ĮŽANGA Graikų filosofas Platonas buvo vienas svarbiausių ir iškiliausių Antikos mąstytojų.Jis suformulavo svarbiausias Vakarų filosofijos, psichologijos, logikos ir politikos problemas bei idėjas. Platonas (427 – 347 m. pr. Kr.) –...

ĮŽANGA


Graikų filosofas Platonas buvo vienas svarbiausių ir iškiliausių Antikos mąstytojų.Jis suformulavo svarbiausias Vakarų filosofijos, psichologijos, logikos ir politikos problemas bei idėjas.
Platonas (427 – 347 m. pr. Kr.) – dviejų garsiausių Atėnų giminių palikuonis. Paveldėtas aristokratiškumas lydėjo Platoną visą gyvenimą: jis su panieka žiūrėjo į prekybą, besaikį turtų vaikymąsi, į karus, kuriuose buvo siekiama prisigrobti vergų. Platonas buvo idealistinės filosofijos Europoje pradininkas. Iš stichinių ir panteistinių religijų ir filosofinių apmąstymų jis dialektinio mąstymo jėga sukūrė visa apimančią būties sistemą, “mokymą apie idėjas”. Platonas siekė išaiškinti iš kur ir kaip atsiranda pagrindinių žmogiškų vertybių: dorovingumo, teisingumo, išminties, grožio ir kitų supratimas. Į šiuos klausimus mąstytojas mėgino atsakyti dialogų forma parašytuose kūriniuose. Savo filosofinėje kūryboje jis akcentavo grožį ir gėrį, vartojo palyginimus, analogija, o pritrūkęs argumentų, nesivaržydamas pasitelkdavo fantaziją. Platono kūryba visais laikais susilaukdavo aukščiausių įvertinimų.


PLATONO “VALSTYBĖS” IDĖJOS IR “OLOS ALEGORIJA”


Valstybė – tai Platono veikalas nepasiduodantis jokiai klasifikacijai. Jos nepriskirsi nei moderniųjų visuomenės studijų, nei moderniojo mokslo nė vienai iš kategorijų. Joje paliesti ar išplėtoti bemaž visi Platono filosofijos aspektai, o jos temos tokios, jog galima teigti , kad ji aprėpia visą žmogaus gyvenimą. Joje kalbama apie gerą žmogų ir gerą gyvenimą, kuris Platonui, be kita ko reiškė gyvenimą geroje valstybėje, apie būdus jiems pažinti ir sukurti.
Platono veikalas “Valstybė” parašyta dialogų forma kaip ir daugelis jo veikalų. “Valstybę” sudaro X atskirų knygų kuriose Platonas pateikia savo valstybės idėją. Pamatinę valstybė idėją Platonas perėmė iš savo mokytojo Sokrato doktrinos, kad dorybė yra žinojimas. Platonui dorybė taip pat yra žinojimas ir reiškia, kad yra objektyvus gėris kurį reikia pažinti, ir kad jį galima pažinti racionaliu ar loginiu nagrinėjimu, o ne intuicija, spėlionėmis, ar tiesiog pasikliaujant sėkme. Gėris yra objektyviai realus, kad ir ką apie jį manytume, ir jį reikia įgyvendinti ne todėl ,kad to nori žmogus, o dėl to , kad jis yra gėris. Valios vaidmuo čia tik antrinis; ko žmonės nori priklauso nuo to, kiek jie įžvelgia gėrio, tačiau niekas nėra gėris vien dėl to, kad jie to nori. Vadinasi, žmogus, kuris žino – filosofas ar mokslininkas, - turėtų turėti sprendžiamąją galią valdžioje, ir tik jo žinojimas suteikia jam tokią teisę. Šis įsitikinimas sudaro visą ko pagrindą “Valstybėje”.
Platonas savo veikale “Valstybė” 7 –oje knygoje išdėsto savo idėjų, sielos, pažinimo teoriją.Tam jis pateikia savo garsųjį palyginimą, kuris vadinamas olos arba saulės alegorija. Platonas vaizduoja žmones, kurie gyvena požeminiame urve. Jie sėdi surištomis rankomis ir kojomis, matydami vien urvo sienas. Už jų stovi aukšta mūrinė