Europos Sąjungos teisės struktūra Europos Sąjungos ramsčiai – neformalus, plačiai naudojamas skirtingai reglamentuojamų ES veiklos sričių pavadinimas. 1 ramstis – EAPB, EB, Euratomas 2 ramstis – Bendra užsienio ir saugumo politika...

Europos Sąjungos teisės struktūra
Europos Sąjungos ramsčiai – neformalus, plačiai naudojamas skirtingai reglamentuojamų ES veiklos sričių pavadinimas.
1 ramstis – EAPB, EB, Euratomas
2 ramstis – Bendra užsienio ir saugumo politika (BUSP)
3 ramstis) – Policijos ir teismų bendradarbiavimas baudžiamosios teisės srityje (PTBTS).
ES teisės šaltiniai
1. Normos – kurios yra Bendrijų ir Europos Sąjungos steigimo sutartyse ir teisės aktuose, kurie jas pakeičia arba papildo. Jų visuma sudaro taip vadinamą pirminę teisę.
2. Visuma normų, sukurtų institucijų aktais – antrinė arba išvestinė teisė.
3. Tarptautinės sutartys tarp Bendrijų (arba Bendrijų ir valstybių narių kartu) ir trečiųjų šalių – kartais dar vadinama papildanti teisė.
4. Europos Bendrijų teisingumo teismo praktika.
5. Bendrijų teisės bendrieji principai (kai kurie autoriai bendruosius principus priskiria pirminei teisei, nes antrinės teisės aktai turi jų nepažeisti).
Bendrijų tarptautinės sutartys – tai dar viena svarbi ES teisės šaltinių grupė. Jos gali būti suskirstytos į 3 kategorijas: 1) sutartys tarp Bendrijų ir vienos ar daugiau valstybių, nesančių ES narėmis; 2) sutarys tarp Bendrijų ir VN, veikiančių bendrai ir kitų valstybių – mišrios sutartys; 3) sutartys tarp ES valstybių narių (veikiančių atskirai) ir kitų valstybių. Pagal savo pobūdį EB tarptautinės sutartys dažniausiai sudaromos prekybos, bendradarbiavimo klausimais.
Bendrieji teisės principai yra įprastas teisės šaltinis tose valstybėse, kurių civilinė teisė yra pagrįsta romėnų teisės tradicijomis. Jie pateikia vertybes ir pagrindines taisykles, kuriomis vadovaujantis aiškinamos rašytinės teisės normos ir užpildomos rašytinės teisės spragos. ES teisėje bendrųjų teisės principų turi laikytis ES institucijos, kai jos priima teisės aktus, taip pat ir valstybės narės, kai jos įgyvendina ES teisę. Taigi bendrieji teisės principai turi pirminio šaltinio galią.
Bendruosius EB teisės principus galima sąlyginai suskirstyti į 4 grupes:
1) Administracinio teisėtumo principai – taisyklės, kurios nustato ribas ES institucijų ir VN administracinės valdžios veiksmams – pvz., teisėtumo, nediskriminavimo, proporcingumo, teisinio tikrumo principai;
2) Pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės – pvz., teisė į nuosavybę, į privataus gyvenimo apsaugą, teisė į gynybą ir kt.;
3) Ekonominės laisvės – (laisvas prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas);
4) Auganti grupė „politinių principų“ – subsidiarumo, lojalumo, viešumo.
Europos Bendrijų teisingumo teismo ir Pirmojo instancijos teismo praktika - nors EBTT ir Pirmos instancijos teismas ir nepriima teisės aktų, t.y. nekuria teisės tiesiogiai, galime vis tik kalbėti apie šių teismų sprendimus, preliminarius nutarimus, kaip apie ES teisės šaltinį, kuris užpildo rašytinės teisės spragas ir pagrindžia jos reikšmingumą. Taip pat reikia nepamiršti, kas EBTT savo praktikoje yra suformulavęs