Šiukšlynėlis

Meno stiliai Lietuvoje 14 - 18 a. Barokas, renesansas, gotika

Darbo dalykas
Dalyko potemė
Įkėlimo data
2010-09-03
Trumpas aprašymas
Marijampolės R. Jono gimnazijos IIė klasės mokinio Mariaus Švedo Referatas “Meno stiliai Lietuvoje 14 -18 a. Gotkia, renesansas, barokas”  GOTIKA, viduramžių...
Aprašymas







Marijampolės R. Jono gimnazijos
IIė klasės mokinio
Mariaus Švedo
Referatas “Meno stiliai Lietuvoje 14 -18 a.
Gotkia, renesansas, barokas”


GOTIKA, viduramžių architektūros ir dailės stilius. Išaugo iš romaninio stiliaus XII a. viduryje Prancūzijoje. XIII—XV a. vyravo daugelyje Europos šalių, greta renesanso plito iki XVII amžiaus. Gotikos kūriniai reiškė feodalinės visuomenės ir katalikų bažnyčios ideologiją. Gotikos menui turėjo įtakos amatų ir prekybos suklestėjimas, miestų augimas. Vyravo architektūra. Buvo statomi radialinio ir stačiakampio plano miestai daugiausia siauromis, vingiuotomis gatvelėmis, su katedra, rotuše, pilimi, cechų, pirklių namais, prekybos halėmis, mūriniais gyvenamaisiais namais. Kai kada miestus juosė gynybinės mūro sienos. Gotikos klestėjimo laikotarpiu ištobulėjo statybos technika, pradėta vartoti sudėtingas konstrukcijas ir menines formas. Vyraujanti statybinė medžiaga buvo akmuo, vidurio Europoje — plytos. Gotikiniams (bazilikiniams, haliniams) kulto pastatams būdinga vertikalus erdvės skaidymas, skliautai su nerviūromis, kontraforsai ir arkbutanai, konstruktyvinės smailėjančios arkos, ažūrinės bokštų viršūnės, vitražai, gausios skulptūros, reljefiniai akmens ornamentai eksterjere ir interjere.
ARCHITEKTŪRA. Gotikinės — stilistinės architektūros pradžia Lietuvoje, plito nuo XIV a. antros pusės, klestėjo iki XVI a. pabaigos. Šiuo laikotarpiu ėmė sparčiai augti miestai. Po katalikybės įvedimo (1387 m.) pastatyta daug kulto pastatų. Šaunamojo ginklo atsiradimas paspartino gynybinės architektūros raidą.
Skiriami du Lietuvos gotikos raidos laikotarpiai: ankstyvasis (XIV a. antra pusė - XV a. pirma pusė) ir brandusis (XV a. antra pusė - XVI a.). Reikšmingiausias gotikos paminklas yra šventosios Onos ir Bernardinų bažnyčių ansamblis Vilniuje. Ankstyvosios gotikos pastatai masyvūs, santūrių formų, artimi Lenkijos, Prūsijos, šiaurės Vokietijos, Livonijos gotikos. Brandžiosios gotikos statiniai grakštesni, savitesni, gausiai išpuošti. Jiems turėjo įtakos Dancigo gotika. Nuo XVI a. vidurio gotika plito drauge su renesansu. Gotikiniai buvo gynybiniai (pilys), kulto ir civ. pastatai. Gotikinių pastatų pamatai mūryti iš lauko akmenų. Silpname grunte pamatai buvo statomi ant medinių polių ar kryžmai sudėtų rąstų (Vilniaus šv. Onos bažnyčia). Sienos kiautinės (paviršiuje plytos, viduje — akmenys). Rišamoji medžiaga buvo kalkių skiedinys. Pilių sienose lauko akmenų eilės kaitytos su plytų eilėmis. Kampai ir angokraščiai sumūryti iš plytų. Civ. pastatuose daugiau naudota plytos, rištos gotikiniu būdu. Netinkuotas sienų plokštumas puošė juodi plytų galai ir profilinių plytų (jų būta apie 140 rūšių) detalės. Daugelio pastatų sienos buvo paremtos kontraforsais. Ankstyvojo laikotarpio kontraforsai masyvūs, stačiakampio skerpjūvio (Vilniaus f šv. Mikalojaus bažnyčia) arba kelių pakopų (Vilniaus ir Kauno pranciškonų bažnyčios, abi XV a. pr.).
Kiti darbai