Gyvendamas studentų bendrabutyje, supranti, jog kiekviena diena čia yra savotiškas „netikėtumų kokteilis“. Tu niekada negali žinoti, kada kambario draugai grįš ir užklups tave su antrąja puse intymiai besibučiuojančius, negali nuspėti, ką tie sugyventiniai sugalvos iškrėsti tau šį kartą, kokius netradicinio interjero sprendimus bandys įgyvendinti mažučiame jūsų bendrabučio kambarėlyje.

Be to, teks susitaikyti, kad „mielojo“ kambario draugo stiklainiukas su mamos ruoštu maistu pašvinko, o kitas „kolega“ nukando geriausiu atveju pusę tavo skaniausio sausainio.

Išties apie kambario draugus yra pripasakota daugybė istorijų, kai kurios iš jų jau spėjo virsti legendomis…

Katinas tualete

Ketvirto kurso Lietuvos kūno kultūros akademijos (LKKA) studentas pasakojo apie savo buvusį „kambarioką“, pravarde Katinas, daugybę linksmų nutikimų ir pabrėžė, jog kasdien Katinas iškrėsdavo ką nors naujo, iš ko būtų galima už pilvo susiėmus pasijuokti. Viena tokia istorija prasidėjo visai nekaltai.

„Grįžau namo ir žiūriu: mano kambariokas Katinas sėdi ant lovos siaubingai perkreiptu veidu. Paklausiau jo, kas jam yra, o šis atsakė, jog labai į tualetą nori, rimtas reikalas prispaudė jį, bet bendrabučio tualete nusilengvinti negali, nes ten taškosi vanduo. Vaikinukas kentėjo visą naktį, o ryte vos tik fakulteto sargas atrakina duris, nurūko ten.

Iš plačios šypsenos šeštą valandą ryte buvo aišku, kad žmogui jau palengvėjo“, – pasakojo savo vardo nenorėjęs minėti LKKA studentas.

„Greifrutbolas“ bendrabučio kambaryje

Dar vieną istoriją apie smagius „kambariokų“ pokštus teko išgirsti iš Kauno technologijos universiteto (KTU) studento Kęstučio lūpų.

„Mano „kambariokams“ šovė „geniali“ mintis kambaryje pažaisti su greipfrutu. Vienas kambario draugas į rankas pasiėmė teleskopo vamzdį, kitas tarp pirštų susikaišiojo buitinius peilius, o tada į orą sviedė greipfrutą ir bandė su peiliais jį perskrosti.

Greipfrutas išsitaškė ant kambario lubų ir sienų, bet kadangi iš pirmo karto nepavyko jo viso ištaškyti, tai su likusia puse vėl buvo pakartotas tas pats manevras. Vienas sviedžia pusę greipfruto į orą ir su peiliais kapoja jį, kitas su teleskopo žiūronu bando lekiančius vaisiaus gabalus atmušti“, – vos tvardydamas juoką apie „kambariokų“ išdaigas pasakojo Kęstutis.

Jei jau švęsti, tai tik su policija ir papeikimu

Nemanykite, kad bendrabučių kambariuose siautėja tik vaikinai, merginos prikrečia neką mažesnių nesąmonių. Uogelės pseudonimu prisistačiusi studentė prisiminė, kaip audringai jos „kambariokė“ atšventė savo dvidešimtąjį gimtadienį.

„Du kartus bendrabučio budėtoja sukaktuvininkei ir jos draugams iškvietė apsaugos tarnybą, vieną kartą policiją, o kaip dovaną įraitė papeikimą“, – visas įvykio subtilybes atskleidė Uogelė.

„Lūžęs kambariokas“

Ne paslaptis, kad labiausiai kambario draugų charakteris atsiskleidžia tada, kai jie mažumėlę išgeria kokio tauriojo gėrimėlio „su laipsniais“.

Du pirmo kurso magistrantai Tomas ir Evaldas (vardai pakeisti) vieną vakarą buvo siaubingai įsiutę, mat jų mylimas ir gerbiamas „kambariokas“ kiek padaugino ir, kaip dera rimtam žmogui, išėjo miegoti į savo kambarį. Bėda ta, kad bijodamas, jog kas nors gali įsiveržti ir sudrumsti jo saldų miegą, šis užsirakino duris ir raktą paliko spynoje.

Tomas ir Evaldas, suprantama, negalėjo patekti į savo kambarį. Iš pradžių vaikinai bandė skambinti savo „lūžusiam“ „kambariokui“, bet po pusvalandžio suprato, jog tai bergždžias reikalas.

Tada bandė į kambarį patekti lipdami per kito kambario langą. Kadangi patys buvo „abejotinos kondicijos“, pabijojo nugarmėti žemyn ir žvaigždute išsitėkšti ant asfalto. Galiausiai ėmėsi drastiškų veiksmų – bandė laužti duris, bet tada „miegantysis gražuolis“ pabudo ir įleido savo kambario draugus. Laimei, pastarieji nespėjo sugadinti spynos ar sulaužyti durų.

Tokių ar panašių istorijų, kurios nutinka mažame bendrabučio kambarėlyje, galima papasakoti nesuskaičiuojamas galybes.

Tenka pripažinti, jog kambario draugai kartais tampa tikra rakštimi sėdynėje, bet kas galėtų paneigti, jog įspūdingiausios „kambariokų“ nesąmonės virsta nuotaikingomis studentiškų laikų istorijomis, kurias su šypsena pasakosime savo vaikams ir anūkams.

 

Inga Lebrikaitė