PLATONAS „PUOTA arba apie meilę“ Savo veikale „Puota arba apie meilę“ Platonas aiškina apie meilės svarbą gyvenime. Savo teiginius Platonas iliustruoja siedamas meilę su dievu Erotu. „Puotoje“ taip pat aptariamos grožio, gėrio,...

PLATONAS „PUOTA arba apie meilę“


Savo veikale „Puota arba apie meilę“ Platonas aiškina apie meilės svarbą gyvenime. Savo teiginius Platonas iliustruoja siedamas meilę su dievu Erotu. „Puotoje“ taip pat aptariamos grožio, gėrio, laimės bei pergalės sąvokos, patariama, kaip reikia bendrauti su dievais, ir kaip išmokti gražiai ką nors girti. Be to, čia vystoma teorija apie dualią žmogaus prigimtį bei jos likimą. Derėtų paminėti, jog Platonas paprastai savo veikaluose kalba kito žymaus filosofo Sokrato lūpomis.
„Kalbėdamas apie filosofiją tikiuosi ne naudos, bet patirti malonumą,“ – teigia Sokratas. Iš to seka ir patarlės pakeitimas: „Į gerųjų vaišes patys ateina gerieji“ (mano, jog Homeras ne tik paneigė, bet ir išniekino šį posakį).
Gera būtų, jei išmintis būtų toks daiktas, kad, vienam prie kito prisilietus tekėtų iš pilnesnio į tuštesnį, kaip vanduo vilnoniu siūlu iš pilnesnės taurės teka į tuštesnę.
Erotas yra seniausias dievas. Jis visų gėrybių žemėje priežastis. Didžiausia gėrybė – nuo jaunystės turėti gerą įsimylėjėlį, o įsimylėjėliui reikia turėti mylimąjį. Juk nei jaunystė, nei garbinga padėtis, nei turtas nepajėgia geriau už meilę sukelti tai, kas priverstų žmogų gyventi garbingą gyvenimą. Kitaip tariant, meilė suteikia gebėjimą gėdytis gėdingų dalykų ir veržliai trokšti garbingų dalykų. Be šito, nei valstybė, nei paskiras žmogus neįstengia nuveikti didelių ir gražių darbų.
Anot Homero, dievas įkvėpė kai kuriems herojams veržlumo, padedančio įveikti sudėtingiausias kliūtis. Mylintieji tokį pat veržlumą gauna iš Eroto. Galbūt dėl to mylintieji pasiryžta mirti už savo mylimąjį: tai liečia tiek vyrus, tiek moteris.
Teigiama, jog savaime pats veiksmas nėra nei gražus, nei gėdingas (pvz.: gėrimas, giedojimas, šnekėjimas), tačiau tampa toks priklausomai nuo to, kaip yra nuveiktas. Gražiai ir teisingai padarytas veiksmas tampa gražus, netisingai atliktas veiksmas atrodo gėdingas.
Reikia išleisti įstatymą draudžiantį mylėti vaikus, kadangi neaišku kokį menkumą ar iškilumą bręstant pasieks vaiko siela bei kūnas.
Pergalė yra laikoma gražia, tuo tarpu kai pralaimėjimas yra gėdingas. Netgi įsimylint yra negražu greitai pasiduoti, - nepaisant ar tai būtų pasidavimas dėl pinigų, ar dėl politinės įtakos, ar dėl politinės sėkmės, - kadangi tai nepastovu, netvirta, nekilnu ir toks ryšys neturi ateities. Vis dėlto savanoriška vergystė nesmerkiama, nes tai vergystė dorybės vardan.
Reikėtų paisyti dviejų taisyklių: meilės berniukams ir meilės išminčiai bei dorybėms. Tokiu atveju įsimylėjėlis teikia paslaugas jį patenkinusiam mylimajam, o mylimasis, savo ruožtu, turi būti įsitikinęs, jog esą teisinga patarnauti jį išmintingesniu ir geresniu darančiam žmogui. Įsimylėjėlis gali suteikti mylimajam protingumo bei dorybių. Mylimasis gi jaučia poreikį įgyti išsilavinimo ir išminties. Sudėjus taisykles kartu, gaunama išvada, kad mylimajam yra gražu ir teisinga tenkinti įsimylėjusįjį, bet atvirkščiai