Šiukšlynėlis

Raštai, spalvos, siūlai ir įrankiai

Darbo dalykas
Dalyko potemė
Įkėlimo data
2010-09-03
Trumpas aprašymas
I. Įvadas Juosta – viena iš seniausių ir gražiausių lietuvių liaudies audinių grupė, kurios svarbiausioji funkcija nulėmusi šio audinio pavidalą, buvo sujuosti drabužius. Vyrai ir moterys susijuosdavo vasarinius ir žieminius,...
Aprašymas


I. Įvadas

Juosta – viena iš seniausių ir gražiausių lietuvių liaudies audinių grupė, kurios svarbiausioji funkcija nulėmusi šio audinio pavidalą, buvo sujuosti drabužius. Vyrai ir moterys susijuosdavo vasarinius ir žieminius, kasdieninius ir išeiginius drabužius, juostomis puošdavo skrybėles, kiklikus, apsiūdavo drabužių kraštus, juosteles naudodavo parišti ar sutvarstyti apavui tai ir juostų reikėdavo įvairiausio pločio, stangrumo bei puošnumo. Ir šiandien juosta yra neatskiriama mūsų tautinio kostiumo dalis. Keturių etnografinių Lietuvos regionų tautiniai drabužiai skiriasi detalėmis, spalvomis audinių raštais, tai ir juostos skiriasi. Kadangi esu gimusi Dzūkijoje, tai man įdomiausios būtent šio etnografinio regiono pintinės ir vytinės juostos. Ypač mielos pintinės ir vytinės juostos, sušildytos rankų šilumos, nuo seno turinčios ne tik praktinę, puošybinę, bet ir simbolinę reikšmę, patrauklios pinti paprastumu, patogumu – jas galima pinti net gamtoje, o ir įrankiai naudojami minimalūs, tad šias juostas pasitelkus fantaziją, galima panaudoti šiuolaikiniuose drabužiuose, buityje, suvenyruose, taip ieškant originalumo, išskirtinumo, o kartu atgaivinant mūsų protėvių taip puoselėtas, brangintas juostas.

III. Juostų klasifikacija

Tradicinės lietuvių juostos buvo gaminamos įvairiais būdais; pinamos, rišamos, audžiamos, mezgamos, siuvinėjamos, todėl ir klasifikuojamos pagal gaminimo būdą. L. Kudirkienės knygoje “Vytinės juostos” pateikiama (1 schema) Kaip klasifikuojamos juostos:


1 schema

Juostos: Pintos,Rištos, Austos,Megztos,Siuvinetos,Beraštės Rinktinės Kaišytinės Vytinės

IV. Pintinės juostos


Istorinės žinios apie pintines juostas

T. Jurkuvienė, knygoje “Lietuvių liaudies juostos”, p.7 rašo, kad “ Pintinių juostų datavimas yra keblokas ir lietuvių tyrinėtojų paprastai apeinamas klausimas. Primityvus jų gamybos būdas bei technikos paplitimas gana plačiame regione – pintinės juostos ryštos ir Latvijoje, Suomijoje, Estijoje – leistų šios technikos pradžią nukelti gana į tolimą praeitį.”
Pintinės juostos Lietuvoje aptinkamos daugiausia Aukštaitijoje, šiek iek Žemaitijoje, o Dzūkijoje tyrinėtojai šių juostų paplitimo nemini, tačiau galima manyti, kad ir dzūkaitės mokėjo pinti šias paparstutes juostas, kurioms pinti nereikia nei įrankių ir galima pinti visur: namie, siūlus protvirtintus prie įkaltos vinies, ar kablio sienoje; gamtoje, beganant gyvulius pritvirtinant vieną siūlo galą prie medžio ar kelmo. Jaunos mergaitės šiomis paprastomis juostomis pradedavo mokytis audimo meno.

Siūlai, įrankiai naudojami pinti pintines juostoms

Pintinėms juostoms pinti geriausia tinka sukti, vienodo storio vilnoniai siūlai. Įrankių šioms jostoms pinti nereikia. Siūlai apmetami ant pagaliuko ar liniuotės, pritvirtinami prie kėdės ar kablio, pinama rankomis, tie patys apmesti matmenys. Kad būtų juostos vienodas plotis, gražus
Kiti darbai