Apklausa
Kokią specialybę rengiatės studijuoti?
Nepatvirtinti rašto darbai
Bendras filosofijos kursas pirmakursiams
Darbo dalykas |
|
Dalyko potemė |
|
Įkėlimo data |
2010-10-25 |
Trumpas aprašymas
I DALIS FILOSOFIJOS FEMONEMO SAMPRATA 1. Filosofijos kilmė ir jos dalyko genezė Filosofija ir filosofavimas yra vienas iš niekuo kitu nepakeičiamų pažinimo...
Aprašymas
I DALIS
FILOSOFIJOS FEMONEMO SAMPRATA
1. Filosofijos kilmė ir jos dalyko genezė
Filosofija ir filosofavimas yra vienas iš niekuo kitu nepakeičiamų pažinimo būdų. Sąvokos ,,filosofija” ir ,,filosofavimas” viename sakinyje nėra nesusipratimas, nes jos sutampa tik iš dalies. Fi-losofavimas – tai minčių apie tai, kas žmogų stebina, jaudina, kas jam kelia nerimą, kankina ir t. t. kal-binė raiška kasdieniniame gyvenime ir kitose pažintinės veiklos formose (pvz., mene, sociologijoje, psichologijoje), o filosofija yra tik tai, ką filosofuojantys žmonės užrašė tekstuose. Taigi ne visi filoso-fuojantys žmonės yra filosofai.
Savaime suprantama, kad filosofavimas pirmučiausiai reiškiasi pačioje filosofijoje, o filosofa-vimo apraiškos kai kuriuose moksluose, mene, politinėje ideologijoje, mistikoje, teologijoje ir pan. nė-ra filosofija. Mat filosofavimas čia yra tik atsitiktinis ir pagalbinis dalykas. Pavyzdžiui, V. Šekspyro tragedijose daug filosofuojama, tačiau šios tragedijos nėra filosofija, o menas.
Pažinimas žmogui yra būtinybė, nes be žinių žmogus negalėtų būti tuo, kas yra, todėl pažini-mas yra esmiškas žmogaus raiškos būdas, kurio metu dvasiškai yra įsisavinama tai, kas vadinama tik-rove arba pasauliu visoje jo įvairovėje. Istorijos aptiktos tiesos parodė, kad žmonių pažintinė veikla evoliucionavo, t. y. žinios ir jų gavimo būdai plėtėsi ir tobulėjo. Šiandien žinomos tokios pažinimo rū-šys arba pažinimo būdai kaip mitologija, okultizmas, misticizmas, menas, politinė ideologija, teologija, mokslas ir pagaliau filosofija. Kartu reikia įsidėmėti, kad ne visų išvardytų žmogiškosios veiklos rūšių pagrindinė funkcija yra žinių gavimas: vienose jų pažinimas yra pagrindinis (pvz., moksle, filosofijo-je), kitose - šalutinis (pvz., mene). Kadangi nuo antikos laikų yra žinoma, jog, norint suvokti kurį nors dalyką, būtina aiškintis ir to dalyko priešybę ar kelias priešybes (pvz., šviesos nesuvoktume nepatyrę tamsos), todėl aiškiai suprasti, kas yra filosofija, galima tik sugebant paaiškinti bent pagrindinių pažin-tinės veiklos būdų skirtumus ir panašumus. Beje, šį filosofijos aiškinimo metodą gana vaisingai taiko anglų mokslininkas ir filosofas Bertranas Raselas (žr. Bertrand Russel. Wisdom of the West. London, 1989). Pasak filosofo, mokslas tiria gamtinį pasaulį, o teologija - antgamtinį, tačiau tarp šių dviejų pa-žinimo sričių, į kurias krypsta žmogaus protas, neišvengiamai atsiranda ,,niekieno” žemė, kurios daly-kas ir atitenka filosofijai.
Raselas pasitenkina trijų pažinimo būdų gretinimu, tačiau praktiniame gyvenime žmonės retai žino mokslo teorijas ir teologijos tiesas. Jie fantazuoja ir medituoja, politikuoja ir mistifikuoja, parano-jiškai kliedi ir raganauja, o kartais tiesiog tauškia, paisto ir postringauja.
Taigi tai, kas aukščiau parašyta, galima pavaizduoti tokia trikampių sistema:
Teologija
Filosofija
Mitologija Okultizmas
FILOSOFIJOS FEMONEMO SAMPRATA
1. Filosofijos kilmė ir jos dalyko genezė
Filosofija ir filosofavimas yra vienas iš niekuo kitu nepakeičiamų pažinimo būdų. Sąvokos ,,filosofija” ir ,,filosofavimas” viename sakinyje nėra nesusipratimas, nes jos sutampa tik iš dalies. Fi-losofavimas – tai minčių apie tai, kas žmogų stebina, jaudina, kas jam kelia nerimą, kankina ir t. t. kal-binė raiška kasdieniniame gyvenime ir kitose pažintinės veiklos formose (pvz., mene, sociologijoje, psichologijoje), o filosofija yra tik tai, ką filosofuojantys žmonės užrašė tekstuose. Taigi ne visi filoso-fuojantys žmonės yra filosofai.
Savaime suprantama, kad filosofavimas pirmučiausiai reiškiasi pačioje filosofijoje, o filosofa-vimo apraiškos kai kuriuose moksluose, mene, politinėje ideologijoje, mistikoje, teologijoje ir pan. nė-ra filosofija. Mat filosofavimas čia yra tik atsitiktinis ir pagalbinis dalykas. Pavyzdžiui, V. Šekspyro tragedijose daug filosofuojama, tačiau šios tragedijos nėra filosofija, o menas.
