Apklausa
Kokią specialybę rengiatės studijuoti?
Nepatvirtinti rašto darbai
Aristotelis. Sielos samprata
Darbo dalykas |
|
Dalyko potemė |
|
Įkėlimo data |
2010-10-25 |
Trumpas aprašymas
Planas 1. Senovės filosofų pažiūros į sielą 3 2. Sielos samprata pagal Aristotelį 4 2.1. Trys sielos pakopos 5 2.2. Sielos ir proto santykis 5 2.3. Sielos apibrėžtumas 6 3. Proto...
Aprašymas
Planas
1. Senovės filosofų pažiūros į sielą 3
2. Sielos samprata pagal Aristotelį 4
2.1. Trys sielos pakopos 5
2.2. Sielos ir proto santykis 5
2.3. Sielos apibrėžtumas 6
3. Proto objektai 9
Išvados 10
Naudota literatūra 11
Įvadas
Aristotelis (384 – 324 m.pr.Kr.) gimė Stageiroje ir dvidešimt metų mokėsi Platono akademijoje. Apie 324 m.pr.Kr. jis tapo Aleksandro didžiojo mokytoju. Vėliau Aristotelis Atėnuose įkūrė savo – peripatetikų - mokyklą.Daugelis dabarties filosofų mokslininkų kalba taip: “palyginti su filosofais, buvusiais iki jo, Aristotelio nuopelnai filosofijai milžiniški, o po Aristotelio mirties jam lygiaverčio filosofo reikėjo laukti visus 2000 metų. Jo autoritetas buvo toks didelis , kad filosofo sekėjai viską priėmė nekritikuodami. Aristotelis nebuvo pirmasis filosofas, tačiau jis buvo pirmasis, mėginęs sukurti enciklopedinę savo pirmtakų žinojimo sistemą. Taigi Aristotelis buvo ir filosofas, ir pirmasis filosofijos mokslininkas – filosofijos istorikas. Aristotelis – plačių užmojų tyrėjas, kolekcionierius, stebėtojas ir sistematikas – tobuliausiai įkūnija tą tikrąjį mokslininko tipą, kuris graikų dvasinio gyvenimo pasaulyje iškilo su Anaksagoru ir Demokritu.
1. Senovės filosofų pažiūros į sielą
Prieš išdėstant Aristotelio teiginius apie sielą, vertėtų prisiminti jo pirmtakų pažiūras. Skaitydami Viduramžių filosofo Tertuliano traktatą "Apie sielą", randame tokius žodžius: "Juk ir mokymas apie sielą atsirado iš filosofinių mokslų tų žmonių, kurie maišo vandenį su vynu. Vieni nesutinka, kad siela nemirtinga, kiti tvirtina ją esant daugiau negu nemirtinga; vieni nagrinėja jos turinį, kiti – formą, treti – Ir kito sutvarkymą. Vieni jos pradžią mato vienur, kiti pabaigą įžiūri kitur, priklausomai nuo to, ar remiasi Platono garsu, ar Zenono tvirtybe, ar Aristotelio įrodymų jėga, ar Epikūro bukumu, ar Heraklito liūdesiu, ar Empedoklio beprotyste". Tertuliano manymu, kadangi gyvybę mes pripažįstame nuo pradėjimo akimirkos, tad ir siela turinti atsirasti nuo pradėjimo akimirkos. Sigeras Brabantietis (Vakarų Europos filosofas, gyvenęs Viduramžiais) sako: "Sielą reikia suprasti kaip natūralaus kūno, potencialaus gyventi, veiksmą ir formą arba išbaigtumą. Aišku, jog vieninga būtis atsiranda iš sielos ir kūno be ko nors trečio, kas būtų tos vienybės priežastis". Renesanso filosofas Pjetras Pomponacis teigia, kad pirmą vietą tarp materialių daiktų užima siela, ir ji, būdama susieta su nematerialiais daiktais, yra tarpinė grandis tarp materialių ir nematerialių daiktų. Chuanas Lujis Vyvas užsimena, jog siela yra ypatingas veiksnys, kuris gyvena gyvybei pritaikytame kūne.
