešiais, simpatizavo socialistinėms idėjoms.
Lietuvių kalba  Referatai   (7 psl., 52,54 kB)
S. Nėris
2010-01-05
Salomėja Nėris – XIX a.vid. žymiausia lietuvių poetė neoromantikė. Tai didelio talento ir sudėtingo likimo asmenybė, parašiusi penkis eilėraščių rinkinius. Poetės kūriniuose gana dažnai sutinkamas motyvas – karšta meilė tėvynei, gimtajam kraštui, palikęs didelį pėdsaką lietuvių poezijoje.
Literatūra  Interpretacijos   (1 psl., 5,35 kB)
Salomėja Nėris – ryškiausia romantinės pasaulėjautos lietuvių poetė. Vienas iš daugelio jos parašytų eilėraščių rinkinių - „Prie didelio kelio“. Šiame rinkinyje jaučiamas gimtojo krašto ilgesys, kaltės ir atgailos motyvas. Būtent šie motyvai jaučiami ir mano analizuojamame eilėraštyje „Stepės“.
Lietuvių kalba  Interpretacijos   (1 psl., 3,86 kB)
Salomėja Nėris - romantikė. Ji gimė Vilkaviškio rajone Kiršų kaime, ūkininkų šeimoje. Svarbiausi jos poezijos rinkiniai: „Anksti ryta“ (1927 m.), „Diemedžiu žydėsiu“ (1938 m.) ir paskutinis jos gyvenimo rinkinys „Prie didelio kelio“ (1994 m.). Jos lyrika yra išpažintinė, dažnai apibudinama kaip dramiškoji, peizažinė, filosofinė ir visuomeninė.
Lietuvių kalba  Interpretacijos   (1 psl., 3,89 kB)
alomėja Nėris - viena ryškiausių XX a. lyrikių, į pasaulį žvelgusi romantikės ir neoromantinės akimis. Todėl jos kūryboje gausu vidinių išgyvenimų. Lyrinis subjektas yra atviras, artimas gamtai. Jos poezija dažniausiai siejasi su biografiniu ir istoriniu kontekstais. Karo metais rašytuose eilėraščiuose sustiprėja individo, kaip našlaičio, nuotaika, kurią išreikšti poetei padeda žmogaus ir gamtos paralelė.
Lietuvių kalba  Analizės   (2 psl., 4,65 kB)
Salomėja Nėris – viena žymiausių XX amžiaus pirmosios pusės neoromantikių. Poetės kūrybą sudaro nemažai poezijos rinkinių, kurių eilėraščiuose kalbama apie būties trapumą, dramatišką žmogaus likimą karo metais. Vėlyvojoje jos kūryboje nerasime nei jaunatviško naivumo, nei svajonių, meilės ar idealų paieškos.
Lietuvių kalba  Interpretacijos   (1 psl., 4,67 kB)
Salomėja Nėris - ryškiausia nepriklausmybės laikais išaugusi poetė, pasiekusi meno aukštumų. Savo jausmo grynumu, formos lengvumu, melodingumu ji yra tikra čiulbanti lakštingala, nesudėtinga minties gelmėmis, bet patraukianti širdies atvirumu. Tačiau S.Nėries įsipainiojimas į bolševikų pinkles ir duoklės komunizmo propagandai atidavimas meta dėmę jos asmeniui ir kūrybai. Salomėja Nėris (tikroji pavardė Bačinskaitė, vėliau – Bučienė) gimė 1904 metų lapkričio 17 dieną Kiršų kaime (dabartinis Vilkaviškio rajonas).
