Referatai, kursiniai, diplominiai
Kaip apie meilę kalbama lietuvių literatūroje? Remtasi Antano Baranausko lyrine poema „Anykščių šilelis“, V. M. Putino „Altorių šešėly“ ir Maironio poema „Jaunoji Lietuva“.
Lietuvių kalba  Rašiniai   (2 psl., 12,25 kB)
Tai literatūriis rašinys apie meno reikšmę žmogaus gyvenime, remiantis Vincu Mykolaičiu - Putinu, Jurgiu Savickiu ir Henriku Radausku.
Lietuvių kalba  Rašiniai   (3 psl., 17,56 kB)
Gimtieji namai – tai šiluma, prieplauka, kurioje visada esame laukiami, jaučiamės saugūs, sušildyti artimųjų meilės. Visur kitur esame svetimi, tik namuose – savi. Nors gimtinė ir labai svarbi mūsų gyvenimo ir tapatybės dalis, vis daugiau tautiečių, ieškodami ekonominės laimės, geresnės ateities, ryžtasi tėvynę palikti. Netrukus po to prasideda nostalgija, skaudūs pasisakymai. Žmonės pradeda blaškytis tarp gimtojo krašto ir šalies, kurioje pavyko rasti materialinę gerovę ir nepritapimo kartėlį. Panašius, o gal net stipresnius jausmus jautė tie asmenys, kurie per prievartą neteko savo namų. Todėl kyla klausimas, ar visada kenčia žmogus, netekęs gimtinės?
Lietuvių kalba  Rašiniai   (2 psl., 8,69 kB)
Rašinys humaniškumo tema.
Lietuvių kalba  Rašiniai   (2 psl., 11,02 kB)
Ši tema plėtojama kitoje J.Savickio novelėje „Fleita“. Kūrinyje pasakojama nelaiminga muzikanto Žiogo istorija. Jis yra priverstas atsisakyti darbo teatre ir ieškoti prieglaudos pas gimines. Pastarieji, tikėdamiesi iš Žiogo pasipelnyti, užsideda mylinčių artimųjų kaukę, apsimestinai nuoširdžiai juo rūpinasi, tik vėliau, suvokę, kad iš fleitininko naudos nesulauks, parodo savo tikruosius veidus. Toks elgesys liudija visuomenės vertybių krizę, susvetimėjimą, ir šiandien neretai kitais rūpinamasi tik siekiant asmeninės naudos. Novelės „Fleita“ pabaigoje mirštantis Žiogas prilyginamas parazituojančiam vabzdžiui – tarakonui, kadangi net artimiausiems giminėms jis nerūpi. Šis Jurgio Savickio kūrinys, kaip ir novelė „Ad astra“, atskleidžia žmonių norą apsimesti tuo, kuo nėra dėl asmeninės naudos. Kiek kitokia kauke prisidengiama Balio Sruogos memuariniame romane „Dievų miškas“. Kūrinyje nusikeliama į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Čia atvežami ir inteligentai: mokslininkai, rašytojai, gydytojai, ir paprasti darbininkai, tačiau kiekvienąkart ką tik atkeliavęs kalinys jau pirmomis valandomis turi rinktis: ar elgtis taip, kad kūnas mažiau kentėtų, ar taip, jog nebūtų prarasta dvasios laisvė, užmigdytas sąžinės balsas.
Lietuvių kalba  Rašiniai   (1 psl., 12,47 kB)