sveiki! čia kažkas ..hmm..bandyta rašyti

 

2008.10.15

Viena diena mokykloje

Eina š... kaip man šiandien nesiseka. Mokykla jau pradeda varyti iš proto. Esą man per mažai trejetų dienyne – tai dar vieną įrašė desertui. Ir vos pas direkčiuvienę nenuvarė, per plauką prasprūdau. Tie mokytojai, – kad tik dieną sugadint. O atrodo atsikėliau visai GEROS nuotaikos, ir net katinas sugebėjo išsaugot sveiką pasturgalį, nors visą rytą maišės po kojomis.

Trečiadienis – žiauriausia diena mokykloje. Įdomu, kas čia taip įspūdingai pamokų tvarkaraštį sudarė... Nušaut reikėtų. Visos, kokios tik gali būti bjauriausios pamokos sudėtos būtent į trečiadienį. Ne... šitaip negali ilgai tęstis. Bet ką padarysi... Jautiesi kaip šuo iš namų išvytas, ir šiaip iš ryto taip miego noris. Tai gerai, kad klasė didelė, tai kaip įprasta sėdžiu sau gale istorijoj ir snaudžiu pasirėmęs. Senė Tarka beveik neina į galą (pliusas man!). Be to slepiuosi už tokio drimbos Pužo, tai manęs, kad ir koks aukštas esu, nesimato iš už kalno, dėl to galiu dar 45 min. trečiadieniais pamiegot. Ne kaip lovoj, bet miegoti galima.

Jau senai žinau, mokslai - ne man. Aš muzikos žmogus. Ir tai vienintelė priežastis, kodėl trečiadienį keliu koją iš lovos ir kenčiu visas tas pragariškas valandas, vadinamas pamokomis. Po jų toj pačioj skylėj (...čia apie mokyklą) mano pasaulis apsiverčia aukštyn kojom. Tą vemti varantį trečiadienį mes grojame. Ir tai veikia kaip vaistas po visų nuobodžių pamokų. O šiandien jos buvo YPAČ nuostabios: pora savarankiškų, kaip mūsų kankintojai vadina kontrolinius, iš kurių nesitikiu gauti stulbinančio pažymio. Todėl taip gera paimti į rankas lazdeles ir sugroti keletą ritmų... Kartu mes – jėga! Mūsų grupė kaip uola prieš srovę ir aš už nieką nekeisiu muzikos, kurią dievinu, ir savo draugų. Netgi į tai, kad nebereiktų į mokyklą.

Štai kodėl keliuosi trečiadienį, nors tai ir katastrofiškiausios dienos mano gyvenime...   

 

Ačiū tiems, kas mane supranta

Pasidalink Facebook'e