Lietuvių kalba  Referatai   (12 psl., 25,52 kB)
Pateikiama šių autorių įžangos interpretacijoms: B. Radzevičiaus, Kazio Bradūno, Vinco Mykolaičio Putino, Juozo Grušo, Justino Marcinkevičiaus, Balio Sruogos, Vinco Krėvės, Šatrijos Raganos, Romualdo Granausko, Juozo Apučio, Janinos Degutytės, Antano Škėmos, Salomėjos Nėries, Jono Biliūno, Antano Vaičiulaičio, Maironio, Kristijono Donelaičio, Vytauto Mačernio, Henriko Radausko
Lietuvių kalba  Paruoštukės   (1 psl., 12,3 kB)
Trumpi lietuvių literatūros autorių aprašymai. Abiturientams puiki pagalbinė medžiaga ruošiantis egzaminams. Kristijonas Donelaitis. Maironis. Jonas Biliūnas. Šatrijos Ragana. Vaižgantas. Vincas Krėvė. Balys Sruoga. Vincas Mykolaitis-Putinas. Jurgis Savickis. Salomėja Nėris. Antanas Vaičiulaitis. Henrikas Radauskas. Antanas Škėma. Justinas Marcinkevičius. Juozas Aputis. Romualdas Granauskas. Bitė Vilimaitė. Vanda Juknaitė. Judita Vaičiūnaitė. Marcelijus Martinaitis. Nijolė Miliauskaitė.
Lietuvių kalba  Konspektai   (21 psl., 61,71 kB)
Salomėja Nėris – viena talentingiausių lietuvių poečių. Ji - mūsų tautos lakštingala. S. Nėries kūryba - tai savotiškas lyrizmo simbolis lietuvių literatūroje. Jau pirmaisiais savo eilėraščių rinkiniais ji nusipelnė subtiliausios lietuvių lyrikės vardo. S. Nėries poeziją galima pavadinti daina. Žinoti jos gyvenimo kelią turėtų būti kiekvieno, besidominčio jos kūryba, savigarbos reikalas. Taigi pasekime poetės likimo pėdsakais.
Lietuvių kalba  Referatai   (7 psl., 10,27 kB)
Simbolizmas
2009-08-13
Simbolizmas, kaip naujo meno kryptis, iškyla apie 1870 metus Pran¬cūzijoje ir pamažu pasklinda po vokiečių, rusų, lenkų, lietuvių litera¬tūras. Simbolizmas daug ką paveldėjo iš romantizmo, o ypač - pasau¬lio vaizdą ir pasaulio jutimą, pastangą simboliais išreikšti pasaulio paslaptį. • Realistai mato materialų pasaulio pavidalą, o romantikai ir sim¬bolistai teigia, kad realybė yra tik paviršius, po kuriuo slypi idealusis pasaulis. Jie nepateikia išorinės tikrovės kontūrų, neatspindi matomos tikrovės. Simbolistų nuomone, daugelis mus supančių daiktų yra idealaus, akimi nematomo pasaulio nuorodos. Šiapusybės reiškiniai ar daiktai rodo į tai, kas neišsakoma. Simbolistai ypač mėgsta mįslingus, fantastinius vaizdus, užuominas.
Lietuvių kalba  Referatai   (21 psl., 42,27 kB)
Niekas iš tikro nežino, kas yra mirtis. Vieniems tai kelionė pas Dievą, kitiems - amžinoji nebūtis ir panašiai. Tad pats mirties faktas yra nesvarbus. Svarbu tai, kaip mes mirtį suvokiame, kokią ją įsivaizduojame. Mirties šešėlis lydi žmogų visą jo gyvenimą, todėl emocijos, kurias sukelia mirties faktas žymiai daugiau įtakoja mūsų gyvenimą nei pati mirtis, kuri tėra viena iš sudėtinių gyvenimo dalių. Bet todėl, jog europietiškos kultūros žmonės nemėgsta paslapčių, dalykų, kurių nesupranta ir kurie jiems nepavaldūs, kasdieniame gyvenime stengiamasi užmiršti mirties faktą arba tiesiog jį ignoruoti.
Lietuvių kalba  Referatai   (6 psl., 10,41 kB)
"Anksti rytą" buvo pirmasis išleistas Salomėjos Nėries eilėraščių ciklas, parašytas poetei dar esant studente. Poetė buvo pilna stipraus gyvenimo džiaugsmo ir gyveno jaunystės pojūčiais. S. Nėris norėjo paprastai, nuoširdžiai ir dainingai perteikti jaunystės polėkį. Ji norėjo aplinkinius įtikinti, koks laimingas yra jaunas žmogus ir parodyti, kokių stebuklingų galių suteikia jaunystė.