Bendru atveju, egzistuoja įsivyravusi nuomonė, jog visa, kas turi sielą, skiriasi nuo to kas neturi sielos daugiausia dviem požymiais: judėjimu ir jutimu. Demokritas sako, kad siela esanti tam tikra ugnis ir šiluma. Kadangi jo filosofijoje pasaulis sudarytas iš atomų, tai ugnis ir siela
1. Senovės filosofų pažiūros į sielą 3
2. Sielos samprata pagal Aristotelį 4
2.1. Trys sielos pakopos 5
2.2. Sielos ir proto santykis 5
2.3. Sielos apibrėžtumas 6
3. Proto objektai 9
Išvados 10
Naudota literatūra 11
Įvadas
Aristotelis (384 – 324 m.pr.Kr.) gimė Stageiroje ir dvidešimt metų mokėsi Platono akademijoje. Apie 324 m.pr.Kr. jis tapo Aleksandro didžiojo mokytoju. Vėliau Aristotelis Atėnuose įkūrė savo – peripatetikų - mokyklą.Daugelis dabarties filosofų mokslininkų kalba taip: “palyginti su filosofais, buvusiais iki jo, Aristotelio nuopelnai filosofijai milžiniški, o po Aristotelio mirties jam lygiaverčio filosofo reikėjo laukti visus 2000 metų. Jo autoritetas buvo toks didelis , kad filosofo sekėjai viską priėmė nekritikuodami. Aristotelis nebuvo pirmasis filosofas, tačiau jis buvo pirmasis, mėginęs sukurti enciklopedinę savo pirmtakų žinojimo sistemą. Taigi Aristotelis buvo ir filosofas, ir pirmasis filosofijos mokslininkas – filosofijos istorikas. Aristotelis – plačių užmojų tyrėjas, kolekcionierius, stebėtojas ir sistematikas – tobuliausiai įkūnija tą tikrąjį mokslininko tipą, kuris graikų dvasinio gyvenimo pasaulyje iškilo su Anaksagoru ir Demokritu.
1. Senovės filosofų pažiūros į sielą
Prieš išdėstant Aristotelio teiginius apie sielą, vertėtų prisiminti jo pirmtakų pažiūras. Skaitydami Viduramžių filosofo Tertuliano traktatą "Apie sielą", randame tokius žodžius: "Juk ir mokymas apie sielą atsirado iš filosofinių mokslų tų žmonių, kurie maišo vandenį su vynu. Vieni nesutinka, kad siela nemirtinga, kiti tvirtina ją esant daugiau negu nemirtinga; vieni nagrinėja jos turinį, kiti – formą, treti – Ir kito sutvarkymą. Vieni jos pradžią mato vienur, kiti pabaigą įžiūri kitur, priklausomai nuo to, ar remiasi Platono garsu, ar Zenono tvirtybe, ar Aristotelio įrodymų jėga, ar Epikūro bukumu, ar Heraklito liūdesiu, ar Empedoklio beprotyste". Tertuliano manymu, kadangi gyvybę mes pripažįstame nuo pradėjimo akimirkos, tad ir siela turinti atsirasti nuo pradėjimo akimirkos. Sigeras Brabantietis (Vakarų Europos filosofas, gyvenęs Viduramžiais) sako: "Sielą reikia suprasti kaip natūralaus kūno, potencialaus gyventi, veiksmą ir formą arba išbaigtumą. Aišku, jog vieninga būtis atsiranda iš sielos ir kūno be ko nors trečio, kas būtų tos vienybės priežastis". Renesanso filosofas Pjetras Pomponacis teigia, kad pirmą vietą tarp materialių daiktų užima siela, ir ji, būdama susieta su nematerialiais daiktais, yra tarpinė grandis tarp materialių ir nematerialių daiktų. Chuanas Lujis Vyvas užsimena, jog siela yra ypatingas veiksnys, kuris gyvena gyvybei pritaikytame kūne.
Bendru atveju, egzistuoja įsivyravusi nuomonė, jog visa, kas turi sielą, skiriasi nuo to kas neturi sielos daugiausia dviem požymiais: judėjimu ir jutimu. Demokritas sako, kad siela esanti tam tikra ugnis ir šiluma. Kadangi jo filosofijoje pasaulis sudarytas iš atomų, tai ugnis ir siela
Kiti darbai
Personalo vadybos samprata, pradėta praktikuoti Vakarų šalyse 1980 metais, atskleidė naują požiūrį į organizacijoje dirbantį žmogų, jo indėlį į organizacijos veiklos rezultatus ir kartu naujas įmonės konkuravimo galimybes. Darbuotojas buvo pripažintas svarbiu siekiant įmonės verslo strategijos sėkmės ir kuriant jos konkurencinį pranašumą.
