Šiukšlynėlis

Mamos dienos šventės scenarijus

buvau, - bet juk buvau.
IIIvaikas:
Laimei, aš turėjau tave, mama. Tu parodei man pirmąjį drugelį ir pirmąją vaivorykštę mano gyvenime.
IV vaikas:
Tu padėjai man žengti pirmuosius žingsnius, nors ėjau svyrinėdamas kaip akrobatas. Tu geriausiai mokėjai mane pralinksminti ir prajuokinti, tik tu išgirdai pirmą mano ištartą žodį: mama.
V vaikas:
Man baisiai smagu girdėti kokie mudu panašūs juo labiau kad tai – teisybė. Mudviejų tokios pat akys, panašios ausys ir vienodos nosys. Atidžiau pasižiūrėjus, tai net kojų pirštai vienodi
Vedėja:
Ir kas gi čia nuostabaus – juk vaikai visada bus dalis jūsų, nes jūs juos sukūrėte, mielosios mamytės.Ir jus visada jungs begalinė meilė ir supratimas.
( Į sceną įeina dar dešimt vaiku atsisėda tarp kitų ir dainuoja dainą „ Himnas meilei“ žodžiai ir melodija iš švento rašto).
Himnas meile
Jei kalbėčiau kalbomis, žmonių ir angelų,
Bet neturėčiau meilės.
Pažinčiau visas paslaptis ir mokslą,
Bet neturėčiau meilės.
Aš būčiau niekas

Pr. Meilė kantri, maloninga ir nepavydi,
Nesididžiuoja ir neišpuiksta.
Ji viska pakelia, viskuo tiki, viskuo viliasi.
Ji nesibaigia niekada.
Jei turėčiau pranašystės dovaną,
kad galėčiau net kalnus kilnoti,

Bet neturėčiau meilės.
Jei išdalinčiau vargšams visą turtą
Ir atiduočiau savo kūną sudeginti,
Bet neturėčiau meilės,
Aš nieko nelaimėčiau.
( Nutyla daina ir vaikai vėl paeiliui pradeda sakyti žodžius).


VI vaikas:
Parodei man koks didelis pasaulis ir kaip jame surasti savo vietą. Visus svarbiausius dalykus sužinojau žiūrėdamas į tave ir klausydamas tavęs.
VII vaikas:
Milijonais švelnių bučinių išdailinai mano veidelį. Patyriau visą tavo gerumą. Tavo švelnumą, atlaidumą, kilnumą, atkaklumą, rūpestį, o ypač – kantrybę,
VIII. vaikas:
Tavo dėka sužinojau, kad stiklinė pieno su meduoliais praskaidrins net pačią juodžiausią dieną. Kad tu žinotum, mama, kiek sykių tavoji meduolių ir pieno filosofija padėjo man išverti sunkiausius gyvenimo išbandymus.
IX vaikas:
Tiesą sakant, mamyte, tu pati esi mano gyvenimo pamatas. Ačiū tau už tai.
X vaikas:
Ačiū tau už šilimą, globą ir meilę, ačiū už viską, ko man reikėjo, kad galėčiau augti ir stiprėti. Ačiū, kad visuomet buvau tavo „mažas angelėlis“, nors daugybė kartų neginčijamai rodė, kad yra priešingai.
XI vaikas:
O užvis labiausiai ačiū, mama, už tą nežemišką šviežiai iškeptų sausainių kvapą. Ačiū tau , kad kiekvienąsyk, kai ištiesdavau rankeles prašydamas „ opa“, keldavai mane aukštyn.
XII vaikas:
Visada rasdavai tinkamą žodį, prireikus – mokėdavai patylėti. Švelnios tavo rankos, tyli ramybė ir išmintis, meilė ir šilima, kurios ieškojau tavo glėby sudužus žaislui ar širdžiai, visuomet mane gelbėdavo. Ačiū tau, mama.
XIII vaikas:
Tu sakydavai, kad viską gyvenime gelėsiu pasiekti,
Kiti darbai