Nepatvirtinti rašto darbai

TARPTAUTINIAI EKONOMINIAI SANTYKIAI: SAMPRATA, STRUKTŪRA, PROBLEMINĖS SRITYS

Darbo dalykas
Dalyko potemė
Įkėlimo data
2010-10-25
Trumpas aprašymas
TURINYS ĮVADAS 1 1. TARPTAUTINĖS PREKYBOS POLITIKA 2 1.1. Tarptautinės prekybos politikos formos 5 1.2. Tarptautinės prekybos politikos priemonės 6 1.3. Tarptautinės prekybos reikšmė 8 1.4. Lietuva užsienio prekyboje 9 2. TARPTAUTINIS...
Aprašymas


TURINYS
ĮVADAS 1
1. TARPTAUTINĖS PREKYBOS POLITIKA 2
1.1. Tarptautinės prekybos politikos formos 5
1.2. Tarptautinės prekybos politikos priemonės 6
1.3. Tarptautinės prekybos reikšmė 8
1.4. Lietuva užsienio prekyboje 9
2. TARPTAUTINIS DARBO JĖGOS JUDĖJIMAS 11
2.1. Teorinės darbo jėgos migracijos priežastys 12
2.2. Darbo jėgos migracijos poveikis darbo jėgą eksportuojančiai šaliai 12
2.3. Socialinio kapitalo vaidmuo darbo jėgos migracijos sampratoje 13
2.4. Darbo jėgos migracija ir Lietuva 14
3. TARPTAUTINIAI VALIUTINIAI SANTYKIAI 14
3.1 Valiutos kursas ir režimai 14
3.2. Tarptautinės valiutos sistemos 15
3.3. Tarptautinės valiutinės operacijos 17
4.TARPTAUTINIS KAPITALO JUDĖJIMAS 17
4.1. Užsienio investicijų samprata 17
4.2. Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje 18
5.TARPTAUTINĖ EKONOMINĖ POLITIKA 20
IŠVADOS 23
LITERATŪRA 24


ĮVADAS

Tarptautiniai ekonominiai santykiai – viena iš svarbiausių valstybių tarpusavio bendradarbiavimo formų, be kurių praktiškai neįmanomas sėkmingas bet kurios pasaulio valstybės gyvavimas. Pasaulio ekonomikai tapus globaliai, jos funkcionavimas visiškai neįsivaizduojamas be tarptautinių ekonominių santykių – tarptautinio darbo pasidalijimo, gamybos specializavimosi ir kooperavimosi, tarptautinės prekių ir paslaugų prekybos, tarptautinių sutarčių sistemos, reglamentuojančios ekonominius santykius bei tarptautinių finansinių ir ekonominių organizacijų. Tokiu būdu valstybės atsiribojančios nuo globalios ekonomikos tuo pačiu metu lieka pasaulio vystymosi pakraštyje.
Šio darbo tikslas - panagrinėti pagrindinius tarptautinių ekonominių santykių sąvoką apibrėžiančius elementus: tarptautinę prekybą, valiutinius santykius, darbo jėgos ir kapitalo judėjimą tarp šalių bei tarptautinės ekonominės politikos ypatumus. Remiantis literatūros šaltiniais, teorinė šios temos samprata bus papildyta praktiniais tarptautinių ekonominių santykių pavyzdžiais. Svarbiausiu aspektu, akivaizdžiai iliustruojančiu šios temos aktualumą, pasirinkta Lietuvos narystė Europos Sąjungoje.


1. TARPTAUTINĖS PREKYBOS POLITIKA
Pasaulinis ūkis – tai visų technologinių, informacinių, ekonominių, ekologinių ir kultūrinių ryšių visuma. Visi šie ryšiai atsirado tada, kai šalys pradėjo tarpusavyje prekiauti, t.y. kai imta siekti ekonominės naudos iš visuomeninio darbo pasidalijimo tarptautiniuose mainuose. Šiais laikais autarkinis – nepriklausomas nuo užsienio prekybos – ūkis praktiškai neegzistuoja, nes šalis pati negali pasigaminti prekių visiems jos gyventojų poreikiams patenkinti. Vadinasi, valstybė turi specializuotis tų prekių gamyboje, kurias jai apsimoka gaminti. Šiuo metu vis labiau pastebimi tampa tiek santykiniai, tiek absoliutūs atskirų šalių pranašumai tarptautiniame darbo pasidalijime. Tai sąlygoja keletas priežasčių. Norint atsakyti į šį klausimą, reikia
Kiti darbai