Šiukšlynėlis

Lietuvių tautiniai drabužiai

Darbo dalykas
Dalyko potemė
Įkėlimo data
2010-09-03
Trumpas aprašymas
TURINYS ĮVADAS 3 1. TAUTINIAI DRABUŽIAI 4 2. AUKŠTAIČIŲ DRABUŽIAI 6 3. DZŪKŲ KOSTIUMAI 8 4. ŽEMAIČIŲ DRABUŽIAI 10 IŠVADOS 12 LITERATŪRA IR ŠALTINIAI 13 ĮVADAS Sakoma, kad gražiai papuoštas ir kuolas esti...
Aprašymas


TURINYS:

1. Tautiniai drabužiai praeityje ir dabar
2. Aukštaičių drabužiai
3. Dzūkų drabužiai
4. Suvalkiečių drabužiai
5. Žemaičių drabužiai
6. Lietuvininkų drabužiai
7. Tautinių drabužių reikšmė lietuviams


TAUTINIAI DRABUŽIAI PRAEITYJE IR DABAR

Lietuvių liaudies meną, tautos tradicijas, papročius amžiais puoselėjo ir saugojo daugiausiai sodžiaus moterys. Tyliose lopšinėse, pasakose, nuotakų verkavimuose, sutartinėse, vingriuose audinių raštuose jos atgaivino ir įkūnijo paprastų kaimo žmonių grožio supratimą, begalinį gėrio siekimą, kūrybinės minties lakumą. Daugelį liaudies sukurtų vertybių sunaikino juodi negandų metai ir negailestinga laiko tėkmė, tačiau didelė jų dalis, tapusi neatskiriama lietuviškos pasaulėjautos išraiška ir nepraradusi savo autentiškumo, išliko žmonių buityje.
Kita jų dalis buvo kruopščiai surinkta, aprašyta ir sukaupta Lietuvos muziejuose, kurių fondai nenutrūkstama gija vis pasipildo etnografų ekspedicijų renkamais eksponatais: gausūs muziejuose yra audinių rinkiniai, bylojantys apie subtilų liaudies audėjų skonį, aukštą jų vidinę kultūrą, išmonę ir darbštumą. Jų tarpe reikšmingą vietą užima lietuvių tautiniai drabužiai - žavūs savo turtinga ir sodria spalvų darna, įvairiausių komponentų deriniais, tobulu audinių raštų bangavimu, išsiliejančiu į geometrines ir stilizuotos augalijos figūras. Teigiama, jog tolimoje praeityje jos turėjo savo prasme., netgi magišką galią. Tačiau, perduodant patirtį kartų kartoms, tikroji audinių margavimo paskirtis bei raštų reikšmė pasimiršo, savaime peraugo į nacionalinio tautos rūbo dabinimo tradicijas. Tautiniai drabužiai - šventinė apranga, kuria buvo dabinamasi iki XIX a. antrosios pusės bei XX a.pradžios. Visose Lietuvos etninėse zonose (Aukštaitijoje, Dzūkijoje, Suvalkijoje, Žemaitijoje bei Mažojoje Lietuvoje) jų komplektai buvo formuojami iš pagrindinių aprangos elementų: galvos papuošalų - dangos, marškinių, liemenės, sijono, prijuostės, rišamos juostos, apavo. Taip pat skaros, sermėgos ir kailinių, kuriais buvo dengiamasi šaltesniu metų laiku. Kiekvienoje minėtoje etnografinėje srityje šie
elementai skyrėsi audeklų audimo būdais, raštais bei jų komponavimais, vyraujančių spalvų deriniais, pasiuvimais. Šiandieniniame atgimstančios Lietuvos gyvenime tautiniai drabužiai įgijo simboline, nacionalinės dvasios prasmę. Jais puošiasi visi dainų ir šokių ansamblių nariai, plačia banga išaugusio folklorinio meno propaguotojai, masinių dainų švenčių dalyviai, iškilmingų Lietuvos renginių lankytojai. Jais su pasididžiavimu dabar dabinasi visi, kurių širdyje - begalinė meilė savo gimtinei.

AUKŠTAIČIŲ DRABUŽIAI

Jų skiriamasis bruožas - vyraujanti balta spalva:
balti nuometai, marškiniai, prijuostės, o kartais ir sijonai.
GALVOS PAPUOŠALAI, NUOMETAI
Gražiausiu jaunų merginų papuošalu būdavo ilgos kasos, į kurias jos įpindavo spalvotus kaspinus. Ant galvos jos užsidėdavo
Kiti darbai