Apie gyvenimo prasmę ir savo likimą susimąsto kiekvienas. Kas aš esu? Koks mano gyvenimo tikslas? Kokia gyvenimo prasmė ? Čia bus nagrinėjami šie aspektai.

Filosofija  Referatai   (14 psl., 22,53 kB)

2013 m. lietuvių kalbos įskaita TEMA: Kalbininkas Aleksas Girdenis teigė, kad „išnykusi tarmė yra didesnė tragedija žmonijai negu kokio vabaliuko ar gyvūno išnykimas, nes kartu su tarme miršta tam tikras unikalus žvilgsnis į pasaulį, kuris jokioj kitoj tarmėj nei klaboj nebepasijartos; miršta ir tobuliausias, amžiais gludintas žmogaus dvasios kūrinys“. Argumentuotai pritarkite arba paneikite šiai minčiai. Pradėdama norėčiau apibrėžti patį tarmės terminą. Tai kalbos rūšis, vartojama tam tikroje geografinėje teritorijoje, bet kartu ir tame regione gyvenančių žmonių sukurtas unikalus reiškinys, jų dvasios kūrinys. Tarmės viena nuo kitos skiriasi ne tik savo žodynu, bet ir fonetika, morfolofija ar net sintakse...

Lietuvių kalba  2013 m. įskaitų kalbėjimo temos   (3 psl., 12,16 kB)

Darbo tikslas – pasinaudojant techninių sprendimų priėmimo kriteriniais metodais įrodyti naujos WiMAX sistemos diegimo naudą, padidinti bevielių tinklų našumus, bei įvertinti naujos sistemos įdiegimo riziką. Darbo uždaviniai: 1. Numatyti ir aprašyti visus su WiMAX sistema susijusius sprendimų variantus. Nustatyti, kurie iš jų tiks labiausiai diegiamai sistemai. 2. Nustatyti techninės sistemos riziką, apibrėžti galimus pavojus įvyksiančius diegiant 802.16j. 3. Nustatyti ekonomikos rizikos koeficientą. 4. Nustatyti rizikingos terpės kiekybines charakteristikas ir neapibrėžtumus. 5. Nustatyti, kokią įtaka turės naujos sistemos diegimas įmonės finansam, per kiek laiko atsipirks, ar įmonė sugebės pakelti investicijas reikalingas atnaujinant sistemą.

Informatika  Analizės   (13 psl., 1,98 MB)

2012 metų lietuvių kalbos dešimtos klasės kalba. Tema - literatūra, potemė - pristatykite kelias vaikystės knygas, dariusias įtakos jūsų pasaulėžiūrai.

Lietuvių kalba  Kalbėjimo temos   (2 psl., 9,98 kB)

Rašinys apie skaitmeninę knygą ir jos reikšmę. Kalbėjimo tema. " Knyga gyvuoja nuo senų laikų. Viduramžiais knygos buvo perrašinėjamos vienuolių, vėliau buvo išrasta spausdinimo mašina ir knygos tapo prieinamos masiniam naudojimui. XXI amžiaus technologijų pasaulyje įvyko dar viena pažanga – rinkoje atsirado skaitmeninė knyga – knyga skaityklėje, mažame elektroniniame prietaise, kuriame virtualiai vartome puslapius, o knygas pasrsisiunčiame iš interneto."

Lietuvių kalba  Kalbėjimo temos   (2 psl., 7,89 kB)

Įvadas Kokia yra ta lietuvių kalba? Kalba, kuria šneka tik apie 3 mln. žmonių ir kuri nepatenka į pasaulio kalbamiausiųjų kalbų šimtuką? „Esate maža tauta, todėl turite turėti diiiiidelę kalbą“, – kartą pasakė vienas Vilniaus universiteto studentas, užsienietis. Ir ji yra tikrai didelė. Lietuvių kalba yra labai turtinga bei sena ir turi ilgą istoriją... XIX a. pradžioje pasaulinėje kalbotyroje įvyko didelis perversmas, kuris turėjo lemiamą reikšmę lietuvių kalbos tyrimui. Tą perversmą sukėlė lyginamosios istorinės kalbotyros atsiradimas. Žymiausi to meto pasaulio kalbininkai – vokietis Francas Bopas (F. Bopp), danas Rasmus Kristianas Raskas (R. K. Rask) ir kiti įrodė, kad indoeuropiečių kalbų kilmė yra bendra. Kalbininkai pradėjo suprasti, kurie kalbos reiškiniai yra paveldėti iš senų senovės ir kurie tėra šių laikų padarinys. Imta domėtis kalbų raida, stengtasi atskleisti jų istoriją. Ypač daug dėmesio skirta indoeuropiečių prokalbei. Nustatyta, kad iš visų gyvųjų indoeuropiečių kalbų daugiausia senosios prokalbės ypatybių yra išlaikiusi lietuvių kalba. Imta nepaprastai ja domėtis, ji gretinta su pačiais seniausiais indoeuropiečių rašytiniais paminklais, pavyzdžiui, senovės graikų, lotynų, sanskrito ir kitais. Mūsų kalbai pasaulio kalbininkai suteikė gražų titulą – archajiškiausioji iš gyvųjų indoeuropiečių šeimos kalbų, vadino ją savotišku muziejumi po atviru dangumi. Turinys I. Įvadas............................................................................................................................................3 II. Rytų Prūsijos lietuvių tarmės.........................................................................................................4 III. Svarbūs lietuvių kalbos mokslo įvykiai...........................................................................................5 IV. F. Kuršaičio lietuvių kalbos tyrinėjimai..........................................................................................7 V. A. Šleicherio lietuvių kalbos tyrinėjimai........................................................................................8 VI. Lietuvių nuopelnai lietuvių kalbai..................................................................................................9 VII. Išvada..........................................................................................................................................10 VIII. Naudotos literatūros sąrašas.......................................................................................................11

