Šiukšlynėlis

vadybos ir valdymo sąvokų nagrinėjimas.

veikla, siekiant optimizuoti išteklių naudojimą. [5, 324 p.]
Čia išskiriamos tradicijos, aš sutinku, kad kiekvienoje valstybėje veikia savo įstatymai, kurie iš dalies sudaro tradicijas, kurie turi didžiulę reikšmę verslo vystymuisi. Aišku, kad vykstant integracijos procesui, galima būtų išskirti tik metodus, principus ir organizacijų mechanizmą, ką ir daro P. Zakarevičius, tačiau jų nepakanka, kai kalba eina apie įmonių buvimą būtent konkrečioje valstybėje, nes ji turi savo istorinių ypatumų, vadovaujantys jais atsidaromas filialas užsienyje ir parenkama konkurencinė strategija, funkcijos, darbo pasidalijimas, išteklių paskirstymas ir t.t.

Taigi, kaip matome, kiekvienas apibrėžimas pateikia vis naujų aspektų susijusių su vadyba. Išskirti kažkokio vieno neįmanoma, nes visi yra teisingi. F. S. Butkus akcentuoja tikslo siekimą pavaldinių pastangomis, A. Jonaitis vadyba aiškina, kaip informacinį procesą, o klasikai F. Teiloras ir H. Fajdis kaip visuminę organizacijos valdymo veiklą. Su klasikais aišku sutinka ir F. S. Butkus, ir A. Jonaitis.
Valdymas. Valdymas: organizacijos narių darbo planavimas, organizavimas, vadovavimas ir kontrolė; visų organizacijos išteklių panaudojimas iškeltiems organizacijos tikslams siekti [1, 6 p].
Valdymas- sąmoningas ir nuolatinis organizacijos “formos palaikymas” [1, 6 p.]
Algimantas Jonaitis taikosi nuomonės, kad valdyti galima daiktus ir gamyboje vykstančius procesus, susijusius su žmogaus fiziniu darbu, atliekamu pagal tam tikrą modelį,
projektą. [4, 19 p.]
Organizacijos valdymas - tai žmonių dirbančių vadybinius darbus, informacinė veikla, kurią vykdydami jie reguliuoja veiklą kitų žmonių, tiesiogiai dalyvaujančių visuose minėtouse procesuose.[3,111 p.]
Valdymas reiškia ir žmonių veiklos, ir techninių įrengimų veiklos kreipimą norima linkme. [2, 11 p.]
Kiekviename iš šių “valdymo” apibrėžimų autoriai kalba apie organizacijų valdymą, aiškina jį kaip procesą susijusį su žmonių darbu, bet ne visi kalba ape tiksla (kuris, mano manymu, yra labai reikšmingas). Profesorius F. S. Butkus dažnai paskaituose pabrėžia tikslo siekimą, ką patvirtina jo žodžiai: valdymasyra bet koks objekto arba proceso būklės keitimas, siekiant numatyto tikslo (žr. 1 schemą).




Kibernetinė valdymo schema


Kiekvieną procesą kibernetika supranta kaip kokių nors įėjimų pavertimą
išėjimais. Jei tie išėjimai nepatenkina žmogaus, jis sukuria valdymo organą,
kuris, kartu su įėjimais pasiųsdamas valdymo poveikį, siekia, kad
išėjimuose atsirastų jo norimi rezultatai. Ypač svarbi kibernetikų
įvesta grįžtamojo ryšio samprata – norint gauti laukiamus rezultatus,
reikia nuolat stebėti išėjimus ir, pamačius, kad jie nukrypsta nuo
pageidaujamų, pasiųsti su įėjimais atitinkamą naują valdymo poveikį.
Taip “tą ratuką sukti” tol, kol bus pasiektas tikslas.

Nuo XIX šimtmečio pabaigos priimta valdyma
Kiti darbai