Apklausa
Kokią specialybę rengiatės studijuoti?
Šiukšlynėlis
Vegetacine nervu sistemos disfunkcija ir rebilitacija
streso nėra. Kartais šio sutrikimo atveju šiek tiek pakinta fiziologinės funkcijos, pavyzdžiui, atsiranda žagsėjimas, meteorizmas ar hiperventiliacija, tačiau šie simptomai nesutrikdo to organo esminio fiziologinio funkcionavimo.
KLINIKINĖS FORMOS
Sergant somatoformine autonomine disfunkcija širdies ir kraujotakos nervinė reguliacija sutrinka turbūt dažniausiai. Klinikoje vyrauja keletas sindromų: arterinio kraujospūdžio nestabilumas, kardialginis sindromas, širdies ritmo disreguliacinis sindromas.
Arterinio kraujospūdžio nestabilumas.
Vadinamasis “balto chalato” sindromas, t.y. kraujospūdžio, ypač sistolinio, stiprus padidėjimas jį matuojant arba būnant gydymo įstaigoje yra klasikinis, labai dažnai pasitaikantis šio sutrikimo pavyzdys, todėl labai svarbu prieš matuojant kraujo spaudimą pakalbinti ligonį, nuraminti jį arba nukreipti jo dėmesį. Praktikoje teko susidurti su ligoniais, išmokusiais valingai labai greitai padidinti savo kraujo spaudimą iki įspūdingų skaičių (180-190/100 mmHg) ir taip išvengusiais tarnybos sovietinėje armijoje. Kita dažna šio sutrikimo pasireiškimo forma yra arterinė hipotenzija, kai sistolinis kraujo spaudimas be jokių kitų priežasčių didelę paros dalį ne daugiau nei 80-95 mmHg. Kartais arterinis kraujospūdis būna tiek labilus, kad keletą kartų matuojant per keliolika minučių gali svyruoti nuo, pavyzdžiui, 90/60 mmHg iki 160/90 mmHg.
Kardialgija
Tai klasikinis, visuose vadovėliuose aprašytas krūtinės skausmo simptomas, kurio kilmės niekaip kitaip kaip širdies nervinės reguliacijos sutrikimu ir skausmo suvokimo pakitimais paaiškinti negalima.
Širdies ritmo sutrikimai
Dažniausiai jie pasireiškia sustiprėjusiu širdies plakimo pojūčiu. Tik pusei ligonių tachikardija nustatoma objektyviai, o kita pusė stipresnį ir/ar dažnesnį širdies ritmą jaučia dėl ypač sumažėjusio jutimų slenksčio. Įrodyta, kad nemaža dalis visiškai sveikų žmonių patiria prieširdines ir/ar skilvelines ekstrasistoles, kurių nejaučia. Sergantiesiems vegetacine disfunkcija, dėl sumažėjusio jutimų slenksčio jaučiantiems net ir normalų savo širdies darbą, kiekviena ekstrasistolė atrodo katastrofa. Tokiu atveju ypač greitai formuojasi kardiofobinis sindromas, galintis labai apriboti ligonių gyvenimą ir veiklą. Fizinis krūvis gali
turėti skirtingą poveikį. Vienais atvejais po fizinio krūvio simptomai susilpnėja ar išnyksta, kitais atvejais, ypač atsiradus patologinei fiksacijai į savo širdies veiklą, normaliai padažnėjęs fizinio krūvio metu širdies ritmas gali būti suvoktas kaip grėsmingas simptomas.
Stemplės funkciniai sutrikimai
Tai jaunų 20-30 metų moterų liga. Jaučiamas maisto judėjimo stemple sunkumas, svetimkūnio jausmas stemplėje, bijomasi užspringti. Svarbus diagnostinis kriterijus – kietą maistą praryti lengviau negu skystą. Stemplės motorinės ir jutiminės funkcijos vegetacinės nervinės reguliacijos sutrikimai suformuoja klasikinį globus hystericus.
KLINIKINĖS FORMOS
Sergant somatoformine autonomine disfunkcija širdies ir kraujotakos nervinė reguliacija sutrinka turbūt dažniausiai. Klinikoje vyrauja keletas sindromų: arterinio kraujospūdžio nestabilumas, kardialginis sindromas, širdies ritmo disreguliacinis sindromas.
Arterinio kraujospūdžio nestabilumas.
Vadinamasis “balto chalato” sindromas, t.y. kraujospūdžio, ypač sistolinio, stiprus padidėjimas jį matuojant arba būnant gydymo įstaigoje yra klasikinis, labai dažnai pasitaikantis šio sutrikimo pavyzdys, todėl labai svarbu prieš matuojant kraujo spaudimą pakalbinti ligonį, nuraminti jį arba nukreipti jo dėmesį. Praktikoje teko susidurti su ligoniais, išmokusiais valingai labai greitai padidinti savo kraujo spaudimą iki įspūdingų skaičių (180-190/100 mmHg) ir taip išvengusiais tarnybos sovietinėje armijoje. Kita dažna šio sutrikimo pasireiškimo forma yra arterinė hipotenzija, kai sistolinis kraujo spaudimas be jokių kitų priežasčių didelę paros dalį ne daugiau nei 80-95 mmHg. Kartais arterinis kraujospūdis būna tiek labilus, kad keletą kartų matuojant per keliolika minučių gali svyruoti nuo, pavyzdžiui, 90/60 mmHg iki 160/90 mmHg.