Lietuvių kalba  Referatai   (9 psl., 65,97 kB)

Lietuvių kalbos rašinys. Lietuvių kalbos kalbėjimo įskaitos tema. Potemė "Literatūroje dažnas žmogaus būsenos, jo situacijos pasaulyje ir gamtos paralelizmas. Pagrįskite šį teiginį konkrečiais lietuvių literatūros pavyzdžiais". Nuo senų senovės žmogus yra neatskiriamas nuo gamtos. Jau ankstyvoje bendruomenėje jie visą savo buitį siejo su gamta, stebėjo jos reiškinius, procesus, todėl tai greitai buvo pradėta sieti ir su literatūra. Negana to gamtos ir žmogaus santykiai dažnai tampa paralele rašytojų kūriniuose. Bet ar tikrai literatūroje dažnas žmogaus situacijos pasaulyje, o dar svarbiau jo būsenos, jausmų, išgyvenimų ir gamtos paralelizmas?

Lietuvių kalba  Rašiniai   (1 psl., 3,9 kB)

„Vaikas mokykloje – šeimos gyvenimo atspindys„ Nuo senų laikų mokykla laikyta antraisiais vaiko namais, kuriuose jis praleidžia didžiąją dalį laiko. Mokykloje vaikas praleidžia gražiuosius gyvenimo metus, randa pirmuosius draugus, joje formuojasi jo charakteris, realizuojamas savasis „aš“. Bet ar mūsų dienomis mokyklą galime vadinti antraisiais namais?

Socialinis darbas  Kita   (8 psl., 30,15 kB)

Senovės Roma vadinama senovės civilizacija, išsivysčiusi iš mažos žemdirbių bendruomenės, įsikūrusios Apeninų pusiasalyje X amžiuje pr. m. e. Išsidėsčiusi palei Viduržemio jūrą, Senovės Roma tapo viena iš didžiausių senovės pasaulio imperijų. Per visą savo gyvavimo istoriją, Romos civilizacijos santvarka iš monarchijos keitėsi į oligarchinę respubliką, o vėliau į autokratinę imperiją. Dėl užkariavimų ir asimiliacijos ši imperija dominavo pietvakarių ir pietryčių Europoje, Balkanuose ir Viduržemio jūros regionuose. Klausimas, kokia yra antikinės kultūros , kartu ir kūno kultūros, reikšmė dabarties žmogaus dvasios ir kūno kultūros pasauliui, jo ugdymui iš naujo kyla kiekvienai, ypač europiečių kartai. Atsakymai į jį priklauso nuo to, kiek toji karta pažįsta antikinę kultūrą, kiek sugeba užčiuopti ir įvertinti antikos poveikį savo tautos kultūrai.vakarų valstybės tebevartoja lotynišką raidyną, romėniškus skiatmenis ir mėnesių pavadinimus. Romėnai jau mokėjo daryti betoną, stiklo langus, rengti centrinį šildymą, statyti kupolus, daugiabučius namus, turėjo ligonines, viešąsias pirtis, pašto, ugniagesių tarnybas, buvo sukūrę sveikatos apsaugos sistemą ir t.t. (Kleras D. Džonas, 1995, p. 6.) Roma yra miestas, kurio paeities šlovė ir galybė tapo pavyzdžiu ir tikslu norintiems palikti pėdsaką istorijoje. Mes žinome, kad kiekvienas miestas turi tikslią geografinę padėtį, tačiau šiam miestui tokia taisyklė negalioja. Romos miestas daugeliui valdovų tapo pasaulinės valstybės simboliu. Istorikai nuo senų senovės klausia: „Kuo ypatinga buvo romėnų visuomenės ir valstybės santvarka, nulėmusi tokios didelės ir galingos valstybės atsiradimą?" Vienas istorikas apie romėnus yra pasakęs: „Daugelis tautų turėjo tokių laimėjimų kaip romėnai. Bet nė viena savo kaktos prakaitu nepadarė užkariautos žemės taip savos, kaip romėnai. Ką ietis laimėjo, jie norėjo dar sykį laimėti arklu. Ką laimi karas, karas gali ir prarasti. Bet arklo laimėjimai yra nežlungantys..." Paprasta žemdirbių tauta sukūrė pavyzdinę kariuomenę, tobulus įstatymus, padedančius valdyti už¬kariautas tautas ir panaudoti jų laimėjimus (Šetkus B., 1998, p. 180).

