Nepatvirtinti rašto darbai

Egzistencializmo etikos sąvokos ir požiūriai.Trijų egzistencijos sradijų apibūdinimas pagal S. Kierkegaardą

Darbo dalykas
Dalyko potemė
Įkėlimo data
2010-10-25
Trumpas aprašymas
1. Egzistencializmo etikos sąvokos ir požiūriai 2. Trijų egzistencijos stadijų apibūdinimas pagal S. Kierkegaard’ ą 2.1 Estetinė stadija; 2.2 Etinė stadija; 2.3 Religinė...
Aprašymas



1. Egzistencializmo etikos sąvokos ir požiūriai

2. Trijų egzistencijos stadijų apibūdinimas pagal S. Kierkegaard’ ą

2.1 Estetinė stadija;
2.2 Etinė stadija;
2.3 Religinė stadija.

Išvados

ĮVADAS

Norint atrasti žodį, kuriuo būtų galima išreikšti kurio nors laiko siekimus, dera egzistencijos žodis. Vis dažniau siekiama, ko neturima: ar visiškai neturėto, ar tik jau prarasto. Šio laikmečio pasaulis dažnai susiduria su egzistencijos netikrumu: esminė egzistencija atsiduria pavojuje- materialiniai rūpesčiai, kasdienio gyvenimo nervingas nerimas, slegiantis dvasią. Masė stengiasi suvienodinti asmenybę, o iš to norėdamas išsivaduoti individas ardo visumos vienybę.
Pats žodis “egzistencija” susideda iš lotyniškų žodžių junginio ( lot. Ex- isto “stoju priešais”). Egzistencialistų požiūriu, žmogaus asmenybė prieštarauja pasauliui, visuomenei, jos institucijoms ir mąstymo stereotipams.
Šiame kontroliniame darbe norisi kiek apžvelgti egzistencialistų filosofines mintis, paminėti pagrindinius egzistencializmo bruožus ir aspektus, ir “ čia ir dabar” šiandieniniame pasaulyje. Taipogi apžvelgti XIXa. Danų mąstytojo S. Kierkegaardo išskirtas tris egzistencijos stadijas: estetinę, etinę ir religinę.
Rašydama šį darbą, rėmiausi VPU Filosofijos katedros docentės Jūratės Baranovos knyga “ Etika: filosofija kaip praktika”, Duke universiteto filosofijos profesoriaus Alasdairo MacIntyre’o knyga “Trumpa etikos istorija”, taipogi Arno Anzenbacher’io “Etikos įvadas” ir Juozo Griniaus “ Heideggerio egzistencialinės filosofijos pagrindai” knyga.


1. Egzistencializmo etikos sąvokos ir požiūriai

Egzistencializmas ( lot.existentia- egzistavimas, buvimas)- filosofijos kryptis, kurios objektas yra individo egzistencija; skelbia, kad individo likimas nėra visuomenės ir istorijos determinuotas, jis galįs laisvai rinktis, todėl esąs atsakingas už savo veiksmus.
Iš esmės, egzistencializmas yra maišto filosofija. Jos dėmesio centre- individo ir egzistencijos problemos. Skirtingai nei kitos filosofijos, egzistencializmas nebuvo atskira mokykla ar judėjimas. Egzistencinių nuostatų mąstytojus vienijo tarsi kokia giminystė: jie kėlė panašius klausimus, panašiai suprato žmonijos vietą pasaulyje.
Pagrindiniai egzistencialistų atstovai:
• J.- P. Sartre’as
• M. Heidegger’is
• S. Kierkegaard’as
Jie visi trys buvo maištininkai, jie priešinosi ir vienu ar kitu būdu sprendė egzistencijos problemas. Anot J.Baranovos ( 2002; p.298), klasikinis egzistencializmas siejamas su XX a. Filosofo J.- P. Sartre’o vardu. XIX a. Danų mąstytojas S. Kierkegaard’as įtraukė į filosofinį diskursą egzistencializmo sąvoką. XX a. Vokiečių filosofas M. Heidegger’is sukūrė pagrindinę egzistencinės filosofijos prielaidą- egzistencijos pirmumą esmės atžvilgiu ( nors jis pats nesutiko vadintis egzistencialistu). Šią mintį pakartojo J.- P. Sartre’as savo esėje
Kiti darbai