Įvadas Laisvė tokia žmogaus galia , kurią jis vykdo kaip savo paties valią savo atsakomybe. Laisvė visada susijusi su atsakomybe , jos viena be kitos neegzistuoja.Laisvei svarbu tai , ką žmogus daro , t.y. veiksmo tikslas ir...

Įvadas


Laisvė tokia žmogaus galia , kurią jis vykdo kaip savo paties valią savo atsakomybe.
Laisvė visada susijusi su atsakomybe , jos viena be kitos neegzistuoja.Laisvei svarbu tai ,
ką žmogus daro , t.y. veiksmo tikslas ir realizavimo būdas. Šiame referate pateiksiu kai
kurių filosofų ir etikų mintis apie žmogaus laisvės ir atsakomybės sąryšį.Įvairiose srityse
skirtinga ir laisvė , ir atsakomybė :vienur laisvė didesnė , kitur – mažesnė. Be to laisvė priklauso nuo asmenybės , nuo žmogaus sugebėjimų.Kuo žmogus laisvesnis , tuo jis labiau atsakingesnis.Žmogaus laisvę sąlygoja daugelis veiksnių : visuomenė , kurioje žmogus gyvena , t.y.valstybė ,jo paties charakteris , valia ir t.t.Laisvė – tai sugebėjimas valdyti save ir gamtą.Žmogus , žinodamas gamtos dėsnius , gali jais naudotis savo sumanymams įvykdyti.Taigi šiame referate bandysiu apie tai pakalbėti.



Filosofų mintys apie laisvę ir atsakomybę

Tik žmogus yra laisvas,nes tik jis egzistuoja pats save apspręsdamas.Apsisprendimo galimybė,kuri yra pats laisvės branduolys yra dvasios dalykas.Pagrindas,kuris įgalina žmogų iš gamtos išsiveržti į dvasinę tikrovę,ir yra ne kas kita kaip laisvė.
Laisvė yra tai , kas žmogų padaro žmogumi , jį išskiria iš kitų gyvųjų būtybių,visa savo būtimi priklausančių gamtai.Tai galima teigti,kad laisvė yra pati žmogaus esmė.
Kanto žodžiais,laisvė yra ne duota,o užduota , būtent laisvė nėra suteikiama pačiu buvimo faktu, o privalo būti paties žmogaus laimima.Trumpiau tariant,ne laisvi gimstame,o privalome laisvi tapti.Turėti savo esme laisvę yra lygu būti pašauktam pačiam save sukurti.
Sukuriame save pačius susikurdami kultūrą ir išaugdami į morališkai atsakingas as-
menybes.Kultūra suteikia mums laisvę gamtos atžvilgiu.Negalime gamtos dėsnių pakeis-
ti, galime juos tik atskleisti.Atskleisdami juos tuo pačiu atskleidžiame kelią gamtai vieš-
patauti.Įprasmindami savo sukurtai simboliais, gamtos padarus paverčiame savo kūriniais
ir abejingąją gamtinę tikrovę paverčiame savo pasauliu.Savo pačių atžvilgiu laimime lais-
vę moraliniu apsisprendimu.Būtų beprasmiška norėti kitokio kūno , negu esame gavę iš tėvų , ar kitokio charakterio , negu nulėmė paveldėjimo veiksnių sąveika , bet moralinę
savo atsakomybę galime laisvai plėtoti.
Laisvė žmogų pastato prieš moralinio apsisprendimo prievolę. Schellingo perspėjimu,nėra laisvės tik geram , nes laisvė visada lygiai yra ir geram , ir blogam.Pokylis į laisvę visada drauge slepia ir nuopuolį į kaltę.Pašaukti patys save sukurti , esame kaltės perspėjami savęs nesuabsoliutinti , savo laisvės nepaversti chaotiška savivale.Laisvė yra ne savivalės pateisinimas , o atsakomybės reikalavimas.
Laisvė yra visų vertybių versmė : nėra nieko žmogiškai vertinga , kas nėra laisvai pa-
siekta .Kur nėra laisvės , ten nėra nė vertybių.Tik žmogus gali būti kaltas ar nekaltas ,nes tik jis laisvai