Lietuvių kalba  Analizės   (1 psl., 3,73 kB)
Kristijonas Donelaitis. Maironis. Jonas Biliūnas. Šatrijos Ragana. Vaižgantas. Vincas Krėvė. Balys Sruoga. Vincas Mykolaitis-Putinas. Salomėja Nėris. Antanas Vaičiulaitis. Henrikas Radauskas. Antanas Škėma. Justinas Marcinkevičius. Juozas Aputis. Romualdas Granauskas. Saulius Šaltenis. Bitė Vilimaitė. Vanda Juknaitė. Judita Vaičiūnaitė. Marcelijus Martinaitis. Sigitas Geda. Nijolė Miliauskaitė. Tomas Venclova.
Lietuvių kalba  Konspektai   (8 psl., 53,02 kB)
Lietuva
2009-08-05
Lietuvos vakaruose banguoja Baltijos jūra, rytuose ir pietuose žalumynuose paskendę tyvuliuoja ežerai, ežerėliai. Per visą kraštą melsvomis juostomis vingiuoja daugybė sraunių upių, upelių. Skarotais pušynų ir beržynų gojais apsikaišiusios kalvos ir kloniai. Tačiau didžiausia mūsų krašto puošmena yra gintarinė Baltija su savo dieną naktį ošiančiais pajūrio pušynais ir boluojančiomis pasakiškomis smėlio kopomis. Baltijos jūra plotu beveik 6 kartus didesnė už Lietuvos teritoriją. Mūsų respublikai priklauso 99 km jos pakrančių.
Geografija  Pagalbinė medžiaga   (1 psl., 4,36 kB)
Būtent tik šių poetų eilėraščius gali duoti analizuoti - interpretuoti per lietuvių kalbos valstybinį egzaminą (oficialus sąrašas iš 2009 m. NEC). Įžangos originalios, universalios (tinka bet kuriam poeto eilėraščiui) ir tokio ilgio, kokio ir reikia 400-450 žd. interpretacijai.
Lietuvių kalba  Interpretacijos   (1 psl., 9,92 kB)
Simbolizmas, kaip naujo meno kryptis, iškyla apie 1870 metus Prancūzijoje ir pamažu pasklinda po vokiečių, rusų, lenkų, lietuvių literatūras. Simbolizmas daug ką paveldėjo iš romantizmo, o ypač - pasaulio vaizdą ir pasaulio jutimą, pastangą simboliais išreikšti pasaulio paslaptį.
Lietuvių kalba  Konspektai   (23,8 kB)
J. APUTIS – XXa. Modernistas. Prozininkas, novelistas. Atskleidžia vertybių kaitą, kaimo nykimas. Kaip žmogui kovoti su smurtu ar būti abejingu. Ieškoma atramos vertybių skalėje. Svarbiausios vertybės: dvasingumas ir žmogiškumas. Svarbi atminties galia, meilė, vaikystės ir jaunystės išgyvenimai. Svarbu tai, kas egzistuoja dabar, nesidomi istorija.
Lietuvių kalba  Konspektai   (4,29 kB)
Salomėja Nėris
2009-07-09
Dramatiškų vidinių lūžių poetė, sukūrusi sugestyvios potekstės ir trapaus melodinio virpesio eilėraštį, kuriam keletą dešimtmečių teko reprezentuoti prieškario poetinę kultūrą (išėmus iš bibliotekų A.Miškinio, J.Aisčio, B.Brazdžionio knygas) ir legalizuoti jos tąsą sovietinėje Lietuvoje. Vienintelė iš neoromantikų, ateitininkė ir „Šatrijos" auklėtinė, sukilo prieš valstybiškai nusistovėjusių vertybių skalę (Tėvynė + Dievas), ieškodama išganingų pasaulio raidos perspektyvų socializmo teorijoje ir praktikoje.
