Nepatvirtinti rašto darbai

Filosofijos koliokviumas

Darbo dalykas
Dalyko potemė
Įkėlimo data
2010-10-25
Trumpas aprašymas
Filosofijos koliokviumas Klausimai: 1. Filosofijos kilmė. 2. Filosofijos samprata (galimi apibrėžimai) ir struktūra. 3. Filosofijos santykis su mokslu, menu, religija. 4. Metafizika (Aristotelio prasme, sąvokos atsiradimas). Pasaulio...
Aprašymas


Filosofijos koliokviumas

Klausimai:

1. Filosofijos kilmė.
2. Filosofijos samprata (galimi apibrėžimai) ir struktūra.
3. Filosofijos santykis su mokslu, menu, religija.
4. Metafizika (Aristotelio prasme, sąvokos atsiradimas). Pasaulio genezės problema.
5. Platono idėjų teorija.
6. Būties hierarchijos koncepcija (Platonas, Aristotelis, Eriugena, Tomas Akvienietis).
7. Substancijos problema: dualizmas ir nonizmas (materialistinis ir spiritualistinis).
8. Būties problema šiuolaikinėje (XX amž.) filosofijoje.
9. Finalizmas ir kaulizmas.
10. Determinizmas ir indeterminizmas.
11. „Pažinimo šaltinių“ problema: racionalistų ir empiristų ginčas.
12. Apriorizmas (I. Kanto sintetiniai aprioriniai teiginiai; vėlesnė jų kritika)
13. Pagrindinės filosofijos tiesos, sampratos: klasikinė, akivaizdumo koherencijos ir pragmatinė.
14. Tiesos ir tikimybės santykis.
15. Mokslo filosofija: mokslo ir metafizikos demarkacijos problema (verifikacija, konfirmacija ir falsifikacija).
16. Mokslo metodo problema: dedukcionizmas ir indukcionizmas.
17. Moklso raidos samprata.

Atsakymai:

1. Filosofijos kilmė
Žodis filosofika yra graikškos kilmės: “philien“ – mylėti; “sophien“ – iš pradžių reiškė bet kokį tobulumą ar gebėjimą, tačiau vėliau šiuo žodžiu imta nusakyti žinojimą ir, vių pirma, aukštesnįjį žinojimą, aprėpiantį dorybę bei gyvenimo meną. Taigi “sophos“ iš pradžių reiškė žmogų, kuris nusimano apie profesiją ir apie gyvenimą.. o vėliau – pirmiausia „isminčių“. Todėl filosofija dažniausiai verčiama kaip „išminties meilė“.Jau Pitagoras ( apie 590-500), atrodo, vartojo šį žodį. Heraklitas Efezietis (apie 540-480) šnekėjo apie filosofus. Bet tik Sokratas (470-399) suteikė šiam pavadinimui istoriškai patvarią reikšmę. Sokrato ir išmintingiosios Diotomos pokalbyje Platonas nusako filosofiją kaip išminties meilę, personifikuodamas tiesos, gėrio ir grožio meilę demono Eroto įvaizdžiu.( „Puota“).

2. Filosofijos samprata
Filosfija aiškina būtie pagrindus, žmogaus santykį su pasauliu ir pačiu savimi; nagrinėdama, pavyzdžiui, pažinimo pagrindus ar principus filosofija tyrinėja, ką ir kaip žmogus pažįsta, ar gali pažinti, taigi aiškina žmogaus pažinitnį antykį su pasauliu. Kadangi žmogų domina ne tik išorinis pasaulis, bet ir jis pats (jo mąstymas, jausmai, idealai, siekiai, poelgiai), tai aišku,kad filosofui rūpi ne tik žmogaus santykis su pasauliu, bet ir su pačiu savimi. Filosfija yra bandymas argumentuotai atsakyti į iš esmės ginčytinus konceptinius klausimus. Filosofija yra mąstymo kritninė analizė. Yra fiksuojami du svarbūs filosofijai dalykai. Pirma, filosofija glaudžiai siejasi su refleksija (mąstymu, nukreiptu ne į išorinius dalykus, o į patį mąstymo procesą, prielaidas, kuriomis remaimės, sąvokas, kurias vartojame,būdus, kuriais samprotaujame, tikslus, kuriuos keliame, sprendimus, kuriuos darome. Antras
Kiti darbai