Šiukšlynėlis

Rokoko stilius Lietuvoje ir pasaulyje

Darbo dalykas
Dalyko potemė
Įkėlimo data
2010-09-03
Trumpas aprašymas
Panevėžio "Minties" vidurinė mokykla Referatas Rokoko stilius Lietuvoje ir pasaulyje ...
Aprašymas


Panevėžio "Minties" vidurinė mokykla

Referatas

Rokoko stilius Lietuvoje
ir
pasaulyje

Ruosė: Raimonda
Pintukaitė 9e


Panevėžys 2005


Rokokas (pranc. Rococo, iš rocaille - toks ornamentas.Pavadinimas kilo iš prancūziško žodžio rocaille (rokailis), kuris reiškė tuo metu madingus akmeninius ir kriauklinius sodo papuošimus, taip pat pačius akmenukus ir kriauklytes) Prancūzijoje po karaliaus Liudviko XIV, „karaliaus sailės“, mirties (1715) prasidėjusi meno epocha, kuri baroko Versalio pompastiką redukavo į komfortabilius miestietiškus rūmus Paryžiuje. Rokokas yra tam tikra dekoro maniera vėlyvojo baroko laikotarpiu. Šis stilius pirmučiausiai reiškėsi kaip dekoracijų stilius: lengvi, elegantiški ornamentai (rokailiai), rokoko stiuko plastika, auksuotomis detalėmis ir rokoko freskomis puošiamos civilių ir sakrolinių pastatų sienos ir lubos. Rokokas suklestėjo apie 1730 metus; dailūs užraitų ornamentai ir augaliniai motyvai užtvindė architektūrą, spindėdami auksu ir baltumu. Rokoko gimtinė Prancūzija savo architektūroje netrukus atsisakė šio stiliaus, tačiau Austrijoje ir P. Vokietijoje jis toliau gyvavo elegantiškuose ir gracinguose fasaduose bei vidaus apdailoje. Džiugios, šventiškos ornamentikos formos klestėjo archchitektūroje, tapyboje, plastikoje, kalvystėje ir sąlygojo šių meno šakų sambūvį, pasireiškiantį rokoko menų sintezės kūriniais. Prancūzijos rokoko tapytojai - A. Watteau, F. Boucher ir J. B. Pater‘as - mėgavosi šviesos ir spalvų efektais; anglas W. Hogarthas visa tai papildė kandžia ironija; Vokietijos regione kūrė su medžiu dirbantys skulptoriai ir freskų tapytojai - I. ir M. Guntheriai, P. Trogeris, J. A. Feuchtmayras, Italijoje - tapytojai Canaletto, G. Tiepolo ir G. Guardi.

KULTŪRA

XVIIIa. Sustiprėjo humanistinės idėjos, imta kritikuoti feodalizmo sistema, socialinis neteisingumas. Rokokas, kaip baroko tęsinys, buvo valdančios klasės, kurios viešpatavimas baigėsi, stilius. Rokokas susiformavo Prancūzijoje, vėliau paplito po visą Europą. Absoliutinei monarchijai praradus pozicijas, naująjį stilių ėmė veikti kylančios buržuazijos ideoligija. Formavosi Švietimo idėjos, siekusios pasaulį partvarkyti sveiko proto pagrindu, užsimojusios mokslu, menu ir švietimu pažinti ir tvarkyti gyvenimą. XVIII a. Dominavo racionalistinė, besiremianti protu filosofinė kryptis. Ji iškėlė gamtos kultą, stojo prieš tikėjimą antgamtiškumu. Žano Žako Ruso (Jean Jaques Rousseau) kvietimas grįžti į pirmapradės, nekaltos ir grynos gamtos prieglobstį atsispindėjo ir visame šio laikotarpio mene. Tapyboje natūralios gamtos kulto padarinys - tariama gamta, virtusi aviganių ir piemenų idilija pastoralinėse scenose.
Kultūrinės situacijos pokyčius lėmė ir stiprėjantis buržuazijos vaidmuo. Kultūros centrai iš monarchų rezidencijų persikėlė į miestus - teatrus, nedideles vilas, salonus, kuriuose buvo rodomi naujausi meno kūriniai, vyko diskusijos
Kiti darbai