Kardialgija
Tai klasikinis, visuose vadovėliuose aprašytas krūtinės skausmo simptomas, kurio kilmės niekaip kitaip kaip širdies nervinės reguliacijos sutrikimu ir skausmo suvokimo pakitimais paaiškinti negalima.
Širdies ritmo sutrikimai
Dažniausiai jie pasireiškia sustiprėjusiu širdies plakimo pojūčiu. Tik pusei ligonių tachikardija nustatoma objektyviai, o kita pusė stipresnį ir/ar dažnesnį širdies ritmą jaučia dėl ypač sumažėjusio jutimų slenksčio. Įrodyta, kad nemaža dalis visiškai sveikų žmonių patiria prieširdines ir/ar skilvelines ekstrasistoles, kurių nejaučia. Sergantiesiems vegetacine disfunkcija, dėl sumažėjusio jutimų slenksčio jaučiantiems net ir normalų savo širdies darbą, kiekviena ekstrasistolė atrodo katastrofa. Tokiu atveju ypač greitai formuojasi kardiofobinis sindromas, galintis labai apriboti ligonių gyvenimą ir veiklą. Fizinis krūvis gali
turėti skirtingą poveikį. Vienais atvejais po fizinio krūvio simptomai susilpnėja ar išnyksta, kitais atvejais, ypač atsiradus patologinei fiksacijai į savo širdies veiklą, normaliai padažnėjęs fizinio krūvio metu širdies ritmas gali būti suvoktas kaip grėsmingas simptomas.
Stemplės funkciniai sutrikimai
Tai jaunų 20-30 metų moterų liga. Jaučiamas maisto judėjimo stemple sunkumas, svetimkūnio jausmas stemplėje, bijomasi užspringti. Svarbus diagnostinis kriterijus – kietą maistą praryti lengviau negu skystą. Stemplės motorinės ir jutiminės funkcijos vegetacinės nervinės reguliacijos sutrikimai suformuoja klasikinį globus hystericus.
Kiti darbai
Vegetacinės nervų sistemos funkcijos sutrikimai yra viena iš dažniausiai pasitaikančių, tačiau iki šiol mažiausiai ištyrinėtų patologinių būsenų. Tyrimų duomenimis, vienokia ar kitokia vegetacinės disfunkcijos forma yra beveik 50 proc. į poliklinikas besikreipiančių asmenų. Problemos sudėtingumą visų pirma rodo iki šiol labai netobula šios sutrikimų grupės klasifikacija.
2009-05-15
Spalvos kompiuterinėse leidybos sistemose
Spalvos kompiuterinėse leidybos sistemose. Spalvų tvarkymas. Spalviniai modeliai. Paruošimas spaudai. Grafinių vaizdų ir paveikslėlių panaudojimas kompiuteryje. Spalvos suvokimo psichologija. Raudona. Geltona. Mėlyna. Žalia. Šiuolaikiniame paruošimo spaudai sistemų pasaulyje sistemos kuriamos ir yra skirtos skaitmeniniam ir atviros gamybos darbo procesui. Ruošiant gaminį spaudai, svarbų vaidmenį vaidina daugybė skirtingų duomenų įvedimo būdų, skirtų vaizdui pervesti į skaitmeninę formą, spalvų perdirbimo techninė ir programinė įranga bei gamybos įrankiai.
2009-04-09
Education System in Lithuania
General secondary education is provided at triple level, twelve-year general education schools. One or more levels are comprised of primary school (1st to 4th forms) (age 6/7 to 10/11); lower secondary school (5th to 10th forms) (age 10/11 to 16/17); and secondary school (11th to 12th forms) (age 16/17 to 18/19).
2009-04-29
Priešmokyklinis ugdymas švietimo sistemoje:
Priešmokyklinio ugdymo samprata ir turinys. Mokyklinės brandos samprata. Kryptingumas – esminis ugdymo bruožas. Priešmokyklinio ugdymo paskirtis. Priešmokyklinio ugdymo turinys. Pagrindinės priešmokyklinio ugdymo formos. Grupės aplinka – svarbus faktorius organizuojant ugdymą. Pedagogų, dirbančių priešmokyklinio ugdymo grupėse, kvalifikacija. Priešmokyklinio ugdymo pedagogo samprata. Priešmokyklinio ugdymo pedagogo kvalifikacijos samprata. Priešmokyklinio ugdymo pedagogo realios kvalifikacijos modelis. Pedagogų, dirbančių priešmokyklinio ugdymo grupėse, realios kvalifikacijos tyrimas. Tyrimo metodika ir organizavimas. Pedagogų, dirbančių priešmokyklinio ugdymo grupėse, realios kvalifikacijos tyrimo duomenų analizė.
2009-05-15
Lietuvos švietimo sistema
Lietuvos švietimo sistemos struktūra. Ugdymo tikslai. Ugdymo turinys. Ugdymo metodai, jų klasifikacijos problema. Lietuvos švietimo sistema grindžiama šiais principais: humaniškumo, demokratiškumo, nacionalumo ir paslankumo (kaitos) arba atvirumo.
Švietimo struktūra apima formalųjį ir neformalųjį valstybinį ir nevalstybinį švietimą. Formalųjį švietimą sudaro: nuosekliojo švietimo sistema ir suaugusiųjų formalaus švietimo sistema.