Kvalifikacijos aprašas

Filologijos magistro kvalifikacija reikalinga norint dirbti filologo mokslinį-tiriamąjį darbą.
Asmuo, įgijęs filologijos (literatūrologijos) kvalifikaciją, turi:
- gebėti formuluoti ir spręsti literatūrologines problemas, taikant adekvačius metodus ir jungti su platesniu kultūriniu kontekstu, literatūrologinius dalykus jungti su kitais ir humanitariniais, ir socialiniais mokslais, analizuoti jų sąsajas, įžvelgti literatūros mokslo perspektyvas globalizacijos sąlygomis, atlikti analitinius tyrimus ir įgytas žinias taikyti moksliniam darbui, daryti savarankiškas išvadas, teikti rekomendacijas, kritiškai vertinti kitų tyrėjų veiklą, literatūros (istorijos, teorijos, kritikos) mokslo reiškinius;
- žinoti literatūros mokslo teoriją, istoriją, dabartinės lietuvių kalbos sistemą ir raidą, kalbos tyrimo metodus, šiuolaikines literatūrologijos mokslo kryptis ir teksto analizės metodus, lietuvių literatūros procesą (raidą ir kaitos tendencijas), pasaulinės literatūros pagrindus, literatūros ir humanistikos perspektyvas globalizacijos sąlygomis, aukštosios ir masinės kultūros koegzistencijos galimybes;
- mokėti atsakingai ir savarankiškai organizuoti savo darbą, sklandžiai, nuosekliai ir aiškiai reikšti savo mintis, kritiškai mąstyti, bendradarbiauti, veiksmingai dirbti komandoje ir bendrauti nacionaliniu bei tarptautiniu lygmeniu.
Filologijos (literatūrologijos) magistro kvalifikaciją galima įgyti universitetuose, vykdančiuose studijas pagal literatūrologijos studijų programą.
Norintiems siekti filologo (literatūrologijos) kvalifikacijos, reikia turėti filologijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį.
Neformaliuoju ar savaiminiu būdu išugdyti gebėjimai dirbti filologu nėra pripažįstami.
Įgiję filologo (literatūrologijos) kvalifikaciją, asmenys gali dirbti aukštosiose mokyklose dėstytojais, mokslo darbuotojais, dirbti švietimo, kultūros, rekreacijos įstaigose ar knygų leidyklose redaktoriais, žurnalistais, viešųjų ryšių, reklamos agentūrose, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojais.