Šiukšlynėlis

Senovės graikijos menas

Darbo dalykas
Dalyko potemė
Įkėlimo data
2010-09-03
Trumpas aprašymas
Graikija – šalis Balkanų pusiasalyje. Pietinę Balkanų pusiasalio dalį skalauja Viduržemio jūra, vakarinę – Jonijos jūra. Balkanų ir Mažosios Azijos pusiasalius skiria Egėjo jūra. Balkanų pusiasalio pakrantė labai raižyta. Gamta pačią...
Aprašymas


Graikija – šalis Balkanų pusiasalyje. Pietinę Balkanų pusiasalio dalį skalauja Viduržemio jūra, vakarinę – Jonijos jūra. Balkanų ir Mažosios Azijos pusiasalius skiria Egėjo jūra. Balkanų pusiasalio pakrantė labai raižyta. Gamta pačią Graikiją padalino į tris dalis: pietinę, vidurinę ir šiaurinę. Vidurio ir Šiaurės Graikiją senovėje jungė vienintelis kelias per Termopilų perėją, o Pietų Graikiją, vadinamą Peloponeso, nuo Vidurio Graikijos skyrė jūrų įlankos ir jungė siaura sąsmauka. Kadangi Graikijoje buvo gausybė įvairių rūdų ir statybinių medžiagų, ypač klinčių ir marmuro, čia klestėjo metalų apdirbimas ir statyba, ypač geros sąlygos tobulinti kultūrą ir menus.
Daugelio mūsų žodžių, paminklų, idėjų, pramogų šaknys yra senovės Graikijos pasaulyje. Maždaug prieš 2500 metų graikai sukūrė visuomenę, kurios įtaka pasauliui buvo didžiulė. Pagal graikų architektų sukurtą pastatų stilių statoma ir šiandien. Graikų mąstytojai kėlė tokius aktualius klausimus, kurie tebediskutuojami ligi šiolei. Graikai išrinko pirmą pasaulyje demokratinę (liaudies) valdžią Atėnuose. Graikų civilizacija formavosi iki 800 m. pr. Kr. Egėjo jūros pakrantėse ir salose. Apie jų gyvenimą galima sužinoti iš išlikusios architektūros, skulptūros, literatūros, keramikos.
Senovės Graikijos meno ištakos siekia apie 1000 m. pr. Kr., Kretos ir Mikėnų kultūrą; jo nuosekli raida, menkai teveikiama kitų kultūrų, truko maždaug iki 100 m. pr. Kr. Galiausiai senovės graikų menas įsiliejo į romėnų meną ir smarkiai šį paveikė. Tad daugelis senovės graikų meno kūrinių išliko romėnų kopijų pavidalu. Pagrindinis senovės graikų pastato tipas yra šventykla; skulptūroje vyrauja kult. statulos ir dekoracinės frizų skulptūros. Frizas - tai architektūroje horizontali juosta, skaidanti ir pagyvinanti sieną. Frizą dažnai sudaro plastiniai, o interjere – ir tapyti ornamentai bei figūros. Frizo dekoraciniai motyvai gali būti augaliniai (pvz., akantas, palmetės, antemionas), abstraktūs (pvz., deimantų frizas, jonikas, meandras, kimationas, perlų vėrinys, arkatūra, dantytasis frizas) ar figūrinis (pvz., makaronų frizas, bukranionas, soforas). Antikinėse šventyklose frizas eina po stogo karnizu, dorėniniame orderyje jį sudaro triglifai (keturkampė plokštė su 2 arba 3 vertikaliais grioveliais) ir metokos, o jonėninio ir korintinio orderio frizas – vientisas, nesuskaidytas figūrinis reljefas. Apie aukštą meninį lygį galima spręsti tik iš to meto aprašymų ar romėnų kopijų, nes neišliko nė vienas pavyzdys. Tačiau ir puiki graikų vazų tapyba rodo šios dailės šakos nemenką kokybę. Stilistiniu atžvilgiu senovės graikų meną galima dalyti į keturis didesnius tarpsnius:
1. Geometrinis menas (1050 – 700 m. pr. Kr.). Šiame ankstyvajame etape graikų menas rutuliojasi žemyninio Graikijos Mikėnų kultūros pagrindu. Pavadinimas kilęs iš linijinės („geometrinės“) keramikos puošybos, pvz. , juostų meandrų ir kitokių ornamentų. Antikos graikiškos keramikos dekoravimas tapyba. Geometrinio stiliaus, t. y. X – VIII
Kiti darbai