Šiukšlynėlis

Lietuvos renesansinės ir barokinės architektūros bruožai, svarbiausi paminklai

Darbo dalykas
Dalyko potemė
Įkėlimo data
2010-09-03
Trumpas aprašymas
Turinys Įvadas.................................................................................................................3 Renesansas Lietuvoje.........................................................................................3 Barokas...
Aprašymas


Turinys

Įvadas.................................................................................................................3
Renesansas Lietuvoje.........................................................................................3
Barokas Lietuvoje..............................................................................................4
Išvados...............................................................................................................5
Naudotos literatūros sąrašas..............................................................................6

Įvadas

Erdvinis žmogaus materialinės aplinkos formavimo menas – architektūra – vystosi nuo seniausių laikų, įvairiuose regionuose įgydamas savotiškų, nuo jį kuriančių žmonių pasaulėjautos, būdo, kultūros lygio ir statybinių medžiagų pobūdžio priklausančių bruožų.
Į rašytinės istorijos laikus lietuvių architektūra ateina su medinėmis kunigaikščių pilimis, su papilių gyvenvietėmis – būsimų miestų užuomazgomis. Čia ryškūs nacionalinės architektūros bruožai, mūsų dienas pasiekią liaudies architektūros formomis, kurių prigimtį stengiasi paaiškinti mokslininkai.
XV-XVIII a. apima du stilius vyravusius Lietuvoje: renesansą ir baroką, kuriuos savo darbe ir pabandysiu apžvelgti plačiau, atskleisdama barokinės ir renesansinės architektūros bruožus, svarbiausius paminklus.

Renesansas Lietuvoje

Renesansas Lietuvoje reiškėsi nuo XV a. pab. iki XVII a. vid. Buvo sukurta reikšmingų architektūros ir dailės kūrinių, publicistikos, istorijos, teisės darbų, atidarytos pirmosios aukštesniosios mokyklos. Humanizmas ir renesanso kultū¬ra plito ne tik sostinėje Vilniuje, bet ir feodalų pilyse. Imdami pavyzdį iš Žygi¬manto Augusto ir norėdami parodyti savo turtingumą ir gerą skonį, didikai sta¬tydinosi rūmus, juos puošė skulptūromis, molbertinės bei sieninės tapybos ir taikomosios dailės kūriniais, užsisakinėjo ištisas savo šeimos portretų galerijas.
Lietuvos renesansą vei¬kė Italijos ir Nyderlandų, vėliau Flandrijos menas. Renesanso architektūra iki XVI a. vidurio reiškėsi greta gotikos. Anks¬tyvuose pastatuose gotikos konstrukcijos de¬rinamos su renesanso dekoru. Išpopuliarėjo tinkavimas. Vyravo lygios ramios sienų plokštumos su negausiais profiliuotais kar¬nizais. Paplito stačiakampės angos ir pus¬apskritės arkos, kryžminiai skliautai, pa¬puošti dekoratyvinėmis linko juostomis. Kulto pastatų stogai išliko aukšti, o rūmų ir namų - žemesni, kartais paslėpti atikų.
Renesanso miestas iš anksto planuo¬jamas. Kompozicijos centre – ištęsta sta¬čiakampė turgaus aikštė, aplink kurią rikia¬vosi svarbiausi miesto pastatai – vienuo¬lynas, bažnyčios, rotušė, pirklių gildijos namai.
XVI a. pradžioje Vilnius apjuosiamas akmens ir mūro gynybine siena su vartais ir bokštais prie svarbiausių kelių. Išliko tik Medininkų (Aušros) vartai. Šie vartai buvo gotikiniai, su smailiaarke anga, smai¬liai
Kiti darbai