Šiukšlynėlis

Baroko epocha

Darbo dalykas
Dalyko potemė
Įkėlimo data
2010-09-03
Trumpas aprašymas
Turinys: Uždaviniai............................................................................................................................2 Barokas.......................................................................................................
Aprašymas


Barokas

Baroko epocha įsiviešpatavo Europoje XVII-XVIII a. pirmoje pusėje po Renesanso (itališkai barocco reiškia keistas, įmantrus, portugališkai netaisyklingos formos). Tuo laikotarpiu vėl sustiprėjo religinės pažiūros, tarsi atgimė Viduramžiai, ypač tuose kraštuose, kur katalikybei pavyko įveikti protestantizmą. Barokas reiškėsi ir protestantiškoje, daugiausia liuteroniškoje Mažojoje Lietuvoje. Protestantų religinė doktrina buvo paprastesnė, racionalesnė negu katalikų. Todėl Baroko formos, stilius, dvasia katalikiškoje Lietuvoje buvo vaizdingesnė, teatrališkesnė.
Baroko žmogus, tarsi pasimetęs tarp proto ir jausmo, turto ir skurdo, gyvenimo ir mirties prieštaravimų, skausmingai ieško gyvenimo prasmės. Dažnai girdėti lotyniškas posakis Memento mori – „Atmink, kad mirsi”. Į gyvenimą žiūrima per amžinybės prizmę. Nenugalimos mirties simbolį mene ir literatūroje įkūnija giltinė - žmogaus griaučiai su dalgiu. Mėgstama mintis reikšti alegorijomis - gyvūnų, mitinių būtybių figūromis arba simboliais. Skaitytoją, žiūrovą siekiama kuo labiau paveikti, sujaudinti, įtikinti. Renesanso laikų autoriai humanistai orientavosi į Antikos stilių ir pasaulėžiūrą, retoriką. Barokas - į paprastesnį Biblijos, bet taip pat labai paveikų kalbėjimo būdą. Tiesa, ir Barokas liko ištikimas Antikos literatūros bei retorikos mokslui. Iš jų sėmėsi pavyzdžius imitacijai, rėmėsi teoriniais postulatais.
Lietuvoje Barokas sutapo su karų, badų, marų laikotarpiu. Tai vertė dar labiau prašyti Dievo malonės. XVII a. viduryje buvo suduotas skaudus smūgis Lietuvos kultūrinės raidos procesams. Jo pasekmės jautėsi visą šimtą metų: iš vienos pusės Rusijos, iš kitos - Švedijos kariuomenės užėmė beveik visą Lietuvą. Baroko stilius aiškiau nei literatūroje reiškėsi architektūroje ir dailėje. Žymiausias Baroko epochos architektūros paminklas Lietuvoje yra Šv. Petro ir Povilo bažnyčia Vilniuje, pastatyta XVII a. antroje pusėje.
Baroko laikais Lietuvoje paplito įvairūs religinio pobūdžio renginiai, maldininkų procesijos. Prie Vilniaus (Verkiuose), Žemaitijoje (Garduose, dab. Žemaičių Kalvarija) gražiose vietose, gamtoje, buvo įrengti Kryžiaus keliai - koplytėlės, vaizduojančios Jėzaus Kristaus kančios kelią į Golgotos kalvą netoli Jeruzalės, kur jis buvo nukryžiuotas.
Barokas labai prieštaringas, dramatiškas. Greta religinių siužetų kuriami ir žemiškos tikrovės vaizdai. Žmogaus elgesys gali būti teisiamas tarsi stojant prieš Dievo rūstybę. Todėl galima kalbėti ir apie Baroko literatūros bei meno tikrovišką, realistinę srovę.
Barokinė raštija lietuvių kalba chronologiniu atžvilgiu nelengvai apibrėžiama. Pradinė riba aiškesnė - tai XVI ir XVII a. sandūra. Imkime, pvz., J. Ledesmos katekizmo vertimą, išleistą Vilniuje 1605 m. rytiniu kalbos variantu. Bet pirmą kartą šis katekizmas, išverstas M. Daukšos viduriniu raštų kalbos variantu, jau buvo Vilniuje išėjęs 1595 m. - XVI a. Vis dėlto nežinomo vertėjo iš naujo „perguldytas”, kaip jis rašo pratarmėje,
Kiti darbai