Šiukšlynėlis

E. Munko paveikslo „Šauksmas“ analizė

Darbo dalykas
Dalyko potemė
Įkėlimo data
2010-09-03
Trumpas aprašymas
1. E. Munko biografija Norvegas Edvardas Munkas (Edvard Munch) gimė 1863 m. Liotene. Gana greitai atsiskleidė anksti pradėję ryškėti gabumai, ir jau 1877 m. jis tapo kvalifikuotu tapytoju. Jo neaplenkė ligos, kamuojančios visus šeimos narius...
Aprašymas


1. E. Munko biografija

Norvegas Edvardas Munkas (Edvard Munch) gimė 1863 m. Liotene. Gana greitai atsiskleidė anksti pradėję ryškėti gabumai, ir jau 1877 m. jis tapo kvalifikuotu tapytoju. Jo neaplenkė ligos, kamuojančios visus šeimos narius – džiova, depresija. Gal dėl to Munko kūriniuose toks dažnas mirties motyvas.
Jis buvo ir grafikos (oforto, medžio, raižinio, litografijos) meistras.
Studijuodamas prancūzų tapytojų H. Toulouse – Laureco, P. Gauguino ir V. Van Gogho kūrybą, E. Munkas suformavo labai savitą manierą, jungiančią skirtingas tapybos pakraipas. Jis daugiausiai vaizduodavo žmogaus psichikos tamsiąsias puses, egzistencinius potyrius, pvz., darbai – „Sergantis vaikas“, „Gyvenimo frizas“, „Šauksmas“, „Bučinys“, „Madona“.
1899 m. Italijoje Munką sužavėjo Renesanso menas ir Rafaelis, jis įkvėpė jį sukurti „Laukinė raudona vynuogė“ ir „Golgota“.
1901 – 1913 m. savo paveikslus dailininkas eksponavo Vienoje. 1902 m. Berlyne eksponavo ciklą „Gyvenimo frizas“, pradėtą kurti 1893 m. jame jis vaizduoja tris gyvenimo tarpsnius: meilės, mirties ir demoniško ryšio su moterimi. Tulos Larsen, kurią atsisakė vesti, sužeistas į kairią ranką, Edvardas Munkas, įkvėptas tragedijos, nutapė daug paveikslų: „Negyva gamta“, „Marato mirtis“.
1903 m. Munkas tapo nepriklausomų Paryžiaus menininkų draugijos nariu, eksponavo savo kūrinius jos Salone. Dvidešimt jo nutapytų paveikslų susilaukė didžiulės sėkmės.
1908 m. Munkas ėmė piktnaudžiauti alkoholiu, įsivėlė į žiaurias peštynes. Susirgęs sunkia depresija, gydėsi Vokietijoje.
Savo kartos dailininkų natūralistų nepripažintas, jis šliejosi prie jaunųjų dailininkų Paryžiuje ir Berlyne. Skandalas, kilęs Berlyno parodoje dėl kelių jo kūrinių tapo postūmiu susiformuoti Berlyno „Sezession“ grupei. Ši nesėkmė labai prislėgė dailininką. Sunkiai pasiligojęs, E. Munkas grįžo į Norvegiją (1909 m. ). Vėlyvojoje kūryboje jis ėmėsi gyvenimą teigiančių temų ir sulaukė tarptautinio pripažinimo.
1922 m. E. Munkas tapė Oslo šokolado fabriko sienas. 1944 m. mirė vienatvėje Ekelyje, netoli Oslo.
E. Munkas laikomas Simbolizmo atstovu ir vienu iš ekspresionizmo pradininku. Jo garsusis paveikslas „Šauksmas“, įvardijimas kaip šedevras, sukurtas 1893m.



2. Simbolizmas


Dailininkai savo kūriniuose gali vaizduoti kelių tipų siužetus: realiai egzistuojančius, paprasta akimi matomus daiktus, peizažus, žmones ir įvairias neįprastas, išgalvotas būtybes, daiktus bei pozas. Antrojo tipo siužetų dailininkai randa literatūroje, pasakose, mituose, istorijoje, bet daugiausia jų gimsta fantazijose. Kaip tik paskutiniais XIX a. dešimtmečiais ir amžių sandūroje toks „fantazija mintantis menas“ rado labai daug šalininkų. Tam įtakos turėjo sudėtingos visuomenės priežastys: daugelis išsilavinusių žmonių išgyveno nusivylimo to meto tikrove jausmą. Jie nežinojo, kaip įveikti visuomeninius prieštaravimus ir stengėsi apsiriboti savo vaizduotės
Kiti darbai