Istorija  Referatai   (17 psl., 567,26 kB)

Gotika (pagal germanų genčių gotų pavadinimą) – XII-XVI a. Europos architektūros ir dailės stilius. Gotikos stilius susiformavo Prancūzijoje XII amžiaus pirmojoje pusėje. Anksčiau žemyne vyravo romanikos stilius, kuris kai kuriuose regionuose, ypač Italijoje bei Ispanijoje, išliko iki pat Renesanso. Gotika daugiau paplito šiaurės bei vidurio Europoje, ypač Prancūzijoje, Vokietijoje bei Anglijoje. Sąlyginai gotikos stilius skirstomas į tris dalis: ankstyvąją, brandžiąją bei vėlyvąją (kitaip – liepsnojančią) gotiką. Lietuvoje gotika ėmė plisti XIV a., o nuo XV a. dominavo pilių, bažnyčių ir gyvenamųjų namų architektūroje (Šv. Onos bažnyčia Vilniuje, Zapyškio bažnyčia, Perkūno namas Kaune).

Etika  Referatai   (23 psl., 6,23 MB)

Vertybės- tai kultūros ir visuomenės paveldas, kuris formuojamas, brandinamas ir puoselėjamas dešimtmečiais.

Lietuvių kalba  Analizės   (2 psl., 9,15 kB)

Romantizmas – XVIII a. pab.–XIX a. I pusės Europos meno, filosofijos ir literatūros kryptis. Romantizmas pabrėžė stiprias emocijas, vaizduotę, laisvę nuo antikinių ir klasikinių griežtų meno formų ir maištavo prieš socialines konvencijas. Romantizmas buvo požiūris arba intelektualinė orientacija, kuri padarė įtaką daugeliui literatūros, dailės, muzikos, architektūros, kritikos ir istoriografijos kūrinių. Romantizmas gali būti laikomas tvarkos, ramumo, harmonijos, balanso, idealizavimo ir racionalumo, kuris vyravo klasicizme ir ypač XVIII a. pabaigos neoklasicizme, atmetimu. Tam tikra prasme romantizmas buvo taip pat ir reakcija į Švietimą bei bendrai į XVIII amžiaus racionalizmą ir materializmą. Romantizmas pabrėžė individualumą, subjektyvumą, iracionalumą, vaizduotę, spontaniškumą, emocionalumą ir transcendenciją. Tipiškos romantizmo charakteristikos: žavėjimasis gamtos grožiu; bendras emocijų pakylėjimas virš proto ir jausmų virš intelekto; posūkis į save ir žmogaus asmenybės, jo nuotaikų ir protinių sugebėjimų nagrinėjimas; genijaus, didvyrio ir kitų ypatingų figūrų naudojimas ir dėmesio sutelkimas į jų jausmus ir vidinę kovą; naujas požiūris į menininką kaip individualų kūrėją, kurio kuriančioji dvasia yra svarbesnė nei griežtas formalių taisyklių ir tradicinės tvarkos laikymasis; vaizduotės kaip vartų į transcendencinius potyrius pabrėžimas; ypatingas susidomėjimas liaudies kultūra, tautine ir etnine kilme bei Viduramžiais; potraukis egzotikai, keistenybėms, paslaptims, okultiniams ir šėtoniškiems reiškiniams. Štai ir Dž. G. Bairono dramoje mes pamatome Kainą – romantinį herojų. Kaip ir būdinga romantizmo charakteriui, Kainas yra užsispyręs, pažinimo siekiantis ir esama tvarka nepatenkintas. Jo mąstymu Šios dramos centre – Kainas. Jis yra romantinis herojus. Nuo pat pradžių Kainas pasirodo kaip pažinimo siekianti būtybe, nepatenkinta esama tvarka: “Ar pažinimas/ Ir gyvastis – nėra didžiausias gėris?”. Jis mano, kad suradęs atsakymus į rūpimus klausimus, jausis laimingas. Nepasitenkinimas savo padėtimi, suvokimas, kad pasaulyje tiek daug blogio, kelia Kaino protestą prieš tą, kuris sutvėrė pasaulį. Jis nenori susitaikyti su esama padėtimi ir gyventi kaip ligšiol gyveno, jis trokšta daugiau: “Aš gyvenu, tačiau/ Vien tam tiktai, kad pagaliau numirčiau./Gyvybės nenumaldomą troškimą,/ Tą įgimtą ir gaivalingą geismą”. Jis kenčiantis, nerimastingas ir ieško atsakymų į klausimus Jehovoje. Ir nori su dvasiomis užmegsti ryšį. Kainas – aistringa asmenybė. Jis viską trokšta sužinoti, jam viskas nauja, įdomu: “

Filologija  Referatai   (3 psl., 16 kB)