Apklausa
Kokią specialybę rengiatės studijuoti?
Nepatvirtinti rašto darbai
PLATONAS „PUOTA arba apie meilę“
Darbo dalykas |
|
Dalyko potemė |
|
Įkėlimo data |
2010-10-25 |
Trumpas aprašymas
PLATONAS „PUOTA arba apie meilę“ Savo veikale „Puota arba apie meilę“ Platonas aiškina apie meilės svarbą gyvenime. Savo teiginius Platonas iliustruoja siedamas meilę su dievu Erotu. „Puotoje“ taip pat aptariamos grožio, gėrio,...
Aprašymas
PLATONAS „PUOTA arba apie meilę“
Savo veikale „Puota arba apie meilę“ Platonas aiškina apie meilės svarbą gyvenime. Savo teiginius Platonas iliustruoja siedamas meilę su dievu Erotu. „Puotoje“ taip pat aptariamos grožio, gėrio, laimės bei pergalės sąvokos, patariama, kaip reikia bendrauti su dievais, ir kaip išmokti gražiai ką nors girti. Be to, čia vystoma teorija apie dualią žmogaus prigimtį bei jos likimą. Derėtų paminėti, jog Platonas paprastai savo veikaluose kalba kito žymaus filosofo Sokrato lūpomis.
„Kalbėdamas apie filosofiją tikiuosi ne naudos, bet patirti malonumą,“ – teigia Sokratas. Iš to seka ir patarlės pakeitimas: „Į gerųjų vaišes patys ateina gerieji“ (mano, jog Homeras ne tik paneigė, bet ir išniekino šį posakį).
Gera būtų, jei išmintis būtų toks daiktas, kad, vienam prie kito prisilietus tekėtų iš pilnesnio į tuštesnį, kaip vanduo vilnoniu siūlu iš pilnesnės taurės teka į tuštesnę.
Erotas yra seniausias dievas. Jis visų gėrybių žemėje priežastis. Didžiausia gėrybė – nuo jaunystės turėti gerą įsimylėjėlį, o įsimylėjėliui reikia turėti mylimąjį. Juk nei jaunystė, nei garbinga padėtis, nei turtas nepajėgia geriau už meilę sukelti tai, kas priverstų žmogų gyventi garbingą gyvenimą. Kitaip tariant, meilė suteikia gebėjimą gėdytis gėdingų dalykų ir veržliai trokšti garbingų dalykų. Be šito, nei valstybė, nei paskiras žmogus neįstengia nuveikti didelių ir gražių darbų.
Anot Homero, dievas įkvėpė kai kuriems herojams veržlumo, padedančio įveikti sudėtingiausias kliūtis. Mylintieji tokį pat veržlumą gauna iš Eroto. Galbūt dėl to mylintieji pasiryžta mirti už savo mylimąjį: tai liečia tiek vyrus, tiek moteris.
Teigiama, jog savaime pats veiksmas nėra nei gražus, nei gėdingas (pvz.: gėrimas, giedojimas, šnekėjimas), tačiau tampa toks priklausomai nuo to, kaip yra nuveiktas. Gražiai ir teisingai padarytas veiksmas tampa gražus, netisingai atliktas veiksmas atrodo gėdingas.
Reikia išleisti įstatymą draudžiantį mylėti vaikus, kadangi neaišku kokį menkumą ar iškilumą bręstant pasieks vaiko siela bei kūnas.
Pergalė yra laikoma gražia, tuo tarpu kai pralaimėjimas yra gėdingas. Netgi įsimylint yra negražu greitai pasiduoti, - nepaisant ar tai būtų pasidavimas dėl pinigų, ar dėl politinės įtakos, ar dėl politinės sėkmės, - kadangi tai nepastovu, netvirta, nekilnu ir toks ryšys neturi ateities. Vis dėlto savanoriška vergystė nesmerkiama, nes tai vergystė dorybės vardan.
Reikėtų paisyti dviejų taisyklių: meilės berniukams ir meilės išminčiai bei dorybėms. Tokiu atveju įsimylėjėlis teikia paslaugas jį patenkinusiam mylimajam, o mylimasis, savo ruožtu, turi būti įsitikinęs, jog esą teisinga patarnauti jį išmintingesniu ir geresniu darančiam žmogui. Įsimylėjėlis gali suteikti mylimajam protingumo bei dorybių. Mylimasis gi jaučia poreikį įgyti išsilavinimo ir išminties. Sudėjus taisykles kartu, gaunama išvada, kad mylimajam yra gražu ir teisinga tenkinti įsimylėjusįjį, bet atvirkščiai
Kiti darbai
2008-10-28
Platonas
Platonas (gr. Πλάτων; 422-347 pr. m. e.) – graikų filosofas, gyvenęs Atėnuose. Platonas yra pravardė ("platus", "plačiapetis"), o tikrasis vardas - Aristoklas (gr. Αριστοκλής).
2009-07-09
Platono „Sokrato apologija“
Sokratas teigė, kad eidavo pas kiekvieną, kuris skelbdavosi išmintingu, kalbėdavo su juo apie įvairius dalykus ir vertindavo jo išmintį. Iš tiesų, šitaip elgdamasis, filosofas siekė žmones priversti protauti, siekti žinių, objektyvios tiesos. Sokratas manė, kad išmintingiausias yra Dievas, nes tik jis viską žino. Žmogui toks absoliutus žinojimas yra nepasiekiamas.
2009-07-09
Platono ir Aristotelio gėrio teorija
Platoną tenka laikyti pirmuoju ir vienu iš didžiausią poveikį pasaulio filosofijos raidai turėjusių ontoetikų, t. y. tokių etikos teoretikų, kurie mano, kad gėris, grožis, tiesa, teisingumas ir kitos etikos sąvokos bei kategorijos nėra vien tik žmogui, visuomenei būdingos dorinės vertybės, orientacijos, bet ir visam pasauliui, kosmosui, universumui.
2009-07-09
Platonas ir Aristotelis
Kūrybinga senovės graikių mintis jau iki Platono buvo sukūrusi teorijų, kurios iki šiol stebina problemų kėlimo drąsa. Ankstyvosios antikos filosofijos periodo būdingas požymis tas, kad nebuvo išryškinamos pagrindines filosofinės problemos - diskutuota ir rašyta apie viską vienu aspektu. Nuo Platono prasideda nauja epocha - turime išsamiai išdėstytas koncepcijas.
2009-07-09
Platono idejų teorija
Sokrato mąstymo paskatintas, Platonas pasuko dualizmo keliu: be jutimais suvokiamų daiktų, pripažino ir amžiną, nekintančią būtį – idėjas. Platono mokymo apie būtį pagrindą sudaro idėjų teorija. Jis skiria idėjų ir daiktų pasaulį. Teigia, kad rūšis (idėjos) egzistuoja idėjų pasaulyje ir nepriklauso nuo daiktų. Juslinio pasaulio daiktai turi būti skiriami nuo idėjų. Jie tik idėjų šešėliai.