Šiukšlynėlis

Bizantijos menas

Darbo dalykas
Dalyko potemė
Įkėlimo data
2010-09-03
Trumpas aprašymas
BIZANTIJOS MENAS TURINYS Įvadas………………………………………………………………………….3 I. Architektūra ir...
Aprašymas



BIZANTIJOS MENAS

TURINYS

Įvadas………………………………………………………………………….3
I. Architektūra ir dailė…………………………………………………...4
II. Literatūra……………………………………………………………....6
III. Muzika…………………………………………………………………6
IV. Bizantinis stilius……………………………………………………….7

ĮVADAS

330 metų gegužės vienuoliktą Romos imperijos diduomenė iškilmingai šventė naujo miesto atsiradimą vakariniame, kalvotame Bosforo krante.
Prieš šešerius metus iki šio įvykio vienvaldžiu valdovu tapo Konstantinas. Iš pradžių jis mėgino imperijos sostinę perkelti į Vokietijos miestą Trirą, paskui į Milaną, Salonikus, Netinišą. Pagaliau nutarė pastatyti visiškai naują miestą ir pavadinti Naująja Roma.
Šis miestas turėjo iškilti ne tuščioje vietoje. Beveik tūkstantį metų čia buvo graikų gyvenvietė Bizantija. Keista, bet naująjį miestą po jo įkūrėjo mirties pavadino Konstantinopoliu, o naują galingą valstybę, gyvavusią daugiau kaip vienuolika amžių, pradėjo vadinti išnykusio graikų miestelio vardu – Bizantija.




I. ARCHITEKTŪRA IR DAILĖ

Pirmame Bizantijos kultūros laikotarpyje nuo IV iki IX amžiaus vyko procesai, kurie vėlyvąją antikinę kultūrą pakeitė viduramžiška. Nuo IV iki VI amžiaus Bizantijoje koegzistavo kelios kultūros – antikinė helenistinė ir antikinė krikščioniškoji. Vėliau pradėjo dominuoti grynai krikščioniškoji. Nuo VIII iki IX amžiaus Bizantijoje vyravo tipiška viduramžių kultūra.
Savito stiliaus architektūra ir dailė Bizantijoje pradėjo formuotis jau IV - V amžiuje. Kai 311 metais Konstantinas suteikė krikščioniškai bažnyčiai valstybines privilegijas ji susidūrė su sunkumais: persekiojimu, negalia statyti viešuosius maldos namus. Bet bažnyčiai tapus svarbiausia jėga karalystėje buvo atnaujinamas menas, nes nebuvo galima statyti maldos namų pagal antikinį šventyklų pavyzdį. Antikinės šventyklos vidus paprastai būdavo tik nedidelė erdvė Dievo skulptūrai pastatyti. Procesijos ir atnašavimai vykdavo lauke. O krikščioniškoje bažnyčioje vietos turėjo užtekti visai bendruomenei, susirinkusiai į pamaldas, per kurias kunigas laikė mišias. Todėl bažnyčios buvo statomos didelės kaip susirinkimų salės. Pusapvalės nišos, arba apsidės, erdvė buvo paskirta centiniam altoriui. Toji statinio dalis kur buvo altorius pradėta vadinti – presbiterija. Pagrindinė vidurinė salė – nava. Iš šonų esančios atitvertos žemesnės statinio dalys vadinamos šoninėmis navomis arba sparnais. Daugumoje bazilikų aukštoji centrinė nava buvo dengiama rąstais, lubų sijas paliekant matomas. Šoninės navos buvo plokščių stogų. Kolonos buvo gausiai puošiamos. Konstantinopolis nuo V amžiuje pamažu įgavo radalinį planą. Buvo statomos miesto sienos ir kiti įtvirtinimai. Pastatyta bazilikinio (šv.Dimitrijaus bazilika Salonikuose, Va.) ir centriško kupolinio tipo kulto pastatų. M.Azijoje ir Š.Sirijoje Va. bandyta šiuos pastatų tipus jungti į vieną. Paprasta, saikinga šio laikotarpio pastatų išorė, puošnūs
Kiti darbai