Galima teigti, kad sėkmingai besivystančios Lietuvos, bendros su užsieniu įmonės vis daugiau dėmesio skiria personalo vadybos problemoms. Ypač akcentuojamos darbuotojų kompetencijos ugdymo, karjeros, motyvavimo, atsakomybės problemos. Derinamas pažangus Vakarų šalių patyrimas su Lietuvoje susiformavusiomis tradicijomis ir aplinka, nes tik tokiu būdu užtikrinamas personalo vadybos efektyvumas.
Personalo vadyba yra svarbus veiksnys įmonės veikloje. Kad įmonės veikla būtų veiksminga reikia gerai išmanyti ir mokėti valdyti personalą, taip pat žinoti personalo turinį ir principus, kuriais vadovaujantis darbas įmonėje būtų efektyvus ir naudingas, darbuotojai būtų motyvuoti ir visus tenkintų įmonės rezultatai.
2009-05-26
Informacijos ir informatikos samprata
Informacija - tai žinios, kurias galime perduoti, priimti, įsiminti. Ją gauname iš aplinkos ir pasiekiame jutimo organais. Pvz.: suskamba durų skambutis - žinau, jog kažkas atėjo; perskaitę laikraštį sužinom, kas naujo pasaulyje ir t.t. Informatika - mokslas apie informaciją, jos perdavimą, kaupimą, saugojimą ir svarbiausia - apdorojimą. Informatika padeda suvokti kokius darbus ir kaip gali atlikti kompiuteris. Kompiuteris skirtas informacijai apdoroti.
2009-06-06
Teisinio reguliavimo mechanizmo samprata
Teisinis reguliavimas kaip socialinio valdymo instrumentas yra skirtas visuomeninių santykių tvarkymui, užtikrinant pozityvių subjektų interesų realizavimą. Šio proceso eigoje sutinkamos įvairiapusės kliūtys, kurios, laiku nepašalintos, sumažina teisinio reguliavimo efektyvumą. Kliūtimi galima laikyti tokį faktorių, kuris trukdo socialinių santykių tvarkymui ir veikia priešingai teisiniams tikslams bei principams. Kliūtys - tai naturalūs ir dirbtiniai sunkumai, barjerai, stabdantys pagal tam tikras priežastis valdymo procesą ir maišantys teisinių piliečių ir organizacijų interesų patenkinimą.
2009-06-12
Teisinio precedento samprata
Teisinio precedento istorinė raida Anglijos teisėje. Teisinio precedento struktūra – ratio decidendi ir obiter dicta. Teisinio precedento aikinimas. Teisinio precedento taikymas Anglijos teismų sistemoje. Teisinio precedento rūšys. Teisinis precedentas romanų – germanų ir Lietuvos teisinėje sistemoje. Teisinis precedentas – kaip teisės šaltinis – formavosi anglų teisinėje sistemoje daugelį amžių, buvo ir yra pirminiu teisės šaltiniu. Viduramžiais Anglijoje daug teisės institutų buvo suformuluota ne Parlamento išleistuose įstatymuose, bet teismų sprendimuose – teisiniuose precedentuose. Anglų teisė precedentinė yra ir dabar. Tose šalyse, kuriose įsišaknijo Anglijos teisinė sistema, iki šių dienų teisinis precedentas vaidina vieną iš pagrindinių vaidmenų teismams atliekant savo pagrindinę funkciją – vykdant teisingumą.
2009-06-15
Teisės sampratų įvairovė
Teisės samprata. Teisės, kaip tautos kultūros, samprata. Teisės, kaip “lašo jūroje”, samprata. Teisės, kaip religijos, samprata. Teisės, kaip nepasiekiamos idėjos, samprata. Teisės, kaip valstybės politikos, samprata. Teisės, kaip “to, ką daro teismai”, samprata. Norint nagrinėti teisės mokslą, kaip ir kiekvieną mokslą, pirmiausia reikia išsiaiškinti, ką mes nagrinėsime, kadangi pastangos perprasti objektą, kurio reikšmė nežinoma, yra bevaisės ir betikslės. Norint suvokti teisę reikia atsakyti į tris klausimus: kuo teisė skiriasi nuo grasinimais paremtų įsakymų ir kuo su jais susijusi; kuo teisinė pareiga skiriasi nuo moralinės prievolės ir kuo su ja susijusi; kas yra normos ir kokiu mastu teisę sudaro normos.