Nepatvirtinti rašto darbai

PLATONO “VALSTYBĖ“

Darbo dalykas
Dalyko potemė
Įkėlimo data
2010-10-25
Trumpas aprašymas
PLATONO “VALSTYBĖ“ DORYBĖ YRA ŽINOJIMAS Valstybė – tai knyga, nepasiduodanti kvalifikacijai. Joje paliesti ar išplėtoti bemaž visi Platono filosofijos aspektai, o jos temos ribos tokios, jog galima teigti, kad ji aprėpia visą žmogaus...
Aprašymas


Platono “Valstybė”

Filosofai dažnai bandė kurti idealios visuomenės modelius. Pirmasis
žinomas filosofas, sukūręs idealios visuomenės sampratą, buvo Platonas (427
– 347 m. pr. Kr.) iš Atėnų. Platonas, mokyklos, pavadintos “Akademija” (387
m. pr. Kr. - 529 m.) įkūrėjas. Svarbiausieji kūriniai apie politiką -
“Valstybė” (angliškų vertimų pavadinimas - “Respublika”), “Politikas” ir
“Įstatymai”. Visi jie parašyti dialogo forma ir dėsto logiškai užbaigtą
politinę teoriją. Apžvelgsime jo veikalą “Valstybė”. Jame Platonas teigė,
kad kiekvienos visuomenės pagrindinis klausimas yra toks: kas turėtų
valdyti visuomenę? Platono laikais Graikiją sudarė nuolat kariavę miestai.
Jų politinė sistema skyrėsi: vieni miestai-valstybės buvo demokratijos
atstovai, kiti – aristokratijos, treti – monarchijos. Platonas norėjo, kad
liautųsi karai. Jis norėjo tokios visuomenės, kurioje žmonės gyventų
taikiai ir darniai. Todėl dabar pažvelkime į Platono “Valstybės” sampratą.

Pamatinė Platono “Valstybės” idėja: “ne taip svarbu, kiek žmonių
valdo – vienas, mažai ar daug; svarbiausia – tų žmonių pasirengimas
valdyti”[1]. Valdyti valstybę, anot Platono, turi žmonės, gerai suvokiantys
kas yra gėris. Tik tie žmonės, kurie pažino gėrį, gali valdyti valstybę.
Komunistinės idėjos savo gyvenimą pradėjo daugiau nei prieš 2000 metų,
kai Antikos filosofas Platonas nusprendė, jog negerai kai polyje egzistuoja
dvi priešiškos valstybės – vargšų ir turtingųjų. Todėl nusprendė, kad
vertėtų panaikinti privačią nuosavybę, o individą pajungti valstybės
gerovei.
Pradėdamas konstruoti savo idealios valstybės modelį Platonas
pirmiausia įveda darbo pasidalinimą, motyvuodamas tuo, kad vienas žmogus
gali dirbti tik vieną darbą. Jo kuriamoje valstybėje "žmogaus individualus
gyvenimas turėjo būti besąlygiškai pavaldus žmonijos idealui"[2].
Analizuodamas individo ir valstybės santykį Platonas sukuria
teoriją, kuri sprendžia tas problemas. Iš valstybės analizės matyti, kad ji
turi atlikti 3 funkcijas: patenkinti svarbiausius fizinius poreikius,
saugoti valstybę ir ją valdyti. Iš čia išplaukia, kad turi būti ir 3
klasės, ir kadangi funkcijų pasidalijimas remiasi gabumų skirtumu, tai
reiškia, kad yra 3 žmonių tipai: vieni, kurie iš prigimties tinka dirbti, o
ne valdyti; kiti, kurie tinka valdyti, bet tik kitų prižiūrimi ir
nukreipiami, ir galiausiai tie, kurie tinka eiti aukščiausias valstybės
valdymo pareigas.
Politines problemas Platonas siejo su etninėmis. Jo nuomone, “žmonių
santykius valstybėje lemia jų dorovė”[3]. Dorovė ir teisingos idėjos yra
tarpusavyje susijusios. Dorovė yra įgimta sielos savybė. Ar malonumo
siekimas yra suderinamas su dorove: tokį klausimą nagrinėjo Platonas. Įvedė
malonumų klasifikaciją:
1) tikrieji – protingasis
Kiti darbai