Šiukšlynėlis

Optinis menas

Darbo dalykas
Dalyko potemė
Įkėlimo data
2010-09-03
Trumpas aprašymas
Optinis menas – dar vadinamas Opartu. Ši kryptis pagrįsta optiniais ir kinetiniais eksperimentais. Optinis menas dažniausiai ribojasi juodos ir baltos spalvos kompozicijomis, kurios perteikia judėjimo iliuziją. Statiškų darbų kinetiškumo...
Aprašymas


Optinis menas – dar vadinamas Opartu. Ši kryptis pagrįsta optiniais ir kinetiniais eksperimentais. Optinis menas dažniausiai ribojasi juodos ir baltos spalvos kompozicijomis, kurios perteikia judėjimo iliuziją. Statiškų darbų kinetiškumo įspūdis kyla iš šviesos poveikio, ryškių juodos ir baltos spalvos kontrastų arba tam tikrų atspalvių priešpriešos. Optinis menas veikia regėjimo pojūčius ir statiškoje plokščioje erdvėje kuria judančius geometrinius elemtus. Toks paveikslas sukuria ne tik dekoratyvų vaizdą, bet yra technologinės civilizacijos išraiška, sudaro organišką visumą su šiuolaikine architektūra.
XX amžiaus modernistinės dailės kryptis abstrakcionizmo atmaina. Ji nevaizduoja realių daiktų, suabsoliutina kai kuriuos meninės formos elementus (liniją, spalvą, spalvotas šviesas), kuria įvairius vizualinius efektus. Kūriniai artimi kinetinės dailės kūriniams. Jų kompozicija grindžiama nesudėtingomis geometrinėmis figūromis, ritmiškai pasikartojančiomis arba keičiančiomis linijinį, erdvinį ir spalvinį tarpusavio santykį (tai sukuriama judėjimo, priartėjimo, nutolimo, pulsavimo iliuzija). Optiniai ir dekoratyviniai efektai, kai kada naudojami pramoninėje ir taikomojoje grafikoje, plakate, taikomojoje dekoratyvinėje dailėje (tekstilė, reklama, vitrinų ir interjėrų apipavidalinimas). Pradininkas V. Vazarelis (Prancūzija) sukūręs pirmuosius kūrinius V – VI dešimtmetyje. VII dešimtmečio viduryje paplitoEuropos šalyse (Prancūzijoje, Italijoje, D. Britanijoje). Kūrinių taip pat sukūrė J. Itenas, Dž. Albersas (JAV), Ž. Agamas, Ch. R. Sotas (Prancūzija), A. Bjasis (Italija), Ch. Le Parkas (Argentina), K. Krusas – Dėjas (Venesuela).
Garsus amerikiečių oparto dailininkas Yaakovas Agamas šią XX a. septintajame dešimtmetyje atsiradusią išraišką apibūdino kaip galimybę kurti dinamiškumą paveiksluose: „Mes atsisveikinome su senu statišku abstrakčiu paveikslu, optinis menas yra akių nuotykis“. Jau pirmas žvilgsnis, mestas į optinio meno kūrinius, neleidžia žiūrovui likti abejingam. Įvyksta kontaktas tarp meno kūrinio ir stebėtojo, kuris, pats to nepajusdamas, panyra į begalinę trimatę kūrinio erdvę.
Pastaruoju metu vėl atgijęs septintojo dešimtmečio stiliaus ir idėjų populiarinimas paskatino paieškoti optinio meno apraiškų Lietuvos dailėje. Šia abstrakčiosios dailės kryptimi Vakarų Europoje ir JAV susidomėta po pirmųjų 1965 metais surengtų parodų – „Jautrioji akis“ ir „Pirminės struktūros“. Dailininkai savo darbuose eksperimentavo spalva, linijų ritmu, forma, kuri nuolat mirgėjo, pulsavo, judėjo ir kito žiūrovo akyse. Septintojo–dešimtojo dešimtmečio Lietuvos optinio meno atstovų darbuose galima tik iš dalies įžvelgti sąsajas su Vakarų menu. Kai kuriuos bendrumus lėmė noras eksperimentuoti, kurti dekoratyvius ir todėl „nekomunikabilius“ darbus. Labai dažnai dailininkų darbuose dominuojantis erdviškumas nekuria oparto grynąja šio stiliaus prasme.
Kazys Varnelis ir Kazimieras Žoromskis – du Lietuvos dailininkai, kurie aktyviai
Kiti darbai