Anotacija arba apibūdinimas

 Prodiuserių pareigos atsirado apie 1910 m. Holivude, ėmus sparčiai vystytis kino pramonei. Prodiuseriai padėjo užtikrinti organizacinį kūrybinį procesą: asmeninę personalo atsakomybę, efektyvesnį lėšų naudojimą, greitesnį kūrybinių sumanymų įgyvendinamą. Prodiuserių veiklos kine efektyvumas lėmė, kad laikui bėgant prodiuserio pareigybės įsitvirtino ir kitose tampriai su medijomis bei verslu persipynusiose kultūros srityse: televizijoje, radijuje, kine, muzikoje, teatre, reklamoje, kompiuterinių žaidimų kūrime, pramogose.

Prodiuserio specialybė tampa itin aktuali šiandien, kai kultūra, kuri visais laikais buvo vertinama kaip viena iš pamatinių visuomenės egzistavimo sąlygų, sparčiai įgyja vis didesnę įtaką ne tik meninei ir socialinei visuomeninio gyvenimo sritims, bet ir tiesiogiai ekonomikos augimui. Mokslininkų teigimu, XXI amžiuje išsivysčiusios šalys pereina nuo paslaugų ekonomikos prie žiniomis ir kūrybiškumu grįstos ekonomikos. Šiame procese susiformavo sąvoka kūrybinės industrijos. Kūrybinės industrijos, kartais dar vadinamos kūrybine ekonomika, išreiškia menų susiliejimą su naujųjų medijų (informacijos ir komunikacijos) technologijomis ir žinių ekonomika. Kūrybinės industrijos – sintetinė veikla, reikalaujanti meninių, vadybinių, interpretacinių gebėjimų, kultūros ir informacinių technologijų išmanymo. Kūrybinės industrijos neatsiejamos nuo naujosios žiniasklaidos (naujųjų medijų), globalizacijos ir žinių ekonomikos. Kūrybinės industrijos – žmogaus kūrybiniais sugebėjimais ir talentu pagrįstos veiklos, kurių tikslas ir rezultatas yra intelektinė nuosavybė. Intelektinė nuosavybė šiandien suvokiama kaip vienas iš ekonomikos augimo veiksnių. Kūrybinių industrijų veiklos kuria materialinę gerovę ir darbo vietas.

Kvalifikacijos aprašas

 Baigę Prodiusavimo studijų programą absolventai galės dirbti sparčiai augančių kultūrinių industrijų organizacijose: kino, TV ir video žaidimų prodiuserinėse kompanijose, reklamos ir viešųjų ryšių agentūrose, televizijose, teatruose, laisvalaikio, kultūros, verslo, sporto ir kitokius renginius organizuojančiose įmonėse – prodiuseriais, kūrybinių projektų vadovais, gastrolių organizatoriais, idėjų komercintojais, tarpininkais tarp idėjų generatorių ir verslo investuotojų ir kt., taip pat gebės sukurti savo prodiuserines TV, kino, video žaidimų kompanijas, teatrus, renginių organizavimo įmones