Įvadas 3 Kodėl apsinuodijimas pavojingas? 3 Pagrindinės apsinuodijimo medžiagos 4 Apsinuodijimas pro burną 4 Apsinuodijimas svaigalais 4 Apsinuodijimas maistu 5 Apsinuodijimas alkoholio surogatais 7 Apsinuodijimas pro kvėpavimo... Turinys: Turinys: Įvadas 3 Kodėl apsinuodijimas pavojingas? 3 Pagrindinės apsinuodijimo medžiagos 4 Apsinuodijimas pro burną 4 Apsinuodijimas svaigalais 4 Apsinuodijimas maistu 5 Apsinuodijimas alkoholio surogatais 7 Apsinuodijimas pro kvėpavimo...

Turinys:
Įvadas 3
Kodėl apsinuodijimas pavojingas? 3
Pagrindinės apsinuodijimo medžiagos 4
Apsinuodijimas pro burną 4
Apsinuodijimas svaigalais 4
Apsinuodijimas maistu 5
Apsinuodijimas alkoholio surogatais 7
Apsinuodijimas pro kvėpavimo takus 7
Apsinuodijimas tetraetilšvinu 9
Apsinuodyjimas CO 9
Lireratūra 11
Įvadas
Kasmet pasaulyje nuo apsinuodijimo vaistais miršta daugiau žmonių nei autoavarijose. Paprastai apie katastrofas – net su žiauriomis smulkmenomis – per televiziją nušviečia „kruvinų bangų" reporteriai ir tarsi įspėja mus saugotis. Tačiau mirtis nuo vaistų lyg ir lieka „už kadro". Vienintelė vieta, kur nukentėjusiųjų galėtume pamatyti kiekvieną dieną, – ligoninių toksikologiniai skyriai. Du trečdaliai visų apsinuodijusių – „netyčiukai". Senyvi žmonės gali pamiršti, kad vaistus jau išgėrė, ir dozę pakartoti. Skaudžiausios yra vaikų, radusių ne vietoje paliktų vaistų, netektys. Tačiau ir tokių atvejų nedaug. Apsinuodija daugiausiai jauni, sąmoningi ir dar sklerozės nepažeisti žmonės, kurie, neturėdami laiko nueiti pas gydytoją, bando gydytis patys arba pagal draugų rekomendacijas.
Lietuvoje į medikus pagalbos kasmet kreipiasi apie 15 tūkst. apsinuodijusių ligonių, iš kurių apie 70 proc. sudaro suaugusieji ir apie 30 proc. - vaikai. Net pusei iš besikreipusiųjų buvo reikalinga stacionarinė medicinos pagalba. Kadangi ambulatoriškai gydyti ar konsultuoti ligoniai turėtų sudaryti bent 80 proc. visų apsinuodijusių, tokia statistika rodo, kad dalis jų iš viso nesikreipia į medikus arba jiems nenustatoma apsinuodijimo diagnozė. Susidaro nemaži ligonių srautai ir susidurti su jais gali bet kuris medikas. Mirtingumas nuo apsinuodijimų mūsų šalyje yra didesnis negu Vakarų šalyse ir suaugusiųjų mirtingumas yra didesnis negu vaikų. Tai nulemia toksinių medžiagų pobūdis - Lietuvoje dažniau negu Vakarų šalyse apsinuodijama alkoholiniais gėrimais ir jų surogatais, įvairiais chemikalais. Peroraliniai apsinuodijimai sudaro absoliučią daugumą (daugiau negu tris ketvirtadalius) visų apsinuodijimų. Kitais atvejais nuodai į žmogaus organizmą patenka pro kvėpavimo takus, odą ir gleivines arba sušvirkščiant.

Nuodas - tai medžiaga, kuri patekusi į organizmą sutrikdo jo funkcijas ir gali sukelti mirtį.
Apsinuodyti galima dujomis, skysčiais, pasenusiais maisto produktais, grybais ir uogomis, augalais, vaistais, alkoholiu, narkotikais ir kt. Nuodai į organizmą patenka pro burną, kvėpavimo takus, per odą ir gleivinę.

Kodėl apsinuodijimas pavojingas?
1. Bet koks apsinuodijimas pavojingas, nes sutrikdo svarbiausių organų ir sistemų funkcijas, gali sukelti mirtį.
2. Dažniausiai apsinuodijima netyčia (nežinoma, kad medžiaga nuodinga, nejuntama, kaip ji patenka į organizmą).
3. Apsinuodijęs žmogus paprastai pats sau pagalbos suteikti nebepajėgia.
4. Dažnai net labai nedidelis ypač stiprių nuodingųjų medžiagų kiekis gali