Nepatvirtinti rašto darbai

Bendras filosofijos kursas pirmakursiams

Darbo dalykas
Dalyko potemė
Įkėlimo data
2010-10-25
Trumpas aprašymas
I DALIS FILOSOFIJOS FEMONEMO SAMPRATA 1. Filosofijos kilmė ir jos dalyko genezė Filosofija ir filosofavimas yra vienas iš niekuo kitu nepakeičiamų pažinimo...
Aprašymas
I DALIS

FILOSOFIJOS FEMONEMO SAMPRATA

1. Filosofijos kilmė ir jos dalyko genezė

Filosofija ir filosofavimas yra vienas iš niekuo kitu nepakeičiamų pažinimo būdų. Sąvokos ,,filosofija” ir ,,filosofavimas” viename sakinyje nėra nesusipratimas, nes jos sutampa tik iš dalies. Fi-losofavimas – tai minčių apie tai, kas žmogų stebina, jaudina, kas jam kelia nerimą, kankina ir t. t. kal-binė raiška kasdieniniame gyvenime ir kitose pažintinės veiklos formose (pvz., mene, sociologijoje, psichologijoje), o filosofija yra tik tai, ką filosofuojantys žmonės užrašė tekstuose. Taigi ne visi filoso-fuojantys žmonės yra filosofai.
Savaime suprantama, kad filosofavimas pirmučiausiai reiškiasi pačioje filosofijoje, o filosofa-vimo apraiškos kai kuriuose moksluose, mene, politinėje ideologijoje, mistikoje, teologijoje ir pan. nė-ra filosofija. Mat filosofavimas čia yra tik atsitiktinis ir pagalbinis dalykas. Pavyzdžiui, V. Šekspyro tragedijose daug filosofuojama, tačiau šios tragedijos nėra filosofija, o menas.
Pažinimas žmogui yra būtinybė, nes be žinių žmogus negalėtų būti tuo, kas yra, todėl pažini-mas yra esmiškas žmogaus raiškos būdas, kurio metu dvasiškai yra įsisavinama tai, kas vadinama tik-rove arba pasauliu visoje jo įvairovėje. Istorijos aptiktos tiesos parodė, kad žmonių pažintinė veikla evoliucionavo, t. y. žinios ir jų gavimo būdai plėtėsi ir tobulėjo. Šiandien žinomos tokios pažinimo rū-šys arba pažinimo būdai kaip mitologija, okultizmas, misticizmas, menas, politinė ideologija, teologija, mokslas ir pagaliau filosofija. Kartu reikia įsidėmėti, kad ne visų išvardytų žmogiškosios veiklos rūšių pagrindinė funkcija yra žinių gavimas: vienose jų pažinimas yra pagrindinis (pvz., moksle, filosofijo-je), kitose - šalutinis (pvz., mene). Kadangi nuo antikos laikų yra žinoma, jog, norint suvokti kurį nors dalyką, būtina aiškintis ir to dalyko priešybę ar kelias priešybes (pvz., šviesos nesuvoktume nepatyrę tamsos), todėl aiškiai suprasti, kas yra filosofija, galima tik sugebant paaiškinti bent pagrindinių pažin-tinės veiklos būdų skirtumus ir panašumus. Beje, šį filosofijos aiškinimo metodą gana vaisingai taiko anglų mokslininkas ir filosofas Bertranas Raselas (žr. Bertrand Russel. Wisdom of the West. London, 1989). Pasak filosofo, mokslas tiria gamtinį pasaulį, o teologija - antgamtinį, tačiau tarp šių dviejų pa-žinimo sričių, į kurias krypsta žmogaus protas, neišvengiamai atsiranda ,,niekieno” žemė, kurios daly-kas ir atitenka filosofijai.
Raselas pasitenkina trijų pažinimo būdų gretinimu, tačiau praktiniame gyvenime žmonės retai žino mokslo teorijas ir teologijos tiesas. Jie fantazuoja ir medituoja, politikuoja ir mistifikuoja, parano-jiškai kliedi ir raganauja, o kartais tiesiog tauškia, paisto ir postringauja.
Taigi tai, kas aukščiau parašyta, galima pavaizduoti tokia trikampių sistema:



Teologija


Filosofija

Mitologija Okultizmas
Kiti darbai