Šiukšlynėlis

Plinksiu ir renavos parkai

Darbo dalykas
Dalyko potemė
Įkėlimo data
2010-09-03
Trumpas aprašymas
PLINKŠIŲ PARKAS XVI a. Plinkšių žemės tikriausiai priklausė Šemetoms. 1592 metų dokumente, kur Janas Gruževskis perima iš Stanislavos Šemetovos valdas, paminimas ir Plinkšių ežeras. 1717 m. Plinkšiai įėjo į Kuršėnų dvaro valdas,...
Aprašymas


PLINKŠIŲ PARKAS

XVI a. Plinkšių žemės tikriausiai priklausė Šemetoms. 1592 metų dokumente, kur Janas Gruževskis perima iš Stanislavos Šemetovos valdas, paminimas ir Plinkšių ežeras. 1717 m. Plinkšiai įėjo į Kuršėnų dvaro valdas, priklausiusias Jokūbui Gruževskiui. Tuo metu kaime būta 150 sodybų. XVIII a. Plinkšiai jau vadinami palivarku. Jame šeimininkavo Tadeušas Dulskis. XIX a. pradžioje Plinkšes įsigijo Broel-Pliateriai ir įtraukė į bendrą Ketūnų-Gardų dvarą, kurio centras buvo Šateikiuose. Grafas Konstantinas Broel Pliateris (gimė 1847 m. Šateikiuose, mirė 1899 m. Plinkšėse.) iš karto po vedybų (apie 1870 m.) Plinkšėse ėmė rengti savo rezidenciją. Spėjama, kad rūmų statybos darbams vadovavo vokietis Rozenbankas iš Liepojos. Kas yra projekto autorius, nežinoma. Ansamblį sudaro rūmai, žirgyno pastatas, 2 oficinos ir parkas. Rūmai mūriniai dviaukščiai, turi neorenesanso. Iš vakarų pusės yra ažūriniai ketaus laiptai, iš pietų pusės – lenkta terasa su baliustrada. Apie rūmus yra įrengtas gražus parkas. Po 1925 m. žemės reformos dvarui palikta 80 ha norma.
Plinkšių parkas įkurtas XIX a. antroje pusėje rytiniame Plinkšių ežero krante. Plotas 7 ha. Pagrindinėje parko dalyje stovi rūmai, kurių parteris apskritas. Iš rytų pusės buvo padarytas tvenkinėlis. Ežero krante įrengtos terasos. Parkas išplanuotas pagal angliškojo parko principus, pasižymi klasicizmo bruožais. Parko centrinis takas tiesus, bet, priartėjant prie rūmų, jis atsimuša į didelį apvalios formos gėlyną. Šoniniai, laisvai išplanuoti takai apjuosia daugelį skirtingų dydžių gazonų, gėlynų. Parką įrėmina šoniniai lenkti takai, kuriuos matyt padiktavo upelio kontūras. Be jau minėto centrinio tako, parko struktūroje galima įžiūrėti ir daugiau klasicizmo stiliaus liekanų. Pavyzdžiui, sodo takų, pietinės alėjos kryptys veda į rūmus (pvz.Versalio spindulinį kelių subėgimo principą). Parko takai buvę žvyruoti. Pagal taką – kelią buvusi aukšta medinė tvora, pagal kurią, iš parko pusės, vasarą būdavo statomi dideli mediniai vazonai su aukštomis gėlėmis.
Augmenija. Daugiausia čia yra paprastųjų skroblų, bet nemažai ir kaštonų, liepų, uosių, klevų. Įspūdingai atrodo kelios vakarinių tujų grupės, trys glaustašakiai paprastieji ąžuolai Plinkšių ežeras ir iš jo ištekanti Šerkšnė (apie 15 m aukščio), keturi paprastieji uosio svyruoklės formos medžiai. Yra keli varpinės medlievos krūmai. Be to, čia auga ir retesnių krūminių augalų: alyvos, bekvapis ir darželinis jazminai, žvilgantysis kaulenis, šermukšnialapė lanksvūnė, baltoji sedula, šiurkštusis radastras ir kt. Iš parko paežere eina puiki tuopų, klevų, liepų, šermukšnių alėja. Ja galima prieiti iki Pliaterio kapo. Prie kapo auga du aukšti balzaminiai kėniai, du pilkieji kėniai, kedrinė pušis. Žinoma, šis aprašymas dar negali pilnai charakterizuoti augmenijos, kokia čia buvo XIX a. pabaigoje. Dalis, ypač atvežtinių medžių, krūmynų galėjo išnykti, naujų medžių galėjo pasodinti buvę žemės ūkio mokyklos auklėtiniai. Kad čia nemažų
Kiti darbai