Šiukšlynėlis

Plinksiu ir renavos parkai

pakeitimų padarė vėlesni šeimininkai, rodo šie faktai: iš ežero pusės šlaite buvo iškastas tiesus takas, jame įruoštos pakopos. Priešais rūmus didysis gėlynas suskaidytas takais, jo centre užsodinta klomba; aplink šią klombą prisodinta tujų, eglaičių. Ir sovietiniais metais parkas buvo tvarkomas mokyklos vadovų iniciatyva, saviveikliniais pagrindais. Centrinis takas buvo apsodintas eglaičių gyvatvore, išpjautos liepos. Per buvusio sodo teritoriją buvo pravestas kelias ir apsodintas eglaitėmis. Pasikeitė ir kelio, einančio nuo oficinų iki Baltųjų vartų, vieta. Šlaitas iš ežero pusės buvo suskaidytas takais, lygiagrečiais ežero krantui. Gyventojų pasakojimu, čia buvę prisodinta “bruknienojų, kokius dabar sodina ant kapų”. Prie vandens buvusios pasodintos “mažos raudonos obelaitės”, prie oficinų augusios “didelės alyvos”. Šalia centrinio kelio buvo nedidelis baseinėlis, šalia jo – Marijos, pamynusios žaltį skulptūra. Šis baseinėlis anksčiau buvęs mažesnis. Prie jo, ant pakilimo ir specialiai sukrautų akmenų krūvos, stovinti statula gerai atsispindėjo vandens veidrodyje. Tarybiniais metais prie šios statulos moterys ateidavo giedoti gegužinių giesmių. Tai nepatikę vadovams, ir 1952 m. buvo liepta skulptūrą nuimti (1989 m. atstatyta). Jau prieš karą statulos fone augo nemaži medžiai, kurie sudarė kontrastingą foną, išryškino ją. Yra teigiama, kad prie tvenkinių yra buvusių ir daugiau skulptūrų, bet šiandieniniai gyventojai niekas jų nebeprisimena.
1958 m. Plinkšių parkas paskelbtas valstybės saugomu, 1986 m. priskirtas prie respublikinės reikšmės paminklų.


RENAVO PARKAS
Vienas žymiausių ir labiausiai savitų Lietuvos parkų yra šiaurės Žemaitijos puošmena - Renavo parkas, trečiasis Žemaitijoje po Palangos ir Plungės, vienas iš geriausiai reprezentuojančių Lietuvos parkus etalonų: raiškaus slėninio reljefo, išplėtotas abipus Varduvos upės, gilios istorinės praeities su netoliese esančiu piliakalniu, raiškiu ir meniškai turtingu pastatų ansambliu, kruopščiai parinkta ir suderinta augalija, pagaliau susijęs su garsiomis praeities asmenybėmis.
1839 m. Renavo dvarą valdė baronas Antanas Rönne,

garsėjęs geriausiu sodu Telšių apskrityje. Kadangi Rönne neturėjo įpėdinių, dvaras atiteko giminaičiui grafui F.Melžinskiui.
Renavo rūmus juosia peizažinio plano (vadinamas angliškuoju) parkas 18ha. Paviršius nelygus, takai ir beveik visos alėjos vingiuotos, pievelės netaisyklingos (į šiaurę nuo rūmų yra reprezentacinis gazonas). Į pietus nuo rūmų, Varduvos link, įrengtos dvi sudėtingos konfigūracijos terasos; priešais rūmus, Varduvos vingyje, yra miško parkas su 2 tvenkiniais. Parkas XIX a. pabaigoje buvo vaizdingai praplėstas už Varduvos upės.
Parkotyrininkas A.Tauras Renavo parko įveisimą datavo XIX a. viduriu. Tačiau esminė lieka galimybė, kad parkas buvo tik perkurtas, ar išplėtotas iš anksčiau buvusio, siejant su 1815 m. dvaro centro įkūrimu bei jo apylinkės teritorijos prie Varduvos upės
Kiti darbai