B. Radzevičius
2009-07-09
B. Radzevičius yra iškiliausias penktojo dešimtmečio kartos rašytojas. Suėmęs tradicinius epopėjinius romano elementus (gausūs aprašymai, dienoraščių citatos), B. Radzevičiaus kūrinys juda į vieną magnetinį centrą – kaip kaimo aplinkoje, kolektyviniame žmonių buvime, nuo pat kūdikystės dienų formuojasi būsimo literato asmenybė, jo pažinimo resursai, pojūčiai jautrumas, vertybių nuovoka, perskaitytų knygų atverti horizontai , noras pačiam prabilti. Herojus siekia pajusti save kaip tėvynės, gimtinės, giminės žmogų ir kaip autonomišką asmenybę, laisvą kūrėją.
H. Radauskas į lietuvių poeziją atėjo kartu su neoromantikais Salomėja Nėrimi ir Bernardu Brazdžioniu.Jis – Nepriklausomos Lietuvos augintinis , ryškiausiais estetizmo reiškėjas. Poetas atsiribojęs nuo visuomeninių idėjų ir pasitelkęs poetinio žodžio galimybes, atrodo, iš nieko sukuria savitą pasakišką pasaulį. Kiekviena poeto pasakojama istorija prisodrinta netikėtų metaforų, palyginimų, neretai atskleidžia paties autoriaus požiūrį į kūrybą.
Lietuvių kalba  Analizės   (2,82 kB)
Darbe analizuojamas S.Nėries eilėraštis. Taip pat akcentuojami pagrindiniai poetės kūrybos bruožai. Salomėja Nėris – unikalaus talento XX amžiaus lietuvių poetė, neoromantikė, gimusi būti lyrike. Ankstyvuosiuose jos kūriniuose ryškus jaunystės, gyvenimo džiaugsmo, amžinybės motyvas. Vėlesniuose, jau brandesniuose eilėraščiuose poetė kalba apie gyvenimo trumpumą, jo praeinamumą.
Filologija  Analizės   (2,54 kB)
Marsas
2009-07-09
Visatoje žvaigždės pasiskirsčiusios netolygiai. Jos sudaro milžiniškas įvairios formos sankaupas - galaktikas. Galaktika (gr. galaktikos – pieniškas, pieninis) yra didžiulė, gravitacija susieta, žvaigždžių, dujų ir kitų materijų...
Astronomija  Referatai   (17,7 kB)
Salomėja Nėris
2009-05-22
Salomėja Nėris - didelio talento poetė, dažnai vadinama mūsų krašto lakštingala. Jos lyrika pasižymi giliu humanizmu, kilniais estetiniais idealais, formos meistriškumu. Gimė 1904 m. Kiršų km. Vilkaviškio raj. pasiturinčių valstiečių šeimoje. Jos tikroji pavardė Salomėja Bačinskaitė Bučiene. Augdama būsimoji poetė nepatyrė vargo, buvo aprūpinta ir mokslo metais. Buvo nepaprastai jautri, uždara, nelinkusi bendrauti. Yra gramatinių klaidų.
Lietuvių kalba  Konspektai   (1 psl., 4,01 kB)
Salomėja Nėris. Judita Vaičiūnaitė. Maironis. Vincas Mykolaitis - Putinas. Henrikas Radauskas. Nijolė Miliauskaitė. Romualdas Granauskas. Jurgis Savickis. Juozas Aputis. Jonas Biliūnas. Bitė Vilimaitė. Vanda Juknaitė. Marcelijus Martinaitis. Antanas Vaičiulaitis.
