Tiems abiturientams, kurie vis dar neapsisprendė, kur stoti ir ką studijuoti, pravartu susipažinti su statistiniais duomenimis apie tai, kaip išsilavinimas koreliuoja su įsitvirtinimu darbo rinkoje ir gaunamomis pajamomis.
Kieno naudai kalba skaičiai?
Universitetų bakalauro studijų absolventai uždirba daugiau nei baigusieji tos pačios srities studijas aukštojoje mokykloje – tokią išvadą galima daryti remiantis Lietuvos mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atliktų tyrimų duomenimis.
Mūsų šalies skaičius patvirtina ir naujausi Europos Sąjungos statistikos tarnybos (EUROSTAT) duomenys – ES piliečių, baigusių sutrumpintas bakalauro, magistro arba daktaro aukštojo mokslo studijų programas, užimtumo lygis 2014 m. perkopė 83,7 proc. Šis skaičius gerokai lenkia aukštesnįjį arba profesinį išsilavinimą turinčių gyventojų užimtumo lygį, kuris siekia 73,4 proc.
Nors aukštojo mokslo diplomas pats savaime sėkmingos karjeros negarantuoja, o tik sudaro palankias sąlygas jos siekti, tačiau tikimybė uždirbti bent 30 proc. daugiau, nei siekia vidutinės šalies gyventojų pajamos, padidėja keliskart. Be to, universitetinis išsilavinimas mažina tikimybę likti bedarbiu – tarp išsilavinusių asmenų nedarbas yra mažiausias visoje ES.
Valstybės tarnautojų kalvė
Būtent aukštąjį išsilavinimą turintys specialistai siekia postų pačiose įvairiausiose valstybinėse ir nevalstybinėse organizacijose. Pavyzdžiui, net 1482 Šiaulių universiteto absolventai dirba valstybės tarnyboje: 3 iš jų yra viceministrai, per 600 savivaldybėse eina įvairias pareigas nuo mero iki specialisto.
„Galime pasidžiaugti, jog apytiksliai šimtas absolventų, kurių amžius iki 30 metų, šiuo metu dirba valstybės tarnyboje, o dar apie 1000 absolventų jau yra išlaikę testus darbui valstybės tarnyboje. Šie skaičiai rodo, kad Šiaulių universitetas užima deramą vietą tarp kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų rengiant kvalifikuotus specialistus, atitinkančius darbo valstybės tarnyboje reikalavimus ir turinčius reikiamų žinių bei įgūdžių“, - sakė Valstybės tarnybos departamento direktorius Oskaras Šarmavičius.
Svajojate studijuoti užsienyje?
Viena ryškiausių šiuolaikinio pasaulio, o sykiu ir universitetų, ypatybė – nykstančios sienos tarp valstybių ir atsiveriančios tarptautinės perspektyvos jauniems specialistams. Ne išimtis yra ir Šiaulių universitetas –bendradarbiaujama su daugiau kaip 160 socialinių partnerių Lietuvoje ir užsienyje, pasirašyta per 150 bendradarbiavimo sutarčių su užsienio šalių aukštojo mokslo institucijomis iš 40 pasaulio valstybių, tarp kurių – JAV, Kanada, Kolumbija, Rusija, Baltarusija, Ukraina, Kazachstanas, Kirgizija, Korėja ir kitos.
Kasmet Šiaulių universitetas suteikia galimybę studentams išvykti studijuoti nuo 3 iki 12 mėn. bei atlikti specialybės praktiką (iki 3 mėn.) skirtinguose Europos miestuose įsikūrusiose aukštojo mokslo įstaigose, organizacijose bei įmonėse. Pastebima, jog tarptautinę praktiką atlikę jaunuoliai ne tik įgyja daugiau profesinės patirties, bet ir lavėja jų bendravimo, ypač užsienio kalbomis, įgūdžiai, prasiplečia studijuojamo dalyko suvokimas, o patys studentai laikomi perspektyvesniais.
„Mainų programose dalyvaujantys studentai gauna ne tik finansinę paramą – stipendiją, bet ir progą pakeliauti, geriau pažinti kitas kultūras ir vietos gyventojus. Tokį norą – keistis studentais – išreiškia ir kitų užsienio universitetų akademinių bendruomenių nariai, atvykstantys studijuoti į Šiaulių universitetą. Įdomu tai, kad studentų sulaukiama netgi iš tokių tolimų šalių kaip Japonija, Pietų Korėja, Nigerija, Indija, Šri Lanka, Argentina ir kitų, kas rodo, kad Lietuvoje įgytas išsilavinimas yra itin kokybiškas ir vertinamas“, - sakė Šiaulių universiteto Tarptautinių programų ir ryšių tarnybos direktorė Regina Karvelienė.
Taip pat Šiaulių universitete galima pasirinkti jungtinę studijų programą su Lietuvos ar užsienio šalių aukštąja mokykla. Jungtinės studijos – tai galimybė studijuoti dviejuose universitetuose, skirtingose kultūrinėse ir akademinėse aplinkose, o baigus studijas gaunamas dviejų universitetų diplomas ir jungtinis bakalauro kvalifikacinis laipsnis. Įgijus tokį išsilavinimą, darbo rinkoje galima konkuruoti kur kas sėkmingiau.
Ko nepamiršti stojant į universitetus?
Nuo šių metų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai sugriežtinus priėmimo į aukštąsias mokyklas sąlygas, būtina išlaikyti 3 valstybinius brandos egzaminus. Remiantis šiuo įsakymu, asmenys, Lietuvoje nuo 2016 m. įgiję vidurinį išsilavinimą ir pretenduojantys į visų mokslo sričių (išskyrus menų) valstybės finansuojamas studijų vietas universitetuose, be lietuvių kalbos ir užsienio kalbos egzaminų, dar turi būti išlaikę matematikos valstybinį brandos egzaminą. Taip pat rekomenduotina būti išlaikius pirmąjį (pagrindinį) stojamojo konkursinio balo valstybinį egzaminą. Bendras konkursinis balas negali būti žemesnis nei 2.
Aukštais balais išlaikyti brandos egzaminai – tiesus kelias į universitetą, todėl abiturientai turėtų kiek įmanoma geriau pasirengti ir įveikti jau prasidėjusią egzaminų sesiją. Svajojantiems apie nemokamas studijas reiktų pasidomėti tiksliniu finansavimu, taip pat universiteto siūlomomis skatinimo priemonėmis.
Kasmet žurnalų „Veidas“ ir „Reitingai“ inicijuojamos studentų apklausos rezultatai rodo, kad studentams itin svarbi ne tik studijų kokybė, bet ir palankus mokymo įstaigos mikroklimatas, partneryste grįsti santykiai su dėstytojais, galimybė studijuoti arčiau namų, būtent dėl to daugelis Šiaulių miesto, rajono, regiono studentų renkasi Šiaulių universitetą.