Pažinimas žmogui yra būtinybė, nes be žinių žmogus negalėtų būti tuo, kas yra, todėl pažini-mas yra esmiškas žmogaus raiškos būdas, kurio metu dvasiškai yra įsisavinama tai, kas vadinama tik-rove arba pasauliu visoje jo įvairovėje. Istorijos aptiktos tiesos parodė, kad žmonių pažintinė veikla evoliucionavo, t. y. žinios ir jų gavimo būdai plėtėsi ir tobulėjo. Šiandien žinomos tokios pažinimo rū-šys arba pažinimo būdai kaip mitologija, okultizmas, misticizmas, menas, politinė ideologija, teologija, mokslas ir pagaliau filosofija. Kartu reikia įsidėmėti, kad ne visų išvardytų žmogiškosios veiklos rūšių pagrindinė funkcija yra žinių gavimas: vienose jų pažinimas yra pagrindinis (pvz., moksle, filosofijo-je), kitose - šalutinis (pvz., mene). Kadangi nuo antikos laikų yra žinoma, jog, norint suvokti kurį nors dalyką, būtina aiškintis ir to dalyko priešybę ar kelias priešybes (pvz., šviesos nesuvoktume nepatyrę tamsos), todėl aiškiai suprasti, kas yra filosofija, galima tik sugebant paaiškinti bent pagrindinių pažin-tinės veiklos būdų skirtumus ir panašumus. Beje, šį filosofijos aiškinimo metodą gana vaisingai taiko anglų mokslininkas ir filosofas Bertranas Raselas (žr. Bertrand Russel. Wisdom of the West. London, 1989). Pasak filosofo, mokslas tiria gamtinį pasaulį, o teologija - antgamtinį, tačiau tarp šių dviejų pa-žinimo sričių, į kurias krypsta žmogaus protas, neišvengiamai atsiranda ,,niekieno” žemė, kurios daly-kas ir atitenka filosofijai.
Raselas pasitenkina trijų pažinimo būdų gretinimu, tačiau praktiniame gyvenime žmonės retai žino mokslo teorijas ir teologijos tiesas. Jie fantazuoja ir medituoja, politikuoja ir mistifikuoja, parano-jiškai kliedi ir raganauja, o kartais tiesiog tauškia, paisto ir postringauja.
Taigi tai, kas aukščiau parašyta, galima pavaizduoti tokia trikampių sistema:
Teologija
Filosofija
Mitologija Okultizmas
Kiti darbai
Dėstytojos R. Kliukienės paskaitų fonetikos konspektas besirengiant laikyti fonetikos egzaminą.
2009-05-20
Senovės ir viduramžių istorijos kurso datos
Čia surinktos 6-7 kl. istorijos kurso datos, kurios apima senovės ir viduramžių istoriją. Dėl aiškumo čia įtraukta ir daugiau, kitų laikotarpių datų(pvz. Naujausių laikų), nes istorijos kursas gan padrikai šokinėja iš vieno laikotarpio į kitą. Šalia karų, kovų, mūšių ir sukilimų parašytos kovojusios pusės (“ir” skiria priešingas puses. Pvz.: “anglai ir prancūzai” reiškia “anglai – prancūzai”.).
2009-05-27
Biologijos kurso testas 8 - tai klasei
40 klausimų su atsakymų variantais ir teisingais atsakymais.
2009-06-02
Kursinių darbų ir projektų užduotys
Suprojektuokite mikroprocesorinį duomenų surinkimo ir apdorojimo įtaisą (DSAĮ). Yra K analoginių kanalų. DSAĮ nuosekliai juos apklausia, gaunamus iš kanalų analoginius dydžius su analoginiu - skaitmeniniu keitikliu ASK pakeičia į skaitmeninę formą ir talpina į kiekvienam kanalui skirtą operatyviosios atminties OA sritį. Maksimali kiekvieno kanalo analoginio signalo, kurio diskretinių atskaitų skaitmeninius kodus reikia atsiminti OA, atkarpa lygi 1 sek. Šiame laikotarpyje DSAĮ skaičiuoja kiekvieno kanalo analoginės įtampos vidutinę reikšmę ir lygina ją su ribine A1 reikšme. Viršijus įėjimo įtampos vidutinę reikšmę, DSAĮ išduoda avarinį signalą kartu nurodydamas ir kanalo numerį ( adresą). Įėjimo signalo maksimalus dažnis yra F[hz], maksimali amplitudė - A [mv], ASK kvantavimo santykinė paklaida - s [%].
Talis. Anaksimandras. Anaksimenas. Pitagoras. Heraklitas. Ksenofanas. Parmenidas. Zenonas. Melisas. Pirmosios filosofinės graikų mokyklos atsirado VII – VI a.p.m.e. Tada formavosi ir pirmieji graikų valstybės - miestai (poliai), kurie skyrėsi savo valdymo formomis. Šioje miestų aplinkoje įvyko žmonių mąstymo “revoliucija”. Kiekvienas dabar galėjo laisvai svarstyti, kaip turėtų būti tvarkoma visuomenė. Tuometinė Graikija buvo ištisa valdymo organų susidarymo laboratorija. Kiekvienas polis kūrė savus valdymo organus.