Lietuvių kalba  Paruoštukės   (1 psl., 6,29 kB)
Žmogaus dvasinis grožis J.Biliūno kūryboje. V.Krėvė “Perkūnas, Vaiva ir Straublys”. Ko šiandien nebėra?. J. Aputis “Horizonte bėga šernai”. J. Baltrušaitis “Būties psalmė”. Žmogus novelėje “Polaidis”. Lietuvių partizanų dainos. A. Škėma “Žilvinėėli”. Liaudies menininko paveikslas P.Cvirkos romane “Meisteris ir sūnūs”. Lietuva išeivijos poezijoje. K. Binkis “Atžalynas”. J. Grušas “Herkus Mantas”. J. Aputis “Erčia kur gaivus vanduo”. Moteris Žemaitės apsakyme “Marti”. V.Krėvė “Skerdžius” Pagrindinio veikėjo charakteristika. Lietuvių liaudies pasakos, jų analizė. Gamta ir žmogus K. Donelaičio “Metuose”. Miškas ir lietuvis A.Baranausko “Anykščių šilelyje”. Tėvynės praeitis ir dabartis Maironio lyrikoje. A. Vienuolis “Paskenduolė”. Kūrinio analizė. V. Krėvė “Skirgaila”. Kūrinio analizė. B. Sruoga “Dievų miškas” – žmogus prievartos pasaulyje. V.Mykolaitis – Putinas “Altorių šešėly”. Kūrinio analizė. I. Simonaitytės romano “Vilius karalius” problematika ir veikėjų charakteriai. B. Radzevičius “Priešaušrio vieškeliai”. Kūrinio analizė. R. Granausko “Gyvenimas po klevu”. Kūrinio analizė. J. Grušas “Meilė, džiazas ir velnias”. Kūrinio analizė. MAIRONIS “Seniai aš laukiu išsiilgęs…”. M. Martinaitis “Ašara”. M. Martinaitis “Kukutis važiuoja pilnu troleibusu”. S. Geda.Iš ciklo “6 Meilės ir nevities eilėraščiai”. V. Šekspyras. Sonetas (12). S. Geda “Strazdas “. Dalies “Šungalviai” analizė. S. Geda ” Strazdas”. Dalies” Tardymas” analizė. A. Mačėnas “Pavasario vėjas”. Kūrinio analizė. Meilės tema žemininkų kūryboje. M. Martinaitis “Ruduo inscenizuoja tuštumą…” interpretacija. S. Nėris “Krinta žvaigždės”. Analizė. “Žemė maitintoja” – socialinis romanas. Algirdas Pocius “Žilasis brolis”. Interpretacija.
Lietuvių kalba  Analizės   (38 psl., 75,18 kB)
Lietuvių autoriai
2008-10-29
Trumpi 11-12 klasių autorių kūrybos bruožai, diktuoti mokytojos ir rinkti internete.
Lietuvių kalba  Konspektai   (6 psl., 13,91 kB)
Kristijonas Donelaitis – “Metai”, Maironis – “Pavasario balsai”, “Jaunoji Lietuva” fragmentai, Šatrijos Ragana – “Sename dvare”, Vaižgantas – „Pragiedruliai“, Jonas Biliūnas – apsakymai, apysaka “Liūdna pasaka”, Vincas Krėvė – “Skirgaila”, Vincas Mylolaitis Putinas – “Altorių šešėly”, “Tarp dviejų aušrų”, Jurgis Savickis - novelės, Salomėja Nėris – “Diemedžiu žydėsiu”, “Prie didelio kelio”, Henrikas Radauskas – “Fontanas”, “Strėlė danguje”, Antanas Vaičiulaitis - novelės, Balys Sruoga – “Dievų miškas”, Antanas Škėma – “Balta drobulė”, Justinas Marcinkevičius – “Mažvydas”, Juozas Aputis, Romualdas Granauskas, Vanda Juknaitė, Saulius Šaltenis, Bitė Vilimaitė, Sigitas Geda, Marcelijus Martinaitis, Nijolė Miliauskaitė, Judita Vaičiūnaitė, Tomas Venclova.
Lietuvių kalba  Interpretacijos   (7 psl., 17,14 kB)
Antanas Škėma, Antanas Vaičiulaitis, Balys Sruoga, Bitė Vilimaitė, Henrikas Radauskas, Jonas Biliūnas, Judita Vaičiūnaitė, Juozas Aputis, Juozas Tumas Vaižgantas, Jurgis Savickis, Justinas Marcinkevičius, Kristijonas Donelaitis, Maironis, Marcelijus Martinaitis, Nijolė Miliauskaitė, Romualdas Granauskas, Salomėja Neris, Saulius Šaltenis, Sigitas Geda, Šatrijos Ragana, Tomas Venclova, Vanda Juknaitė, Vincas Mykolaitis Putinas, Vincas Krėvė.
Lietuvių kalba  Konspektai   (30 psl., 469,19 kB)